Byla S-19

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), susidedanti iš Komisijos pirmininko Evaldo Raistenskio (pranešėjas), narių Jurgitos Narkevičiūtės, Rasos Stravinskaitės, Andriaus Veniaus ir Vilmos Vildžiūnaitės, išnagrinėjo N. N. (toliau – Pareiškėjas) 2023-12-28 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2023-10-09 sprendimo Nr. 68-59 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas ir jo atstovas S. U. bei Inspekcijos atstovė K. B. dalyvavo 2024-01-16 Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu. Komisija n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) atliko Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo bei sumokėjimo savalaikiškumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ) patikrinimą už 2020-01-01–2020-12-31 laikotarpį bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ) patikrinimą už 2020-01-01– 2020-12-31 laikotarpį ir surašė 2023-05-16 patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-150 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu Pareiškėjui papildomai apskaičiuota 78474 Eur PVM, 1280,82 Eur GPM, 424,12 Eur VSDĮ bei 236,45 Eur PSDĮ nustačius, kad Pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto (toliau – NT) pardavimo ekonominę veiklą, nedeklaravo arba neteisingai deklaravo NT pardavimo pajamas, individualios veiklos pajamas ir leidžiamus atskaitymus, ne individualios veiklos pajamas, pardavimo ir pirkimo PVM, nesavalaikiai registravosi PVM mokėtoju.

Kauno AVMI, įvertinusi Pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas, 2023-07-19 sprendimu Nr. (7.45 Mr)FR0682-175 (toliau – Kauno AVMI sprendimas) iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti 77255 Eur PVM bei 1276,82 Eur papildomai apskaičiuotą GPM sumą nuo NT pardavimo pajamų, panaikindama dalį dėl apskaičiuoto GPM už turto nuomą, patvirtino apskaičiuotus 24923,21 Eur PVM ir 1679,18 Eur GPM delspinigius; atleido nuo 7476,96 Eur PVM ir 503,75 Eur GPM delspinigių, skyrė 30902 Eur (40 proc.) PVM, 128 Eur (10 proc.) GPM baudą, taip pat – 42 Eur VSDĮ ir 24 Eur PSDĮ baudas.

N. N., R. P. ir F. G. interesus, nesuteikiant teisės pareikšti nuomonės dėl Patikrinimo akto ir

ginčijamų sprendimo. Todėl vien dėl šios aplinkybės ginčijami sprendimai, įskaitant Patikrinimo aktą, turėtų būti panaikinti.

3. Pagal 2013-03-29 nuomos sutartį, GPM moka nuomininkė (įmonė UAB "O1" o ne nuomotojas – Pareiškėjas. Teisės aktų nustatyta tvarka dokumentai (sutartis, sąskaitos ir kt.), kurių pagrindų nuomininkė įmonė UAB "O1" privalo mokėti GPM, nėra nuginčyti.

Dėl rašytinių įrodymų

Dėl sūnų F. I. ir N. N. bei brolio R. P. ūkinės veiklos Pareiškėjas nurodo, kad Patikrinimo aktu ir ginčijamais sprendimais nustatyta, kad Pareiškėjas tariamai gavo naudą iš objektų, esančių adresu: Hagos g. 37, Kaunas ir adresu: Kviečių g. 5 Kaunas, nors pagal faktines aplinkybes naudą gavo F. I.. Iš objektų, esančių adresu: Kviečių g. 1, Kaunas ir adresu: Kviečių g. 26, Kaunas pagal faktines aplinkybes naudą gavo N. N., iš objekto, adresu: Kviečių g. 3 Kaunas, naudą gavo R. P..

R. P. susijęs giminystės ryšiais, dar nesuponuoja fakto, kad iš minėtų objektų naudą gavo

Pareiškėjas, o ne sūnūs F. I. ir N. N. ar brolis R. P..

Pasak Pareiškėjo, iš minėtų objektų naudą gavo tik F. I., N. N. ir R. P., nes: 1) Pareiškėjas, turėdamas ilgalaikę patirtį dėl projektų vystymo, siekė turėtą patirtį ir žinias perduoti ir perdavė sūnums F. I. ir N. N. bei broliui R. P.; 2) Pareiškėjo žiniomis, F. I., N. N. ir R. P. iš minėtų objektų gautą naudą yra deklaravę ir sumokėję mokesčius; 3) F. I. N. N. ir R. P. turėjo finansinių galimybių, patys vystė minėtų objektų projektus ir iš to gavo naudą; 4) teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti dokumentai (sutartys, sąskaitos ir kt.), kurių pagrindu tiek F. I., tiek N. N., tiek R. P. vystė minėtų objektų projektus ir iš to gavo naudos.

Dėl NT statytojų

Dėl išlaidų pagrįstumo

R. U. nurodo, kad dujotiekio montavimo darbai, adresu: Santakos g. 12, Kaunas, atlikti, siekiant

sudaryti geresnes sąlygas patalpoms, kuriose numatyta rengti mokymus, seminarus ir konsultacijas pagal vykdomą individualią veiklą.

8) 1260,00 Eur (su PVM) statybinių medžiagų, bei dujotiekio montavimo darbų ir medžiagų įsigijimui patirtos išlaidos pagal UAB "D1" išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, nustačius, kad NT, adresu: Kviečių g. 22 A, Kaunas, parduotas 2020-06-23. Pareiškėjo paaiškinimu, parduodant namą buvo įsipareigota parduoti medžiagas ir įvesti dujas. Nustatyta, kad minėtos išlaidos bendroje gyvenamojo namo statybų išlaidų sumoje sudaro ~ 1,3 proc. Įvertinus surinktą informaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, išlaidos, patirtos statybinių medžiagų ir darbų įsigijimui po NT pardavimo, pripažįstamos gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22 A, Kaunas, statybos išlaidomis.

9) 1017,50 Eur komisinį mokestį už tarpininkavimo paslaugas, konstatavus, kad jos neatitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 19 straipsnio nuostatų.

Dėl Pareiškėjo su sutuoktine parduoto NT apmokestinamųjų pajamų nustatymo ir deklaravimo

Sprendime nurodyta, kad Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, jog dalį parduoto NT Pareiškėjas pardavė kartu su sutuoktine ir per pusę deklaravo pardavimo pajamas.

Dėl parduoto NT, esančio adresu: Biržų g. 35, Kaunas, susijusių prievolių. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2003-08-22 pirkimo–pardavimo sutartį iš Kauno miesto savivaldybės įsigijo negyvenamąsias patalpas, adresu: Biržų g. 35, Kaunas. Patalpas pagal 2019-05-08 pirkimo–pardavimo sutartį pardavė UAB "A1" už 45000 Eur, kuriuos pirkėjas 2019-05-08 pavedimu sumokėjo Pareiškėjui. Patalpos įsigytos anksčiau negu prieš 10 metų iki jų perleidimo, todėl patalpų perleidimo pajamos pagal GPMĮ 17 straipsnio 28 punkto nuostatas yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiškėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 metus deklaravo 1/2 dalį turto pardavimo pajamų – 22500 Eur (likusią 1/2 dalį deklaravo sutuoktinė). Todėl prievolių dėl šio NT pardavimo pajamų nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių patalpų pardavimas neapmokestinamas PVM.

Dėl NT, esančio adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, pardavimo pajamų ir susijusių prievolių. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018-08-07 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "F1" už 14055 Eur įsigijo 0,0937 ha vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas. Sutarties sudarymo išlaidas apmokėjo abi sandorio šalys lygiomis dalimis, t. y. po 68,43 Eur. Iš patikrinimo metu surinktos bei Pareiškėjo pateiktos informacijos nustatyta, kad Kauno m. savivaldybės administracija UAB "F1" 2018-05-08 išdavė statybos leidimą (Nr. LSNS-21-180508-00278), kuriuo suteikta teisė žemės sklype, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą. 2018-04-24 pateiktame prašyme (Nr. SRA-100-180424-10185) (taip pat 2017-12-29 pateiktame prašyme, kuris nebuvo tenkintas) statytoju nurodyta UAB "F1" kontaktinėje informacijoje pateikti Pareiškėjo kontaktiniai duomenys.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. šiame žemės sklype Pareiškėjas vykdė gyvenamojo namo statybas, t. y. žemės sklypą 2018-08-07 įsigijo jau su statybos leidimu. Iš surinktos informacijos matoma, jog visi statybos išlaidų dokumentai išrašyti Pareiškėjo vardu, už įsigytas statybines medžiagas ir statybos darbus atsiskaitė Pareiškėjas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nebaigtas statyti gyvenamasis namas (80 proc.), įregistruotas Pareiškėjo vardu (įregistravimo pagrindas – 2018-12-04 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-100-181204-00033).

Sutuoktiniai 2018-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi 0,0937 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti 125,29 m² gyvenamąjį namą (80 proc. baigtumo), adresu: Kviečių g.7, Kaunas, pardavė J.

E. už 102500 Eur (sutartyje nurodyta tik bendra turto pardavimo kaina). Pirkėja pilnai atsiskaitė

su Pareiškėju (77500 Eur sumokėjo prieš sutarties pasirašymą, likusią 25000 Eur sumą 2019-0110 sumokėjo jam pavedimu). Sutarties sudarymo išlaidas sandorio šalys sumokėjo lygiomis dalimis, t. y. po 265,95 Eur. Nors VĮ „Registrų centras“ nebaigtas statyti gyvenamasis namas įregistruotas tik Pareiškėjo vardu, tačiau 2018-12-27 pirkimo–pardavimo sutartyje NT pardavėjais nurodyti abu sutuoktiniai.

Patikrinimui Pareiškėjas pateikė žemės sklypo įsigijimo, sutarties sudarymo ir gyvenamojo namo statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus (dalis jų su PVM) iš viso 99342,71 Eur sumai (detali informacija Patikrinimo akto 2 lentelėje).

Patikrinimo metu konstatuota, kad 6924,13 Eur išlaidų suma negali būti atimamos iš pajamų, gautų pardavus gyvenamąjį namą, esantį adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis:

– 4749,05 Eur už medžiagų tiekimo organizavimą pagal 2018-08-14 UAB "I1" sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04, nustačius, kad įsigytos paslaugos nesusijusios su gyvenamojo namo statybos išlaidomis (sąskaitos faktūros turinys – medžiagų tiekimo organizavimas, o Pareiškėjas nurodė, kad įsigyta nuolaidų sistema ar rekomenduoti darbuotojai).

– 46 Eur už automobilio variklio plovimą, automobilio plovimą ir valymą pagal

I. F. sąskaitą faktūrą Nr. 20181124, kadangi nesusiję su gyvenamojo namo statybos išlaidomis. – 1538,68 Eur (iš jų 1271,64 Eur ir 267,04 Eur PVM) už suvartotą elektros energiją pagal UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ PVM SF ser. LAEP Nr. 01687825, kuri išrašyta 2019-05-08, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėn. po NT pardavimo. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Pareiškėjas ar sutuoktinė apmokėjo šią PVM SF.

Patikrinimo metu Pareiškėjo išlaidomis pripažinta 46209,29 Eur išlaidų suma ((99342,71 – 6924,13)/2).

Vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 4 punkto nuostatomis, pajamomis nelaikoma pardavimo PVM suma, apskaičiuota už parduotą NT, todėl Pareiškėjo pajamomis pripažinta pajamų suma be PVM – 42355 Eur (51250 – 8895).

Sprendime nurodyta, kad įvertinus patikrinimo metu Pareiškėjo pateiktus dokumentus bei iš naujo įvertintą žemės sklypo įsigijimo kainą be PVM, apskaičiuota, kad jam tenkanti 1 dalis su šio turto įsigijimu ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų suma sudaro 41365,55 Eur ((11615,70 (be PVM)+68,43+71046,97 (be PVM))/2) ir laikytina, kad Pareiškėjas deklaracijoje deklaravo 6856,84 Eur (48222,39 – 41365,55) didesnę išlaidų sumą, nei faktiškai apskaičiuota pagal pateiktus dokumentus. Todėl darytina išvada, kad Pareiškėjas metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 m. neteisingai deklaravo NT, adresu: Kviečių g. 7 Kaunas, apmokestinamąsias pajamas 989,45 Eur (42355 – 41365,55) (buvo deklaravęs 3027,61 Eur (51250 – 48222,39)). Dėl NT, adresu: Kviečių g. 20, R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį iš C. H. už 38850,13 Eur įsigijo 2561/3296 dalis 0,6592 ha (t. y. 0,5122 ha) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas. Sutartyje nurodyta, jog be sutuoktinių, dar du žemės sklypus tuo pačiu adresu įsigijo kiti 2 pirkėjai, vienas iš jų Pareiškėjo sūnus N. N.. Sutarties sudarymo išlaidas sumokėjo 3 pirkėjai lygiomis dalimis, t. y. po 127,68 Eur. Nustatyta, kad pagal 2018-09-28 pirkimo–pardavimo sutartį Pareiškėjas kartu su sutuoktine 651 / 6592 dalį (0,0651 ha) žemės sklypo, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas, pardavė P. I. už 8000 Eur. Sutartyje nurodyta, kad pirkėja atsiskaitė prieš sutarties pasirašymą. Nustatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas sumokėjo abi sandorio šalys lygiomis dalimis, t. y. po 52,24 Eur.

Iš Pareiškėjo patikrinimo metu pateiktų dokumentų nustatyta, kad 0,0651 ha žemės sklypo įsigijimo kaina – 4937,80 Eur (38850,13 x 0,0651/0,5122), įsigijimo sutarties sudarymo išlaidos – 16,23 Eur (127,68 x 0,0651/0,5122), iš viso 4954,03 Eur (4937,80+16,23).

Patikrinimo metu konstatuota, kad sudarant sandorį dalyvavo abu sutuoktiniai, o šio turto pardavimo pajamas lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) deklaravo abu sutuoktiniai, todėl, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vertinama, kad abu sutuoktiniai gavo po 1/2 NT, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas, pardavimo pajamų bei patyrė po 1/2 žemės sklypo įsigijimo ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų.

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 m. deklaravo 50 proc. šio turto pardavimo pajamų bei 50 proc., t. y. 2500,13 Eur šio turto įsigijimo ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų. Tačiau pagal patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog žemės sklypo įsigijimo ir sutarties sudarymo išlaidų suma sudaro 4954,03 Eur, taigi Pareiškėjas patyrė 2477,02 Eur išlaidų, t. y. Pareiškėjas deklaravo 23,11 Eur (2500,13 – 2477,02) didesnę sumą, nei faktiškai pagrįsta pagal patikrinimui pateiktus dokumentus. Todėl patikrinimo metu apskaičiuota didesnė GPM suma nei faktiškai buvo deklaruota Pareiškėjo. Atsižvelgiant į 2018 m. Pareiškėjo gautas NT (išskyrus būstą) pardavimo pajamas 55250 Eur (51250+4000), šio turto įsigijimo kainą ir kitų su šio turto pardavimu susijusių išlaidų sumą 48686,31 Eur (46209,29 + 2477,02), deklaruotas 6260,24 Eur darbo užmokesčio pajamas, apskaičiuotas 1536 Eur mokėtinas GPM. Įvertinus deklaruotą ir sumokėtą 995 Eur GPM, apskaičiuotas mokėtinas 541 Eur (1536 – 995) GPM.

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas savalaikiai neįsiregistravo PVM mokėtoju (PVM apmokestinamą 45000 Eur sumą pasiekė nuo 2018 m. vasario mėn. (detalesnė informacija Patikrinimo akto 11.1 punkte), todėl nuo 2018-09-28 gautų žemės sklypo pardavimo pajamų už parduotą NT neapskaičiavo 694 Eur pardavimo PVM (patikrinimo akto 33 lentelė, 1 pažeidimas). Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 4 punkto nuostatas, pajamomis nelaikoma pardavimo PVM suma, apskaičiuota už parduotą žemės sklypą. Pareiškėjas metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 m. jam tenkančią 1 dalį NT pardavimo pajamų deklaravo su PVM – 4000 Eur, tačiau turėjo deklaruoti pajamų sumą be PVM – 3306 Eur (4000 – 694), t. y. deklaruota 694 Eur (4000 – 3306) daugiau nei apskaičiuota patikrinimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas ir jo sutuoktinė patys deklaravo minėto NT pardavimo pajamas ir kitas nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius patikrinimo metu vertino, kad šios pajamos yra bendra sutuoktinių nuosavybė.

Dėl kitų asmenų pajamų pripažinimo Pareiškėjo pajamomis Inspekcija Sprendime cituoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijos nuostatas, aiškinant minėtą teisės normą. Inspekcija nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu dar 5 gyvenamųjų namų statybas Pareiškėjas vykdė sūnaus N. N., sūnaus F. I. ir brolio R. P. vardu: 3 gyvenamųjų namų statybos vykdytos pagal Pareiškėjo artimųjų giminaičių su UAB "F1" sudarytas jungtinės veiklos sutartis, 2 gyvenamųjų namų statybos vykdytos Pareiškėjo sūnų Jurgio ir Pauliaus vardu įsigytuose žemės sklypuose. Iš 5 gyvenamųjų namų, kurių statybos vykdytos Pareiškėjo artimųjų vardu, tikrinamuoju laikotarpiu parduoti 4 nebaigti statyti gyvenamieji namai su jiems priskirtais žemės sklypais.

R. P. (2018-03-08) su UAB "F1" sudarė Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias UAB "F1"

įsipareigoja jai priklausančiuose žemės sklype, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas; sklype, adresu: Kviečių g. 5, Kaunas ir sklype, adresu: Kviečių g.3, Kaunas, parengti vienbučio namo projektą, gauti statybos leidimą, privesti dujotiekio inžinerinį tinklą iki šio sklypo ribos. O Pareiškėjo sūnūs ir brolis įsipareigojo žemės sklypuose pastatyti vienbučius namus, įvesti į juos inžinierinius tinklus (vandentiekio, buitinių nuotekų). Taip pat sutartyje numatyta, kad atlikus statybos darbus,

UAB

94/100 ar 93/100 dalys statinių ir NT pardavus, gautos pajamos atitinkamai pasidalinamos sutartyje nurodant ir vertinę išraišką pinigais.

85436,60 Eur. N. N. metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 m. deklaravo gautas gyvenamojo namo (84/100 1276 dalies) 85436,60 Eur pardavimo pajamas ir jam pastatyti ir parduoti patirtas 79681,98 Eur išlaidas, apskaičiavo mokėtiną į biudžetą GPM. Pareiškėjas savo pateiktoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31 (pusmetinėje PVM deklaracijoje) į PVM atskaitą įtraukė 2476 Eur pirkimo PVM, kuris išskirtas Pareiškėjo sūnaus N. N. vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už įsigytas statybines medžiagas (detaliau Patikrinimo akto 3.1.2 punkte).

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjo sūnus N. N. 2018-09-14 iš C. H. už 5552,18 Eur įsigijo 183 / 1648 dalį 0,6592 ha (t. y. 0,0732 ha) žemės sklypo, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas, kuriam po 2019-09-09 turto pertvarkymo ir padalijimo suteiktas adresas: Kviečių g. 26, Kaunas. Iš surinktos informacijos nustatyta, kad žemės sklypas ir nebaigtas statyti (82 proc.) gyvenamasis namas 2021-02-26 parduoti už 110000 Eur.

Pareiškėjo sūnus F. I. 2017-08-08 iš J. Y. už 5500 Eur įsigijo 0,0546 ha žemės sklypą, adresu:

Hagos g.

Kaunas.

Žemės sklypas ir nebaigtas statyti (79 proc.) gyvenamasis namas, adresu: Hagos g. 37, Kaunas, parduotas pagal 2018-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį Kristinai ir E. J. už 80000 Eur (nurodyta tik bendra parduodamo NT kaina).

R. P. sudarant Jungtinės veiklos sutartis, UAB "F1" (įmonės atstovas E. D.) 2017-05-30 sudarė

bendradarbiavimo sutartį su Pareiškėju (sutartyje nurodytas statytoju) dėl žemės sklypų kvartalo, esančio prie Juodelynės ir Kviečių gatvių Kaune, urbanizavimo, kuris įsipareigojo, dalyvaujant brokeriams, parduoti žemės sklypus, ar pageidaujant pirkėjui statyti vienbučius gyvenamuosius namus ir baigti kvartalo vystymą iki

2020-12-31.

