Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2015 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-155 dalį dėl apskaičiuotų 18 488,54 Lt palūkanų, t. y., už 2010 m. – 5 157 Lt, už 2011 m. – 4 896 Lt, už 2012 m. – 4 223,54 Lt, už 2013 m. – 4 212 Lt; dėl komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., pirkimo-pardavimo sandorio, pagal kurį apmokestintos gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos 166 830,25 Lt (174 000 Lt - 7 169,75 Lt); dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., pirkimo-pardavimo sandorio, pagal kurį apskaičiuota 61 666,25 Lt (182 000 Lt - 120 333,75 Lt) pajamų, apmokestinamų 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) tarifu; dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų sen., Trakų r. sav., įsigijimo apmokestinamųjų pajamų 197 537,75 Lt (450 000 Lt - 252 462,25 Lt); atitinkamai panaikintoms sprendimo dalims sumažinant apskaičiuotą GPM, GPM delspinigius ir GPM baudą; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 68-108 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S‑161(7‑153/2015) (toliu – ir Komisijos sprendimas).Skunde teigė, kad ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.Nurodė, kad pagal 2009 m. vasario 5 d. paskolos sutartį E. S. suteikė jam 90 000 Lt neatlygintinę paskolą grynais pinigais, kurią pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. vasario 5 d. Inspekcija padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, nemokėdamas palūkanų už gautą paskolą, gavo naudą, t. y. pajamas natūra, kurios yra apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – ir GPMĮ). Paskolos sutartyje buvo susitarta dėl palūkanų nurodant, jog paskola yra beprocentė, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. VMI ir Komisijos taikytos CK 6.872 straipsnio 3 dalies nuostatos yra skirtos nustatant sutarties rūšį, esant ginčui tarp šalių, tačiau apmokestinimui reikšmės neturi. Be to, iš E. S. gautą paskolą jis panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti bei paskolai suteikti, o ne kitiems tikslams, kaip teigia atsakovas. E. S. parodymai, kad paskolos sutarties patvirtinti pas notarą nebuvo tikslo, nes jis pasitikėjo skolininku, o parašais patvirtinta paskolos sutartis turi tokią pat juridinę galią, patvirtina tarp šalių buvusius civilinius teisinius santykius, tačiau ne naudos davėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui.Nesutiko su ginčijamų sprendimų išvadomis, kad jo tėvai D. M. ir K. M. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo, dovanojimo ir vėliau pardavimo sandoriuose buvo tarpininkai, o pareiškėjas įgijo ir pardavė nurodytas patalpas bei gavo pajamas. Sprendimuose buvo padarytos nepagrįstos išvados, jog UAB „Merkio transportas“ 2010 m. balandžio 7 d. pateikė paraišką 130 000 Lt kreditui gauti, skirtą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., įsigijimui. UAB „Merkio transportas“ kreditą ėmė apyvartinėms lėšoms, tai buvo nurodyta paraiškos grafoje „Kredito paskirtis“, be to, prašomo suteikti kredito dydis neatitiko turto pardavimo kainos. Atsakovai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2010 m. viduryje rengėsi išvykti gyventi į užsienį, turėjo 2010 m. balandžio 7 d. vienkartinę ir 2010 m. gegužės 18 d. daugkartinę Rusijos Federacijos vizą, todėl sprendimas parduoti dovanotą turtą buvo logiškas ir pagrįstas. Be to, jam neatsirado prievolė metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2010 m. nurodyti savo išvykimo, nes, nepavykus įsikurti užsienyje, jis iki 2010 m. pabaigos grįžo gyventi į Lietuvą. Pažymi, kad UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ patalpas D. ir K. M. pardavė dėl jų nelikvidumo, nepritaikymo komercinei veiklai, už didesnę kainą jų niekas nepirko. Be to, buvo siekiama grąžinti paskolą bankui Nordea Bank AB. Patalpų pardavimo kainai bankas pritarė. Pinigai už pirkinį buvo pervesti bankui. Inspekcija duomenų iš Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus nepareikalavo ir neapklausė atsakingų asmenų apie sandorio sudarymo aplinkybes.Atkreipė dėmesį, kad negalėjo organizuoti ir dalyvauti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo sandoryje dėl patirtos traumos, po kurios negalėjo vaikščioti, o nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. vasario 28 d. turėjo nedarbingumą. Pareiškėjas prašė Inspekcijos gauti ligoninės išrašus, patvirtinančius traumos sunkumą, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta, o pareiškėjo būklė nelaikyta eliminuojančia galimybę organizuoti, dalyvauti ir užbaigti sandorius.Pripažino, kad nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. dirbo UAB „Daramis SV“, o nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. – IĮ ELIFE.LT, tačiau iš UAB „Daramis SV“ darbo užmokesčio negaudavo, o IĮ ELIFE.LT buvo raštiškai informavusi, jog nuo 2010 m. įmonės veikla sustabdoma. Tuo tarpu bankinių operacijų atlikimas, pinigų įnešimas į sąskaitą ir iš jos, tik patvirtina pareiškėjo pasirengimą išvykti į užsienį. Neneigė, kad jis ir jo tėvai GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies prasme yra susiję asmenys ir dovanojimo sutartyje nebuvo nurodytos turto dovanojimo priežastys, tačiau pažymėjo, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalis neatima iš tėvų teisės dovanoti turtą vaikui, o įstatymai neįpareigoja rinktis tokį turto perleidimo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Be to, Inspekcijos argumentas, kad nekilnojamasis turtas dovanojimo metu įvertintas 153 000 Lt brangiau, nei nurodyta kaina įsigyjant šį turtą, nėra pakankamas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą. Tai, kad turtas buvo įgytas už palankesnę kainą, o parduotas rinkos verte, nereiškia, kad sandoris buvo nesąžiningas ir juo buvo siekiama mokestinės naudos. Sandorio šalys buvo sąžiningos, veikė gavusios atitinkamus leidimus, sandorius įformino įstatymų nustatyta tvarka, turtą pardavė už turto vertintojų nustatytą rinkos kainą, taip pat viską oficialiai deklaravo mokesčių administratoriui.Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose klaidingai teigiama, jog dar iki jo tėvams įsigyjant butą, pareiškėjas jau turėjo tikslą jį parduoti A. P. ir T. P.. A. ir T. P. turto vertinimo užsakymas iki pareiškėjo tėvams įsigyjant butą (2010 m. birželio 23 d.), nesudaro pagrindo taikyti sandoriui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pirkėjai tikriausiai jau buvo pasidomėję turtu dar iki jo pardavimo pareiškėjo tėvams, tačiau šiems butas buvo parduotas dėl palankesnės kainos. Vilniaus AVMI netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nesiaiškino šio sandorio šalių tikrosios valios. Tai, kad A. ir T. P. paraiškos kreditui gauti išraše buvo nurodytas buto adresas, pareiškėjo nuomone, taip pat nesudaro pagrindo taikyti sandoriui MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes adresas į kredito paraiškos formą galėjo būti įrašytas vėliau, paaiškėjus, ar bankas suteiks paskolą ir kokį konkretų turtą asmenys nori įsigyti. Apie šias aplinkybes banko atstovai bei A. ir T. P. nebuvo apklausti. VMI neatsižvelgė į tai, kad A. P. nedalyvavo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertinime, tačiau vis tiek rėmėsi jos paaiškinimais, kad pareiškėjas dalyvavo atliekant vertinimą. Pareiškėjas jau duodamas paaiškinimus pažymėjo, kad turto vertinime nedalyvavo, turto vertinimo neužsakinėjo, už turto vertinimą nemokėjo.Pareiškėjas laikė nepagrįstomis sprendimų išvadas, jog nėra įrodymų, patvirtinančių jo tėvų atsiskaitymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Notariškai patvirtintos 2010 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną V. J. patvirtino apie 120 000 Lt sumokėjimą ir pinigų gavimą (šios sutarties 2.1 p.). VMI neįsitikino, ar V. J. paaiškinimai, jog minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo pasirašyti vienu kartu, kavinėje, ne pas notarą, turto nemačius, už jį nemokėjus ir negavus pajamų, yra tikroviški, VMI taip pat negavo informacijos apie sandorių sudarymo aplinkybes iš sandorius tvirtinusio notaro. V. J. dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo kreipėsi į notarą, todėl jo parodymai yra paneigti oficialiais dokumentais ir įrašais notaro knygose. Inspekcija, neturėdama jokių įrodymų, padarė nepagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimą atsiskaitė iš pajamų, gautų pagal 2010 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį už komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą.Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos išvada, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų sen., Trakų r. sav., įsigijimo kaina bei įsigijimo ir perleidimo išlaidos sudaro 252 462,25 Lt, todėl 197 537,75 Lt pripažintini pareiškėjo apmokestinamosiomis pajamomis. Mokestiniam patikrinimui buvo pateikti turto įsigijimo išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2010 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2260 ir 2011 m. sausio 31 d. sąskaita-faktūra Serija DAR Nr. 11/01/31. Jis negalėjo pateikti atsiskaitymą pagal šią sąskaitą faktūrą patvirtinančių dokumentų, nes jų neišsaugojo, tačiau nemanė, kad ši aplinkybė gali paneigti kasos operacijų atlikimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcijai pateikė 2011 m. sausio 31 d. UAB „Daramis SV“ kasos pajamų orderio kvito Serija KPO Nr. 30 kopiją, tačiau Inspekcija nelaikė jos tinkamu įrodymu, padariusi prielaidą, kad parašai ant dokumento vizualiai neatitinka už UAB „Daramis SV“ vyr. buhalterį bei kasininką pasirašiusio direktoriaus G. S. parašų. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija viršijo jai MAĮ suteiktus įgaliojimus, nes juose nenumatyta funkcija vertinti parašų tikrumo.Nurodė, kad mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos nepagrįstai nepripažino patirtų turto įsigijimo išlaidų. Iš 2010 m. kovo 2 d. kredito sutarties Nr. 10-014493-FA su vėlesniais pakeitimais matyti, jog kreditas buvo gautas gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., pirkimui. Perkant namą su priklausiniais, jo baigtumas buvo 39 proc., 2010 m. birželio 10 d. susitarimu Nr. 10-014493-FA-1 kreditas padidintas gyvenamojo namo pirkimui ir statybos darbų užbaigimui, taigi kreditai buvo tiesiogiai skirti išlaidoms, susijusioms su nekilnojamojo turto įsigijimu. Parduodant minėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, namo baigtumas sudarė 100 proc. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Teigė, kad pareiškėjo tėvai D. ir K. M. iš UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2010 m. sausio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 672 už 7 000 Lt įsigijo 30,23 kv. m ploto komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. D. ir K. M. 2010 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi Nr. 4204 perleido šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui. Pagal 2010 m. sausio 29 d. preliminarią turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-010, komercinių patalpų rinkos vertė buvo 160 000 Lt, tokia kaina įvertintas ir dovanojamas turtas. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 174 000 Lt šias komercines patalpas pardavė UAB „Merkio transportas“. Pagal banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „Merkio transportas“ bankiniu pavedimu pareiškėjui 2010 m. gegužės 13 d. pervedė 130 500 Lt į banko sąskaitą ir 43 500 Lt sumokėjo grynais pinigais. Pareiškėjas deklaravo gautas pajamas 2010 m. metinėje pajamų deklaracijoje, nurodydamas 160 000 Lt šio turto įsigijimo kainą ir 174 000 Lt pardavimo kainą. Pagal Vilniaus miesto 6-to notarų biuro 2010 m. sausio 29 d. preliminarią turto vertės nustatymo pažymą Nr. 10-010, preliminari vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2010 m. sausio 29 d.) sudarė 160 000 Lt. Pažymoje nurodyta, kad patalpos yra pirmame aukšte ir rūsyje, eksploatuotinos, po remonto, būklė gera. AB „DnB NORD bankas“ pateiktame turto vertinimo akte Nr. K18.3-28/173 nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., rekonstruotas 2002–2004 metais, komercinės patalpos yra neįrengtos, rūsyje, jose sumontuoti namo vandens ir dujų apskaitos prietaisai, centrinio šildymo, dujų katilai. UAB „Merkio transportas“ 2010 m. balandžio 7 d. pateikė AB „DnB NORD bankas“ paraišką 130 000 Lt kreditui įsigyti komercines patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gauti. Tai patvirtina, kad bendrovė jau žinojo būsimą komercinių patalpų kainą, nors tuo metu nekilnojamojo turto savininkai dar buvo D. ir K. M., taigi tikrasis pardavėjas buvo pareiškėjas. Be to, įvertinus tai, jog nuo komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo 2010 m. sausio 20 d., iki šio turto pardavimo 2010 m. balandžio 