Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminio mokesčio dalį civilinėje byloje Nr. 2-2337-125/2011 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos grąžinimo ir atsakovės D. K. priešieškinį atsakovui A. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pakitusį teisinį ieškinio sumos nustatymo reguliavimą. CPK 85 str. 1 d. 11 p. nurodo, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Šioje byloje pripažinus paskolos sutartį negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, restitucija negalima, nes realiai pinigai pagal sutartį nebuvo perduoti. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009 nurodyta, kad ginčas laikomas turtiniu, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011 nurodyta, kad atsakovas, galėdamas gintis nuo ieškinio materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimais, pateikia materialinius teisinius atsikirtimus priešieškiniu, priešieškinis turi būti apmokamas paprastu žyminiu mokesčiu kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-779/2010 pažymėjo, kad atsakovų įsipareigojimas sumokėti proporcinį žyminį mokestį ne tik reikštų, kad už ginčijamo fakto nagrinėjimą atsakovai turėtų sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, bet ir tai, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovas patirtų dvigubus nuostolius: sumokėtų proporcinį žyminį mokestį valstybei ir turėtų grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą.

CPK įtvirtinta proporcinio ir paprastojo žyminio mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo reikalavimo sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.

Byloje kilo ginčas ar priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2007 m. sausio 31 d. paskolos sutartį turi būti apmokestinamas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jam taikomas proporcinis žyminis mokestis, nes atsakovė prašo pripažinti negaliojančia paskolos sutartį dėl 345 000 Lt paskolos jai suteikimo, todėl priešieškinio reikalavimo suma yra 345 000 Lt.

Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju, kai prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu, netaikant restitucijos, reikalavimas laikytinas neturtiniu. Ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pobūdis nustatomas pagal tai, kokių materialiųjų pasekmių siekiama, reikšiant atitinkamą reikalavimą. Tuo atveju, kai ieškinio (priešieškinio) reikalavimo patenkinimas šalies atžvilgiu tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina turtines teises arba pareigas, toks reikalavimas pripažįstamas turtiniu. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, neginčydama aplinkybės, kad pinigai jai realiai buvo perduoti, tačiau motyvuoja tuo, kad jie buvo perduoti ne ginčijamos paskolos sutarties pagrindu, o grąžinti už parduotą jai priklausiusį turtą, todėl ji neturinti pareigos gautų pinigų grąžinti. Taigi, priešieškiniu ginčijamas sandoris (paskolos sutartis), iš kurios atsakovei kyla tiesioginė turtinė prievolė- grąžinti paskolos sumą. Tokį sandorį teismo sprendimu pripažinus negaliojančiu, atsakovė turtinės prievolės, kurios suma 345 000 Lt, išvengtų. Todėl, nors šiuo atveju atsakovė priešieškiniu neprašo priteisti jai konkrečios pinigų sumos, taip pat priešieškinio tenkinimo atveju nebūtų taikoma restitucija, nes, pasak apeliantės, pinigai pagal ginčijamą sandorį nebuvo perduodami, teismo sprendimas suskeltų tiesiogines turtines pasekmes apeliantei.

Todėl pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis jos pareikšto reikalavimo patenkinimo atveju pasikeistų. Atitinkamai teisėjų kolegija vertina, kad priešieškinio reikalavimas tiesiogiai susijęs su turtine prievole, kurios suma sudaro 345 000 Lt, todėl šis reikalavimas yra turtinis. Atskirajame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo analizuojamos kitokios faktinės aplinkybės, buvo sprendžiama dėl kitokių reikalavimų vertinimo turtiniais/neturtiniais todėl tose bylose suformuluotos taisyklės šiuo atveju negali būti taikomos. Apeliantės cituojamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009 buvo nagrinėjamas žyminio mokesčio klausimas, kai reiškiamas reikalavimas dėl rentos sutarties nutraukimo. Šioje nutartyje, be kita ko, LAT nurodė, jog paprastu žyminiu mokesčiu apmokestinami ne tik neturtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau ir tie reikalavimai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t.y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas turi tiesioginį ryšį su konkrečiu turtu- pinigų suma, kurią atsakovė turi grąžinti pagal paskolos sutartį, ir kurios jai grąžinti nereikėtų, jeigu paskolos sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-1508/2011 buvo sprendžiamas klausimas ar reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia (o ne negaliojančia) yra turtinio pobūdžio, taigi nagrinėjamas ginčas yra visiškai skirtingas nuo toje byloje reikšto reikalavimo. Apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-779 buvo sprendžiamas reikalavimo pripažinti išduotų kreditų gavėju ne atsakovus, o kitą asmenį ir kolegijos buvo nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu priešieškinis būtų tenkintas, minėtų kreditavimo sutarčių šalimi būtų pripažintas atitinkamai kitas asmuo, tačiau restitucija nebūtų taikoma, t.y. viena sandorio šalis neprivalėtų grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, kadangi atsakovų turtinė prievolė būtų perkelta kitam asmeniui ir dėl to šį reikalavimą teismas vertino kaip neturtinį. Nagrinėjamoje byloje nėra siekiama turtinę prievolę perkelti kitam asmeniui, o siekiama šią prievolę panaikinti, todėl ir pastarosios bylos faktinės aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamoje byloje.

Apeliantė neteisingai aiškina CPK 85 str. 1 d. 11 p. nustatytą ieškinio sumos bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apskaičiavimo taisyklę, nurodydama, kad tik tuo atveju, kai sandorį pripažinus negaliojančiu bus taikoma restitucija, ieškinio suma nustatoma pagal grąžintinas sumas. Ši norma apibrėžia ieškinio sumos apskaičiavimo taisykles, bet nenusako, kokie ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais vertinami kaip turtiniai, o kokie- kaip neturtiniai. Minėta, jog ginčo pobūdis nustatomas pagal šalies siekiamas teisines pasekmes, todėl tuo atveju, kai ieškinio (priešieškinio) patenkinimas sukuria tiesiogines turtines pasekmes, toks ginčas yra turtinis, o jo suma, ginčijant tokį sandorį, nustatoma būtent pagal tai, kokio dydžio turtinės prievolės būtų išvengta tokio reikalavimo patenkinimo atveju.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priešieškinio reikalavimą kvalifikavo kaip turtinį, už kurį mokėtinas proporcinis žyminis mokestis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.