UAB "F1" laikotarpiui nuo 2017-08-08 iki 2020-12-01 sudarė įgaliojimą su Pareiškėju, kuriuo įgaliojo tvarkyti dokumentus, susijusius su bendrovės žemės sklypais Kauno m., t. y. ruošti projektavimo dokumentus, derinti projektus dėl pastatų inžinerinių tinklų ir kt. Įvairiuose dokumentuose (prašymuose dėl statybos leidimo išdavimo, prašymuose išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir kt.) UAB "F1" kontaktinėje informacijoje nurodyti Pareiškėjo kontaktiniai duomenys (el. paštas: jurgis.sefleris@gmail.com ir telefono Nr. 869850555).

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjo sūnūs neturėjo finansinių galimybių vykdyti statybas. Nustatyta, kad buvo atliktas Pareiškėjo sūnaus N. N. mokestinis tyrimas, kurio metu analizuoti piniginių lėšų likučiai bei jų judėjimas tikrinamuoju laikotarpiu. Nustatyta, kad

N. N. studijavo A. B. ir turėjo studijų paskolą, kuri iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos negražinta

(2020-12-31 paskolos likutis 33900 GBP). Pateiktame paaiškinime N. N. nurodė, kad jo pajamas tikrinamuoju laikotarpiu sudarė iš tėvų ir brolio gautos pajamos, darbo užmokesčio pajamos (2017 m. apie 1171 Eur, 2018 m. – 6206 Eur, 2019 m. – 8564 Eur, 2020 m. – 7120 Eur), užimtumo tarnybos išmokėtos darbo paieškos išmokos ir kt. N. N. gaunamas darbo užmokestis buvo neženkliai didesnis, nei jo paaiškinime nurodytos patirtos vartojimo išlaidos. Nustatyta, kad į jo asmeninę sąskaitą (atidarytą 2007-05-05) iki tikrinamojo laikotarpio lėšas daugiausiai pervesdavo tėvai. Sūnaus N. N. „Citadele banka“ atsiskaitomoji sąskaita atidaryta nuo 2018-02-27, joje esančias pinigines lėšas daugiausiai naudojo tik atsiskaitymui su statybinių medžiagų tiekėjais, fiziniais asmenimis už atliktus darbus, didžiąją dalį lėšų pervedė tėvui. Tikrinamojo laikotarpio pradžiai jo sąskaitoje buvo 9,23 Eur. Iš NT, adresu: Kviečių g.1, Kaunas, pirkėjo D. T. gauto atsiskaitymo 71803,10 Eur sumos, 50000 Eur pervedė tėvui pagal notariškai sudarytą dovanojimo sutartį, likusius išgrynino ar atsiskaitė su tiekėjais. Pažymėtina, kad beveik visi į šią sąskaitą pervesti ar įnešti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams ar išgryninti. Patikrinimo metu vertinta, kad

N. N. neturėjo finansinių galimybių gyvenamųjų namų statybas vykdyti savo lėšomis. NT įsigijimui ir statybų išlaidoms pagrįsti N. N. patikrinimui pateikė 5 su tėvais ir broliu sudarytas nenotarines pinigų dovanojimo sutartis, kuriose dovanojama suma neviršija 14500 Eur, t. y. neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.469 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Sprendime pažymėta, kad N. N. nurodė, jog dovanojamas lėšas gavo grynais pinigais, tačiau pinigų gavimo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Gautas lėšas deklaravo pateiktose pajamų deklaracijose kaip neapmokestinamas pajamas: 2017 m. – 29000 Eur (2x14500 Eur) ir 2018 m. – 39000 Eur (2x14500 Eur ir 10000 Eur). Taip pat N. N. pateikė 6 pinigų dovanojimo sutartis (po 2 iš Pareiškėjo, mamos ir brolio) ir 5 su tėvu (Pareiškėju) sudarytas paskolų sutartis, kurios atitinka į jo sąskaitą ar jo paties pervestas sumas artimiesiems tėvui mamai broliui, darytina išvada, kad skirtos bankiniais pavedimais pervestoms sumoms pagrįsti.

Inspekcija nurodė, kad NT, esančio adresu: Kviečių 26, Kaunas, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas, pirkėja taip pat yra nurodžiusi, kad apie NT sužinojo iš internetinės svetainės „Aruodas“, visus klausimus, susijusius su statybų darbais derino su Pareiškėju, o sutartį pasirašė su N. N. (sūnumi). N. N., gavęs iš pirkėjos NT avansą, iš jo 14000 Eur pervedė Pareiškėjui ir 10900 Eur išsiėmė grynais pinigais, kitą dalį atsiskaitė už medžiagas, taigi už parduotą turtą gautais pinigais nedisponavo.

Inspekcija nurodė, kad sūnus F. I. 2017 m. buvo 19 metų amžiaus, baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į VšĮ Socialinių mokslų kolegiją. Tikrinamuoju laikotarpiu negavo pastovių pajamų, tiek jo gautos pajamos, tiek patirtos išlaidos buvo minimalios. Paaiškinime pagrindiniais pajamų šaltiniais F. I. nurodė tėvų pavedimais sumokėtas pinigines lėšas, darbo užmokestį (2017 m. – 100,32 Eur, 2018 m. – 171,03 Eur, 2019 m. – 188,37 Eur), 2020 m. užimtumo tarnybos išmokėtas darbo paieškos išmokas 878,78 Eur, grąžintą GPM ir kt., patirtas išlaidas sudarė vartojimo išlaidos, įmokos už studijas, už statybines medžiagas ir statybos darbus sumokėtos piniginės lėšos, avanso grąžinimas Rūtai ir T. K., sumokėtas GPM ir kt. Patikrinimo akte įvertinta, kad F. I. neturėjo finansinių galimybių vykdyti gyvenamųjų namų, adresais Hagos g. 37, Kaunas ir Kviečių g. 5, Kaunas, statybas savomis lėšomis.

Pareiškėjo sūnus F. I. didžiąją dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą NT, adresu: Hagos g. 37, Kaunas, pervedė artimiesiems (Pareiškėjui – 15000 Eur, broliui N. N. – 14500 Eur, mamai – 1298,57 Eur) ir 29255 Eur išgrynino. Taip pat panaudojo ir pinigines lėšas, gautas už parduotą NT, adresu: Kviečių g. 5, Kaunas, t. y. į Pareiškėjo sąskaitą pervedė 30500 Eur, į brolio N. N. – 6265,43 Eur, išgrynino 28400 Eur ir 966,47 Eur sumokėjo už Pareiškėjo vardu įsigytas prekes parduotuvėje ,,Moki veži“.

F. I. pateikė su tėvais sudarytas 5 pinigų dovanojimo sutartis (nepatvirtintos notaro), kuriose

dovanojama suma neviršija 14500 Eur, t. y. atitinka CK 6.469 straipsnio 1 dalies nuostatas.

F. I. nurodė, kad dovanojamas lėšas gavo grynais pinigais, bet kaip ir N. N., pinigų gavimo faktą

patvirtinančių dokumentų nepateikė. Gautas lėšas deklaravo pateiktose pajamų deklaracijose, kaip neapmokestinamas pajamas 2017 m. – 58000 Eur (4x14500 Eur).

Inspekcija nurodė, kad buvo nustatyta, kad Pareiškėjo brolis R. P. didžiąją dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą NT, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas išgrynino (59760 Eur) Kauno m. bankomatuose ir 10565,82 Eur apmokėjo parduotuvėje ,,Moki veži“ už Pareiškėjo vardu įsigytas prekes. R. P. nurodė, jog gautas lėšas norėjo panaudoti sodybos rekonstrukcijai, bet duomenų, kad buvo išduotas leidimas statybai nėra, jokio brangaus turto vėlesniu laikotarpiu nebuvo įsigyta.

P. tvirtino, kad namą statėsi sau, bet su UAB "F1" sudarė jungtinę veiklos sutartį, pagal kurią

įsipareigojo bendrovės turimame žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą bei jį pardavus gauti jam tenkančios NT dalies pardavimo pajamas. Taigi, konstatuota, kad šis sandoris sudarytas ne asmeninės nuosavybės įsigijimui, o dėl ekonominių priežasčių – gauti pajamų. R. P. paaiškinimu, pats Pareiškėjas pasiūlė jam statyti, o vėliau parduoti gyvenamąjį namą, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas.

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjo sūnūs ir brolis piniginių lėšų, gautų už parduotą NT, nepanaudojo kito NT įsigijimui (išskyrus T. J. (sūnų), kuris už parduotą NT, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas, gautas pajamas panaudojo žemės sklypo, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas (po turto atidalijimo sutarties žemės sklypo, adresu: Kviečių g. 26, Kaunas), įsigijimui. Inspekcija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog didžioji dalis atsiskaitymų, tiek už atliktus statybos darbus, tiek už statybines medžiagas, panaudoti gyvenamųjų namų, adresais: 1) Hagos g. 37, Kaunas, 2) Kviečių g. 1, Kaunas, 3) Kviečių g. 3, Kaunas ir Kviečių g. 5, Kaunas, statyboms, buvo vykdomi grynais pinigais (daugeliu atvejų prie tiekėjų išrašytų sąskaitų faktūrų pridėti kasos aparato kvitai, pagal šiuos dokumentus nėra galimybės nustatyti konkrečiai kas sumokėjo pinigus). Turimais duomenimis, Pareiškėjas apmokėjo keletą sąskaitų faktūrų, išrašytų sūnų N. N. ir F. I. vardu bei Pareiškėjas deklaravo pirkimo PVM, kuris išskirtas tiekėjų sūnui N. N. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Gyvenamųjų namų statybos darbus, daugeliu atvejų atliko su verslo liudijimu dirbantys fiziniai asmenys, kurie dirbo tiek Pareiškėjo vardu, tiek jo sūnų ir brolio statomuose objektuose. Todėl minėti statybos darbus atlikę asmenys savo paaiškinimuose užsakovu nurodė tą asmenį, kuris nurodytas dokumentuose, išskyrus 2 statybininkus, kurie patvirtino, kad tikrasis statytojas buvo Pareiškėjas, kuris vedė derybas ir apmokėjo sąskaitas. Pateiktuose paaiškinimuose sūnūs N.

N. ir F. I. bei brolis R. P. teigė, kad patys organizavo statybos darbus ir buvo atsakingi už visą

statybų eigą ir statybos priežiūrą, vedė derybas su NT pirkėjais ir tik kilus klausimams, konsultavosi su Pareiškėju (tėvu). NT pirkėjai, kurie turtą įsigijo iš Pareiškėjo artimųjų, paaiškinimuose nurodė, kad apie parduodamus namus sužinojo iš internetinių svetainių (Aruodas.lt,

NT agentais bei visus reikalus dėl statybų sprendė su Pareiškėju ir darbų vykdytoju Ričardu (Randžiu), tačiau notarines pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė su kitais asmenimis, t. y. N. N. (sūnumi), F. I. ir R. P.. 2 NT pirkėjai paaiškinimuose nurodė, kad avansą sumokėjo Pareiškėjui (vienu atveju, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas) avansas bankiniu pavedimu sumokėtas į Pareiškėjo sąskaitą).

Inspekcija konstatavo, kad piniginėmis lėšomis, gautomis už Pareiškėjo artimųjų vardu parduotą NT, disponavo Pareiškėjas, kuris buvo tikrasis gyvenamųjų namų statytojas (rūpinosi savo bei artimų giminaičių vardu statomų gyvenamųjų namų statybomis, organizavo ir finansavo statybas, kontroliavo atsiskaitymus su tiekėjais, gautas pajamas už parduotą NT panaudojo kito turto įsigijimui bei naujai įsigytuose žemės sklypuose statomų gyvenamųjų namų statyboms). Pareiškėjas turėjo UAB "F1" įgaliojimą tvarkyti su žemės sklypais susijusius dokumentus, be to, vykdė šalia esančiuose sklypuose gyvenamųjų namų statybas, todėl siekdamas mokestinės naudos (t. y. atitolinti įsiregistravimą PVM mokėtoju) bei nuslėpti ekonominę veiklą, sandoriai buvo įforminti artimų giminaičių vardu.

Inspekcija įvertino, kad Pareiškėjo sūnūs N. N. ir F. I. bei brolis R. P. buvo tik formalūs sandorių dalyviai, kurie nedisponavo iš už parduotą NT gautomis lėšomis, nesirūpino statybinių medžiagų įsigijimu, gyvenamųjų namų statybos darbais bei patys nesirūpino NT pardavimu, jų vardu statybinių medžiagų įsigijimą, statybos darbus bei NT pardavimą organizavo Pareiškėjas, kuris yra NT projektų vystytojas, o greta esančiuose žemės sklypuose tikrinamuoju laikotarpiu savo vardu vykdė 10 gyvenamųjų namų statybas.

Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu pats iš fizinių asmenų (E. D., C. P., J. C.) bei UAB "R1" skolinosi pinigines lėšas, toks Pareiškėjo elgesys nepaaiškinamas ekonomine logika. Patikrinimo metu vertinta, kad dovanojimo sutartys su sūnumis sudarytos formaliai, siekiant pagrįsti pajamų šaltinius sūnų N. N. ir N. N. vardu vykdytų gyvenamųjų namų statybų išlaidoms. Inspekcija nurodė, kad sūnų N. N. ir F. I., brolio R. P. vardu atidarytos bankinės sąskaitos po jungtinės veiklos sutarčių sudarymo panaudotos atsiskaitymams su tiekėjais ir paslaugų teikėjais bei NT pardavimo pajamoms. Pareiškėjo artimieji į atsiskaitomąsias sąskaitas gautomis pajamomis nedisponavo (išskyrus atvejus, kai pinigai buvo išleisti smulkioms išlaidoms). Didžiąją dalį gautų pajamų pervedė į artimųjų (pagrinde Pareiškėjo) sąskaitą, kitą dalį išimdavo grynaisiais pinigais.

Mokesčių administratoriaus vertinimu, vadovaujantis MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatomis, yra pagrindas konstatuoti, kad sandorių sudarymas Pareiškėjo artimųjų (sūnų

N. N. ir F. I. bei brolio R. P.) vardu bei piniginių lėšų dovanojimo sandorių sudarymas yra

apsimestiniai sandoriai, kurių tikslas – išvengti mokestinių prievolių, vykdant ekonominę veiklą.

Inspekcija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, patikrinimo metu vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis, vertino, kad NT, esantį adresais: Hagos g. 37, Kaunas; Kviečių g.1, Kaunas; Kviečių g. 3, Kaunas; Kviečių g.5, Kaunas; Kviečių g. 26, Kaunas, pardavė Pareiškėjas, o ne jo sūnūs ir brolis.

2018 m. – žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas, bei žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas;

2019 m. – 2 žemės sklypai su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais, adresu: Juodelynės g. 105, Kaunas ir Juodelynės g. 107, Kaunas, 3 susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypai, adresu: Juodelynės g. Kaunas, bei negyvenamosios patalpos, adresu: Biržų g. 35, Kaunas, įsigytos 2003 m.;

2020 m. – žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 2, Kaunas, žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Kviečių g. 22 A, Kaunas ir 1 susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypas, adresu: Kviečių g. Kaunas. Dar 1 gyvenamojo namo statyboms leidimas išduotas 2021-02-10. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nebaigti statyti namai įregistruoti tik Pareiškėjo vardu.

1. Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2015-05-05 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "M1" už 9000 Eur įsigijo 0,1303 ha vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, adresu: Hagos g. 36, Kaunas. Sutarties sudarymo išlaidas sumokėjo žemės sklypo pardavėjas. 2016-02-23 Pareiškėjui išduotas statybos leidimas (Nr. LNS-21-160223), kuriuo jam suteikta teisė žemės sklype, adresu: Hagos g. 36, Kaunas statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą. 2016-2017 m. laikotarpiu Pareiškėjas vykdė gyvenamojo namo statybas, o visi statybos išlaidų dokumentai išrašyti Pareiškėjo vardu, už įsigytas statybines medžiagas ir statybos darbus atsiskaitė Pareiškėjas. Pareiškėjas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2017-05-18 pateikė prašymą (Nr. CUB-20-170518-00353) išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas tik Pareiškėjo vardu (įregistravimo pagrindas – 2017-05-19 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-170519-00556). Pagal 2017-06-26 pirkimo–pardavimo sutartį 0,1303 ha žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (86 proc. baigtumo) parduoti už 95500 Eur (žemės sklypo pardavimo kaina – 9000 Eur, gyvenamojo namo pardavimo kaina – 86500 Eur), iš kurių 15000 Eur sumokėta Pareiškėjo sutuoktinei (2017-01-27 pavedimas), likusi dalis – 80500 Eur – sumokėta Pareiškėjui (2017-07-13 pavedimas). Bankų pateiktos informacijos duomenimis, Pareiškėjo sutuoktinė didžiąją dalį avanso (13750 Eur iš 15000 Eur), gauto iš NT pirkėjų, bankiniais pavedimais pervedė Pareiškėjui. Nors VĮ „Registrų centras“ nebaigtas statyti gyvenamasis namas įregistruotas tik Pareiškėjo vardu, tačiau 2017-06-26 pirkimo–pardavimo sutartyje NT pardavėjais nurodyti abu sutuoktiniai. Sutarties sudarymo išlaidas sandorio šalys sumokėjo lygiomis dalimis, t. y. po 245,04 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis žemės sklypo įsigijimo ir gyvenamojo namo statybos išlaidų bei susijusių išlaidų negali būti atimamos iš pajamų, vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis (detalesnė informacija pateikta Patikrinimo akto 2 lentelėje).

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus deklaravo žemės sklypo pardavimo pajamas – 9000 Eur ir šio sklypo įsigijimo kainą – 9000 Eur, gyvenamojo namo pardavimo pajamas – 86500 Eur ir šio turto įsigijimo ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų sumą – 83088,17 Eur. Pareiškėjo deklaruota gyvenamojo namo įsigijimo ir kitų su šio turto pardavimu susijusių išlaidų suma nesutampa su išlaidų suma, apskaičiuota pagal pateiktus dokumentus, t. y. deklaracijoje išlaidų suma deklaruota 1115,97 Eur (83088,17 – 81972,20) didesnė nei apskaičiuota pagal dokumentus. Konstatuota, kad Pareiškėjas metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 m. neteisingai deklaravo apmokestinamąsias pajamas ir neteisingai apskaičiavo GPM.

2. Pagal 2019-09-09 turto atidalijimo (nesikeičia turto savininkas) ir servitutų nustatymo sutartį žemės sklypas (Kviečių g. 20, Kaunas) padalintas pertvarkymo ir padalijimo būdu į 9 atskirus nekilnojamuosius daiktus. Pagal šią sutartį Pareiškėjui ir jo sutuoktinei atiteko žemės 6 sklypai Kauno mieste:

– žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 9 (0,0667 ha), Kaunas, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, sklypui adresas nesuteiktas, sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos;

– žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 20A (0,0733 ha), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;

– žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 22A (0,0793 ha), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;

– žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 24A (0,0858 ha), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;

– žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 26A (0,0717 ha), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;

– žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 24 (0,0703 ha), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Sprendime nurodyta, kad žemės sklypui, adresu: Kviečių g. 9, Kaunas, (0,0667 ha), VĮ „Registrų centras“ duomenimis, sklypui adresas nesuteiktas, sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; sklypas tikrinamuoju laikotarpiu neparduotas. Žemės sklype, adresu: Kviečių g. 20A, Kaunas, (0,0733 ha) Pareiškėjui 2021-02-10 išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai, tačiau statybos vykdytos 2021 m., t. y. netikrinamuoju laikotarpiu.

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas 0,0793 ha žemės sklype, esančiame adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, 2019–2020 m. laikotarpiu vykdė gyvenamojo namo statybas: Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-11-20 išdavė Pareiškėjui statybos leidimą (Nr. LSNS-21-191120-00637), visi statybos išlaidų dokumentai išrašyti Pareiškėjo vardu ir už įsigytas statybines medžiagas ir statybos darbus atsiskaitė Pareiškėjas. Nustatyta, kad žemės sklypas ir jame pastatytas 85 % baigtumo gyvenamasis namas 2020-06-23 parduotas už 137000 Eur (žemės sklypas už 11895 Eur (9830,58 Eur + 2064,42 Eur PVM) ir gyvenamas namas 86500 Eur (103392,56 Eur +21712,44 Eur PVM)).

