Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-17 · Civilinė byla Nr. e2S-380-413/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-17
Bylos Nr.
e2S-380-413/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02216-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
T. A.
Atsakovas
E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-380-413/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02216-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.1.18.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, E. A. ir O. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, E. A. ir O. A..

2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo E. A. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant atsakovą išlaikymą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 15 d., o ieškovę įpareigojant vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

3. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir sumažino iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą vaikams iki 250 Eur kiekvienam vaikui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant atsakovą mokėti išlaikymą vaikams iki kiekvieno mėnesio 15 d. o ieškovę vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Šalies argumentai

4. Ieškovė T. A. 2025 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama padidinti iš atsakovo E. A. priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki 325,00 Eur per mėnesį (iš viso 650,00 Eur) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

5. Ieškovė prašymą motyvavo tuo, kad po nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. paaiškėjo duomenys, kad atsakovas nebesusiduria su situacija dėl laikino nedarbingumo ir sumažėjusių pajamų, vaikų poreikiai padidėjo, o ieškovė patiria finansinę naštą viena dengdama solidarią sutuoktinių skolą, be to, laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2025m. rugpjūčio 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 5 d. jos pajamos buvo sumažėjusios.

Atsiliepimas

6. Atsakovas prašė ieškovės prašymo netenkinti. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, šiuo metu esanti padėtis yra stabili ir neegzistuoja rizika pažeisti vaikų teises bei interesus, nes nepilnamečiams vaikams skiriamos lėšos užtikrina jų poreikius. Pažymėjo, kad ieškovė klaidina teismą tiek dėl savo turtinės padėties, kuri yra pagerėjusi lyginant ją su 2024 metais, tiek dėl atsakovo turtinės padėties, kuri kaip buvo sunki, taip ir iki dabar yra nepasikeitusi.

7. Išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (777 Eur po mokesčių), į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros ir rūpinimosi našta, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas neprieštarauja nepilnamečių Justės ir R. A. interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo UAB „Jonaičių kargas“, o nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. iki 2025 m. spalio 8 d. dirbo UAB „Nuotekana“. Atsakovas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. gavo darbo užmokestį, kuris, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudarė apie 850,00 Eur/mėn.. Iš atsakovo darbo užmokesčio, gauto UAB „Jonaičių kargas“, buvo reguliariai atlikti priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams išskaitymai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patiria 250,00 Eur/mėn. dydžio išlaidas, susijusias su būsto nuoma. Iš ieškovės sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 7 d. teismas nustatė, kad ieškovė gauna 389,20 Eur išmoką vaikams, t. y. po 129,73 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad ji apmoka nepilnamečių vaikų lankomus užsiėmimus, perka reikalingą aprangą, patiria išlaidas už nepilnamečiams vaikas suteiktas gydymo paslaugas, skiria lėšų vaikų kasdieniams poreikiams, patiria išlaidas pirkdama maistą, higienos priemones bei patiria kitas išlaidas. Ieškovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra apie 1 800,00 Eur/mėn., tačiau dėl laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2025m. rugpjūčio 26 d. iki 2025 rugsėjo 5 d. jos pajamos buvo sumažėjusios. Atsakovas nurodė aplinkybes, jog jo sveikatos būklė, nepaisant taikyto gydymo ir chirurginės intervencijos, ne tik nepagerėjo, bet pablogėjo. Po atliktos išvaržos operacijos išliko liekamieji reiškiniai, dėl kurių iki šiol jaučiami nuolatiniai skausmai pilvo srityje, o dirbant fizinį darbą atsirado papildomų sveikatos sutrikimų, diagnozuotų kaip nepatikslintas hemorojus, (duomenys neskelbtini), nekomplikuota, nepasikartojanti ir kiti prostatito tipai.

10. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad tiek spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl jų pakeitimo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės ir šioje proceso stadijoje neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios yra atsakovo galimybės teikti išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. išsiaiškinus, kokie yra būtini vaikų poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

11. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes ir kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus bei atsakovo atsilipime į prašymą nurodytas aplinkybes ir kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nenustatė pagrindo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisti didesnį laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, šiuo metu Šiaulių apylinės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį – laikinai atitinka vaikų poreikius ir toks laikino išlaikymo priteisimas išlaiko balansą tarp nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo ir pareigos teikti tokį išlaikymą atsakovo interesų. Ieškovė, prašydama padidinti priteistą laikiną išlaikymą, turėjo pareigą įrodyti esminį atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ir galimybių teikti vaikams reikalingą išlaikymą esminį pasikeitimą arba vaikų esminį poreikių padidėjimą, tačiau, teismo nuomone, to nepadarė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė T. A. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pagrindas keisti išlaikymo dydį yra ne šiaip pasikeitusios, o iš esmės pasikeitusios aplinkybės. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas pastaruosius metus dirbo UAB „Jonaičių kargas“ ir UAB „Nuotekana“, t. y. kad atsakovas yra darbingas, reguliarias pajamas gaunantis asmuo. Tai reiškia, kad nebeegzistuoja 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties priėmimo metu egzistavusi esminė aplinkybė, buvusi pagrindu mažinti 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikams nuo 300 Eur iki 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

12.2. Nors teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau jokie bylos duomenys to nepatvirtina. Be to, galimai jam diagnozuotos ligos ir/ar sveikatos būklės niekaip neįtakoja jo ilgalaikio darbingumo lygio sumažėjimo. Ieškovė taip pat serga sezoninėmis ir kitomis ligomis, epizodiškai taip pat būna laikinai nedarbinga, tačiau ši aplinkybė nešalina jos pareigos išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus.

12.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga 1 MMA dydžio suma, kuri šio skundo parengimo dieną yra 777 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 847 Eur, užtikrina tik būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikų poreikiai neapsiriboja minimaliais, kadangi visapusiškam vaikų vystymuisi ieškovė tenkina ne tik jų būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiria dėmesį vaikų neformaliam ugdymui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai, ką patvirtina ir kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikiami išlaidų dokumentai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vaiko poreikių, neviršijančių 1 MMA sumos per mėnesį, išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) pagrįsti neprivalo.

12.4. Teismas nutartyje aptarė šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, tačiau neįvertino to, kad atsakovas visiškai nededa jokių pastangų gauti ženklesnes pajamas ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą vaikams ir toks atsakovo elgesys turi būti vertinamas jo nenaudai.

12.5. Ieškovei yra mokamos išmokos vaikams (nepilnamečiams vaikams Justei ir Rokui, o taip pat pilnametei studijuojančiai dukrai Emai) – po 389,20 Eur per mėn., t. y. po 129,73 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė šias vaikų išmokas naudoja išimtinai vaikų poreikių tenkinimui. Likusią vaikų išlaikymo sumą – po 647,27 Eur, turėtų skirti vaikų tėvai. Atsakovas kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų skirti ne mažesnę nei 325 Eur sumą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai;

13.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Atsiliepimas

13.2. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėlį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

13.3. Ieškovė kas mėnesį gauna 389,20 Eur išmoką vaikams, t. y. po 129,73 Eur kiekvienam vaikui. Be to, išlaikymą vaikui turi skirti ir pati ieškovė, kurios pajamos šiuo metu yra daugiau nei 1000 eurų didesnės už atsakovo (atsakovo pajamos, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 850 eurų per mėnesį, ieškovės - vidutiniškai 1800¬1900 Eur per mėnesį).

13.4. Pažymi, kad nepilnametė J. A. šiuo metu mokosi Šiaulių sporto gimnazijoje, kurioje jai suteiktos visos būtinos gyvenimo ir ugdymo(si) sąlygos. Mokykla nemokamai skiria bendrabutį gyvenimui, taip pat užtikrina nemokamą maitinimą. Be to, treniruočių procesas ir dalyvavimas sporto varžybose yra finansuojami valstybės lėšomis, todėl papildomų išlaidų už sportinę veiklą ar gyvenimo sąlygas Justės tėvams nekyla.

13.5. Ieškovė viena nuo 2024 m. balandžio 4 d. naudojasi visu santuokos metu įgytu turtu - nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovui tenka nuomotis būstą ir patirti objektyviai būtinas papildomas išlaidas, kurios šiuo metu sudaro 250 eurų per mėnesį. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo atsakovo mityba tampa nevisaverte, gyvenimo sąlygos – prastos, jis neturi galimybės skirti lėšų tokiems dalykams kaip poilsis, kas turi tiesioginės ir neigiamos įtakos atsakovo fizinei sveikatai, bendrai savijautai ir gyvenimo kokybei.