30 d. nepraėjo 3 metai; nuo komercinių patalpų dovanojimo 2010 m. balandžio 14 d. iki pardavimo 2010 m. balandžio 30 d. praėjo tik 16 dienų; nuo turto įsigijimo D. ir K. M. vardu iki galutinio pardavimo praėjo 3 mėn.; D. ir K. M. ir pareiškėjas yra susiję asmenys; nekilnojamasis turtas dovanojimo metu 2010 m. balandžio 14 d. įvertintas 153 000 Lt brangiau, nei nurodyta kaina įsigyjant šį turtą 2010 m. sausio 20 d.; nei pareiškėjo tėvai, nei jis pats turto nenaudojo; patikrinimo akte pagrįstai buvo konstatuota, kad tarpusavyje giminystės ryšiais susiję asmenys, sudarydami formalius nekilnojamojo turto įsigijimo kito asmens vardu ir dovanojimo sandorius, turėjo vieną tikslą – padidinti turto įsigijimo kainą ir taip išvengti mokesčių mokėjimo bei gauti mokestinės naudos. Taigi Inspekcija pagrįstai atkūrė iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, laikydama, kad nekilnojamąjį turtą įsigijo ir pardavė pareiškėjas, dėl ko jam atsirado prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM.Nurodė, kad Inspekcija pagrįstai pareiškėjo gautas nekilnojamojo turto pardavimo 174 000 Lt pajamas priskyrė apmokestinamoms pajamoms. Sprendimo priėmimo metu buvo įvertinta, jog nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo 2010 m. birželio 23 d. iki pardavimo 2010 m. liepos 2 d. nepraėjo 3 metai; nuo buto dovanojimo 2010 m. birželio 29 d. iki pardavimo 2010 m. liepos 2 d. praėjo 4 dienos; nuo buto įsigijimo D. ir K. M. vardu iki galutinio pardavimo praėjo 9 dienos; iki 2010 m. birželio 23 d. tėvams įsigyjant butą, nekilnojamojo turto būsimieji pirkėjai (A. ir T. P.) užsakė atlikti nekilnojamojo turto, tuo metu pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis priklausiusio V. J., vertinimą, ketindami šį turtą įsigyti; pareiškėjas dalyvavo vertinant turtą; 2010 m. birželio 22 d., t. y. iki D. ir K. M. įsigyjant šį butą, A. ir T. P. paraiškos 145 000 Lt kreditui gauti pateikimo metu nekilnojamojo turto savininkas buvo V. J., o šio buto pirkimo-pardavimo sutartį A. ir T. P. pasirašė 2010 m. liepos 2 d. su pareiškėju; nekilnojamasis turtas dovanojimo metu 2010 m. birželio 29 d. įvertintas 62 000 Lt brangiau, nei nurodyta kaina įsigyjant šį turtą 2010 m. birželio 23 d. bei tokia pačia suma, kaip ir nurodyta 2010 m. liepos 2 d. pardavimo sutartyje, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad tarpusavyje giminystės ryšiais susiję asmenys, sudarydami formalius nekilnojamojo turto įsigijimo kitų asmenų vardu ir dovanojimo sandorius, turėjo vieną tikslą – padidinti turto įsigijimo kainą, taip išvengti mokesčių mokėjimo bei gauti mokestinės naudos.Teigė, kad taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas būtina nustatyti mokesčių mokėtojo vienintelį tikslą – gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą. Šiuo atveju mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjas, sudarydamas prieš tai nurodytus sandorius, siekė mokestinės naudos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis 2010 m. viduryje rengėsi išvykti gyventi į užsienį, yra nepakankamas įrodymas paneigti Inspekcijos nustatytas aplinkybes. Būdamas rūpestingas ir sąžiningas, pareiškėjas, išvykdamas nuolat gyventi į užsienį nuo 2010 metų vidurio, šią aplinkybę turėjo nurodyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2010 m., tačiau to nepadarė. Pareiškėjo disponavimas daugkartine Rusijos Federacijos verslo viza neįrodo būtinybės kuo skubiau parduoti padovanotą nekilnojamąjį turtą, juo labiau, kad nekilnojamojo turto pareiškėjas turėjo daugiau. Be to, pareiškėjas 2007 m. spalio 15 d. – 2013 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu dirbo UAB „Daramis SV“, nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. – IĮ „ELIFE.LT“, 2010 m. nuolat vykdė finansines operacijas Lietuvoje esančiuose bankuose. Šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėjas turtą pardavinėjo dėl planuojamo išvykimo.VMI laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad UAB „Merkio transportas“ 130 000 Lt kreditą gavo apyvartinėms lėšoms, nes bendrovė 2010 m. balandžio 10 d. paraiškoje kreditui gauti pažymėjo, jog kreditas imamas komercinėms patalpoms įsigyti. Taip pat nepagrįstu ir neįrodytu laikė pareiškėjo argumentą, kad adresas