Mokesčių administratorius nustatė išlaidas, kurios, vadovaujantis GPMĮ 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, negali būti atimamos iš pajamų, gautų pardavus gyvenamąjį namą, adresu: Kviečių g. 22A Kaunas, t. y.: 71,66 Eur už durpių substrato bei žemių augalams įsigijimą; 629,27 Eur už plastikinius langus ir komplektuojančias dalis bei montavimo darbus, pagal UAB "E1" išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIR Nr. 19/4743, kurie sumontuoti Pareiškėjui nepriklausančiame objekte, adresu: Kviečių g.13, Kaunas. Namo savininkė (L. N.) nurodė, jog

Pareiškėjas jai teikė paslaugas (architektūrinės ir inžinerinės veiklos konsultacijas) bei leido prisijungti prie komunikacijų ir gavo už tai pajamas. Patikrinimo metu vertinta, kad šios 629,27 Eur išlaidos nepriskirtinos gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22 A, Kaunas, statybos išlaidoms.

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas į gyvenamojo namo išlaidas įtraukė UAB "D1" 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DUJ Nr. 009281 238,37 Eur sumai už dujotiekio montavimo darbus, objekte, adresu: Santakos g.12 Kaunas, (šiuo adresu deklaruota Pareiškėjo gyvenamoji vieta) ir 2020-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. Nr. 00952 2187,30 Eur sumai už dujotiekio montavimo darbus, objektuose, esančiuose adresu: Kviečių g. 22 , Kaunas; Kviečių g. 20, Kaunas; Kviečių g.17, Kaunas, pastarieji 2 objektai Pareiškėjui nepriklausė. Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas šių objektų savininkams teikė paslaugas (architektūrinės ir inžinerinės veiklos konsultacijas), leido prisijungti prie komunikacijų, atliko namo statybos priežiūrą ir gavo iš šių asmenų pajamas. Patikrinimo akte vertinta, kad dujotiekio montavimo darbų suma, tenkanti statomam namui, adresu Kviečių g.22A, Kaunas, 984,13 Eur be PVM. Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2020 m. deklaravo gyvenamojo namo pardavimo pajamas – 101709,79 Eur, įsigijimo išlaidas – 97815,80 Eur. Nustatyta, kad gyvenamojo namo pardavimo pajamos be PVM – 103 392,56 Eur, įsigijimo išlaidos be PVM – 90630,48 Eur. Pareiškėjo deklaruotos pajamų ir išlaidų sumos nesutampa su apskaičiuotomis pagal Pareiškėjo pateiktus dokumentus. Dėl šios priežasties Pareiškėjo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. neteisingai deklaravo apmokestinamąsias pajamas ir neteisingai apskaičiavo GPM.

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. deklaravo žemės sklypo pardavimo pajamas – 5880,13 Eur, įsigijimo išlaidas – 6014,87 Eur. Nustatyta, kad žemės sklypo pardavimo pajamos be PVM – 9830,58 Eur, įsigijimo išlaidos be PVM – 6034,64 Eur. Pareiškėjo deklaruotos pajamų ir išlaidų sumos nesutampa su apskaičiuotomis pagal pateiktus dokumentus. Dėl šios priežasties Pareiškėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. neteisingai deklaravo apmokestinamąsias pajamas ir neteisingai apskaičiavo GPM. Sprendime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 0,0858 ha žemės sklypas, adresu: Kviečių g. 24A, Kaunas, 2021-12-17 parduotas Agnei ir N. F. už 137000 Eur. Pagal Pareiškėjo pateiktus dokumentus 0,0858 ha žemės sklypo įsigijimo kaina – 6507,89 Eur (38850,13 Eur (0,5122 ha sklypo įsigijimo kaina) x 0,0858 ha/0,5122 ha), įsigijimo sutarties sudarymo išlaidos – 21,38 Eur (127,68 Eur x 0,0858 ha/0,5122 ha), iš viso 6529,27 Eur. Žemės sklypas įsigytas iš fizinio asmens be PVM. Vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pareiškėjas į PVM atskaitą tikrinamuoju laikotarpiu turėjo teisę įtraukti 9532 Eur PVM (Patikrinimo akto 35 lentelė), o vadovaujantis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis privalėjo išskaityti ir sumokėti į biudžetą 2429 Eur pardavimo PVM (Patikrinimo akto 34 lentelė).

Žemės sklypas, esantis adresu: Kviečių g. 24, Kaunas, 2021-06-15 parduotas už 125000 Eur. Pagal Pareiškėjo pateiktus dokumentus 0,0703 ha žemės sklypo įsigijimo kaina 5349,74 Eur (5332,22 Eur 0,0703 ha žemės sklypo kaina + 17,52 Eur įsigijimo sutarties sudarymo išlaidos), žemės sklypas įsigytas iš fizinio asmens be PVM. Vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio

1 dalies nuostatomis, Pareiškėjas į PVM atskaitą tikrinamuoju laikotarpiu turėjo teisę įtraukti 8973 Eur pirkimo PVM (patikrinimo akto 35 lentelė), o vadovaudamasis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, privalėjo išskaityti ir sumokėti į biudžetą 1698 Eur pardavimo PVM (Patikrinimo akto 34 lentelė).

3. Pagal 2019-05-24 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "F1" įsigijo 2 sklypus:

1) už 8445 Eur (6 979,34 Eur + 1 465,66 Eur) įsigijo 0,0563 ha žemės sklypą, adresu: Juodelynės g. 107, Kaunas. Žemės sklypas ir jame pastatytas 48 % baigtumo gyvenamasis namas 2019-06-26 parduotas už 70000 Eur (žemės sklypas už 8 445 Eur (6 979,34 Eur + 1 465,66 Eur PVM) ir gyvenamas namas 61555 Eur (50871,90 Eur + 10683,10 Eur PVM)).

Iš patikrinimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. neteisingai deklaravo žemės sklypo pardavimo pajamas ir jo įsigijimo išlaidas kartu su PVM (po 8445 Eur), tačiau turėjo deklaruoti 6979 Eur žemės sklypo pardavimo pajamas ir 6979 Eur įsigijimo išlaidas. Mokestinės prievolės dydžiui nustatytas pažeidimas įtakos neturi. Taip pat Pareiškėjas neteisingai deklaravo parduoto gyvenamojo namo pardavimo pajamas, turėjo deklaruoti 50872 Eur (deklaruota 61555 Eur) ir šio NT įsigijimo išlaidas – 38431,93 Eur (deklaravo 50677,09 Eur), t. y. Pareiškėjo deklaruotos pajamų ir išlaidų sumos nesutampa su apskaičiuotomis pagal pateiktus dokumentus, todėl Patikrinimo akte vertinama, kad pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. Pareiškėjas neteisingai deklaravo parduoto NT, adresu: Juodelynės g. 107, Kaunas, apmokestinamas pajamas ir neteisingai apskaičiavo GPM. Vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pareiškėjas į PVM atskaitą tikrinamuoju laikotarpiu turėjo teisę įtraukti 5704 Eur pirkimo PVM (Patikrinimo akto 35 lentelė), o vadovaudamasis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, privalėjo išskaityti ir sumokėti į biudžetą 1056 Eur pardavimo PVM (Patikrinimo akto 34 lentelė).

2) už 241,75 Eur įsigijo 0,1695 ha susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą, kuriam adresas nesuteiktas. Pareiškėjas 2019-06-06 611/1695 dalį šio žemės sklypo pardavė už 200 Eur; 2019-10-23 272 / 1695 dalį žemės sklypo pardavė už 300 Eur; 2019-12-05 233 / 1695 dalį žemės sklypo pardavė už 300 Eur; 2020-09-30 193/565 dalį žemės sklypo pardavė už 300 Eur. Pažymėtina, kad susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypo pardavimo pajamos PVMĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra PVM neapmokestinamosios pajamos.

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas neteisingai deklaravo susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypų pardavimo išlaidas ir su turto perleidimu susijusių privalomų mokėjimų sumą pateiktose 2019 m. ir 2020 m. pajamų mokesčio deklaracijose: 2019-10-23 R. ir V Kalveliams parduoto žemės sklypo įsigijimo išlaidų deklaravo 0,05 Eur (38,79–38,74) mažiau; 2019-12-05 L. ir U. H. parduoto žemės sklypo išlaidas (sutarties sudarymo) padidino 43,44 Eur (85,49–42,05); 2020-09-30 S. D. parduoto žemės sklypo išlaidų deklaravo 53,02 Eur mažiau, t. y. nurodė mažesnę turto įsigijimo kainą (82,58–75) ir nedeklaravo sutarties sudarymo išlaidų 45,44), todėl Patikrinimo akte vertinta, kad Pareiškėjas pateiktose pajamų mokesčio deklaracijose už 2019 m. ir 2020 m. neteisingai deklaravo šių sklypų apmokestinamąją vertę ir neteisingai apskaičiavo GPM.

4. Pagal 2019-09-05 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "F1" už 10905 Eur (9012,40 Eur + 1892,60 Eur PVM) įsigijo 0,0727 ha žemės sklypą, adresu: Juodelynės g. 105, Kaunas. Žemės sklypas ir jame pastatytas 57 % baigtumo gyvenamasis namas 2019-12-05 parduotas už 77000 Eur (žemės sklypas už 12000 Eur (9917,36 Eur + 2082,64 Eur PVM) ir gyvenamas namas 65000 Eur (53719,01 Eur + 11280,99 Eur PVM)). Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. deklaravo žemės sklypo bei gyvenamojo namo pardavimo pajamas su PVM.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėjas turėjo deklaruoti žemės sklypo pardavimo pajamas – 9917 Eur (deklaravo 12000 Eur) ir įsigijimo išlaidas – 9073,34 Eur (deklaravo 10966,34 Eur įsigijimo išlaidas ir su žemės sklypo perleidimu susijusių privalomų mokėjimų sumą – 203,88 Eur). Pareiškėjas taip pat deklaracijoje už 2019 m. turėjo deklaruoti gyvenamojo namo pardavimo pajamas be PVM 53719 Eur (deklaravo 65000 Eur) ir įsigijimo išlaidas be PVM – 53187,71 Eur (deklaravo 50082,40 Eur). Pagal dokumentus nustatyta, kad Pareiškėjo deklaruotos pajamų ir išlaidų sumos nesutampa su apskaičiuotomis pagal pateiktus dokumentus, todėl patikrinimo metu konstatuota, kad Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 m. neteisingai deklaravo apmokestinamąsias pajamas ir neteisingai apskaičiavo GPM. Inspekcija nurodė, kad vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pareiškėjas į PVM atskaitą tikrinamuoju laikotarpiu turėjo teisę įtraukti 10398 Eur pirkimo PVM (Patikrinimo akto 35 lentelė), o vadovaudamasis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, privalėjo išskaityti ir sumokėti į biudžetą 972 Eur pardavimo PVM (patikrinimo akto 34 lentelė).

5. Pagal 2020-04-27 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "G1" už 14500 Eur (11983,47 Eur + 2516,53 Eur PVM) įsigijo 0,0922 ha žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 2, Kaunas, žemės sklypas 2020-04-30 parduotas už 15500 Eur (12809,92 Eur + 2690,08 Eur PVM).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. neteisingai deklaravo žemės sklypo pardavimo pajamas ir išlaidas nurodydamas deklaracijoje jas su PVM. Vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Pareiškėjas į PVM atskaitą tikrinamuoju laikotarpiu turėjo teisę įtraukti 2622 Eur pirkimo PVM (Patikrinimo akto 35 lentelė).

6. Pagal 2020-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "F1" už 6630 Eur (5479,34 Eur+1150,66 Eur PVM) įsigijo 0,0442 ha žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 21, Kaunas, kurį su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu 2022-03-28 pardavė už 115000 Eur. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu, pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, į PVM atskaitą turėjo teisę įtraukti 7462 Eur pirkimo PVM (Patikrinimo akto 35 lentelė), o vadovaudamasis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, privalėjo išskaityti ir sumokėti į biudžetą 989 Eur pardavimo PVM (Patikrinimo akto 34 lentelė).

7. Pagal 2020-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Pareiškėjas iš UAB "F1" už 6630 Eur (5479,34 Eur + 1150,66 Eur) įsigijo 0,0442 ha žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 25, Kaunas, pardavė už 100000 Eur. Pagal pateiktus dokumentus, Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, į PVM atskaitą turėjo teisę įtraukti 1423 Eur pirkimo PVM (Patikrinimo akto 35 lentelė).

8. Pagal 2006-10-02 sutartį Nr. 11799 Pareiškėjas įsigijo 1/3 dalį žemės sklypo, adresu: Žeimenos g. 177, Kaunas. 2017-08-16 su UAB Architektų biuras „B. F. ir partneriai“ (vykdytojas) sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 2017.08.16-AS dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: Žeimenos g. 177, Kaunas, techninį projekto parengimo, tarpininkavimo gaunat projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. 2019-09-02 Pareiškėjas ir UAB architektų biuras „B. F. ir partneriai“ pasirašė sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad vykdytojas atliko sutartyje nurodytus darbus, o užsakomas priėmė.

Taip pat Pareiškėjas su bendrove pasirašė 2019-09-02 sutartinio darbo perdavimo– priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad vykdytojas be 2017-08-16 sutartyje atliktų darbų, atliko papildomus darbus (inžineriniai geologiniai tyrimai – 776 Eur, topografinis planas – 200 Eur, energetinio pastato projektavimas – 500 Eur, šilumos gamyba ir tiekimas – 300 Eur), o užsakovas priėmė vykdytojo atliktus sutartinius darbus. UAB Architektų biuras „B. F. ir partneriai“ už suteiktas paslaugas Pareiškėjui 2019-09-02 išrašė 2 PVM sąskaitas faktūras ser. AB Nr. 2019/060 ir Nr. 2019/061 už 11776 Eur (10000 +1776) ir 2472,96 Eur PVM (2100+372,96), iš viso 14248,96 Eur. Pareiškėjas bendrovei 12100 Eur sumokėjo grynais pinigais (2019-09-02 kasos pajamų orderis AGN Nr. 19002 - 12100 Eur) ir 2148,96 Eur sumokėjo pavedimu 2019-12-17. Pareiškėjas žemės sklypą 2021-07-01 pardavė. Pareiškėjo žodiniu paaiškinimu, jis patyrė išlaidas tik projektavimo darbų įsigijimui, raštu paaiškino, kad statybų žemės sklype nevykdė ir pardavė tik žemės sklypą. Todėl patikrinimo metu vertinta, kad pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, Pareiškėjas į PVM atskaitą neturėjo teisės įtraukti 2472,96 Eur pirkimo PVM, pagal UAB architektų biuras „B. F. ir partneriai“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už objekto (daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: 13 Žeimenos g. 177, Kaunas) techninį projektą bei papildomus darbus.

Inspekcija pažymėjo, kad pagal PVMĮ 2 straipsnio 6 dalies nuostatas „ekonomine veikla laikoma veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno)“ . Sprendime Inspekcija nurodė, kad pagal Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą „apmokestinamasis asmuo — tai asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.“ Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad iš PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalies matyti, kad vienas iš apmokestinamojo asmens privalomų požymių — ekonominės veiklos savarankiškumas, kurį siekiant nustatyti reikia patikrinti, ar atitinkamas asmuo vykdo veiklą savo vardu, sąskaita ir atsakomybe, taip pat tai, kad jis pats prisiima su savo veikla susijusią ekonominę riziką (ESTT 2000-01-27 sprendimo byloje Heerma, C-23/98, 18 punktas).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo veikla atitiko ekonominės veiklos kriterijus:

1) Pareiškėjo NT pirkimo–pardavimo vykdyta veikla buvo savarankiška;

2) Pareiškėjo NT pardavimo vykdyta veikla buvo tęstinė: T. E. NT objektų pirkimo– pardavimo sandorių sudarymas ir jų skaičius bei aktyvi statybų organizavimo veikla asmeniškai ar per įgaliojimą sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Pareiškėjo aktyvus ir nuolatinis dalyvavimas rodo, kad vykdyta veikla nebuvo atsitiktinė, o planuota ir vykdyta sistemingai;

3) Pareiškėjas, vykdydamas NT pardavimo veiklą, siekė gauti ekonominės naudos. Pareiškėjas įsigijęs žemės sklypus, atliko aktyvius veiksmus – tvarkė dokumentus, susijusius su naujų statinių statyba, naujų statinių įregistravimu VĮ „Registrų centras“ ir kitus veiksmus, savo lėšomis apmokėdamas išlaidas. Taigi žemės sklypų įsigijimas, papildomų lėšų investavimas į juos, pastatant gyvenamuosius namus su tikslu gauti pajamų yra pagrindinis versliškumo požymis, kurio tikslas – ekonominės naudos siekimas.

Dėl sandorių su UAB "N1"

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas su UAB "N1" sudarė 4 statybos rangos sutartis (2018-11-16

Nr. 2020-35), kuriose ši bendrovė įsipareigojo atlikti lauko vandentiekio buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, adresu: Juodelynės g., Kaunas (sklypuose, kadastrinis Nr. 1901/0305:267 ir Nr. 269;254;305) ir adresais: Kviečių g. 22A, Kaunas bei Kviečių g. 24 A, Kaunas.

UAB

2020-06-18 surašė atliktų darbų aktus ir už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė be PVM 191700 Eur, PVM 40257 Eur (Patikrinimo akto 14 lentelė). Pareiškėjas už atliktus darbus bendrovei tikrinamuoju laikotarpiu sumokėjo bankiniais pavedimais: 2018 m. – 20000 Eur, 2019 m. – 70000 Eur, 2020 m. – 35000 Eur, iš viso – 125000 Eur. Pareiškėjo nesumokėta skola, bendrovės duomenimis 2020-12-31, sudarė 66700 Eur. Dalį skolos (61700 Eur) Pareiškėjas sumokėjo 2021 metais.

UAB

PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad taikomas atvirkštinis apmokestinimas. Patikrinimo akte konstatuota, kad Pareiškėjas už jam patiektas prekes ir suteiktas paslaugas neapskaičiavo ir nedeklaravo 40257 Eur pardavimo PVM, tuo pažeisdamas PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (Patikrinimo akto 34 lentelė).

30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų pagal GPMĮ 18 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 4 punkto nuostatomis, pajamomis nelaikoma pardavimo PVM suma, apskaičiuota už suteiktas paslaugas. Todėl Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje neteisingai deklaravo individualios veiklos pajamas, t. y. turėjo deklaruoti 28925 Eur (35000–156075). Pareiškėjas pateiktoje deklaracijoje deklaravo 35000 Eur bendrą individualios veiklos pajamų sumą, neatskaičius apskaičiuoto 6075 Eur pardavimo PVM. Taip pat, kadangi Pareiškėjas neteisingai deklaravo individualios veiklos pajamų sumą (kartu su PVM), todėl apskaičiuota ir deklaruota leidžiamų atskaitymų suma, 30 proc. nuo gautų pajamų leidžiamų atskaitymų suma, nustatyta 8677,50 Eur (28925x30). Inspekcija nurodė, kad pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2020 m. Pareiškėjas deklaravo 50285,94 Eur pajamų bei 37327,91 Eur išlaidų, kurių pripažinimo būdas – pagal faktines išlaidas, pagrįstas dokumentais. Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijose nurodė, kad taikomas kaupimo apskaitos principas (pagal išrašytas sąskaitas faktūras). Pagal pateiktus dokumentus nustatytos išlaidos – 41828,07 Eur, Pareiškėjo deklaruota išlaidų suma – 37327,91 Eur. Nustatyta, kad Pareiškėjas neteisingai apskaičiavo ir deklaravo GPM (8 pažeidimas) ir pirkimo PVM (4 pažeidimas) už įsigytas prekes ir paslaugas.

Mokesčių administratorius, įvertinęs gyvenamųjų namų, esančių adresais:

Juodelynės g. 105, Kaunas ir Juodelynės g. 107, Kaunas, pateiktus dokumentus, nustatė, kad Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. neteisingai deklaravo individualios veiklos išlaidų sumą: pagal pateiktus dokumentus faktiškai patirtos išlaidos – 41828,07 Eur (33314,92+8513,15), Pareiškėjo deklaruota – 37327,91 Eur išlaidų (8 pažeidimas). Taip pat neteisingai deklaruotas pirkimo PVM, už minėtiems objektams įsigytas paslaugas ir prekes, skirtas naudoti individualiai veiklai, faktiškai nustatytas 4625,90 Eur (2838,15 + 1787,75 Eur) pirkimo PVM ir pagal PVMĮ 96 straipsnio nuostatas priklausantis sumokėti 115,87 Eur pardavimo PVM (Patikrinimo akto 28 lentelė).

