Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-430-881/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-02
Bylos Nr.: e2-430-881/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00015-2026-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Vilija Mikuckienė (pran.)
Atsakovas: E. U.
Trečiasis asmuo: „Vėjo projektai“, „Elektrinio transporto sistemos“
Ieškovas: Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“

Kategorijos

3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2-430-881/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00015-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.4; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsakovo E. U. priešieškiniui nustatytas terminas trūkumams pašalinti (žyminiam mokesčiui sumokėti) civilinėje byloje pagal ieškovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo valdymo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. U., L. A., O. A., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elektrinio transporto sistemos“.

Teismasn u s t a t ė : Ginčo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo valdymo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „I asset management“ (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovui E. U. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1 800 000 Eur skolą, 393 632,87 Eur palūkanas, 560 970,18 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas E. U. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. balandžio 21 d. gautas atsakovo E. U. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančiais 2023 m. sausio 24 d. laidavimo sutartį Nr. 20230124-RB-01 (toliau – ir Laidavimo sutartis) ir Laidavimo sutarties Nr. 20230124-RB-01 2023 m. vasario 15 d. pakeitimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovui E. U. nustatė 14 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti priešieškinio sumą ir nuo jos sumokėti žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, pateikęs priešieškinį, nurodė, jog priešieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąvoka „turtinis ginčas“ yra aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Savo ruožtu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas pripažįstamas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014) Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas pripažįstamas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Teismas taip pat nurodė, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, o kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnis). Iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė atsakovui turtinius reikalavimus dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir šie ieškovo reikalavimai kildinami iš priešieškiniu siekiamos ginčyti laidavimo sutarties ir jos pakeitimo. Tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjus iš esmės būtų visiškai ar iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas, tai sąlygotų turtinių pasekmių laiduotojui, t. y. atsakovui, atsiradimą, nes dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies patenkinti ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo.

Teismas nurodė, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2011; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-912/2022 ir kitos), kur išaiškinta, kad reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia kvalifikavimas turtiniu siejamas ne su turto priteisimo, bet turtinės prievolės, kurią galima objektyviai apibrėžti ir įkainoti, išvengimo faktu, tokiu atveju mokėtino žyminio mokesčio suma turi būti apskaičiuota pagal ginčijamą sandorį laiduotojui atsiradusios turtinės prievolės dydį.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas E. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti priešieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas ir trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Vėjo projektai“ sudarė 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2023-01-19/03 (toliau – ir Paskolos sutartis) ir 2023 m. sausio 24 d. paskolos sutarties pakeitimą dėl 1 800 000 Eur paskolos. Iš paskolos sutarties kylantis ieškovo reikalavimas trečiąja eile yra užtikrintas atsakovo asmeniniu laidavimu pagal 2023 m. sausio 24 d. Laidavimo sutartį ir 2023 m. vasario 15 d. Laidavimo sutarties pakeitimą. Trečiajam asmeniui BUAB „Vėjo projektai“ neįvykdžius prievolių pagal paskolos sutartį ir ieškovui atlikus tam tikrus išieškojimo iš pirmosios ir antrosios eilės užtikrinimo priemonių veiksmus, ieškovas pareiškė reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, skolą, palūkanas ir delspinigius, iš viso 2 754 603,05 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai išplėtė turtinio ginčo sąvoką, izoliuotai nuo ginčo esmės vertino tik tikėtiną priešieškinio patenkinimo rezultatą, tačiau neįvertino aplinkybių ir priežasčių, kodėl atsakovas turėjo rinktis tokį teisių gynimo būdą, ar jis turėjo galimybę parinkti kitus teisių gynimo būdus, atsižvelgiant į ginčo esmę, kurią apibrėžė ieškovo pasirinktas ieškinio pagrindas.