į kredito butui pirkti paraiškos formą galėjo būti įrašytas vėliau.Dėl pareiškėjo pajamų natūra atsakovas nurodė, kad 2009 m. vasario 5 d. paskolos sutartimi E. S. pareiškėjui suteikė 90 000 Lt paskolą grynais pinigais. Sutartyje nenumatytos palūkanos, nenurodytas paskolos tikslas. Pareiškėjas teigė, kad paskolą panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti bei paskolai teikti, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog paskola buvo gauta kitiems tikslams. Pareiškėjas, nemokėdamas palūkanų už gautą paskolą, gavo naudos – pajamas natūra, todėl Inspekcija, patikrinimo metu pritaikiusi Lietuvos Banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palūkanų normas namų ūkiams, pagrįstai nustatė 18 488,54 Lt nemokėtų palūkanų sumą, priskirtiną pareiškėjo apmokestinamoms pajamoms. Nagrinėjami teisiniai santykiai buvo reguliuojami viešosios teisės normų pagrindu, todėl pareiškėjo nurodomos CK nuostatos, susijusios su sutarčių sudarymu ir jų laisve, neturi įtakos patikrinimo rezultatams.Dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų VMI nurodė, kad pareiškėjas pagal 2011 m. gegužės 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį gavo 450 000 Lt žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Trakų sen., Trakų r. sav., pardavimo pajamų. 2011 m. metinėje pajamų deklaracijoje pareiškėjas deklaravo 450 000 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 469 254 Lt bendrą turto įsigijimo kainos ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą. Patikrinimo metu Inspekcija įvertino, jog pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriui atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų 219 264 Lt sumai; Inspekcija nenustatė, kad 219 264 Lt būtų apskaityti UAB „Damaris SV“ buhalterijoje; Sodros duomenimis, 2007 m. spalio 15 d. – 2013 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu UAB „Daramis SV“ dirbo du darbuotojai: G. S. (akcininkas) ir pareiškėjas, todėl padarė išvadą, kad 219 264 Lt suma negali būti įskaičiuota į nekilnojamojo turto įsigijimo kainą.Teigė, kad pareiškėjas iš AB „Swedbank“ 2010 m. kovo 2 d. paėmė kreditą Nr. 10‑014493-FA 129 999,99 Lt (37 650,60 Eur) sumai, 2010 m. birželio 7 d. susitarimu Nr. 10‑014493-FA-1 jį padidino 49 999,99 Lt (14 481 Eur) suma. Kreditas buvo skirtas gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., pirkti bei statybos darbams užbaigti. Pareiškėjui 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. birželio 18 d. buvo išmokėta 178 352,14 Lt paskolos. Atsiskaitydamas pagal 2010 m. kovo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2260 už nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas 2010 m. balandžio 6 d. bankiniu pavedimu pervedė 99 770,48 Lt sumą, 2010 m. balandžio 6 d. bankiniu pavedimu pervedė 20 229,51 Lt Leonorijai E. Č., 2010 m. balandžio 6 d. bankiniu pavedimu pervedė 10 000 Lt O. B. M.. Inspekcija nenustatė, kad likusią gautos paskolos dalį pareiškėjas būtų panaudojęs gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti, todėl konstatavo, jog nekilnojamojo turto įsigijimo kaina bei įsigijimo ir perleidimo išlaidos sudaro 252 462,25 Lt, o apmokestinamųjų pajamų suma yra 197 537,75 Lt. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateiktas UAB „Daramis SV“ 2011 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderis Serija KPO Nr. 30, kuriame atvaizduotas 219 264 Lt sumokėjimas UAB „Daramis SV“ už statybos darbus, nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas. Nurodyta suma nebuvo apskaityta UAB „Daramis SV“ buhalterinėje apskaitoje, be to, pareiškėjo pateikto dokumento parašai vizualiai neatitiko už UAB „Daramis SV“ vyr. buhalterį bei kasininką pasirašiusio direktoriaus G. S. parašo. Taip pat buvo atsižvelgta į pareiškėjo 2010 m. gruodžio 21 d. paaiškinimą, kad UAB „Damaris SV“ veikla faktiškai nėra vykdoma, į tai, jog mokesčių administratorius UAB „Daramis SV“ 2010 m. rugsėjo 3 d. išregistravo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro kaip nevykdančią ekonominės veiklos ir/ ar nevykdančią įsigijimų iš kitų ES valstybių narių.Atsakovas Vilniaus AMI atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė VMI atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.