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas 2020 m. II pusmečio PVM deklaracijoje nedeklaravo 8998,07 Eur (7809,92+867,77+320,38) pardavimo PVM, apskaičiuoto Pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose U. H. už statybos darbus ir jų priežiūrą, V. K. už paslaugas, P. I. už projekto priežiūrą (galutinis atsiskaitymas) (Patikrinimo akto 29 lentelė).

Inspekcija pažymėjo, kad iš banko pateiktos informacijos nustatyta, kad L. N. 2020-04-01 ir 2020-04-08 Pareiškėjui sumokėjo 5000 Eur (3000+2000) už architektūros ir inžinerijos veiklą bei su ja susijusias konsultacijas. Pareiškėjas nurodė, kad L. N. buvo išrašyta sąskaita faktūra, tačiau patikrinimui šios sąskaitos nepateikė. L. N. dokumento taip pat nepateikė. Todėl Patikrinimo akte vertinama, kad pajamos, gautos už L. N. suteiktas paslaugas, vertinamos kaip Pareiškėjo individualios veiklos pajamos, kurių jis nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo GPM. Taip pat, nuo šių pajamų 2020 m. balandžio mėn. neapskaičiavo 868 Eur pardavimo PVM. Sprendime nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog P. I. 2020 m. pavedimais Pareiškėjui sumokėjo 6846 Eur (2020-01-29 – 5000 Eur ir 2020-12-06 – 1846 Eur). Pareiškėjas pateikė P. I. išrašytą 2020-12-04 PVM sąskaitą faktūrą JŠPVM Nr. 2020-8 už projekto priežiūrą (galutinis atsiskaitymas) 1846 Eur (t. sk. PVM – 320,38 Eur).

Nustatyta, kad Pareiškėjas 1846 Eur gautas pajamas už paslaugas, deklaravo pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m., tačiau šioje PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuoto 320,38 Eur pardavimo PVM nedeklaravo. Pareiškėjas nepateikė P. I. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už architektūros ir inžinerijos veiklą bei su ja susijusias konsultacijas, už kurias ji Pareiškėjui 2020-01-29 sumokėjo 5000 Eur. Šios gautos pajamos už P. I. suteiktas paslaugas, vertintos kaip Pareiškėjo individualios veiklos pajamos, kurių jis nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo GPM (8 pažeidimas), taip pat nuo šių pajamų 2020 m. sausio mėn. neapskaičiavo 868 Eur pardavimo PVM (2 pažeidimas).

Dėl juridinių ir fizinių asmenų sumokėtų lėšų už prisijungimą prie komunikacijų Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas už prisijungimą prie komunikacijų išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2020-04-20 PVM sąskaita faktūra ser. JŠPVM Nr. 2020-4 UAB "G1" už 14500 Eur (11983,47+2516,53 Eur PVM) ir 2020-01-31 PVM sąskaita faktūra ser. JŠPVM Nr. 2020-2 L. C. už 12000,01 Eur (9917,36+2082,65 Eur PVM) ir nors apskaičiuotą pardavimo

PVM

PVM

deklaracijoje (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30, tačiau pajamų, gautų už prisijungimą prie komunikacijų Pareiškėjas nedeklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2020 metus.

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas už prisijungimą prie komunikacijų išrašė išankstines sąskaitas faktūras įmonei – UAB "P1" ir fiziniams asmenis (M. G., Justinai Pociūtei, L. N., C. J.,

D. J.) už suteiktas paslaugas išrašė tik išankstines sąskaitas faktūras. Pareiškėjas 2022-05-06

Sprendime nurodyta, kad Pareiškėjas, pažeisdamas PVMĮ 14 straipsnio 4 dalies ir 79 straipsnio nuostatas, fiziniams asmenims (M. G., Justinai Pociūtei, L. N., C. J., D. J.) ir įmonei – UAB "P1" nesuteikė paslaugų per 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Nustatyta, kad UAB "P1" Pareiškėjas už suteiktas paslaugas PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2022-12-20, fiziniams asmenims PVM sąskaitų faktūrų neišrašė (Patikrinimo akto 31 lentelė).

Mokesčių administratorius konstatavo, kad Pareiškėjui prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado 2018 m. vasario mėn. (detalesnė informacija Patikrinimo akto 11.1 punkte), todėl vertinama, kad Pareiškėjas nuo gauto avanso neapskaičiavo pardavimo PVM: 2018 m. kovo mėn. – 174 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – 2083 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 1736 Eur, 2019 m. spalio mėn. – 1736 Eur.

Dėl pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą Sprendime nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2017-03-14 iki 2017-12-27, nuo 2018-03-21 iki 2018-12-20, nuo 2019-05-17 iki 2019-10-27) Pareiškėjas teikė kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugas pagal įsigytus verslo liudijimus ir tikrinamuoju laikotarpiu išrašė sąskaitas faktūras už suteiktas mokymo paslaugas (Patikrinimo akto 32 lentelė). Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas iš UAB "C1" (500 Eur), UAB "K1" (2750 Eur), Finansinių ir kreditų valdymo asociacijos (250 Eur) gautas pajamas už suteiktas paslaugas deklaravo metinės pajamų deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2017 m. priedo (duomenys neskelbtini) „Individualios veiklos pajamos“ II dalyje „Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus“. Metinės pajamų deklaracijoje už 2018 m. priedo (duomenys neskelbtini) II dalyje „Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus“ Pareiškėjas deklaravo iš T. L. (5000 Eur apmokėjimas gautas 2017-08-30) ir UAB "K1" (apmokėjimas gautas 2018 m.) gautas pinigines lėšas (iš viso 7200 Eur) ir pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 metus deklaravo iš UAB "K1" (3150 Eur) 2019 m. gautas pinigines lėšas.

Inspekcija nurodė, kad S. N. už mokymų pravedimą Kaune išrašė 2 sąskaitas faktūras (2017–12-27 – 3000 Eur ir 2018-04-05 – 2000 Eur), už kurias apmokėta 2017-08-30 pavedimu. Pareiškėjas iš T. L. gautas 5000 Eur pajamas deklaravo 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje. Patikrinimo metu įvertinus T. L. pateiktus paaiškinimus, jog mokymų nebuvo, o mokymų sutartis buvo labiau formalumas, už tarpininkavimą statybų metu, vertinta, kad S. N. neteikė mokymo paslaugų, 2017-10-31 sutartis dėl mokymo paslaugų teikimo sudaryta formaliai, siekiant išvengti GPM mokėjimo (verslo liudijimas įsigytas kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugų teikimui) prievolių. Pareiškėjas tik nuo 2019-03-01 vykdo individualią veiklą (architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos), todėl iš T. L. 2017-08-30 gautos 5000 Eur pajamos vertinamos kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos (pajamų rūšies kodas – 70), kurių Pareiškėjas nedeklaravo metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus.

Dėl piniginių lėšų, gautų iš P. S.

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas su P. S. pasirašė 2020-02-04 rezervavimo sutartį Nr. JB20200204, kurioje Pareiškėjas įsipareigojo iki 2020-03-31 rezervuoti jam žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 12, Kaunas. P. S. 2020-02-04 pavedimu sumokėjo

10000 Eur avansą. P. S. paaiškinime nurodė, kad atsisakė pirkti objektą, todėl, kaip numatyta 2020-02-04 rezervavimo sutartyje Nr. JB20200204, jam nebuvo grąžinti 3000 Eur. Patikrinimo metu vertinta, kad Pareiškėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2020 m. nedeklaravo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (pajamų rūšies kodas – 70) – 3000 Eur.

Kauno AVMI sprendimo aiškiai suprantama, dėl kokių aplinkybių apskaičiuoti papildomai mokėtini į biudžetą GPM ir PVM, pateiktos nustatytos pardavimo pajamų sumos, pateiktas jų paskirstymas tarp sutuoktinių, nurodyta, dėl kokių priežasčių dalis išlaidų nepripažinta su patikrinimo metu papildomai apmokestintu NT.

Inspekcija įvertino Pareiškėjo argumentus dėl sutuoktiniams per pusę apskaičiuojamų pajamų ir Pareiškėjui asmeniškai priskirtų NT pardavimo pajamų. Inspekcija pažymėjo, kad Pareiškėjas patikrinimo metu nurodė, kad sutuoktinė F. G. jo vykdomoje veikloje nedalyvavo. Sutuoktinė taip pat nurodė, kad visais statybų veiklos procesais rūpinosi Pareiškėjas, ji dalyvavo derybose tik dėl NT, esančio adresu: Hagos g., Kaunas ir adresu: Kviečių g. 7, Kaunas. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matoma, kad tik dėl NT, esančio adresais: Biržų g. 35, Kaunas; Kviečių g. 7, Kaunas ir Kviečių g. 20, Kaunas, Pareiškėjas su sutuoktine deklaravo pajamas per pusę. Pareiškėjas, tik sužinojęs mokestines prievoles, pradėjo ginčyti kito NT pardavimo pajamų priskyrimą jam asmeniškai, todėl tai laikytina gynybine pozicija. Pagrįstų įrodymų dėl bendros veiklos vystymo nėra pateikta, todėl laikyta, kad Pareiškėjo argumentai yra gynybinė pozicija bandant sumažinti apskaičiuotas mokestines prievoles jas išskaidant sutuoktiniams atskirai. Inspekcija nurodė, kad, kaip matoma iš bylos medžiagoje esančio 2021-09-21 Pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimo, statybos leidimais, projektais, statybinių medžiagų įsigijimo organizavimu, gyvenamųjų namų statybos darbais rūpinosi Pareiškėjas, už įsigytas gyvenamųjų namų statybines medžiagas ir atliktus statybos darbus išlaidas apmokėjo Pareiškėjas, dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą NT, Pareiškėjas panaudojo NT vystymui. Todėl mokesčių administratorius, įvertinęs visas aplinkybes, kad NT, esančio adresu: Hagos g. 36, Kaunas, pirkėjas Pareiškėjo sutuoktinei 2017 m. sumokėjo avansą (15000 Eur, iš šios sumos 13750 Eur bankiniais pavedimais ji pervedė Pareiškėjui), daugiau piniginių lėšų sutuoktinė už parduotą NT negavo, nedisponavo iš NT pirkėjų gautais pinigais už parduotą turtą, taip pat neatliko mokėjimų už įsigytas statybines medžiagas ar statybos darbus, pateiktose pajamų deklaracijose deklaravo šio NT pardavimo pajamų nedeklaravo, todėl pagrįstai vertinta, jog Pareiškėjas iš kito NT pardavimo pajamas gavo asmeniškai.

LVAT

2020-12-16 nutartyje adm.

Nr. eA-1508-602/2020, yra nurodęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog ginčo pajamos pagal privatinės teisės nuostatas yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti sutuoktinius lygiomis dalimis gavusiais ginčo pajamas apmokestinimo tikslais.

Inspekcija nurodė, kad Pareiškėjas nesutinka, jog objektų išlaidomis negali būti pripažintos išlaidos: 1) pagal 2018-08-14 UAB "I1" sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04 (nes statybinių medžiagų organizavimas buvo būtinas, siekiant medžiagas pristatyti į objektą), 2) už automobilio variklio plovimą (nors tiesiogiai nėra susiję su statyba, tačiau reikalinga transporto priemonės priežiūra), 3) už suvartotą elektros energiją (jeigu nebūtų naudota elektros energija, tai statyboje ir biure nebūtų galima naudotis elektros prietaisais).

Dėl automobilio variklio plovimo išlaidų Inspekcija pažymėjo, kad tokios išlaidos nėra priskirtinos prie statybos išlaidų, kadangi nėra susiję su statybomis ir neatitinka GPMĮ 19 straipsnio nuostatoms.

Dėl išlaidų pagal sąskaitą faktūrą už suvartotą elektros energiją Inspekcija pažymėjo, kad Pareiškėjas prašo įtraukti išlaidas už elektrą, už kurią sąskaita išrašyta praėjus 4 mėnesiams po NT pardavimo, dėl šios priežasties nėra pagrindo leisti priskirti išlaidas prie namo įsigijimo kainos.

Dėl kitų sumų, kurios nebuvo įtrauktos į Pareiškėjo išlaidas pagal GPMĮ 19 straipsnio nuostatas, Inspekcija nurodė, kad mokesčių administratorius pagrįstai dalį Pareiškėjo išlaidų vertino kaip neatitinkančių GPMĮ 19 straipsnio nuostatų.

Dėl skirtos baudos sumažinimo

Inspekcija Sprendime nurodė, kad patikrinimo metu nustatytos Pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės PVM atžvilgiu: padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nes nesumokėtų PVM mokesčių dydis (77255 Eur) viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį (500 x 49 Eur = 24500 Eur), daliai (37936 Eur iš bendros 77255 Eur PVM sumos) prievolės apskaičiuoti taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau ir vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 ir 3 dalies, MAĮ 139 straipsnio 3 dalies, 140 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatomis, Pareiškėjui nuo papildomai apskaičiuotos 77255 Eur PVM sumos skirta 40 proc. dydžio PVM bauda – 30902 Eur (77255 x 40 proc.).

Motyvuojamoji dalis

Komisija k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjo skundas atmestinas. Inspekcijos Sprendimas tvirtintinas. Pareiškėjui paskirtos PVM baudos dydis keistinas, sumažinant paskirtą PVM baudą iki 30 procentų dydžio. Ginčas byloje yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus nurodymų Pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, PVM, VSD ir PSD įmokas ir su šiais mokesčiais (įmokomis) susijusias sumas, mokesčių administratoriui Pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė NT pardavimo ekonominę veiklą, atitinkančią PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, tačiau gautoms pajamoms pasiekus PVMĮ 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, Pareiškėjas PVM mokėtoju neįsiregistravo, taip pat Pareiškėjas nedeklaravo arba neteisingai deklaravo NT pardavimo pajamas, individualios veiklos pajamas ir leidžiamus atskaitymus, ne individualios veiklos pajamas, pardavimo ir pirkimo PVM. Pareiškėjas skunde Komisijai bei Komisijos posėdžio metu išdėstė nesutikimo su mokesčių administratoriaus išvadomis motyvus dėl MAĮ 69 straipsnio taikymo ir N. N.,

F. I. ir R. P. pajamų, gautų už NT pardavimą, priskyrimo Pareiškėjui, dėl Pareiškėjo ekonominės

veiklos vykdymo, gautų pajamų už parduotą NT tarp Pareiškėjos ir jo sutuoktinės F. G. paskirstymo, apskaičiuotų papildomų PVM ir GPM sumų, paskirtų baudų dydžiu. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad mokestinio ginčo dalyką apsprendžia pareikšti konkretūs ir aiškūs mokesčių mokėtojo reikalavimai, į tai, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ginčo šalių pozicijas, yra detaliai aprašytos tiek skundžiamame Sprendime, tiek Patikrinimo akte, taip pat ir šio Komisijos sprendimo aprašomojoje dalyje, sprendime pasisakys dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo, atsižvelgdama į Pareiškėjo skunde nurodytus bei Pareiškėjo ir jo atstovo Komisijos posėdyje išdėstytus konkrečius nesutikimo su ginčijamu Sprendimu motyvus ir reikalavimus.

Dėl MAĮ 69 straipsnio taikymo ir N. N., F. I. ir R. P. pajamų, gautų už NT pardavimą, priskyrimo Pareiškėjo pajamoms, pagrįstumo Patikrinimo metu nustatyta, kad N. N., F. I. ir R. P. su UAB "F1" sudarė Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias UAB "F1" įsipareigojo jai priklausančiuose žemės sklypuose, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas; Kviečių g. 3, Kaunas; Kviečių g. 5 Kaunas, parengti vienbučio namo projektą, gauti statybos leidimą, privesti dujotiekio inžinerinį tinklą iki šio sklypo ribos, minėti asmenys įsipareigojo žemės sklypuose pastatyti vienbučius namus, įvesti į juos inžinierinius tinklus (vandentiekio, buitinių nuotekų). Taip pat sutartyje numatyta, kad atlikus statybos darbus, UAB "F1" atiteks 6/100 ar 7/100 dalys statinių, o statytojams 94/100 ar 93/100 dalys statinių ir NT pardavus, gautos pajamos atitinkamai pasidalinamos sutartyje nurodant ir vertinę išraišką pinigais. Patikrinimo metu nustatyta, kad:

1) Pareiškėjo sūnus N. N. 2017-07-14 įsigytame žemės sklype, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas, pastatė ir savo vardu įregistravo nebaigtą statyti (78 proc.) gyvenamąjį namą. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas pagal 2018-08-23 pirkimo–pardavimo sutartį parduotas už 103700 Eur. Sutartyje nurodyta, jog, iš 103700 Eur UAB "F1" priklauso sumokėti – 5453,40 Eur, N. N. – 85436,60 Eur (Patikrinimo akto 3.1.1 punktas).

2) Pareiškėjo sūnus F. I. 2018-04-03 įsigytame žemės sklype, adresu: Kviečių g. 5, Kaunas, pastatė ir savo vardu įregistravo nebaigtą statyti (79 proc.) gyvenamąjį namą. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas pagal 2019-07-29 pirkimo–pardavimo sutartį parduotas už 99900 Eur. Sutartyje nurodyta, jog, iš 99900 Eur UAB "F1" priklauso sumokėti – 17741,70 Eur, Mokėtojo sūnui Pauliui – 87345 Eur (Patikrinimo akto 3.2.2 punktas).

3) Pareiškėjo brolis R. P. 2018-03-08 įsigytame žemės sklype, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas, pastatė ir savo vardu įregistravo nebaigtą statyti (82 proc.) gyvenamąjį namą, kurį pagal 2019-05-17 pirkimo–pardavimo sutartį pardavė už 105000 Eur. Sutartyje nurodyta, jog, iš 105000 Eur UAB "F1" priklauso sumokėti – 18496,05 Eur, R. P. – 86503,95 Eur (Patikrinimo akto 3.3.1 punktas).

Be to, nustatyta, kad F. I. 2017-08-08 įsigijo 0,0546 ha žemės sklypą, adresu: Hagos g. 37, Kaunas, kurį su nebaigtu statyto (79 proc.) gyvenamuoju namu pagal 2018-02-05 pirkimo–pardavimo sutartį pardavė už 80000 Eur (Patikrinimo akto 3.2.1 punktas). Taip pat nustatyta, kad N. N. 2018-09-14 įsigijo 183/1648 dalį 0,6592 ha (t. y. 0,0732 ha) žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas, kuriam po 2019-09-09 turto pertvarkymo ir padalijimo suteiktas adresas: Kviečių g. 26, Kaunas. Nustatyta, kad žemės sklypas ir nebaigtas statyti (82 proc.) gyvenamasis namas 2021-02-26 parduoti už 110000 Eur (Patikrinimo akto 3.1.2 punktas).

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatomis, Pareiškėjo sūnų N. N. ir F. I. bei brolio R. P. penkių NT objektų (Kviečių g. 1, Kaunas; Kviečių g. 3, Kaunas; Kviečių g. 5, Kaunas; Hagos g. 37, Kaunas; Kviečių g. 26, Kaunas) pirkimo– pardavimo sandorius vertino kaip apsimestinius, tikrovės neatitinkančius sandorius, kuriais buvo siekiama mokestinės naudos. Mokesčių administratorius atkūrė tikrąsias sandorių sudarymo aplinkybes ir konstatavo, kad tikrasis NT pardavėjas buvo ne Pareiškėjo sūnūs ir brolis, bet pats Pareiškėjas, NT pardavimo sandorius vykdė ir ekonominės veiklos (prekybos NT (žemės sklypais ir gyvenamaisiais namais)) pajamas gavo Pareiškėjas, todėl šių NT pardavimo pajamas pripažino Pareiškėjo apmokestinamosiomis pajamomis (Pastaba:

Kviečių g. 26, Kaunas, parduotas 2021 m.).

Iš Pareiškėjo skunde ir Komisijos posėdžio metu išdėstytos pozicijos matyti, kad Pareiškėjas ginčija MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, nurodo, jog mokesčių administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog Pareiškėjas siekė išvengti GPM ir PVM mokėjimo, tvirtina, kad mokesčių administratorius nepagrįstai jam priskyrė NT pardavimo pajamas už: 1) NT objektų, esančių adresu: Hagos g. 37, Kaunas ir adresu: Kviečių g. 5 Kaunas, pardavimą, nes faktiškai pajamas gavo sūnus F. I.; 2) NT objektų, esančių adresu: Kviečių g. 1, Kaunas ir adresu: Kviečių g. 26, Kaunas, pardavimą, nes faktiškai pajamas gavo sūnus

N. N.; 3) NT objekto, esančio adresu: Kviečių g. 3 Kaunas, pardavimą, nes pajamas gavo brolis R. P.. Pareiškėjas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad Pareiškėjas su minėtais asmenimis susijęs

giminystės ryšiais, dar nesuponuoja fakto, kad iš minėtų objektų pardavimo naudą gavo Pareiškėjas. Pasak Pareiškėjo, iš minėtų objektų naudą gavo tik F. I., N. N. ir R. P., nes: 1) Pareiškėjas, turėdamas ilgalaikę patirtį dėl projektų vystymo, siekė turėtą patirtį ir žinias perduoti ir perdavė sūnums

F.

I.

N.

N.

R.

P.;

2) Pareiškėjo žiniomis, F. I., N. N. ir R. P. iš minėtų objektų gautą naudą yra deklaravę ir sumokėję mokesčius; 3) F. I. N. N. ir R. P. turėjo finansinių galimybių, patys vystė minėtų objektų projektus ir iš to gavo naudą; 4) teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti dokumentai (sutartys, sąskaitos ir kt.), kurių pagrindu tiek F. I., tiek N. N., tiek R. P. vystė minėtų objektų projektus ir iš to gavo naudos.

Komisija, pasisakydama dėl šioje ginčo dalyje taikytų MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažymi, jog LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas mokesčių apskaičiavimo būdas yra taikomas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktą, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, būtent atkuria tikrąsias sandorių aplinkybes ir priima sprendimą, paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (LVAT 2013-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-602-1718/2013, 2015-01-26 nutartis adm. byloje Nr. A-26-602/2015, 2016-02-08 nutartis adm. byloje Nr. A-145-602/2016).

MAĮ 69 straipsnio 1 dalies pagrindu vertinami ir mokesčių administratoriaus ,,perapibūdinami“ sandoriai būna realiai sudaryti, juos sudarius, keičiasi turto savininkai, pagal juos atliekami mokėjimai arba vykdomos užskaitos, tačiau tokių sandorių sudarymas stokoja ekonominio tikslingumo ir pagrindimo, o sudarytų sandorių (įvykdytų operacijų) pasėkoje atsiradę pokyčiai sudaro formalias sąlygas nemokėti mokesčio, jį sumažinti, jį atidėti, jo mokėjimą nukelti neapibrėžtam laikui. Todėl tai, jog, kaip nurodo skunde Pareiškėjas, būtent Pareiškėjo sūnūs N. N., F. I. ir brolis R. P. disponavo NT kaip šio turto savininkai, nepaneigia mokesčių administratoriaus galimybės šių asmenų NT pardavimo sandorius vertinti mokestine teisine prasme, siekiant išsiaiškinti, ar tokių sandorių sudarymu buvo siekta įprastinių pardavimo sandoriams būdingų tikslų, ar mokestinės naudos, nes tokią teisę mokesčių administratoriui nustato MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatos, o mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolė yra tiesioginė mokesčių administratoriaus pareiga

(MAĮ

1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad įstatymai neįpareigoja mokesčių mokėtojo rinktis tokį sandorių sudarymo, atitinkamos veiklos vykdymo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog sąžiningai veikiantis asmuo (teisės subjektas, mokesčių mokėtojas) turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalis pirmiausia ir apima piktnaudžiavimo teise atvejus bei yra skirta mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise laikymąsi, šiuo tikslu eliminuojant mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą. Netoleruotina ir viešąjį interesą pažeidžiančia turėtų būti pripažįstama situacija, kai dėl atitinkamame mokestiniame santykyje dalyvavusių asmenų piktnaudžiavimo teise mokesčių mokėtojai išvengtų jiems tenkančių mokestinių prievolių, atitinkamos sumos nebūtų sumokėtos į biudžetą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-12 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-715/2013). Komisija, atsižvelgdama į LVAT praktikos nuostatas, įvertinusi šioje mokestinio ginčo dalyje surinktų duomenų visumą, šalių pozicijas ginčo klausimu, nurodo neturinti pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus konstatuota išvada, kad sandorių sudarymu sūnų N. N.,

F. I. ir brolio R. P. vardu bei piniginių lėšų dovanojimo sandoriais buvo siekiama mokestinės

naudos. Tokią išvadą, Komisijos vertinimu, pagrindžia ne pavienės Pareiškėjo skunde akcentuojamos faktinės aplinkybės, tačiau mokesčių administratoriaus nustatytų, žemiau šiame sprendime aprašomų faktinių aplinkybių visetas, iš kurių esminės:

Pirma, Pareiškėjo vykdytos NT pardavimo veiklos apimtys. Nustatyta, kad Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 8 žemės sklypus, iš jų Pareiškėjas vieną žemės sklypą padalijo į 6 sklypus. Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise suformuotuose žemės sklypuose Kviečių g., Kaunas; Juodelynės g., Kaunas, vykdė gyvenamųjų namų statybas ir nepilnai baigtus statyti namus ar žemės sklypus savo vardu įregistravęs VĮ „Registrų centras“ parduodavo pirkėjams. Nustatyta, kad Pareiškėjas 2017–2020 m. pardavė: 1) žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Hagos g. 36, Kaunas (Patikrinimo akto 2.2 punktas); 2) žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas (Patikrinimo akto 2.4 punktas); 3) žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas (Patikrinimo akto 2.3 punktas), 4) žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Juodelynės g. 107, Kaunas (Patikrinimo akto 2.9 punktas); 5) žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Juodelynės g. 105, Kaunas (Patikrinimo akto 2.8 punktas), 6) žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 2, Kaunas (Patikrinimo akto 2.5 punktas); 7) žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas (Patikrinimo akto 2.4.2 punktas). Taip pat Pareiškėjas minėtu laikotarpiu pardavė negyvenamąsias patalpas, adresu: Biržų g. 35, Kaunas (Patikrinimo akto 2.1 punktas) bei 4 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypus (Patikrinimo akto 2.11 punktas).

Antra, nustatytos Pareiškėjo ir UAB "F1" bendrų sandorių / susitarimų aplinkybės:

1) Pareiškėjas dar prieš sūnums N. N., F. I. bei broliui R. P. sudarant jungtinės veiklos sutartis su UAB "F1" (pvz., N. N. ir UAB ,,Ginjona“ jungtinės veiklos sutartis dėl NT objekto, adresu:

Kviečių g.

F.

I.

UAB ,,Ginjona“ jungtinės veiklos sutartis dėl NT objekto, adresu: Kviečių g. 5, Kaunas sudaryta 2018-04-03; R. P. ir UAB ,,Ginjona“ jungtinės veiklos sutartis dėl NT objekto, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas, sudaryta 2018-03-08) 2017-05-30 sudarė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties objektas – žemės sklypų kvartalo, esančio prie Juodelynės g., Kaune ir Kviečių g. Kaune, urbanizavimo. Sutartyje Pareiškėjas nurodytas statytoju. Sutartyje nurodyti statytojo įsipareigojimai: rasti (paties ar brokerių pagalba) klientus pirkti žemės sklypus, investuoti į sklypo infrastruktūrą bei komunikacinius tinklus, leisti, atskiru susitarimu su pirkėjais, pasijungti į komunikacinius tinklus, savo lėšomis, pagal klientų pageidavimus, statyti gyvenamuosius namus, baigti kvartalo vystymą iki 2020-12-31 ir kt.

2) Pareiškėjas atstovavo UAB "F1" statybų dokumentų tvarkyme. UAB "F1" laikotarpiui nuo 2017-08-08 iki 2020-12-01 Pareiškėjui suteikė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo tvarkyti dokumentus, susijusius su bendrovės žemės sklypais Kauno m., t. y. ruošti projektavimo dokumentus, derinti projektus dėl pastatų inžinerinių tinklų ir kt. Dokumentuose (prašymuose dėl statybos leidimo išdavimo, prašymuose išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir kt.) UAB "F1" kontaktinėje informacijoje nurodyti Pareiškėjo kontaktiniai duomenys (el. paštas ir telefono numeris).

Trečia, finansinės N. N., F. I. galimybės, susijusios su NT objektų pirkimu ir statybų veikla, Mokesčių administratorius nustatė, kad:

1) N. N. neturėjo finansinių galimybių vykdyti statybas: a) N. N. iki tikrinamojo laikotarpio studijavo Jungtinės M. C. (Varviko universitete) ir turėjo studijų paskolą, kuri iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos negrąžinta (2020-12-31 paskolos likutis 33900 GBP); b) N. N. tikrinamojo laikotarpio pradžiai atsiskaitomojoje sąskaitoje turėjo

9,23 Eur likutį; c) į N. N. asmeninę sąskaitą (atidarytą 2007-05-05) iki tikrinamojo laikotarpio lėšas daugiausiai pervesdavo tėvai (F. G. ir Pareiškėjas), o tiriamuoju laikotarpiu, pagal

N. N. paaiškinimą, jo pajamas sudarė iš tėvų ir brolio gautos pajamos, darbo užmokesčio pajamos

(2017 m. apie 1171 Eur, 2018 m. – 6206 Eur, 2019 m. – 8564 Eur, 2020 m. – 7120 Eur), Užimtumo tarnybos išmokėtos darbo paieškos išmokos ir kt.;

2) F. I. neturėjo finansinių galimybių vykdyti statybas: a) F. I. 2017 m. buvo 19 m. amžiaus, mokėsi VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje; b) F. I. paaiškinime pagrindiniais pajamų šaltiniais nurodė tėvų pervestas pinigines lėšas, darbo užmokestį (2017 m. – 100,32 Eur, 2018 m. – 171,03 Eur, 2019 m. – 188,37 Eur), 2020 m. Užimtumo tarnybos išmokėtas darbo paieškos išmokas 878,78 Eur, grąžintą GPM ir kt. c) pabaigus studijas nedirbo ir gavo užimtumo tarnybos darbo paieškos išmokas, buvo išlaikomas tėvų.

3) Gyvenamųjų namų statybų išlaidoms pagrįsti N. N. ir F. I. pateikė su tėvais sudarytas pinigų dovanojimo sutartis (ne notarinės formos, dovanojama suma neviršija 14500 Eur, t. y. neprieštarauja CK 6.469 straipsnio 1 dalies nuostatoms, dovanos yra neapmokestinamosios pajamos). Mokesčių administratorius nurodė, kad nenustatytas dovanojimo sutartyse nurodytų piniginių dovanų gavimo faktas, piniginių lėšų dovanojimas nepagrįstas ekonomine logika, nes tikrinamuoju laikotarpiu pats Pareiškėjas iš fizinių asmenų (E. D., C. P., J. C.) bei UAB "R1" skolinosi pinigines lėšas. Todėl vertinta, kad dovanojimo sutartys su N. N. ir F. I. sudarytos formaliai, siekiant pagrįsti pajamų šaltinius N. N. ir F. I. vardu vykdytų gyvenamųjų namų statybų išlaidoms.

Pareiškėjas skunde ir Komisijos posėdžio metu Pareiškėjo atstovas, ginčydamas MAĮ 69 straipsnio taikymą, akcentavo aplinkybę, kad N. N. ir F. I. deklaravo iš artimų giminaičių gautas pinigines dovanas, kurios leido minėtiems asmenims vykdyti gyvenamųjų namų statybas. Komisija, atsakydama į šį Pareiškėjo atstovo argumentą, pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas gauti / atiduoti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo / atidavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., LVAT 2010-12-31 nutartį adm. byloje Nr. A-575-1852/2010, 2013-01-04 nutartį adm. byloje Nr. A-438-2923/2012, 2013-04-15 sprendimą adm. byloje Nr. A-602-27/2013 ir kt.). Tokio pobūdžio sutartys tik sudaro pagrindą prielaidai, kad minėti asmenys galėjo gauti atitinkamų lėšų pagal šiuos sandorius, tačiau jos pačios savaime neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų šias lėšas ir gavo ir jomis disponavo (LVAT 2019-04-24 nutartis adm. byloje Nr. eA-476-438/2019). Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, tvirtinimas apie tai, kad N. N. ir F. I. dovanojimo sutarčių pagrindu gavo jose nurodytas sumas, turėjo būti pagrįstas taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl šių dovanų realumo, tačiau, kaip nustatyta bylos medžiagoje, ši pareiga nebuvo įvykdyta – pajamų (dovanų) šaltinis nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais (pvz., mokėjimo pavedimais, juolab, kad Pareiškėjas, F. G., N. N. ir F. I. tikrinamuoju laikotarpiu turėjo sąskaitas kredito įstaigose ir jomis naudojosi). Pažymėtina, kad formalus deklaracijų apie iš artimų giminaičių gautas dovanas pateikimas ir Pareiškėjo tvirtinimas, kad piniginės dovanos buvo suteiktos, įtikinamai neįrodžius realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų (šiuo atveju dovanų) gavimo nepagrindžia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo teiginys, jog F. I. N. N. ir R. P. turėjo finansinių galimybių vystyti objektų projektus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Ketvirta, patikrinimo metu nustatytos prieštaringos su R. P. statybų veikla susijusios aplinkybės. Nustatyta, kad R. P. nuo 2003-05-29 deklaravęs gyvenamąją vietą Žilių k. Sudargo sen. Šakių raj., nuo 2014-01-001 iki 2020-12-31 įsiregistravęs žemės ūkio individualią veiklą, ūkininkas, nuosavybės teise turi 19,4 ha žemės ūkio sklypą. R. P. paaiškinime nurodė, kad pats buvo gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas, statytojas ir atsakingas už visą darbų eigą, vykdė statybos priežiūrą, tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad

R. P. nuo 2008 m. Žilių k., Šakių raj. vykdė žemės ūkio veiklą, iš šio ūkio nuolat, taip pat ir

tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Patikrinimo metu nenustatyta duomenų ir R. P. nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie ūkio likvidavimą ir / ar poreikį keisti gyvenamąją vietą.

Penkta, piniginių lėšų (avanso) už įsigyjamą NT, mokėjimo aplinkybės. NT, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas, pirkėjas paaiškinime nurodė, kad 13078,50 Eur avansą yra pervedęs į Pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą, likusią dalį pervedė į sūnaus N. N. sąskaitą. NT, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas, pirkėjas, paaiškinime nurodė, kad 15750 Eur avansą sumokėjo Pareiškėjui (R. P. broliui).

Šešta, lėšų, gautų už parduotą turtą, disponavimo aplinkybės. Nustatyta, kad:

1) Pareiškėjo sūnūs į atsiskaitomąsias sąskaitas gautomis pajamomis nedisponavo (išskyrus atvejus, kai pinigai buvo išleisti smulkioms išlaidoms), didžiąją dalį gautų pajamų pervedė į Pareiškėjo, brolio ar motinos sąskaitą, kitą dalį išimdavo grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad N. N. 50000 Eur, gautų už parduotą NT, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas, pervedė Pareiškėjui pagal notariškai sudarytą dovanojimo sutartį. Taip pat 83 proc. iš NT, adresu: Kviečių g. 26, Kaunas (parduotas 2021 m.) pirkėjų gauto avanso (30000 Eur) išgrynino (10900 Eur) ir pervedė į Pareiškėjo banko sąskaitą (14000 Eur). F. I. didžiąją dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą NT, adresu: Hagos g. 37, Kaunas, pervedė Pareiškėjui – 15000 Eur,

N. N. – 14500 Eur, F. G. – 1298,57 Eur ir 29255 Eur išgrynino. Taip pat panaudojo ir pinigines

lėšas, gautas už parduotą NT, adresu: Kviečių g. 5, Kaunas: į Pareiškėjo sąskaitą pervedė 30500 Eur, į brolio N. N. – 6265,43 Eur, išgrynino 28400 Eur ir 966,47 Eur sumokėjo už Pareiškėjo vardu įsigytas prekes parduotuvėje ,,Moki veži“.

2) Pareiškėjo brolis R. P. didžiąją dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą NT , adresu: Kviečių g. 3, Kaunas, išgrynino (59760 Eur) ir 10565,82 Eur apmokėjo parduotuvėje ,,Moki veži“ už Pareiškėjo vardu įsigytas prekes. R. P. teigė, jog gautas lėšas norėjo panaudoti sodybos rekonstrukcijai, bet duomenų, kad buvo išduotas leidimas statybai nėra, jokio brangaus turto vėlesniu laikotarpiu nebuvo įsigyta.

Septinta, NT pirkėjų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su gyvenamųjų namų statyba. Nustatyta, kad NT, adresu: Kviečių g. 1, Kaunas ir adresu: Kviečių g. 26, Kaunas, pirkėjai paaiškinimuose nurodė, kad visus klausimus, susijusius su gyvenamojo namo statybomis, derino su Pareiškėju (N. N. tėvu), o sutartį pasirašė su Pareiškėjo sūnumi N. N.. NT, adresu: Kviečių g. 5, Kaunas, pirkėjas paaiškinime nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su statytoju, o su kitu asmeniu – F. I.. NT, adresu: Kviečių g. 3, Kaunas, pirkėjas paaiškinime nurodė, kad dėl namo statybos bendravo su Pareiškėju (R. P. broliu), notarinė pardavimo sutartis buvo sudaryta su kitu asmeniu – R. P. ir UAB "F1"

Komisija, atsakydama į Pareiškėjo teiginį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti dokumentai (sutartys, sąskaitos ir kt.), kurių pagrindu F. I., N. N. ir R. P. vystė aptariamų objektų projektus ir iš to gavo naudos, atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad nei mokesčių administratorius, nei administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT 2010-05-17 nutartis adm. byloje Nr. A-556-735/2010, 2017-01-25 nutartis adm. byloje Nr. A-195-556/2017, 2017-10-04 nutartis adm. byloje

Nr.

2022-02-02 nutartis adm.

Nr. eA-169-602/2022 ir kt.), t. y. apmokestinimo tikslais. Šiuo atveju mokesčių administratorius piniginių lėšų dovanojimo sandorius ir N. N., F. I. ir R. P. NT pardavimo sandorius vertino visų Pareiškėjo apmokestinimui reikšmingų aplinkybių kontekste, įsipareigojimų pagal civilinės teisės reikalavimus vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, Komisija, įvertinusi minėtas esmines bei kitas Patikrinimo akte išdėstytas aplinkybes, pritaria mokesčių administratoriaus išvadai, kad piniginėmis lėšomis, gautomis už Pareiškėjo artimųjų vardu parduotą NT, disponavo Pareiškėjas, kuris buvo tikrasis gyvenamųjų namų statytojas (rūpinosi savo bei artimų giminaičių vardu statomų gyvenamųjų namų statybomis, organizavo ir finansavo statybas, kontroliavo atsiskaitymus su tiekėjais ir kt.), turėjo UAB "F1" įgaliojimą ir su žemės sklypais susijusius dokumentus, vykdė šalia esančiuose sklypuose gyvenamųjų namų statybas, todėl siekdamas mokestinės naudos (t. y. atitolinti įsiregistravimą PVM mokėtoju) bei nuslėpti ekonominę veiklą, sandorius įformino artimų giminaičių vardu. F. I., N. N. ir R. P. buvo tik formalūs sandorių dalyviai, kurie nedisponavo iš už parduotą NT gautomis lėšomis, statybinių medžiagų įsigijimu, gyvenamųjų namų statybos darbais bei patys nesirūpino NT pardavimu, jų vardu statybinių medžiagų įsigijimą, statybos darbus bei NT pardavimą organizavo Pareiškėjas.