13.6. Dėl esamų sveikatos problemų atsakovo galimybės dirbti yra ribotos. Dėl besitęsiančių ir stiprėjančių skausmų 2025 m. gruodžio mėnesį jam buvo atlikti papildomi instrumentiniai ir klinikiniai tyrimai (dubens kompiuterinės tomografijos tyrimas, gydytojo chirurgo konsultacija), kurių metu nustatyta (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad atsirado naujai susiformavusi (duomenys neskelbtini), bei išlikusi (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje, kurioje buvo atlikta ankstesne operacija. 2026 metų pradžioje atsakovui yra numatyta dar viena kirkšnies išvaržos operacija. Gydytojų vertinimu, po šios operacijos gali būti reikalingas ilgas reabilitacijos laikotarpis, kurio metu atsakovas gali net kelis mėnesius negrįžti į darbą, ypač į darbą, susijusį su fiziniu krūviu. Kaip matyti iš medicininių išrašų, kirkšnies išvaržos laikomos lėtinėmis ligomis, kurios linkusios atsinaujinti, ypač esant fiziniam krūviui. Prašo prie bylos prijungti papildomus rašytinius įrodymus - medicininius dokumentus, kurie yra gauti po 2025 metų lapkričio 24 d. nutarties priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinių įrodymų: mokytojos žinutę ir nuotrauką, kurioje užfiksuotos papildomos išlaidos vaikams, kuriuos prašo prijungti prie bylos, kadangi jie patvirtina ieškovės papildomai patiriamas išlaidas vaikų ugdymui.

15. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui medicininius dokumentus, kurie gauti po skundžiamos nutarties priėmimo ir kurie, anot atsakovo, patvirtina jo argumentus dėl jo dabartinės sveikatos būklės. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui 2026 m. vasario 23 d. papildomus rašytinius įrodymus apie jo sveikatos būklę ir apie gaunamas pajamas, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju šalių pateikti nauji įrodymai patvirtina po skundžiamos nutarties priėmimo naujai paaiškėjusias aplinkybes, yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, šalys su jais yra susipažinusios, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto (priteisto nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo dydžio padidinimo) pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

22. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo E. A. laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant atsakovą išlaikymą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 15 d., o ieškovę įpareigojant vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

24. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iš dalies buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (sumažinimo) ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikams sumažintas iki 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokant išlaikymą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant atsakovą išlaikymą sumokėti iki kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, o ieškovę vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

25. Ieškovė 2025 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki 325,00 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, lemiančios išlaikymo padidinimą, be to, ieškovė neįrodė, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė nepilnamečių vaikų interesams.

27. Ieškovė su teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas nesiekia vienos vaiko išlaikymui reikalingos 1 MMA dydžio sumos, kuri šio skundo parengimo dieną yra 777 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 847 Eur, kuri užtikrina tik būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą. Tačiau šalių vaikų poreikiai neapsiriboja tik minimaliais poreikiais, kadangi visapusiškam vaikų vystymuisi ieškovė tenkina ne tik jų būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiria dėmesį vaikų neformaliam ugdymui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui.

28. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas skundą nurodo, kad dėl sveikatos būklės ir darbingumo lygio sumažėjimo jis šiuo metu negali teikti didesnio išlaikymo vaikams.

29. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

30. Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

31. Iš apeliantės pateiktų įrodymų matyti, kad mokykla, kurią lanko šalių sūnus, organizavo tėvų susirinkimą dėl vaikų išvykos į Graikiją, į tarptautinį šokių festivalį 2026 metų gegužės mėnesį, kuri kainuos 560 Eur plius kelionės išlaidos maistui ir asmeninės išlaidos. Suprantama, kad apeliantė rūpinasi tuo, jog šalių vaikas būtų visapusiškai lavinamas, lankytų šokių būrelį, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į atsakovo teismui naujai pateiktus įrodymus. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės parengtos ligos epikrizės matyti, kad atsakovas 2026 m. sausio 27 d. buvo operuotas (duomenys neskelbtini). Nuo 2026 m. sausio 27 d. iki 2026 m. kovo 6 d. atsakovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teismas neturi duomenų, ar šiuo metu atsakovas serga (yra tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas), tačiau iš pateikto išrašo apie gaunamą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo pajamos dėl nedarbingumo sumažėjo ir 2026 m. vasario mėnesį atsakovui buvo pervesta 499,23 Eur darbo užmokesčio. Todėl akivaizdu, kad šiuo metu atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo vaikams dėl objektyvių priežasčių.

32. Esant aptartai situacijai teismas daro išvadą, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ir dėl to sumažėjusių pajamų, t. y. dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, faktiškai neišgalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo vaikams. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vertinti faktinius bylos duomenis kitaip. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – atspindi tiek tėvų turtinę padėtį, tiek ir jų finansines galimybes teikti laikiną išlaikymą vaikams.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas