- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-114-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01225-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- Z. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei kitų susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. B. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo nutraukti Z. B. ir R. B. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio R. B. kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės bei prie jos nesiartinti, nesilankyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje vietoje – visuose pastatuose ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini).
3. Prašyme nurodoma, kad ieškovė patyrė ir šiuo metu patiria fizinį bei psichologinį smurtą iš atsakovo pusės. Dėl to kyla reali grėsmė ieškovės fizinei ir psichinei sveikatai, kuri turi būti apsaugota taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nuo fizinio smurto nukentėjo 2015 m. ir 2024 m., o šiuo metu, t. y. 2025 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, patiria nepertraukiamą psichologinį smurtą. Taip pat ji patyrė fizinį smurtą, dėl kurio šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ieškovės teigimu, atsakovas gali patirti stiprią emocinę reakciją, jo elgesys gali tapti neprognozuojamas, todėl ieškovė pagrįstai baiminasi dėl savo saugumo.
4. Pažymėjo, kad po 2025 m. rugpjūčio 18 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio surašymo atsakovas tapo nevaldomas ir sąmoningai pažeidinėja nustatytas orderio sąlygas – nebendrauti ir nesilankyti pas ieškovę: ją persekioja, seka, laukia prie sodybos, stebi. Dėl tokio elgesio ieškovė nuolat patiria įtampą, yra priversta saugotis ir nuolat stebėti aplinką, kas neatitinka normalaus gyvenimo būdo. Įvertinus šio elgesio tęstinumą, ieškovės teigimu, jai gali kilti nepageidaujamų sveikatos sutrikimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės bei nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – pastatuose ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini).
6. Teismas sprendė, jog atsakovo atžvilgiu išduoti orderiai, praeityje vykęs ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė ne tik ieškovės interesams, bet ir jos saugumui. Tarp šalių, gyvenančių viename name, kyla konfliktai. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir užkirsti kelią galimiems bandymams spręsti santykius neleistinais metodais, kurie pažeistų ieškovės interesus, atsakovo atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Prašymo įpareigoti atsakovą visai nesiartinti prie ieškovės teismas netenkino, atsižvelgdamas į tai, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė įstatymo nenumatyta, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas negali būti aiškinamas plečiamai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas R. B. atskiruoju skundu prašo teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai; netenkinus šio prašymo atsakovas prašo teismo skundžiamą nutartį panaikinti dalinai, t. y. įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (ieškovės) gyvenamajame name, tačiau nedraudžiant atsakovui gyventi garaže, kemperyje ar vagonėlyje, esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tik prieš dešimt metų buvusiu įvykiu bei pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, kuris šalims susitaikius buvo nutrauktas.
8.2. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktu, nes 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi atsakovas neatliko veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Be to, 2025 m. rugsėjo 7 d. išduotas apsaugos nuo smurto orderis atsakovo atžvilgiu teismo nutartimi taip pat buvo panaikintas. Be ieškovės paaiškinimų, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų konfliktinė asmenybė.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Atsakovui nesuprantama, kokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie tai, jog sutuoktiniai konfliktuoja, vienas kitą įžeidinėja ar kad atsakovas smurtauja prie ieškovę. Atsakovo teigimu, sprendimas inicijuoti santuokos nutraukimą visuomet lydimas psichologinės įtampos ir neigiamų išgyvenimų.
8.4. Pažymi, jog atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, nes neturi asmeninio turto. Jo pajamos nėra didelės, atsakovas yra pensininkas, todėl neturi galimybės nuomotis gyvenamojo būsto. Atsakovui nustatytas 65 proc. darbingumo netekimas, jis serga sunkia cukrinio diabeto forma, todėl privalo laikytis specialios mitybos ir vengti streso. Tačiau, atsakovo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės verčia jį gyventi netinkamomis sąlygomis.
Atsiliepimas
2. Ieškovė Z. B. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurydytais argumentais:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovės patirtą fizinį ir psichologinį smurtą, pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Nepaisant to, atsakovas, net priėmus skundžiamą nutartį, nesilaiko ja nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovei 2025 m. rugsėjo 7 d. reikėjo kviesti policiją dėl atsakovo elgesio (persekiojimo, bandymo patekti į ieškovės gyvenamąjį būstą). 2025 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Nors minimas orderis teismo nutartimi buvo panaikintas, tai nepaneigia atsakovo veiksmų pavojingumo, jo nuolatinio ir nesibaigiančio ieškovės persekiojimo, spaudimo.
9.2. Ieškovės vertinimu, atsakovo nuolatinis siekis patekti į ieškovės namus, kalbėtis, net ir norint susitaikyti, nepateisinamas, kai to nepageidauja ieškovė. Toks atsakovo elgesys ieškovei kelia psichologinį stresą, baimę ir nerimą. Dar neįsigaliojus teismo nutarčiai, kuria panaikintas 2025 m. rugsėjo 7 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, atsakovas vykdė psichologinį smurtą – stovėjo prie ieškovės gyvenamojo būsto, rašė telefonines žinutes, bei kitais būdais bandė susisiekti su ieškove. Vykstant į kitas vietas (seniūniją, policija) ieškovė nuolat yra stebima ir sekama.
9.3. Pažymi, kad ieškovė turi teisę į saugų ir ramų gyvenimą, be baimės ir smurto. Be kita ko, nurodė, jog ieškovė turi negalią, sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris dėl nuolatinės įtampos gali bet kada atsinaujinti.
9.4. Su atsakovo argumentais, jog jis neturi kitos gyvenamosios vietos, ieškovė nesutiko. Nurodė, jog atsakovas gali gyventi sodo namelyje, kuris priklauso jo motinai, taip pat pas motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), bei gyvenamajame name, kurį atsakovui neatlygintinai gyventi suteikė A. D.
9.5. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nėra reikšminga, nes minėtas nutarimas buvo ieškovės apskųstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
4. Bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl naujų įrodymų.
5. Atsakovas R. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos papildomus įrodymus: 1) atsakovo neįgaliojo pažymėjimą; 2) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovė Z. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos papildomus įrodymus: 1) 2025 m. rugsėjo 5 d. A. D. sutikimą dėl atsakovo galimybės gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste; 2) ieškovės 2025 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą dėl orderio pažeidimo.
7. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad šalys papildomais įrodymais grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumą, šalių pateiktus įrodymus prijungia prie bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių.
9. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis jos atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą.
10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2015 m. birželio 4 d. namuose, (duomenys neskelbtini), R. B. (atsakovas), būdamas neblaivus, vadino sutuoktinę necenzūriniais žodžiais, vartojo fizinį smurto veiksmus, stovint sutuoktinei prie viryklės koja įspyrė į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šių aplinkybių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. birželio 17 d. buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
11. 2024 m. liepos 19 d. taikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir R. B. (atsakovas), kaip pavojų keliantis asmuo, įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
12. (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ieškovei kreipusis pareiškimu dėl to, kad 2025 m. liepos 28 d., 2025 m. liepos 29 d. ir 2025 m. liepos 31 d. R. B. sukėlė Z. B. fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.
13. 2025 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (ROIK (duomenys neskelbtini)), R. B., kaip pavojų keliantis asmuo, įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
14. 2025 m. rugsėjo 7 d. atsakovo atžvilgiu pakartotinai surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi minimas orderis panaikintas.
15. Ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo polinkį į fizinį ir psichologinį smurtą bei konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės bei nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – pastatuose ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini).
16. Atsakovas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, rėmėsi pasenusiais duomenimis, o šiuo metu esą nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą. Be to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas yra pensinio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų ir neturi kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi atskirai nuo ieškovės.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.
18. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Be to, toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
19. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą gyventi skyrium, kadangi šiuo metu nėra duomenų apie šalių tarpusavio konfliktiškus santykius. Taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, o apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis panaikintas. Su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti.
20. Remiantis byloje nustatytais duomenimis, 2015 m. birželio 4 d. atsakovui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2015 m. birželio 17 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. 2024 m. liepos 19 d. atsakovo atžvilgiu buvo taikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (ROIK (duomenys neskelbtini)). 2025 m. liepos 31 d. pagal ieškovės pareiškimą atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuris 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo nutrauktas. 2025 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo atžvilgiu surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 2025 m. rugsėjo 7 d. atsakovui pakartotinai paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikintas.
21. Aukščiau nurodytos aplinkybės – pradėti ikiteisminiai tyrimai bei atsakovo atžvilgiu išduoti apsaugos nuo smurto orderiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai iš esmės yra konfliktiški. Vien aplinkybė, kad atsakovas konfliktiškumą suvokia ar interpretuoja kitaip, savaime nepaneigia jo egzistavimo ir nesudaro pagrindo laikyti, jog tarp šalių nėra konfliktiškų santykių. Priešingai, teisėsaugos institucijų sprendimų priėmimas dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo ir apsaugos nuo smurto orderių išdavimo suponuoja realų, objektyviai konstatuotą konfliktą, peržengiantį paprastų buitinių nesutarimų ribas. Dėl to atsakovo argumentai, jog duomenų apie konfliktiškus šalių santykius nėra, vertintini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.
22. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ir vėliau nutrauktas, konstatavus nusikalstamos veikos požymių nebuvimą, taip pat faktas, jog 2025 m. rugsėjo 7 d. išduotas apsaugos nuo smurto orderis buvo panaikintas, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo elgesys, t. y. ieškovės sistemingas sekimas, budėjimas prie jos gyvenamosios vietos, nuolatiniai skambučiai ir trumposios žinutės, pasikartojantys konfliktai bei įžeidinėjimai – yra intensyvus, tęstinis ir peržengiantis įprastų tarpusavio santykių ribas. Pažymėtina, kad atsakovas šių aplinkybių iš esmės net ir neneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks elgesys objektyviai sukelia ieškovei psichologinį stresą, nesaugumo jausmą ir pagrįstą baimę dėl savo emocinės gerovės. Atsižvelgiant į elgesio pobūdį ir pasikartojimą, egzistuoja reali grėsmė, kad konfliktinė situacija gali tik gilėti, o ieškovės teisė į privatų gyvenimą ir saugumą bus toliau pažeidinėjama. Būtent šios aplinkybės lemia laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium, taikymo būtinybę.
24. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, įvertino ir prieš maždaug dešimt metų pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Nors tuo metu kilęs konfliktas buvo išspręstas taikiai, šalims susitaikius, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, minėtos aplinkybės vis dėlto suponuoja išvadą apie atsakovo polinkį į fizinio ir psichologinio pobūdžio agresyvų elgesį. Kita vertus, pažymėtina, kad minėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo vienintelė ar lemiama aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Teismas pagrįstai vertino ir naujausius, aktualius bylos faktinius duomenis, kurie patvirtina, jog atsakovas ir pastaruoju metu sistemingai nepaiso ieškovės teisės į privatų gyvenimą, elgiasi provokuojančiai ir taip sudaro prielaidas nuolatinei įtampai bei psichologiniam ieškovės nesaugumui.
25. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu pagal ieškovės pareiškimą teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog santuokos nutraukimo procesas gali sustiprinti šalių tarpusavio įtampą. Todėl, siekiant išvengti galimų aštresnių konfliktų tolimesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai manytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atlieka prevencinę funkciją, padeda suvaldyti galimus nesutarimus ir laikinai sureguliuoja šalių tarpusavio santykius.
26. Atsakovui teigiant, kad jis siekia susitaikyti su ieškove ir dėl šios priežasties stengiasi palaikyti nuolatinį kontaktą, pažymėtina, jog toks jo elgesys šiuo metu ieškovei sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus ir prisideda prie konfliktinių situacijų eskalavimo, kas lemia ir teisėsaugos institucijų įsikišimą. Pabrėžtina, kad siekis atkurti tarpusavio santykius pats savaime nepateisina intensyvaus ar ieškovės valiai prieštaraujančio bendravimo. Atsakovas, norėdamas išreikšti ketinimus taikiai spręsti ginčą ar siekti susitaikymo, turi galimybę rinktis mažiau konfliktiškas priemones, tokias kaip teisminė mediacija, bendravimas per atstovus.
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus šiuo metu tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, jų konfliktiškumą bei akivaizdų poreikį juos laikinai sureguliuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
28. Atsakovas atskiruoju skundu prašo teismo netenkinus atskirojo skundo pilna apimtimi, pakeisti skundžiamą nutartį jos dalyje, įpareigojant atsakovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (ieškovės) gyvenamajame name, tačiau nedraudžiant atsakovui gyventi garaže, kemperyje ar vagonėlyje, esančiuose žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog, apart gyvenamojo būsto, kuriame jis gyveno su ieškove, šiuo metu jis neturi gyvenamosios vietos, kas iš esmės kenkia jo sveikatai. Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti.
29. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, be gyvenamojo namo, kuriame anksčiau gyveno kartu su ieškove, turi ir alternatyvių gyvenamosios vietos pasirinkimų. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi galimybę gyventi pas savo motiną (duomenys neskelbtini), taip pat pas ieškovės prižiūrimą asmenį A. D., kuris yra pateikęs teismui sutikimą neatlygintinai leisti atsakovui gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste. Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog jis neturi galimybių gyventi kitoje gyvenamojoje vietoje.
30. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei ieškovės nurodytuose pasiūlymuose, atsakovo prašomos leisti gyventi vietos – vagonėlis, garažas ar kemperis, nėra pritaikytos gyvenimui normaliomis sąlygomis, kadangi jose nėra užtikrintas elektros energijos, vandens tiekimas bei kiti būtini buitiniai patogumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija tik dar labiau skatintų šalių konfliktą, nes atsakovas, neturėdamas tinkamų gyvenimo sąlygų, nors formaliai ir negyvendamas pagrindiniame gyvenamajame būste su ieškove, faktiškai būtų priverstas kreiptis į ieškovę. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nebūtų veiksmingos ir nepasiektų jomis siekiamo tikslo.
31. Be to, akcentuotina, kad, pasak ieškovės, atsakovas su ieškove faktiškai nebegyvena nuo 2025 m. liepos mėnesio pabaigos. Todėl atsakovui teigiant, jog jis neturi kur gyventi, apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis atsakovas gyveno iki šiol, t. y. po išsikraustymo iš ieškovės gyvenamojo būsto.
32. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo sutuoktinės (ieškovės) gyvenamajame name, nedraudžiant atsakovui gyventi garaže, kemperyje ar vagonėlyje, atsisakytina tenkinti.
Dėl procesinės bylos baigties.
33. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.