Priešieškiniu atsakovas nesiekia gauti konkrečiai apibrėžtą turtinę naudą, o siekia pripažinti negaliojančiu (panaikinti) teisinį pagrindą, kuriuo remiantis ieškovas pareiškė reikalavimą nesant sulygtų sąlygų, kuriomis jis apskritai galėtų reikšti reikalavimą laiduotojui (nesilaikyta išieškojimo eiliškumo sąlygų, kurios yra esminės laidavimo sąlygos). Atsakovas priešieškinį pareiškė todėl, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą, ignoruoja sąlygas, kuriomis atsakovas laidavo pagal paskolos sutartyje, o ne jos vėlesniame pakeitime, numatytas išieškojimo eiliškumo sąlygas.

Šiuo atveju turi būti įvertintas ginčo pagrindas – esminis suklydimas dėl laidavimo sąlygų. Priešieškinyje pagrindžiama, kad atsakovas buvo esmingai suklaidintas dėl laidavimo sąlygų (išieškojimo eiliškumo). Jis niekada nesutiko laiduoti pagal paskolos sutarties pakeitimu numatytas sąlygas, kurios jam nebuvo atskleistos. Teismas, ignoruodamas šį faktą, nepagrįstai reikalauja įkainoti priešieškinį pagal ieškovo suformuluotą skolos sumą, nors pats priešieškinio pagrindas yra sandorio sudarymas dėl esminio suklydimo. Taigi, ginčas byloje keliamas ne dėl laiduotojo prievolės apimties, o jos sąlygų. Tai yra teisių gynimas nuo nepagrįsto reikalavimo, t. y. pareikšto nesant sąlygų nukreipti reikalavimą į ieškovą, o ne turtinis reikalavimas.

Teismas, kvalifikavęs priešieškinio reikalavimą kaip turtinį, neįvykdė pareigos nustatyti konkrečią priešieškinio sumą, palikdamas atsakovui diskreciją pačiam nustatyti sumą, teismas sukuria prielaidas procesiniam neaiškumui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą pačiam nustatyti ieškinio kainą, jei ieškovas ją nurodė neteisingai. Tokia situacija galimai nulemta fakto, kad šioje proceso stadijoje teismas pats negali nustatyti, kaip turi būti įkainota priešieškinio suma, siejama išimtinai su ieškinio reikalavimu, nes: 1) išieškojimas jau yra vykdomas iš pirmosios ir antrosios eilės užtikrinimo priemonių (atitinkamai BUAB „Vėjo projektai“ bankroto byloje ir vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2149-803/2025); 2) šis reikalavimas inter alia (be kita ko) yra ginčijamas, o galutinis jo dydis priklauso nuo teismų sprendimų kitose bylose; 3) dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, ieškovas galimai mažins ieškinio reikalavimus šioje byloje arba dalyje šie reikalavimai taps akivaizdžiai nepagrįsti.

Bet kuriuo metu dalis arba visas ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas ne šioje byloje ir (arba) jis bus iš esmės sumažintas, o priešieškinio reikalavimo susiejimas su ieškinio reikalavimo dydžiu neteks nei prasmės, nei loginio pagrindimo. Tačiau tai nėra pagrindas šią procesinę pareigą priskirti atsakovui. Be to, esant tokiai situacijai, atsakovo teisės į teisminę gynybą prieinamumą sieti su ginčytino dydžio reikalavimu nėra teisinga.