Komisija pažymi, kad mokesčių administratorius, priešingai, nei teigia Pareiškėjas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai, vadovaudamasis MAĮ 10 ir 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sandorių sudarymą Pareiškėjo artimųjų (sūnų N. N., F. I. bei brolio R. P.) vardu bei piniginių lėšų dovanojimo sandorius vertino kaip formalius, tikrovės neatitinkančius sandorius ir pagrįstai gautas pajamos už parduotus žemės sklypus statyboms ir žemės sklypus su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais mokestinio patikrinimo metu vertino kaip Pareiškėjo gautas pajamas.

Dėl PVM apskaičiavimo pagrįstumo Mokesčių administratorius, patikrinęs Pareiškėjo PVM apskaičiavimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, konstatavo, kad Pareiškėjas, siekdamas ekonominės naudos, vykdė savarankišką, tęstinę ekonominę su NT statybomis ir prekyba susijusią veiklą. Todėl mokesčių administratorius anksčiau minėtus Pareiškėjo NT pardavimo sandorius bei Pareiškėjo artimųjų (N. N., F. I. ir R. P.) vardu įformintus NT pardavimo sandorius priskyrė prie Pareiškėjo ekonominės veiklos vykdymo. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus mokėtojo gautas ekonominės veiklos pajamas, individualios veiklos pajamas, pajamas, gautas už prisijungimą prie komunikacijų, nustatyta, kad Pareiškėjui PVM prievolė deklaruoti, apskaičiuoti ir mokėti PVM atsirado nuo 2018 m. vasario mėn., nors Pareiškėjas PVM mokėtoju įregistruotas tik nuo 201905-28. Be to, Pareiškėjas neteisingai deklaravo pardavimo ir pirkimo PVM. Dėl patikrinimo metu nustatytų PVM apskaičiavimo pažeidimų mokesčių administratorius apskaičiavo ir nurodė Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 77255 Eur PVM bei su juo susijusias sumas.

1) Dėl Pareiškėjo ekonominės veiklos vykdymo vertinimo.

Pareiškėjas PVM mokėtoju įsiregistravo 2019 m. gegužės mėn., NT objektų pardavimų nuo 2018 m. vasario mėn. nelaikė ekonomine veikla PVM apmokestinimo tikslais, todėl parduodamas turtą PVM neišskyrė, PVM nedeklaravo ir jo nemokėjo. Mokesčių administratorius, mokestinio patikrinimo metu įvertinęs Pareiškėjo su pardavimu susijusių aplinkybių visumą, konstatavo, kad Pareiškėjo tikrintuoju laikotarpiu vykdyta veikla atitiko visus ekonominės veiklos požymius.

Pirmiausia akcentuotina, jog siekiant užtikrinti Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimą, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką buvo harmonizuota Sąjungos teisė, įvedant bendrą PVM sistemą. Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB), kurios 9 straipsnyje yra pateikiami apmokestinamųjų asmenų apibrėžimai: „Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. „Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.

Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina nacionaliniai teisės aktai, t. y. PVMĮ. PVMĮ yra pateikiama apmokestinamojo asmens sąvoka, kuri suprantama kaip Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo (PVMĮ 2 straipsnio 2 dalis), PVMĮ 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyta ekonominės veiklos sąvoka, mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos, kurios atsiranda patiekiant prekes, kurios yra PVM objektas ir / ar viršijus nustatytą ribą, kai privalu registruotis PVM mokėtoju bei iš to išplaukiančias mokestines pasekmes, išdėstytos PVMĮ 3, 57, 58, 631, 64, 71, 92 ir 95 straipsniuose.

Nurodytose PVMĮ normose įgyvendintos minėtos Direktyvos 2006/112/EB normos, taigi PVMĮ normos aiškinamos atsižvelgiant Direktyvos 2006/112/EB prasmę ir tikslus, kas yra atskleidžiama ESTT ir LVAT praktikoje. Iš nuoseklios ESTT praktikos išplaukia, kad Direktyva 2006/112/EB nustato labai plačią PVM taikymo sritį, apimančią bet kokią gamintojo, prekybininko ar paslaugų teikėjo ekonominę veiklą (ESTT 2010-06-03 sprendimas byloje Belgijos valstybė prieš Nathalie De Fruytier, Nr. C-237/09, 19 punktas).

Kalbant apie sąvoką „ekonominė veikla“ pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, ši sąvoka yra objektyvaus pobūdžio, nes veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus bei rezultatus (ESTT 2006-02-21 sprendimo University of Huddersfield, sprendimas C-223/03, 47 ir 48 punktai).

Siekiant nustatyti ekonominės veiklos savarankiškumą reikia patikrinti, ar atitinkamas asmuo vykdo veiklą savo vardu, sąskaita ir atsakomybe, taip pat tai, kad jis pats prisiima su savo veikla susijusią ekonominę riziką (2000-01-27

T.

18 punktas, 2007-10-18 Sprendimo van der Steen, C-355/06, 23 punktas ir 2015-09-29 R. R., C276/14, 34 punktas, 2016-10-12 Sprendimo byloje Nigl ir kt., C-340/15, 28 punktas, 2020-09-16 Sprendimo byloje Valstybinė mokesčių inspekcija (Jungtinės veiklos sutartis), C-312/19, 40, 41 punktai).

Tik turto įsigijimas ir tik pardavimas negali būti laikomi turto naudojimu siekiant gauti nuolatinių pajamų, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, nes vienintelis atlygis už šiuos sandorius yra galimas pelnas iš šio turto pardavimo (ESTT 2021-01-20 sprendimo Nr. C-655/19 28 punktas, 2011-09-15 Sprendimo Słaby ir kt., Nr. C-180/10 ir C-181/10, EU:C:2011:589, 45 punktas). Paprastas savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas pats savaime negali būti laikomas ekonomine veikla (ESTT 1996-06-20 G. D., Nr. C-155/94,

Nr.

29 punktas, 2011-09-15 Sprendimo Słaby ir kt., C-180/10 ir C-181/10, EU:C:2011:589, 36 punktas; 2015-07-09 N. T., C-331/14, EU:C:2015:456, 23 punktas ir 2019-06-13 Sprendimo IO

(PVM–

29 punktas ir kt.).

Įvykdytų pardavimo sandorių skaičius ir apimtis patys savaime nėra esminiai. Vien tik pardavimo sandorio apimtis negali būti kriterijus, pagal kurį asmens veikla gali būti pripažinta ekonomine veikla, patenkančia į Direktyvos 2006/112/EB ir PVMĮ taikymo sritį (LVAT

2019-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-627-442/2019). Tačiau, nagrinėjant nekilnojamojo turto pirkimo / pardavimo cikliškumą ir vertinant jį su kitomis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Pareiškėjo pasirinktą veiklos modelį, padalintą riziką / atsakomybę, veiklos finansavimą ir pan.), galima daryti išvadą, jog cikliškumas atspindi mokesčio mokėtojo elgesio pasikartojamumą.

ESTT pažymėjo, kad nėra esminės aplinkybės sandorių sudarymo trukmė ar iš jų gautų pajamų dydis. Iš tiesų visos šios aplinkybės gali būti susijusios su suinteresuotojo asmens asmeninio turto valdymu (pvz., ESTT 2011-09-15 sprendimas byloje Jarosław Słaby prieš O. S. Nr.

H.

P.

G.

w Warszawie Nr. C-181/10, 38 punktas).

Tačiau taip nėra, jeigu suinteresuotasis asmuo pradeda aktyvius prekybos žeme veiksmus ir imasi panašių priemonių į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens, kaip jie apibrėžti PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, naudojamas priemones. Tokie aktyvūs veiksmai visų pirma gali būti šių žemės sklypų parengimo darbų atlikimas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas. Šie veiksmai paprastai nepatenka į asmeninio turto valdymą, ir tokiu atveju <...> tiekimas negali būti laikomas tik savininko nuosavybės teisių įgyvendinimu (ESTT 2011-09-15 Sprendimas byloje Jarosław Słaby prieš O. S. Nr. C-180/10 ir Emilian Kuć ir H. J.-Kuć prieš P. G. w Warszawie Nr. C-181/10, 39–41 punktai).

Iš tiesų šis kriterijus turi sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo naudojo turtą taip, kad jo veiklą reikia pripažinti „ekonomine veikla“, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvą. Aplinkybės, kad turtas tinkamas vien ekonominiam panaudojimui, paprastai užtenka pripažinti, kad jo savininkas jį naudoja ekonominės veiklos poreikiams, taigi – siekdamas gauti nuolatinių pajamų. Tačiau jei turtas dėl savo pobūdžio gali būti naudojamas ir ekonominiais, ir asmeniniais tikslais, reikėtų ištirti visas jo naudojimo sąlygas, kad būtų nuspręsta, ar jis naudotas siekiant gauti pajamų, kurios iš tikrųjų yra nuolatinio pobūdžio (pagal analogiją žr. ESTT 1996-09-26 P. B., C230/94, Rink. p. I-4517, 27 punktą). Komisijos vertinimu, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas apmokestinamuoju asmeniu, o mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė tikruosius mokesčio mokėtojo ketinimus. Visų pirma pažymėtina, kad jog Pareiškėjas yra savo srities profesionalas. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2017-06-09 dirbo UAB "I1" (veikla nekilnojamo turto operacijos; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį), nuo 2019-03-01 vykdo individualią veiklą (veikla – architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos), laikotarpiais: nuo 2017-03-14 iki 2017-12-27, nuo 2018-03-21 iki 2018-12-20, nuo 2019-05-17 iki 2019-10-27, nuo 2021-09-27 iki 2021-10-25 nuo 2022-10-04 iki 2022-10-31 pagal įsigytus verslo liudijimus teikė kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugas. Be to, Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, kad turi ilgalaikę patirtį dėl NT projektų vystymo, taip pat akademinę patirtį, veda paskaitas NT projektų vystymo klausimais.

Iš mokestinio ginčo medžiagos matyti, jog Pareiškėjas, aktyviai veikė NT rinkoje. Kaip jau minėta, Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 8 žemės sklypus (7 sklypus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 1 sklypą – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), 1 žemės sklypą padalijo pagal turto atidalijimo sutartį. Po žemės sklypo padalijimo Pareiškėjui ir jo sutuoktinei atiteko 6 sklypai (5 sklypai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 1 sklypas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Tikrinamuoju laikotarpiu mokėtojas vykdė 10 gyvenamųjų namų statybas (dar 1 gyvenamojo namo statyboms leidimas išduotas 2021-02-10). VĮ „Registrų centras“ nebaigti statyti gyvenamieji namai įregistruoti Pareiškėjo vardu.

Taip pat, kaip jau minėta, Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu pardavė: 2017 m. – žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, 2018 m. kartu su sutuoktine pardavė – žemės sklypą bei žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, 2019 m. – 2 žemės sklypus su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais bei negyvenamas patalpas (įsigytos 2003 m., parduotos kartu su sutuoktine), 2020 m. – žemės sklypą bei žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Pagal pirkimo–pardavimo sutartis tikrinamuoju laikotarpiu parduoti 4 susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypai. Tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjas savo artimųjų (sūnų N. N. ir F. I. bei brolio R. P.) vardu vykdė dar 5 gyvenamųjų namų statybas (3 gyvenamųjų namų statybos vykdytos pagal mokėtojo artimųjų giminaičių su UAB "F1" sudarytas jungtinės veiklos sutartis, 2 gyvenamųjų namų statybos vykdytos Pareiškėjo sūnų vardu įsigytuose žemės sklypuose). Iš 5 gyvenamųjų namų, kurių statybos vykdytos mokėtojo artimųjų vardu, tikrinamuoju laikotarpiu parduoti 4 nebaigti statyti gyvenamieji namai su jiems priskirtais žemės sklypais.

Pareiškėjas pagal su UAB ,,Ginjona“ sudarytą 2017-05-30 bendradarbiavimo sutartį atstovavo šią bendrovę parduodant žemės sklypus, ar pageidaujant pirkėjui statyti vienbučius gyvenamuosius namus, be to, pats iš šios bendrovės savo vardu įsigijo keletą žemės sklypų, kuriuose vykdė gyvenamųjų namų statybas (detalūs duomenys pateikti Patikrinimo akto 2 punkte). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad Pareiškėjas veikė savo ir savo artimųjų vardu ir, kiek tai susiję su ginčo žemės ir gyvenamųjų namų tiekimais, veikė savarankiškai (nebuvo susaistytas su darbdaviu darbo sutartimi ar kitais teisiniais ryšiais, kurie sukuria darbdavio ir dirbančiojo santykius). Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, iš visų anksčiau minėtų Pareiškėjo (taip pat ir Pareiškėjo kartu su sutuoktine) bei jo artimųjų vardu parduotų NT objektų, nė vienas NT objektas nebuvo parduotas nuostolingai. Taigi, akivaizdu, kad Pareiškėjas ekonominę veiklą vykdė kaip profesionalas.

Pagal ESTT ir LVAT praktiką paprastai veikla kvalifikuojama kaip ekonominė veikla, jeigu ji yra nuolatinė ir vykdoma už atlygį, kurį gauna ją (veiklą) atlikęs subjektas, tačiau norint nustatyti, jog atitinkama veikla vykdoma siekiant nuolatinių pajamų, nėra svarbu, ar šia veikla siekiama gauti pelno (šiuo aspektu žiūrėti: 2013-06-20 sprendimo byloje Unabhängiger Finanzsenat Außenstelle Linz, C-219/12, ECLI:EU:C:2013:413, 25 punktą; LVAT 2019-06-26 nutartį adm. byloje Nr. A-1083-602/2019), t. y. nuolatinių pajamų siekimas, kaip jis suprantamas pagal minėtą 2006/112/EB Direktyvą, nėra tapatinamas su pelno siekimu.

Komisija pažymi, jog Pareiškėjo pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo tęstinė. Apart minėtų tikrinamojo laikotarpio NT objektų pirkimo–pardavimo sandorių ir gyvenamųjų namų statybų, Pareiškėjas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios ir po tikrinamojo laikotarpio įsigijo / kartu su sutuoktine įsigijo NT objektus, vykdė gyvenamųjų namų statybas bei sudarinėjo NT pirkimo–pardavimo sandorius, pvz:

– iki tikrinamojo laikotarpio pradžios įsigijo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, adresu: Hagos g. 36, Kaunas, kuriame tikrinamuoju laikotarpiu vykdė gyvenamojo namo statybas;

– iki tikrinamojo laikotarpio pradžios įsigijo negyvenamas patalpas, adresu: Biržų g. 35, Kaunas), kurias pardavė tikrinamuoju laikotarpiu;

– 2021 m. vykdė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 24A, Kaunas, statybas (2021-09-03 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-210903-02654), parduotas 2021-12-17;

– 2021-03-09 pardavė žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamą namą, adresu: Kviečių g. 26A, Kaunas;

– 2021 m. vykdė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 24, Kaunas, statybas (2021-04-28 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-210428-01345) parduotas 2021-06-15);

– 2021 m. vykdė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 21, Kaunas, statybas 2021-12-21 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-211221-03990), parduotas 2022-03-28;

– 2021-07-01 pardavė žemės sklypą, adresu: Žeimenos g. 177, Kaunas;

– 2022 m. vykdė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 25, Kaunas, statybas (2022-08-02 Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-220802-01129) parduotas 2022-10-13;

– 2022-04-29 įsigijo 5 vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypus, adresu: G. K. –Brazaičio g. (Nr. 1, 6, 6B, 8 ir 8A), Kaunas ir ½ dalį vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypo, adresu: Alksnių g. 40A, Kaunas;

Pareiškėjo veikla buvo vykdoma už atlygį ir sudarė ženklią Pareiškėjo gaunamų piniginių lėšų dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjo pagrindiniai pajamų šaltiniai buvo NT pardavimo pajamos – 824599 Eur (2017 m. – 94134 Eur, 2018 m. – 272303 Eur, 2019 m. – 333662 Eur, 2020 m. – 124500 Eur), nuomos pajamos – 45171 Eur (2017 m. – 6944 Eur, 2018 m. – 19527 Eur, 2019 m. – 5100 Eur, 2020 m. – 13600 Eur), individualios veiklos (pagal verslo liudijimą ir pažymą) pajamos – 114696 Eur (2017 m. – 3500 Eur, 2018 m. – 2200 Eur, 2019 m. – 32150 Eur, 2020 m. – 76846 Eur) (Patikrinimo akto 63 psl.).

Komisija, įvertinusi visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog, atsižvelgus į Pareiškėjo profesines žinias, sandorių sudarymo intensyvumą, pasikartojamumą, sandorių skaičių, į tai, kad Pareiškėjas rūpinosi leidimų gavimu, savo vardu pirko statybines medžiagas bei organizavo statybos darbus, rūpinosi dokumentų sutvarkymu, Pareiškėjo veikla pagrįstai pripažinta neatsitiktine, tęstine veikla. Pareiškėjas sudarytų sandorių sistema siekė uždirbti pelną ir iš vykdomos veiklos nuolat gauti pajamų, šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo, požymių. Pareiškėjas veikė savo ir savo artimųjų vardu, savo naudai ir savo atsakomybe, prisiėmė su savo veikla susijusią riziką. Todėl mokestinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad Pareiškėjo vykdytai nekilnojamojo turto pardavimo veiklai būdingi ekonominės veiklos požymiai. Dėl Pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu vykdytų aktyvių prekybos NT veiksmų jam atsirado pareiga registruotis PVM mokėtoju bei sumokėti PVM anksčiau, nei buvo įregistruotas PVM mokėtoju, todėl Pareiškėjui, vadovaujantis PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 1 dalies ir 2 dalių, 71 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis dėl nustatytos ekonominės veiklos vykdymo visiškai pagrįstai nustatytos papildomos PVM prievolės.

2) Dėl patikrinimo metu nepripažintos PVM atskaitos.

Paminėtina, kad PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje. <…>. PVMĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas yra konstatuota, jog tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. Kita vertus, teisė į atskaitą taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, jei ginčijamos išlaidos už paslaugas sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis (LVAT 2009-09-21 sprendimas adm. byloje Nr. A-556-963/2009; 2010-09-03 nutartis adm. byloje Nr. A-438-830/2010; 2012-07-27 adm. byloje Nr. A-438-1547/2012, 2018-10-10 nutartis adm. Nr. A-2050-442/2017). Taigi, esminiai klausimai šioje ginčo dalyje yra klausimas, ar Pareiškėjo iš minėtų bendrovių įgytos paslaugas panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje, ir ar PVM atskaitai pagrįsti Pareiškėjas turi PVMĮ ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino Pareiškėjo teisės atskaityti pirkimo PVM už medžiagų tiekimo organizavimo, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, paslaugas pagal UAB ,,Jetis“ 2018-08-14 PVM sąskaitą faktūrą JET Nr. 2018/04, kadangi: a) nustatyta, kad UAB "I1" yra ne PVM mokėtoja;

b) UAB "I1" nuo 2019-01-28 neteikia deklaracijų ir yra nerandama mokesčių mokėtojų registre nurodytu registracijos adresu; c) išrašytoje sąskaitoje faktūroje PVM suma nėra išskirta; d) Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad UAB "I1" stabdydama statybų veiklą, jam perleido nuolaidų sistemą bei rekomendavo darbuotojus. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad įgytas iš UAB "I1" PVM apmokestinamas paslaugas panaudojo PVM apmokestinamoje veikloje, nepateikė. Taip pat, Komisijos vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino Pareiškėjo teisės atskaityti 267,04 Eur pirkimo PVM už suvartotą elektros energiją pagal UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ PVM sąskaitą faktūrą ser. LAEP Nr. 01687825, kuri išrašyta 2019-05-08, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėn. po NT pardavimo. Kitaip tariant, PVM apmokestinamos paslaugos nebuvo panaudotos Pareiškėjo PVM apmokestinamoje veikloje. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėjas savo skunde Komisijai (skundo 46.4 punktas) kaip mokesčių administratoriaus nepagrįstai neįskaitytą pirkimo PVM išskiria 102,47 Eur PVM pirkimo PVM už statybinių medžiagų įsigijimą NT objektui, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, pagal UAB "B1" išrašytas PVM sąskaitas faktūras, paaiškina Pareiškėjui, kad mokesčių administratorius Pareiškėjo naudai pripažino ½ dalį UAB ,,Bauen“ PVM sąskaitose faktūrose išskirto pirkimo PVM (t. y. 9,02 Eur pirkimo PVM pagal 2018-03-09 UAB ,,Bauen“ PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 118298 už juostą, 13,06 Eur pirkimo PVM pagal 2018-03-27 UAB ,,Bauen“ PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 1189855 už mišinį klijavimui, transporto paslaugas ir 80,39 Eur pirkimo PVM pagal 2018-05-11 UAB ,,Bauen“ PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 125105 už polistireninį putplastį), nustačius, kad ½ dalis šiuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų, buvo panaudota kitame NT objekte, adresu:, Kviečių g. 24, Kaunas.

