- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1006-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01090-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pirm.)
- Atsakovas
- V. J., Firewood Enterprice, UAB, S. A.
- Ieškovas
- UAB Vilmstata ir partneriai
- Trečiasis asmuo
- „Vilmstata“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsakovei V. J. nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už jos pateiktą priešieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata ir partneriai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Firewood enterprice“, V. J. ir S. A. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilmstata ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Firewood enterprice“, V. J. ir S. A. 190 000 Eur negrąžintos paskolos, 8 367,45 Eur mokėjimo palūkanų, 1 997,06 Eur kompensacinių palūkanų ir 1 022,56 Eur išlaidų (bendra suma – 201 387,07 Eur), taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „SME Loans“ su atsakove UAB „Firewood enterprice“ 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei UAB „Firewood enterprice“ 200 000 Eur paskolą. Atsakovai V. J. ir S. A. 2020 m. gruodžio 1 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakyti visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Firewood enterprice“ tinkamai neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal paskolos sutartį. Atsakovė UAB „Firewood enterprice“ nevykdė savo prievolių pagal paskolos sutartį, todėl pradinė kreditorė ją nutraukė. Pradinė kreditorė su ieškove 2021 m. rugpjūčio 5 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovus pagal pirmiau šioje nutartyje nurodytas paskolos ir laidavimo sutartis.
3. Atsakovė V. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje nurodytu pagrindu jos ir UAB „SME Loans“ (jos teisių ir pareigų perėmėja ieškovė UAB „Vilmstata ir partneriai“) 2020 m. gruodžio 1 d. sudarytą laidavimo sutartį. Atsakovė priešieškinyje, be kita ko, nurodė, kad pastarajame pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, nes: atsakovė neprašo priteisti turtą; pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, nebūtų taikoma restitucija. Dėl to ji už priešieškinį sumokėjo 101 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nustatė atsakovei V. J. keturiolikos dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 2 374 Eur žyminio mokesčio dalį.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinio pobūdžio. Teismas nurodė, kad pirmiau nurodytą išvadą patvirtina ginčijamos laidavimo sutarties 1.1–1.3 papunkčiai, kuriuose nurodyta, jog laiduotoja (atsakovė), kaip solidari bendraskolė, įsipareigoja atsakyti visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (lėšomis, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu UAB „Firewood enterprice“ tinkamai neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal 2020 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį.
6. Teismas nurodė, kad pagal paskolos sutarties 4 punktą paskolos suma – 200 000 Eur, priešieškinio suma – 200 000 Eur. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė už priešieškinį turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles – 2 475 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė sumokėjo tik 101 Eur žyminį mokestį, todėl nustatė atsakovei terminą sumokėti 2 374 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinio pobūdžio. Ginčas dėl sandorio nuginčijimo laikomas turtiniu tik tuomet, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes tokiu atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar lėšas. Atsakovė priešieškiniu neprašo priteisti turtą, pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, nebūtų taikoma restitucija.
7.2. Skundžiamoje nutartyje supainioti išaiškinimai, susiję su laidavimo, kaip prievolės užtikrinimo būdo, apibrėžimu CK 6.76 straipsnio prasme, ir procesinio reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu CPK 80 straipsnio prasme.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atskirąjį skundą. Ieškovė atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinio pobūdžio. Atsakovė pripažįsta, kad laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Firewood enterprice“ tinkamai neįvykdys savo prievolės. Ginčijama laidavimo sutartis sukūrė atsakovei tokias pareigas, kurių įvykdymas sukels atsakovei tiesioginius turtinius padarinius.
8.2. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas; pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę; įpareigojama vykdyti turtinę prievolę; atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Kitaip tariant, ginčas pripažintinas turtiniu, kai dėl priimto teismo sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis – ji gerėja arba blogėja. Atsakovė priešieškiniu siekia turtinės naudos – būti atleista nuo turtinės prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties. Teismui patenkinus priešieškinio reikalavimą, laidavimo sutarties šalims atsirastų teisiniai padariniai – šalys nebegalėtų reikalauti vykdyti joje nurodytų pareigų ir naudotis joje nustatytomis teisėmis, pasikeistų (pagerėtų) atsakovės turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo iki laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes atsakovei liktų turtas, kurį ji turėjo pareigą panaudoti atsiskaitymui su ieškove už atsakovės neįvykdytą prievolę pagal paskolos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinis reikalavimas ir nustatė apeliantei terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 2 374 Eur žyminio mokesčio dalį ar ne.
Dėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia pobūdžio
10. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
11. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas CK 6.76 straipsnio 2 dalis. Taigi, laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kasacinis teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ginčas, todėl šaliai, reiškiančiai tokį reikalavimą, tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009). Akcentuotina, kad tokios praktikos laikomasi taip pat ir Lietuvos apeliaciniam teismui sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907/2013).
12. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė (laiduotoja) ginčijama 2020 m. gruodžio 1 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo kaip solidarioji skolininkė atsakyti kreditorei visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (lėšomis, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu kita atsakovė (paskolos gavėja) UAB „Firewood enterprice“ tinkamai neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal 2020 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį (laidavimo sutarties 1.1 papunktis). 2020 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 4 punkte nurodyta, kad paskolos suma – 200 000 Eur. Be to, pagal ginčijamos laidavimo sutarties 1.3 papunktį, apeliantė įsipareigojo įvykdyti visus mokėjimus kreditorei, kurie nustatyti paskolos sutartyje, įskaitant palūkanas, delspinigius, nuostolių atlyginimą ir kitus mokėjimus. Apeliantė priešieškiniu prašo pripažinti pirmiau nurodytą laidavimo sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnyje nurodytu pagrindu. Dėl to priešieškinio tenkinimo atveju pripažinus ginčo laidavimo sutartį negaliojančia, išnyktų apeliantės, kaip laiduotojos ir tuo pačiu solidariosios skolininkės, turtinė prievolė ieškovei, taip pat pasikeistų apeliantės kreditorinių įsiskolinimų apimtis. Nepaisant to, kad apeliantė teisingai nurodė, jog priešieškinio tenkinimo atveju nebūtų taikoma restitucija ir nebūtų priteistas turtas kaip tai numatyta CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte, nuginčijus laidavimo sutartį išnyktų apeliantės, kaip laiduotojos, turtinė prievolė. Reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia kvalifikavimas turtiniu siejamas ne su turto priteisimo, bet turtinės prievolės, kurią galima objektyviai apibrėžti ir įkainoti, išvengimo faktu. Nagrinėjamojoje byloje apeliantės priešieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia gali būti įkainotas. Už priešieškinyje pareikštą reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio suma turi būti apskaičiuota pagal ginčijamą sandorį laiduotojai atsiradusios turtinės prievolės dydį.
Dėl bylos procesinės baigties
13. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantės priešieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį yra turtinio pobūdžio, todėl apeliantė turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles – paskaičiuotą nuo turtinės prievolės, kurią apeliantė siekia nuginčyti, sumos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 2 374 Eur žyminio mokesčio dalį.
14. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas priešieškinio trūkumui pašalinti jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą priešieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsniu, 115 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei V. J. terminą iki 2022 m. spalio 24 d. pašalinti priešieškinio trūkumą – sumokėti 2 374 Eur žyminio mokesčio ir pateikti Vilniaus apygardos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.