Teismas nepagrįstai sutapatino prievolės egzistavimo faktą su jos įkainojimu. Tai, kad prievolė yra turtinė, nereiškia, jog ginčas dėl jos galiojimo yra turtinis. Tokia išvada galėtų būti daroma tuo atveju, jeigu atsakovas siektų panaikinti prievolę apskritai, siekdamas išvengti turtinių praradimų, kurių dydis atitiktų ieškovo reikalavimą. Atsakovas siekia apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų tuo pagrindu, kad jie pareikšti nesant sulygtų sąlygų, kurioms esant būtų galima laiduotojo civilinė atsakomybė. Kito būdo tai padaryti atsakovas neturi. Tokio pobūdžio ginčo ir poreikio tokiu būdu ginti atsakovo teises apskritai nebūtų, jeigu ieškovas nebūtų pareiškęs reikalavimo, nesant tam sąlygų, kurios laidavimo teisiniame santykyje lemtų laiduotojo civilinę atsakomybę. Jeigu ieškovas norėtų reikšti reikalavimą pagal tas sąlygas, kuriomis atsakovas laidavo, tokio dydžio reikalavimo, su kuriuo siejamas už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis, objektyviai negalėtų būti, nes jis būtų įmanomas tik baigus išieškojimą iš pirmosios eilės užtikrinimo priemonių. Kitaip tariant, tai reikštų, kad didžioji dalis, o gal net ir visas ieškovo reikalavimas būtų patenkintas nukreipus išieškojimą į kitą turtą, ne į atsakovą. Atitinkamai, į atsakovą nukreiptinas reikalavimas būtų nepalyginamai mažesnės vertės arba jo apskritai nebūtų galimybės reikšti (jeigu pirmosios eilės užtikrinimo priemonės vertės užtektų Ieškovo reikalavimui patenkinti). Tokiu atveju atsakovo teisė į teisminę gynybą būtų siejama su mažesniu žyminiu mokesčiu, o galimai priešieškinio apskritai nebūtų poreikio reikšti. Šiuo atveju, ieškovo pasirinktas nepagrįstas teisių gynimo būdas nulemia atsakovo teisių teisminės gynybos prieinamumą, tai nepagrįstai riboja jo teisę. Todėl neįvertinus ginčo pobūdžio ir sąlygų, kuriomis atsakovas turi įgyvendinti teisę į gynybą, ši teisė yra ribojama, tapatinant mokėtiną žyminio mokesčio dydį su ieškovo reikalavimo dydžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paaiškino tik netiesioginį poveikį atsakovo teisėms, kuris negali būti tapatinamas su turtiniu reikalavimu. Šis motyvas grindžiamas ydinga logika, pagal kurią, bet koks ginčas dėl skolos būtų kvalifikuojamas kaip turtinis, net jei atsakovas tik ginčytų sutarties sudarymo faktą. Toks aiškinimas paverčia teisę į gynybą priklausoma nuo ieškovo suformuluotų reikalavimų dydžio.

Apskųstoje nutartyje nurodyta teismų praktika negali būti taikoma mechaniškai ir formaliai, neįvertinus priešieškiniu keliamo ginčo pobūdžio. Šiuo konkrečiu atveju priešieškinis yra gynybinio pobūdžio, juo ginamasi ne tiek nuo pačios prievolės dydžio, kiek nuo jos taikymo, nesant tam būtinųjų sąlygų. Todėl būtina skirtingai įvertinti atvejus, kai asmuo siekia konkrečios turtinės naudos, nuo situacijų, kai asmuo tik ginasi nuo nepagrįsto reikalavimo, siekdamas įrodyti, kad nėra sąlygų jo pareiškimui ir juo labiau tenkinimui.

Priešieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra tiesioginė gynyba nuo ieškinio, įrodinėjant, kad nėra teisinių sąlygų viseto, leidžiančio tokį ieškinį pareikšti ir patenkinti. Atsakovas nesiekia restitucijos (turto grąžinimo ar priteisimo), nes laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio nesukurtų turtinės naudos atsakovui, o tik leistų apsiginti nuo nepagrįstų ieškovo reikalavimų, tai negali būti pasiekta nereiškiant priešpriešinių reikalavimų. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-264/2011) pripažįstama, kad reikalavimai, kuriais siekiama panaikinti teisinį pagrindą ieškovo reikalavimams, yra neturtinio pobūdžio. Atsakovas priešieškiniu neprašo priteisti turto, taikyti restitucijos, nereiškia kitų reikalavimų, kurie tiesiogiai būtų susiję su turtu, todėl reikalavimai neturėtų būti kvalifikuojami kaip turtiniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį ginče dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Pagal CPK 80 straipsnį, už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, detalizuotas to paties straipsnio 1–11 punktuose.

Ieškovas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo valdymo bendrovės UAB „I asset management“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. U. 1 800 000 Eur skolą, 393 632,87 Eur palūkanas, 560 970,18 Eur delspinigius. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ab initio (nuo pat pradžių) negaliojančiais 2023 m. sausio 24 d. Laidavimo sutartį ir Laidavimo sutarties Nr. 20230124-RB-01 2023 m. vasario 15 d. pakeitimą.

Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą pašalinti priešieškinio trūkumus, t. y. nurodyti priešieškinio sumą ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad ginčas yra turtinis, kadangi visiškai ar iš dalies patenkinus priešieškinio reikalavimus, tai lemtų turtinių pasekmių atsakovui atsiradimą, nes dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies patenkinti ieškovo pareikštų reikalavimų dėl skolos priteisimo.

Atsakovas, nesutikdamas su apskųstos nutarties išvadomis, atskirajame skunde nurodė šiuos esminius argumentus: 1) teismas nepagrįstai sutapatino prievolės egzistavimo faktą su jos įkainojimu, nes tai, kad prievolė yra turtinė, nereiškia, jog ginčas dėl jos galiojimo yra turtinis; 2) priešieškiniu atsakovas nesiekia gauti konkrečiai apibrėžtą turtinę naudą, o siekia pripažinti negaliojančiu (panaikinti) teisinį pagrindą, kuriuo remiantis ieškovas pareiškė reikalavimą nesant sulygtų sąlygų, kuriomis jis apskritai galėtų reikšti reikalavimą laiduotojui (nesilaikyta išieškojimo eiliškumo sąlygų, kurios yra esminės laidavimo sąlygos); 3) teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimai, kuriais siekiama panaikinti teisinį pagrindą ieškovo reikalavimams, yra neturtinio pobūdžio.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 24 punktas).

Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 16 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ginčas, todėl šaliai, reiškiančiai tokį reikalavimą, tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009). Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniam teismui sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907/2013; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-912/2022).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutartyje, sudarytoje tarp finansuotojo (ieškovo) ir trečiojo asmens BUAB „Vėjo projektai“, numatytos užtikrinimo priemonės: a) pirmąja eile – pagal turto hipoteką ir (ar) įkeitimą; b) antrąja eile – pagal L. A. ir O. A. laidavimą; c) trečiąja eile – pagal atsakovo E. U. laidavimą (Paskolos sutarties 8.7 papunktis). Paskolos sutartyje, be kita ko, buvo numatyta, kad išieškojimas iš trečiosios pagal eilę užtikrinimo priemonės galimas po to, kai: a) yra baigtas išieškojimas pagal pirmąją pagal eilę užtikrinimo priemonę ir tenkinama viena iš Paskolos sutarties 8.9 papunkčio b arba c nurodytų sąlygų; b) nuo išieškojimo pagal antrąją pagal eilę užtikrinimo priemonę praėjo ne mažiau kaip septyni mėnesiai; c) baigtas išieškojimas iš L. A. ir O. A. priklausančio turto (Paskolos sutarties 8.9 papunktis). Paskolos sutarties redakcijoje po pakeitimo, sudaryto 2023 m. sausio 24 d., numatyta, kad išieškojimas iš trečiosios pagal eilę užtikrinimo priemonės gali būti pradėtas po to, kai yra baigtas išieškojimas iš užtikrinimo priemonės pagal pirmąją ir antrąją eilę ir išieškoma suma nėra pilnai padengta arba išieškojimas nerezultatyvus (pilnai nepadengta išieškoma suma) iš pirmosios ir antrosios eilės užtikrinimo priemonės ilgiau, nei septynis mėnesius. Šis terminas skaičiuojamas nuo išieškojimo iš antrosios pagal eilę užtikrinimo priemonės pradžios (Paskolos sutarties 8.9 papunktis).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas (laiduotojas) ginčijama Laidavimo sutartimi įsipareigojo visu savo turtu laiduoti ieškovui už visų BUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą, jeigu BUAB „Vėjo projektai“ paskolos sutartyje nustatytais terminais neįvykdo ieškovui bet kurio iš paskolos sutarties kylančio BUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimo. Laiduotojas (atsakovas) laiduoja už BUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimų įvykdymą 600 000 Eur apimtyje. Atitinkamai šios Laidavimo sutarties pagrindu ieškovas negali iš atsakovo reikalauti sumokėti ir (ar) išieškoti daugiau nei 600 000 Eur (Laidavimo sutarties 2.1 papunktis). Laidavimo sutarties pakeitimu, sudarytu 2023 m. vasario 15 d., Laidavimo sutarties 2.1 papunktis pakeistas tokiu būdu: laiduotojas (atsakovas) Laidavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu laiduoja ieškovui už visų BUAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties, tinkamą ir visišką įvykdymą, jeigu BUAB „Vėjo projektai“ Paskolos sutartyje nustatytais terminais neįvykdo ieškovui bet kurio iš Paskolos sutarties kylančio įsipareigojimo. Apeliantas priešieškiniu prašo pripažinti pirmiau nurodytą Laidavimo sutartį ir 2023 m. vasario 15 d. Laidavimo sutarties pakeitimą negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis jo pareikšto reikalavimo pripažinti ab initio negaliojančiais Laidavimo sutartį ir Laidavimo sutarties 2023 m. vasario 15 d. pakeitimą patenkinimo atveju pasikeistų, kadangi nuginčijus Laidavimo sutartį, išnyktų apelianto, kaip laiduotojo, turtinė prievolė.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs priešieškinio reikalavimą kaip turtinį, neįvykdė pareigos nustatyti konkrečią priešieškinio sumą, palikdamas atsakovui diskreciją pačiam nustatyti žyminio mokesčio sumą. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad bet kuriuo metu dalis arba visas ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas ne šioje byloje ir (arba) jis bus reikšmingai sumažintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tais atvejais, kai ieškinio (priešieškinio) sumą pareiškimo metu nustatyti sudėtinga, ją preliminariai nustatyti gali pats teismas (CPK 86 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo momentu sudėtinga nustatyti priešieškinio sumą, vis dėlto, tikslinga vadovautis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykle – apskaičiuota nuo turtinės prievolės, kurią atsakovas siekia nuginčyti, sumos. Šiuo (žyminio mokesčio apskaičiavimo) aspektu taip pat reikšminga teismų praktika, kurioje nurodyta, kad ginčo pobūdis nustatomas pagal šalies siekiamas teisines pasekmes, todėl tuo atveju, kai ieškinio (priešieškinio) patenkinimas sukuria tiesiogines turtines pasekmes, toks ginčas yra turtinis, o jo suma, ginčijant tokį sandorį, nustatoma būtent pagal tai, kokio dydžio turtinės prievolės būtų išvengta tokio reikalavimo patenkinimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-224/2012).

Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už priešieškinyje pareikštą reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio suma turi būti apskaičiuota pagal ginčijamą sandorį laiduotojui atsiradusios turtinės prievolės dydį, t. y. 2 754 603,05 Eur, todėl atsakovui tenka pareiga sumokėti tokį, kaip ir ieškovui, žyminį mokestį, t. y. 17 145 Eur.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto priešieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia Laidavimo sutartį yra turtinio pobūdžio, todėl apeliantas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles – apskaičiuotą nuo turtinės prievolės, kurią apeliantė siekia nuginčyti, sumos. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui kyla pareiga nurodyti priešieškinio sumą ir apskųstos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodė atsakovui tenkančios sumokėti žyminio mokesčio sumos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės palieka nepakeistą apskųstą nutartį, patikslindamas atsakovui tenkančią mokėti žyminio mokesčio sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą priešieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą. Nustatyti atsakovui E. U. 14 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 17 145 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėja Vilija Mikuckienė