Dėl kitų Patikrinimo akte nustatytų PVM apskaičiavimo pažeidimų Pareiškėjas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, todėl Komisija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Dėl gautų NT pardavimo pajamų paskirstymo tarp sutuoktinių Pareiškėjas skunde ir Komisijos posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad mokesčių administratorius nepagrįstai mokestines prievoles priskyrė Pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas Komisijos posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas veda bendrą ūkį su sutuoktine

F. G., nuosavybė yra bendra, pusė gaunamų pinigų priklauso jai, mokesčių administratoriaus

papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos turėtų būti dengiamos iš šeimos biudžeto, Pareiškėjas neturi su sutuoktine sudaręs povedybinės sutarties, todėl nepagrįstai PVM ir GPM mokestinės prievolės nepagrįstai priskirtos vienam Pareiškėjui.

Taigi, Komisija, atsakydama į Pareiškėjo skunde ir Komisijos posėdžio metu akcentuotą argumentą, jog Inspekcija ginčo pajamas nepagrįstai pripažino kaip gautas tik Pareiškėjo, šiame sprendime išdėstys savo poziciją dėl tik Pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės iš tikrinamuoju laikotarpiu vykdytos ekonominės veiklos, nors nekilnojamasis turtas priklauso (priklausė) abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai (LVAT 2016-06-23 nutartis adm. byloje Nr. A-777-438/2016, 2013-01-07 nutartis adm. byloje Nr. A-602-2280-12; 2002-03-13 priimtas sprendimas adm. byloje Nr. A-7-158/2002). Komisija, pasisakydama šiuo mokestinio ginčo aspektu, atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-01-07 priimta nutartimi adm. byloje Nr. A-602-2280/2012 konstatavo, jog aplinkybė, kad atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPMĮ nuostatų prasme. Toks plečiamasis GPMĮ 3 straipsnio (2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 redakcija), skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2004-04-08 įstatymo Nr. IX-2103 redakcija), aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų šių nuostatų vertinimo kitų GPMĮ nuostatų kontekste. Todėl vien ta faktinė aplinkybė, jog ginčo pajamos pagal privatinės teisės nuostatas yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti pareiškėjo ir jo sutuoktinės lygiomis dalimis gavusiais ginčo pajamas apmokestinimo GPM tikslais (žr. taip pat LVAT 2017-10-30 nutartį adm. byloje Nr. A-991-602/2017). LVAT taip pat yra konstatavęs, jog byloje nesant jokių objektyvių prielaidų vertinti, kad ginčo pajamos buvo gautos iš bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, nėra pagrindo remtis LVAT formuojama praktika dėl iš tokio turto gautų pajamų paskirstymo sutuoktiniams apmokestinimo GPM tikslais (LVAT 2013-04-15 priimtas sprendimas adm. byloje Nr. A-602-27/2013, 2015-12-02 nutartis adm. byloje Nr. A-2210-502/2015, 2016-02-10 nutartis adm. byloje Nr. A-300-492/2016 ir kt.). Teisinis reguliavimas ir teismų praktika įpareigoja kiekvienu faktiniu pagrindu gautas pajamas vertinti ir spręsti, kas laikytinas konkrečiu atveju mokesčių mokėtoju, ar kiekvienas iš sutuoktinių (kiekvienam iš jų nustatoma vienoda prievolė), kai pajamas gavo kartu, ar vienas iš sutuoktinių, faktiškai gavęs pajamų (LVAT 2021-01-27 sprendime adm. byloje Nr. eA-435-602/2021).

Komisija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje surinkti objektyvūs duomenys leidžia netaikyti CK įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir Pareiškėjo iš vykdytos ekonominės veiklos su bendrąją jungtine nuosavybe priklausančiu turtu gautas pajamas pripažinti Pareiškėjo gautomis pajamomis ir jas atitinkamai apmokestinti. Iš patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo atveju tik Pareiškėjas vykdė aktyvius veiksmus įsigytuose žemės sklypuose statant namus: Pareiškėjas tik vienas, kaip pirkėjas, dalyvavo sudarant pirkimo sandorius ir pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis; su UAB "F1" pasirašė bendradarbiavo sutartį dėl žemės sklypų, adresu: Juodelynės g., Kaunas ir Kviečių g. Kaunas, urbanizavimo, šios bendrovės įgaliojimu tvarkė dokumentus, susijusius su jos žemės sklypais (ruošė projektavimo dokumentus, derino projektus dėl pastatų inžinerinių tinklų ir kt.). Gyvenamųjų namų statybos leidimai išduoti Pareiškėjo ir UAB "F1" vardu, visose pateiktose preliminariose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse pasirašė tik Pareiškėjas (išskyrus 2018-03-08 preliminarią NT pirkimo–pardavimo sutartį dėl NT, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, kurią pasirašė abu sutuoktiniai). Iš patikrinimo akte surinktos informacijos ir nustatytų aplinkybių matyti, kad gyvenamųjų namų statybų organizavimu rūpinosi būtent

Pareiškėjas, jo vardu įsigytos statybinės medžiagos, Pareiškėjas iš savo banko sąskaitų ir grynais pinigais vykdė atsiskaitymus už statybines medžiagas bei atliktus statybos darbus, trūkstant apyvartinių lėšų, Pareiškėjas skolinosi pinigus iš fizinių asmenų bei UAB "S1" Nustatyta, kad nebaigti statyti gyvenamieji namai VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti tik Pareiškėjo vardu. Be to, pagrįstai buvo sprendžiama, kad Pareiškėjas piktnaudžiavo mokesčių teise, sudarė pirkimo–pardavimo sandorius, vykdė gyvenamųjų namų statybas sūnų ir brolio vardu, todėl egzistavo MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ginčo mokestinę prievolę apskaičiuoti šioje nuostatoje numatytu būdu.

Kaip jau minėta šiame sprendime, Pareiškėjas 2019-03-01 įregistravo individualią veiklą pagal pažymą (architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos). Tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjas išrašė sąskaitas faktūras / PVM sąskaitas faktūras už suteiktas architektūros ir inžinerijos paslaugas bei su jomis susijusias konsultacijas, statybos medžiagų pardavimą, projektų priežiūros paslaugas, statybos darbus (įskaitant medžiagas) ir jų priežiūros paslaugas (Patikrinimo akto 27 lentelė), už prisijungimą prie kvartalinių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, komunikacijų (Patikrinimo akto 30, 31 lentelės). Pareiškėjas sudarydavo rezervavimo sutartis dėl tam tikrų žemės sklypų rezervavimo (pvz., su P. S. pasirašė 2020-02-04 rezervavimo sutartį Nr. JB20200204, kuria įsipareigojo būsimam pirkėjui P. S. iki 2020-03-31 rezervuoti žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 12, Kaunas.

Pažymėtina, kad Pareiškėjo sutuoktinė F. G., skirtingai, nei pats Pareiškėjas, neturėjo patirties NT projektų vystymo srityje. F. G. laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2022-08-31 dirbo Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“, laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2017-10-17 – Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, laikotarpiu nuo 2022-09-01 dirba Gruzdžių vaikų socializacijos centre (F. G. patikrinimo akto duomenys). F. G. patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad Pareiškėjo sutuoktinė dalyvautų NT pirkimo–pardavimo sandoriuose, bendrautų su NT pirkėjais, rūpintųsi statybos leidimų išdavimais, būtų gavusi paskolas statyboms ar pan. Taip pat nenustatyta, kad ji būtų gavusi NT pardavimo lėšų, išskyrus 2017 m. gautą 15000 Eur avansą už parduotą NT, adresu: Hagos g. 36, Kaunas, tačiau iš šios sumos 13750 Eur bankiniais pavedimais pervedė Pareiškėjui.

Pareiškėjas paaiškinime, į jam pateiktą klausimą dėl sutuoktinės dalyvavimo veikloje, prašant plačiau aprašyti sutuoktinės dalyvavimą (užsiima žemės sklypų paieška, rūpinasi statybinių medžiagų įsigijimu, transportavimu, organizuoja statybos darbus, užsiima nekilnojamojo turto pirkėjų paieška ir pan.), nurodė, kad sutuoktinė nedalyvauja veikloje. Pareiškėjo sutuoktinė N. N. 2021-09-21 paaiškinime nurodė, kad statybos leidimais, projektais, statybinių medžiagų įsigijimo organizavimu, gyvenamųjų namų statybos darbais rūpinosi Pareiškėjas, už įsigytas gyvenamųjų namų statybines medžiagas ir atliktus statybos darbus išlaidas apmokėjo Pareiškėjas, dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, Pareiškėjas panaudojo nekilnojamojo turto vystymui. Taigi Inspekcija, įvertinusi visas aplinkybes, kad NT, esančio Hagos g. 36, Kaunas, pirkėjas Pareiškėjo sutuoktinei 2017 m. sumokėjo avansą (15000 Eur, iš šios sumos 13750 Eur bankiniais pavedimais ji pervedė Pareiškėjui), daugiau piniginių lėšų sutuoktinė už parduotą NT negavo, nedisponavo iš NT pirkėjų gautais pinigais už parduotą turtą, taip pat neatliko mokėjimų už įsigytas statybines medžiagas ar statybos darbus, pateiktose pajamų deklaracijose deklaravo šio NT pardavimo pajamų nedeklaravo.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, pagrindo teigti, kad mokestinių teisiniųsantykių (vykdomos ekonominės veiklos), kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos už NT pardavimą, faktiniai dalyviai buvo ne tik pats Pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė, kad šios pajamos buvo įgytos bendra šių asmenų (sutuoktinių) valia, nėra pagrindo. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad NT pardavimo ekonominę veiklą vykdė Pareiškėjas, jo sutuoktinė šioje veikloje nedalyvavo.

Komisija papildomai atkreipia dėmesį tai, kad Pareiškėjas ir jo sutuoktinė F. G. metinėse pajamų deklaracijose už 2018–2019 m. lygiomis dalimis (po ½) deklaravo pajamas tik už NT, esančio adresu: Biržų g. 35, Kaunas; Kviečių g. 7, Kaunas ir Kviečių g. 20, Kaunas, pardavimą. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei remdamasis sutuoktinių paaiškinimuose pateiktos informacijos bei abiejų sutuoktinių pateiktų pajamų deklaracijų duomenimis, pagrįstai vertino, jog pajamas už

NT (Kviečių g. 7, Kaunas, Kviečių g. 20, Kaunas ir Biržų g. 35, Kaunas) gavo abu sutuoktiniai (kiekvienas po ½ dalį gautų pajamų).

Dėl apskaičiuoto GPM

Pareiškėjas skunde teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai gyvenamųjų namų statybos išlaidoms nepriskyrė dalies Pareiškėjo patirtų išlaidų NT objektuose, adresu: Kviečių g., 7, Kaunas ir Kviečių g. 22A, Kaunas.

Gautų pajamų, pardavus ne individualios veiklos turtą, apmokestinimui yra aktualūs GPMĮ 16 ir 19 straipsniai.

Pagal GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi šių teisinių santykių atsiradimo metu), apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal GPMĮ 19 straipsnio, nustatančio apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką bei sąlygas, 1 ir 2 dalis, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, išskyrus atliekas, ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn ar išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) <...>. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

LVAT praktikoje, aiškinančioje aukščiau pacituotų GPMĮ nuostatų taikymo taisykles, ne sykį yra pažymėta, kad leistinais ir tiesioginiais įrodymais GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme yra pripažįstami: 1. buhalterinės apskaitos dokumentai, turintys visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; 2. galiojantys sandoriai ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašyti dokumentai, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį (LVAT 2020-10-07 nutartis adm. byloje Nr. A-1494-438/2020). LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog GPMĮ 19 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pareiga pateikti dokumentus, atitinkančius BAĮ nustatytus reikalavimus, tenka mokesčių mokėtojui. Taigi, pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo GPM atveju mokėtojas, norėdamas pagrįsti aplinkybę, jog jis realiai patyrė nekilnojamojo turto įsigijimo bei statybos išlaidas, kurios galėtų būti atimamos iš GPM apmokestinamųjų pajamų, šias išlaidas turi pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, iš kurių galima nustatyti ūkinės operacijos turinį (LVAT 2018-03-27 nutartis adm. byloje Nr. eA-238-438/2018, 2018-04-11 nutartis adm. byloje Nr. A-783-575/2018, 2020-11-04 nutartis adm. byloje Nr. A-1764-442/2020, 2021-06-30 nutartis adm. byloje Nr. A-1821-575/2021). Mokesčių mokėtojui nepateikus aukščiau nurodytas sąlygas atitinkančių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jis netenka teisės iš apmokestinamųjų pajamų atimti paminėto pobūdžio sumų, tokiu atveju pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą.

1. Dėl NT objekto, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, statybos išlaidų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018-08-07 pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB "F1" už 14055 Eur įsigijo 0,0937 ha vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. šiame žemės sklype Pareiškėjas vykdė gyvenamojo namo statybas. Sutuoktiniai 2018-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi 0,0937 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti 125,29 m² gyvenamąjį namą (80 proc. baigtumo), adresu: Kviečių g.7, Kaunas, pardavė už 102500 Eur (sutartyje nurodyta tik bendra NT pardavimo kaina).

Patikrinimui Pareiškėjas pateikė žemės sklypo įsigijimo, sutarties sudarymo ir gyvenamojo namo statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus (dalis jų su PVM), iš viso 99342,71 Eur sumai. Nustatyta, kad Pareiškėjas ir jo sutuoktinė metinėse pajamų deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2018 m. deklaravo po ½ dalį (48222,39 Eur (96444,78/2)) šio turto įsigijimo ir kitų su jo pardavimu susijusių išlaidų.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius įvertino visus Pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pripažino, jog pateikti dokumentai, pagrindžiantys žemės sklypo įsigijimo išlaidas (14055 Eur), šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas (68,43 Eur) bei įmonių išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kt. dokumentai, asmenų dirbusių su verslo liudijimais ar asmenų vykdžiusių individualią veiklą pagal pažymą išrašyti kvitai, sąskaitos faktūros bei valstybės rinkliavos ir kt. mokėjimai (71046,97 Eur (suma be PVM)) atitinka anksčiau išdėstytas GPMĮ 19 straipsnio nuostatas. Tačiau patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad, iš pajamų, gautų pardavus gyvenamąjį namą, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, negali būti atimamos išlaidos pagal dokumentus, neatitinkančius GPMĮ 19 straipsnio nuostatų.

Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo, Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus atsisakymu gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas statybos išlaidoms priskirti:

1) 4749,05 Eur už medžiagų tiekimo organizavimą pagal 2018-08-14 UAB "I1" sąskaitą faktūrą.

Pareiškėjo nuomone, statybinių medžiagų organizavimas buvo būtinas, siekiant medžiagas pristatyti į objektą. Pasak Pareiškėjo, Inspekcija nepateikė jokių faktinių aplinkybių, įrodančių, kad statybinių medžiagų organizavimo paslauga buvo nereikalinga.

Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad į gyvenamojo namo statybos išlaidas buvo įtraukta UAB "I1" išrašytoje 2018-08-14 PVM sąskaitoje faktūroje serija JET Nr. 2018/04 nurodyta 4749,05 Eur suma už medžiagų tiekimo organizavimą, adresu: Kviečių 7, Kaunas. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad apmokėta 2018-05-29 kasos pajamų orderiu JET Nr. 2018/3. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad UAB "I1" suteikė medžiagų tiekimo paslaugas: stabdydama statybų veiklą, perleido nuolaidų sistemą, rekomendavo darbuotojus. UAB "I1" į pateiktą mokesčių administratoriaus paklausimą atsakymo nepateikė. Inspekcija nurodė, kad perleista nuolaidų sistema ar rekomenduoti darbuotojai, statomo objekto kainai nepriskirtini.

2) 46 Eur už automobilio variklio plovimą, automobilio plovimą ir valymą pagal

I. F. sąskaitą faktūrą, nes šios išlaidos nesusiję su gyvenamojo namo statybos išlaidomis. Pareiškėjo nuomone, statybų įmonių transporto priemonių priežiūra priskiriama prie įmonių veiklos, todėl ir šiuo atveju fizinio asmens patirtos išlaidos yra susijusios su transporto priemonės priežiūra ir turėtų būti priskiriamos prie statybos išlaidų.

3) 1271,64 Eur (267,04 Eur PVM, viso 1538,68 Eur) už suvartotą elektros energiją. Pareiškėjo nuomone, suvartotos elektros išlaidos priskiriamos prie statybos išlaidų. Už elektros energiją sąskaitą išrašė elektros energijos tiekėjas, kuris turi teisę išrašyti sąskaitą faktūrą paslaugų pirkėjui už suteiktas paslaugas; nėra duomenų, ar mokesčių administratorius kreipėsi į elektros tiekėją ir aiškinosi, ar Pareiškėjas yra skolingas jam už suteiktas paslaugas; paslaugų tiekėjas nenurodė, kad Pareiškėjas yra neapmokėję minėtos sąskaitos faktūros, todėl mokesčių administratorius negali daryti prielaidos apie Pareiškėjo įsiskolinimą elektros tiekėjui. Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius statybos išlaidomis nepripažino suvartotos elektros energijos išlaidų pagal UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ PVM sąskaitą faktūrą ser. LAEP Nr. 01687825, kuri išrašyta 2019-05-08. t. y. praėjus daugiau nei 4 mėn. po nekilnojamojo turto pardavimo (2018-12-27), be to, Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad šios išlaidos buvo apmokėtos.

4) 487,93 Eur (102,47 Eur PVM, viso 590,40 Eur) statybinių medžiagų įsigijimo išlaidų pagal UAB "B1" išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, Pareiškėjas pateiktame paaiškinime nurodė, kad dalį statybinių medžiagų, įsigytų iš UAB "B1" (pagal 2018-03-09 PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 118298, 2018-03-27 PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 1189855, 2018-05-11 PVM sąskaitą faktūrą BAU Nr. 125105 (iš viso – 975,86 Eur + 204,93 Eur PVM), sunaudojo gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, statyboms, likusią dalį (apie pusę) – gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 24, Kaunas, statyboms. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Pareiškėjo naudai vertino, kad ½ dalis statybinių medžiagų, įsigytų iš UAB "B1" pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, panaudota gyvenamojo namo, esančio Kviečių g. 7, Kaunas, statyboms ir į gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas, statybos išlaidoms priskyrė ½ dalis statybinių medžiagų įsigijimo išlaidų (487,93 Eur).

2. Dėl NT objekto, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, statybos išlaidų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 0,0793 ha žemės sklype, adresu:

Kviečių g. 22A, Kaunas, 2019–2020 m. vykdė gyvenamojo namo statybas. Pagal 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartį 0,0793 ha žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (85 proc. baigtumo) parduoti už 137000 Eur.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius įvertino visus Pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pripažino, jog pateikti dokumentai, pagrindžiantys žemės sklypo įsigijimo išlaidas (6014,87 Eur), šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas (19,77 Eur) bei įmonių išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kt. dokumentai, asmenų dirbusių su verslo liudijimais ar asmenų vykdžiusių individualią veiklą pagal pažymą išrašyti kvitai, sąskaitos faktūros bei valstybės rinkliavos ir kt. mokėjimai (90630,48 Eur (suma be PVM)) atitinka anksčiau išdėstytas GPMĮ 19 straipsnio nuostatas. Tačiau patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad, iš pajamų, gautų pardavus gyvenamąjį namą, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, negali būti atimamos išlaidos pagal dokumentus, neatitinkančius GPMĮ 19 straipsnio nuostatų.

Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo, Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus atsisakymu gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas statybos išlaidoms priskirti:

1) 71,66 Eur (suma be PVM) už žemės, durpių šilauogėms, substrato šilauogėms ir rododendrams įsigijimą. Statomo turto įsigijimo kainai nepriskiriamos išlaidos, patirtos atliekant gerbūvio darbus (žr. statybos darbų apibrėžimą, išdėstytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte).

Pareiškėjo nuomone, durpės ir žemės naudojamos parduodamo namo aplinkai sutvarkyti, todėl turėjo būti priskirtos statybos išlaidoms.

2) 629,27 Eur (suma be PVM) už plastikinius langus, nustačius, kad plastikiniai langai sumontuoti Pareiškėjui nepriklausančiame NT objekte.

Pareiškėjas nurodo, kad, namo savininkė (L. N.) nurodė, jog Pareiškėjas jai teikė paslaugas (architektūrinės ir inžinerinės veiklos konsultacijas) bei leido prisijungti prie komunikacijų ir gavo už tai pajamas, todėl minėta išlaidų suma turėjo būti priskirta statybos išlaidoms. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, Pareiškėjas į gyvenamojo statybos išlaidas įtraukė UAB "E1" išrašytoje 2019-09-04 PVM sąskaitoje faktūroje serija EIR Nr. 19/4743 nurodytą 629,27 Eur sumą (be PVM) už plastikinius langus ir komplektuojančias dalis bei montavimo darbus. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad plastikiniai langai 2019-09-02 sumontuoti objekte, adresu: Kviečių g. 13, Kaunas. Inspekcija nustatė, kad šiuo adresu esantis gyvenamasis namas Pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso / nepriklausė. NT, adresu: Kviečių g. 13, Kaunas, savininkė paaiškinime (2020-08-14) nurodė, kad žemės sklypo įsigijimo aplinkybes derino su NT brokeriu. NT brokeris pasiūlė Pareiškėją, kuris konsultavo dėl namo projekto pasirinkimo, surado projektuotoją, atliko namo statybos priežiūrą ir kt. Jos paaiškinimu, namo statybos darbus atliko žmonės su verslo liudijimais, statybines medžiagas parūpindavo mokėtojas, o ji tik apmokėdavo sąskaitas. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vertino, kad langai buvo sumontuoti ne Pareiškėjui priklausančiame NT objekte, bet gyvenamajame name, kurio statybos priežiūrą atliko Pareiškėjas, todėl Pareiškėjo išlaidas už plastikinius langus ir komplektuojančias dalis bei montavimo darbus vertino kaip neatitinkančias GPMĮ 19 straipsnio nuostatų reikalavimų. Aplinkybė, jog Pareiškėjas šio NT savininkui teikė paslaugas (architektūrinės ir inžinerinės veiklos konsultacijas bei leido prisijungti prie komunikacijų) nesietina su minėta mokesčių administratoriaus išvada.

3) 238,37 Eur (suma be PVM) už dujotiekio montavimo darbus, nustačius, kad dujotiekio montavimo darbai atlikti kitame NT objekte.

Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, Pareiškėjas į gyvenamojo statybos išlaidas įtraukė UAB "D1" išrašytoje 2020-01-29 PVM sąskaitoje faktūroje DUJ Nr. 009281 nurodytą 238,37 Eur sumą (be PVM) už dujotiekio montavimo darbus. Mokesčių administratorius nustatė, kad dujotiekio montavimo darbai atlikti objekte, adresu: Santakos g. 12, Kaunas, kuriuo deklaruota Pareiškėjo gyvenamoji vieta. Mokesčių administratorius konstatavo, kad dujotiekio montavimo darbai atlikti ne Pareiškėjo statomame objekte, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, todėl išlaidas, patirtas už montavimo darbus, vertino kaip neatitinkančias GPMĮ 19 straipsnio nuostatų reikalavimų.

4) 2187,30 Eur už dujotiekio montavimo darbus, atliktus objektuose, adresu:

Kviečių g. 20, Kaunas ir adresu: Kviečių g. 17, Kaunas.

Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su 2187,30 Eur sumos už dujotiekio montavimo darbus nepriskyrimu gyvenamojo namo statybos išlaidoms, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų nenurodo.

Komisija paaiškina Pareiškėjui, kad, kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, Pareiškėjas gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas statybos išlaidoms priskyrė UAB "D1" išrašytoje 2020-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje DUJ Nr. 00952 nurodytą 2187,30 Eur sumą (be PVM) už dujotiekio montavimo darbus, atliktus objektuose, adresu: Kviečių g. 20,

Kaunas; Kviečių g. 17, Kaunas ir Kviečių g. 22A, Kaunas. Mokesčių administratorius nustatė, kad dujotiekio montavimo darbų vertė (be PVM) objekte, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas sudaro 643,37 Eur, objekte, adresu: Kviečių g. 17, Kaunas – 559,82 Eur ir objekte, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas – 984,13 Eur. Mokesčių administratorius konstatavo, kad NT objektai, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas ir Kviečių g. 17, Kaunas nuosavybės teise nepriklauso / nepriklausė Pareiškėjui. Iš patikrinimo akto duomenų matyti, kad NT objektą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą), adresu: Kviečių g. 20, R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pagal 2018-09-14 pirkimo–pardavimo sutartį, pardavė tais pačiais 2018 m. pagal 2018-09-28 pirkimo–pardavimo sutartį. NT objektas, adresu: Kviečių g. 17, Kaunas. Mokesčių administratorius nenustatė, kad NT objektas, adresu: Kviečių g. 17, Kaunas, priklausytų Pareiškėjui. Mokesčių administratorius vertino, kad dujotiekio montavimo darbų, atliktų objekte, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, vertė (be PVM) sudaro 984,13 Eur ir šią sumą priskyrė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, statybos išlaidoms. Už dujotiekio montavimo darbus, atliktus objektuose, adresu: Kviečių g. 20, Kaunas ir Kviečių g. 17, Kaunas, patirtas 1203,19 Eur (643,37 + 559,82) išlaidas mokesčių administratorius vertino kaip neatitinkančias GPMĮ 19 straipsnio nuostatų reikalavimų ir nepriskyrė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, statybos išlaidoms (Patikrinimo akto 4 lentelė).

Taigi, Pareiškėjas neteisingai teigia, jog mokesčių administratorius statybos išlaidomis nepripažino 2187,30 Eur montavimo darbų vertės.

5) Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su 1260 Eur išlaidų sumos nepriskyrimu gyvenamojo namo statybos išlaidoms, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų nenurodo.

Komisija paaiškina Pareiškėjui, kad, kaip minėta, NT objektas, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, parduotas 2020-06-23. Mokesčių administratorius nustatė, kad ir po šio turto pardavimo patirtas (iš viso su PVM ~ 1260 Eur) statybinių medžiagų bei dujotiekio montavimo darbų ir medžiagų įsigijimo išlaidas Pareiškėjas priskyrė NT objekto, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, statybos išlaidoms.

Patikrinimo akte (Patikrinimo akto 14 psl.) nurodyta, kad PVM sąskaitos faktūros už įsigytas statybines medžiagas bei dujotiekio montavimo darbus ir medžiagas išrašytos Pareiškėjo vardu. Šios išlaidos bendroje gyvenamojo namo statybų išlaidų sumoje sudaro ~1,3 proc. Pareiškėjo paaiškinimu, parduodant namą buvo įsipareigota parduoti medžiagas ir įvesti dujas. Pagal turimą, surinktą bei Pareiškėjo pateiktą informaciją nenustatyta, kad statybinės medžiagos, įsigytos po NT, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, pardavimo, nebuvo panaudotos šio gyvenamojo namo statyboms. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Pareiškėjo naudai išlaidas, patirtas statybinių medžiagų ir darbų įsigijimui po NT, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, pardavimo, priskyrė gyvenamojo namo, adresu: Kviečių g. 22A, Kaunas, statybos išlaidoms (žr. Patikrinimo akto 4 lentelę).

Taigi, Pareiškėjas neteisingai teigia, jog mokesčių administratorius statybos išlaidomis nepripažino 1260 Eur už įsigytas statybines medžiagas bei dujotiekio montavimo darbus ir medžiagas.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., LVAT 2011-11-14 nutartį adm. byloje Nr. A-556-2839/2011; 2014-04-09 nutartį adm. byloje Nr. A-556-1052/2014; 2014-12-02 nutartį adm. byloje Nr. A-556-1946/2014; 2016-02-23 nutartį adm. byloje Nr. A-293-556/2016; 2017-01-09 nutartį adm. byloje Nr. A-2342-442/2016; 2022-01-19 nutartis adm. byloje Nr. A-2386-442/2021; 2023-04-05 nutartis adm. byloje Nr. eA-165-789/2023 ir kt.). Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą bei pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (pvz., LVAT 2016-03-29 nutartis adm. byloje Nr. eA-606-442/2016). Komisija, įvertinusi Pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, ginčo byloje esančius įrodymus aukščiau pacituotų GPMĮ, MAĮ nuostatų ir LVAT praktikos kontekste, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog Pareiškėjas patyrė didesnes, nei apskaičiavo mokesčių administratorius, statybos išlaidas. Inspekcija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ginčo byloje surinktus duomenis, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai taikė teisės aktų normas, t. y. mokesčių administratorius įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pagrįsti Pareiškėjui apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Tuo tarpu Pareiškėjas patikrinimo metu ir šiame mokestiniame ginče nepateikė dokumentų, įrodančių, jog įsigytos paslaugos (medžiagų tiekimo organizavimas (perleista nuolaidų sistema), automobilio ir jo variklio plovimas, suvartota elektros energija, praėjus daugiau nei 4 mėn. po nekilnojamojo turto pardavimo, dujotiekio montavimo darbai, statybinės medžiagos, plastikiniai langai, ir kt.) susijusios su ginče aptariamų gyvenamųjų namų, adresu: Kviečių g. 7, Kaunas ir Kviečių g. 22A, Kaunas, statybos išlaidomis, t. y. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, nuginčijančių mokesčių administratoriaus apskaičiuoto GPM teisingumą (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo skundas Komisijai yra pagrįstas tik Pareiškėjo abstrakčiais vertinamojo (subjektyvaus) pobūdžio teiginiais, kurie be papildomų įrodymų negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų faktų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad Inspekcijos Sprendimas dalyje dėl papildomai apskaičiuoto GPM yra pagrįstas, jį keisti ar naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl kitų Pareiškėjo skundo argumentų

1) Kaip matyti iš Patikrinimo akto, mokestinio patikrinimo metu Pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota GPM suma, nustačius, kad Pareiškėjas, pažeisdamas GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, metinėse pajamų deklaracijose nedeklaravo nuomos pajamų ir nuo šių pajamų nesumokėjo GPM.

Komisija nurodo, kad Kauno AVMI sprendime pripažinta, kad nėra pagrindo tvirtinti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuoto GPM nuo nuomos pajamų, gautų iš UAB "O1" dėl tos priežasties Kauno AVMI sprendime sumažino patikrinimo metu apskaičiuotą GPM sumą. Atsižvelgdama į tai, Komisija Pareiškėjo skundo motyvų šiuo klausimu nenagrinėja.

2) Komisija nepagrįstais vertina Pareiškėjo argumentus, jog mokesčių administratorius savo procesinius dokumentus surašė nesuprantamai, neišdėstė ir nepaaiškino, kaip apskaičiuoti mokesčiai.

Komisija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar atitinkamas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2020-02-19 nutartis adm. byloje Nr. A-275-822/2020).

Kaip matyti iš Patikrinimo akto, mokesčių administratorius I Patikrinimo akto dalyje išdėstė Pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu vykdytų NT pirkimo gyvenamųjų namų statybos bei pardavimo sandorių aplinkybes, statybos išlaidų dokumentų vertinimą (Patikrinimo akto 2.1 – 2.12 punktai), Pareiškėjo sūnų N. N. ir F. I. bei brolio R. P. vardu vykdytų NT pirkimo, gyvenamųjų namų statybų ir NT pardavimo sandorių aplinkybes (Patikrinimo akto 3.1–3.3 punktai), pateikė Pareiškėjo vykdytos NT pardavimo ekonominės veiklos vertinimą (Patikrinimo akto 4 punktas), individualios veiklos pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą, pajamų analizę (Patikrinimo akto 6, 8 punktai) ir kt. Patikrinimo akto II dalyje mokesčių administratorius detaliai išdėstė PVM apskaičiavimą (Patikrinimo akto 11 punktas), GPM apskaičiavimą (Patikrinimo akto 12 punktas), VSD įmokų ir PSD įmokų apskaičiavimą (Patikrinimo akto 13– 14 punktai), Patikrinimo akte nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė Pareiškėjas ir kuriomis remiantis buvo apskaičiuotos papildomos mokestinės prievolės.

Kauno AVMI sprendime nurodytos patikrinimo metu apskaičiuotos mokesčių ir įmokų sumos, GPM perskaičiavimo priežastys ir pats perskaičiavimas, nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir paskirtos baudos, pateikti Pareiškėjui privalomi vykdyti nurodymai. Taigi, iš minėtų dokumentų turinio galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis mokesčių administratorius padarė išvadas, lemiančias papildomos mokestinės prievolės Pareiškėjui nustatymą.

3) Komisija, atsakydama į Pareiškėjo teiginį, jog Pareiškėjo Patikrinimo aktas bei kiti mokesčių administratoriaus procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti ir Pareiškėjo sutuoktinei, pažymi, jog MAĮ 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį Įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją. MAĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vienas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. MAĮ nenumatyti atvejai, kuomet patikrinimo aktas ar sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo gali būti įteiktas ne tik tikrinamajam asmeniui, bet ir kitiems asmenims (šiuo atveju – Pareiškėjo sutuoktinei), net jeigu papildomos mokestinės prievolės apskaičiuotos tų pačių nustatytų aplinkybių pagrindu.

Dėl kitų Pareiškėjo argumentų, tiesiogiai nesusijusių su papildomų mokestinių prievolių nustatymu, Inspekcija išsamiai pasisakė skundžiamame Sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės tarp šalių kilusiame ginče, todėl Komisija dėl jų nepasisako.

Dėl paskirtų baudų dydžio

Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius nuo papildomai apskaičiuotų GPM, VSD įmokų ir PSD įmokų Pareiškėjui paskyrė minimalias 10 proc. dydžio baudas, o nuo papildomai už 2018–2020 m. apskaičiuotos PVM sumos paskyrė baudos vidurkį viršijančią 40 proc. dydžio PVM baudą.

Pareiškėjo atstovas Komisijos posėdžio metu papildė Pareiškėjo skundo reikalavimus ir nurodė, jog nesutinka su paskirtos 40 proc. PVM baudos dydžiu ir laikosi pozicijos, jog atsižvelgiant į skunde nurodytus motyvus, Pareiškėjui paskirta bauda turėtų būti sumažinta. Pasisakant dėl Pareiškėjui skirtų baudų dydžio pagrįstumo, paminėtina, jog MAĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus. Iki 2018-12-31 galiojusios redakcijos MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatos nustatė nuo 10 iki 50 procentų nuo mokesčio sumos skirtinos baudos dydį, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Ši MAĮ nuostatų redakcija (galiojusi iki 2018-12-31) nenustatė konkrečių baudos dydį mažinančių (atsakomybę lengvinančių) ir didinančių (atsakomybę sunkinančių) aplinkybių sąrašo, todėl mokesčių administratoriui buvo suteikta diskrecijos teisė tokias aplinkybes įvertinti konkrečioje situacijoje. Nuo 2019-01-01 įsigaliojusioje MAĮ 139 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis (MAĮ 139 straipsnio 3 dalis). Pagal MAĮ 140 straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinos baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į: 1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;

2) kaltę (kaltės formą ir rūšį); 3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes įstatymų leidėjas yra apibrėžęs. MAĮ 140 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio.

Ginčo situacijoje Inspekcija, įvertinusi Pareiškėjo atsakomybę sunkinančias aplinkybes:

1) padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nes nesumokėtų PVM mokesčių dydis (77255 Eur) viršija 500 bazinių socialinių išmokų dydį, 2) daliai (37936 Eur iš bendros 77255 Eur PVM sumos) prievolės apskaičiuoti taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos. Pareiškėjui nuo papildomai apskaičiuotos 77255 Eur PVM sumos paskirta 40 proc. dydžio 30902 Eur PVM bauda. Pasisakydama dėl Pareiškėjo skundo motyvų ir Inspekcijos Sprendimo argumentų dėl baudos dydžio, Komisija laikosi pozicijos, kad taikomų ekonominių poveikio priemonių dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui, priešingu atveju, remiantis vien formaliais kriterijais paskirta bauda, nors ir finansiškai neigiamai veiks pažeidimą padariusį asmenį, tačiau nebus veiksminga, nuo tolimesnių pažeidimų atgrasanti ir teisinga poveikio priemonė, be to, skirdamas baudas, mokesčių administratorius vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais. Todėl, nors ginčo situacijoje Komisija ir sutinka, jog egzistuoja Pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (padaryta didelė žala, taikytas MAĮ 69 straipsnis), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčo situacijoje taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas apskaičiuota 37396 Eur, t. y. 48 proc. papildomai apskaičiuotos 77255 Eur PVM sumos. Patikrinimo akte (Patikrinimo akto 2 psl.) užfiksuota, kad Pareiškėjas pateikė gyvenamųjų namų statybos išlaidų pirminius apskaitos dokumentus, tačiau nepateikė fiziniams asmenims už suteiktas paslaugas visų išrašytų sąskaitų faktūrų, taip pat nepateikė asmenims, kurie už suteiktas paslaugas atsiskaitė grynais pinigais, išrašytų pinigų priėmimo kvitų. Taip pat Pareiškėjas pateikė neišsamius paaiškinimus. Surinkta informacija, mokėtojo ir jo sutuoktinės pateikti paaiškinimai ir dokumentai bei mokesčių administratoriaus turimi duomenys įvertinti mokestinio patikrinimo metu. Taigi, nors Pareiškėjo pateiktų dokumentų ir teikiamos informacijos apimtis nebuvo tokia, kokia turėjo būti teikiama pagal mokesčių administratoriaus nurodymus ir kokios buvo tikėtasi gauti kontrolės veiksmų metu, vis dėlto mokesčių administratorius nenustatė Pareiškėjo nebedradarbiavimo ar Pareiškėjo vengimo teikti informaciją / dokumentų faktų ir turėjo galimybę pateiktus dokumentus ir kitą pateiktą informaciją įvertinti.

Todėl, Komisijos vertinimu, ginčo atveju nustačius Pareiškėjo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Komisija vertina, kad nagrinėjamu atveju teisingumo ir protingumo administruojant mokesčius principus atitiktų 30 proc. dydžio PVM bauda, todėl Pareiškėjui mokesčių administratoriaus skirta 40 proc. PVM bauda mažintina iki 30 proc. dydžio, nurodant Pareiškėjui vietoj paskirtos sumokėti 40 proc. dydžio 30902 Eur PVM baudos, sumokėti 30 proc. dydžio 23177 Eur (77255 x 30 proc.) PVM baudą.

Komisija, apibendrindama tai, kas išdėstyta šiame sprendime bei atsižvelgdama į Kauno AVMI sprendimą, kuriuo Pareiškėjas buvo atleistas nuo 7476,96 Eur PVM delspinigių bei 503,75 Eur GPM delspinigių, nurodo, kad Pareiškėjas turi sumokėti į valstybės biudžetą 77255 Eur PVM, 1276,82 Eur GPM, 424,12 Eur VSDĮ, 236,45 Eur PSDĮ, 17446,25 Eur (24923,21 – 7476,96) PVM delspinigių, 1175,43 Eur (1679,18 – 503,75) GPM delspinigių, 23177 Eur PVM baudą, 128 Eur GPM baudą, 42 Eur VSDĮ baudą ir 24 Eur PSDĮ baudą.

Rezoliucinė dalis

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

1. Patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-10-09 sprendimą Nr. 68-59 dalyje, kuria Pareiškėjui nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 77255 Eur PVM, 1276,82 Eur GPM, 424,12 Eur VSD įmokų, 236,45 Eur PSD įmokų, 17446,25 Eur PVM delspinigių, 1175,43 Eur GPM delspinigių, 128 Eur GPM baudą, 42 Eur VSD įmokų baudą ir 24 Eur PSD įmokų baudą.

2. Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-10-09 sprendimą Nr. 68-59 dalyje, kuria Pareiškėjui nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 30902 Eur PVM baudą, nurodant Pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 23177 Eur PVM baudą.

Pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius). Pagal MAĮ 159 straipsnio 2 dalį apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Skundas Regionų administraciniam teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos.