Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-3655-863/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
2S-3655-863/2026
Teisminio proceso Nr.
2-6-3-17272-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Skolininkas
SUA3 darbovietės uždarosios akcinės bendrovės
Suinteresuotas asmuo
SUA3, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ZONTA, SUA7, SUA8, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), SUA1, UAB GelvoraSergel, UAB Samogitian group
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-3655-863/2026Teisminio proceso Nr. 2-6-3-17272-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininko SUA3 darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovei SUA1 ; suinteresuoti asmenys – SUA3 , Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „ZONTA“, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel, SUA7 , SUA8 , uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir SUA1 .

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė (toliau – ir antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė skirti skolininko SUA3 darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) vadovei SUA1 iki 300 Eur baudą už antstolės patvarkymų nevykdymą.

Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko SUA3 . Skolininko darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) siuntė šiuos procesinius dokumentus; 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. S-25-75-13449 dėl skolos išieškojimo; 2026 m. balandžio 29 d. patvarkymą Nr. S-26-75-10858 dėl išlaikymo išieškojimo; 2026 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. S-26-75-12901 dėl skolos išieškojimo, 2026 m. liepos 3 d. patvarkymą Nr. S-26-75-15777 dėl reikalavimo pateikti informaciją; 2026 m. liepos 10 d. patvarkymą Nr. S-26-75-16512 dėl pakartotinio reikalavimo pateikti informaciją. Nuo 2025 m. gegužės 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių išskaitė tik 317,40 Eur. Į siųstus patvarkymus skolininko darbovietė atsakymų nepateikė. Darbovietė apie vykdymo veiksmus žino, apie atsakomybę už patvarkymų nevykdymą taip pat. Patvarkymai siųsti šiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). „Sodros“ duomenimis, skolininkas gavo darbo užmokestį nuo 2026 m. balandžio 20 d. iki 2026 m. birželio 30 d. Bendros šių mėnesių pajamos siekė 4 991,47 Eur. Iš šios sumos, kaip ir kitų – išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių nebuvo atliktos periodiškai. Darbdavys, neatlikdamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio, pažeidė išieškotojų interesus ir padarė jiems materialinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino ir už 2026 m. liepos 3 d. patvarkymo Nr. S-26-75-15777 dėl reikalavimo pateikti informaciją bei 2026 m. liepos 10 d. patvarkymo Nr. S-26-75-16512 dėl pakartotinio reikalavimo pateikti informaciją, taip pat 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. S-25-75-13449 dėl skolos išieškojimo, 2026 m. balandžio 29 d. patvarkymo Nr. S-26-75-10858 dėl išlaikymo išieškojimo ir 2026 m. gegužės 25 d. patvarkymo Nr. S-26-75-12901 dėl skolos išieškojimo nevykdymą paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) vadovei SUA1 10 Eur baudą už kiekvieną patvarkymų nevykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad maksimali išieškotina baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 1 000 Eur.

Teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr.0075/25/00831 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-360-793/2023 dėl 10 984 Eur ir 267 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo nuo 2023 m. sausio 26 d. išieškojimo iš skolininko SUA3 išieškotojos SUA7 naudai; taip pat ir kitas vykdomąsias bylas su piniginių lėšų išieškojimu iš skolininko SUA3 : vykdomąją bylą Nr. 0075/24/01291 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-6547-588/2022 dėl 42 483,69 Eur skolos UAB „ZONTA“ naudai; Nr. 0075/25/00175 pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1040-1032/2022 dėl 4 732,80 Eur skolos, 163,28 bylinėjimosi išlaidų ir 1 083,36 palūkanų SUA8 naudai; vykdomąją bylą Nr. 0075/25/00710 pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-727-558/2025 dėl 1 888,81 Eur skolos, 43 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 149,54 Eur palūkanų UAB GelvoraSergel naudai; vykdomąją bylą 0075/25/01090 Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-360/793 dėl 24,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 551 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, 174,50 Eur žyminio mokesčio išieškotojos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai; vykdomąją bylą 0075/25/01732 dėl institucijos nutarimo dėl 1 100 Eur skolos išieškotojos VMI naudai; vykdomąją bylą 0075/25/01889 dėl institucijos nutarimo dėl 3 250 Eur skolos išieškotojos VMI naudai; vykdomąją bylą dėl 0075/26/00372 institucijos nutarimo dėl 17 835 Eur skolos išieškotojos VMI naudai; vykdomąją bylą Nr. 0075/26/00606 dėl institucijos nutarimo dėl 1 000 Eur skolos išieškotojos VMI naudai.

Taip pat teismas nustatė, jog antstolės prašyme dėl baudos skyrimo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) adresuoti patvarkymai buvo bendrovei išsiųsti tiek Juridinių asmenų registre išviešintu adresu (duomenys neskelbtini), tiek kitu adresu – (duomenys neskelbtini); taip pat bendrovės naudojamais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini); ir, kaip matyti iš siuntos įteikimo patvirtinimo, siunta suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteikta 2026 m. liepos 15 d., todėl konstatavo, kad patvarkymai suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteikti tinkamai.

Galiausiai, įvertinęs antstolės pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad skolininko darbovietė nevykdė antstolės reikalavimų dėl skolos ir išlaikymo išieškojimo, taip pat dėl informacijos pateikimo, todėl sprendė, kad yra pagrindas skolininko darbovietės vadovei skirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, bet ne nubausti asmenį, į tai, kad vykdomosios bylos duomenimis, dėl baudos skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovei yra kreipiamasi pirmą kartą, įvertinus patvarkymų nevykdymą nepaisant raginimų, bei siekiant paskatinti operatyviau vykdyti antstolės reikalavimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suineteresuotam asmeniui SUA1 teismas skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir nustatė, jog maksimali baudos suma negali viršyti 1 000 Eur. Paaiškino, kad jei priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolio patvarkymas vis dar nebus įvykdytas, antstolė galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Kartu pažymėjo, jog pagrindų, dėl kurių UAB (duomenys neskelbtini) vadovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės, nenustatė.

Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo; jei teismas manytų, kad panaikinti paskirto baudos nėra pagrindo – sumažinti baudos dydį iki minimalios sumos. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

Pripažįsta, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo gavusi antstolės patvarkymus, susijusius su bendrovės darbuotoju SUA3 ir iš jo darbo užmokesčio vykdytinomis išskaitomis; taip pat tai, kad bendrovėje buvo trūkumų organizuojant antstolių patvarkymų vykdymo ir išskaitų kontrolę, dalis išskaitų buvo apskaičiuota, tačiau nebuvo laiku pervesta, taip pat nebuvo operatyviai pateikti atsakymai į antstolės siųstus reikalavimus. Tačiau antstolės reikalavimų nevykdymas nebuvo sąmoningas ir nebuvo siekiama nuslėpti darbuotojo pajamas, išvengti vykdymo ar kitaip trukdyti vykdymo procesui. Situacija susidarė dėl nepakankamos bendrovės vidaus kontrolės ir netinkamai susekto dokumentų bei mokėjimų vykdymo.

Atkreipia dėmesį, kad gavusi informaciją apie antstolės kreipimąsi dėl baudos skyrimo, nedelsdama patikrino visus SUA3 darbo laikotarpius, jam apskaičiuotą darbo užmokestį, taikytinas išskaitas ir jau atliktus mokėjimus. Pagal bendrovės apskaitą buvo nustatyta: i) už 2025 metų laikotarpį iš viso turėjo būti pervesta 203,20 Eur, iš kurių anksčiau buvo pervesta 50,40 Eur, todėl papildomai sumokėta 152,80 Eur; ii) už 2026 metų laikotarpį iš viso turėjo būti pervesta 1 200,19 Eur, iš kurių anksčiau buvo pervesta 267 Eur, todėl papildomai sumokėta 933,19 Eur. Bendra papildomai mokėtina suma sudarė 1 085,99 Eur, kurią 2026 m. liepos 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė antstolei. Taigi papildomai apskaičiuotas įsiskolinimas buvo visiškai padengtas dar iki 2026 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties priėmimo. Be to, antstolei buvo pateiktas išsamus paaiškinimas apie susidariusią situaciją, atliktus perskaičiavimus ir mokėjimus. Kartu buvo pateikti ankstesnių 50,40 Eur ir 267,00 Eur mokėjimų dokumentai, 1 085,99 Eur papildomo mokėjimo patvirtinimas bei vykdomųjų dokumentų apskaitos ir išskaitų apskaičiavimo duomenys.

Skundžiamoje nutartyje pats teismas nurodė, kad baudos skyrimo tikslas nėra asmenį nubausti, o užtikrinti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą bei paskatinti vykdyti antstolio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju šis tikslas dar iki nutarties priėmimo jau buvo pasiektas. 2026 m. liepos 31 d., t. y. beveik dvi savaitės iki 2026 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties, buvo: perskaičiuotos visos bendrovės apskaičiuotos išskaitos; sumokėta visa nustatyta papildomai mokėtina 1 085,99 Eur suma; antstolei pateikti paaiškinimai; pateikti mokėjimus ir išskaitų apskaičiavimą pagrindžiantys dokumentai; bendrovėje įdiegta papildoma vykdomųjų dokumentų kontrolė. Todėl teismo nutarties priėmimo momentu jau buvo susidariusi iš esmės kitokia faktinė situacija nei ta, kuri buvo antstolės pareiškimo pateikimo metu.

Pažymi, kad apie antstolės pareiškimo nagrinėjimą teisme iki skundžiamos nutarties gavimo nebuvo informuota, todėl neturėjo faktinės galimybės iki nutarties priėmimo pateikti teismui 2026 m. liepos 31 d. atlikto mokėjimo ir kitų dokumentų, patvirtinančių, kad situacija jau buvo ištaisyta. Supranta, kad įstatymas leidžia tokio pobūdžio klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl pats nepranešimas apie rašytinį procesą nėra pagrindinis šio skundo argumentas. Tačiau ši aplinkybė paaiškina, kodėl teismas priimdamas nutartį galėjo neturėti duomenų apie dar iki nutarties priėmimo atliktą reikalavimų įvykdymą.

Mano, jog atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo priežastis, visišką nustatyto įsiskolinimo padengimą iki teismo nutarties priėmimo, bendradarbiavimą su antstole ir bendrovėje įdiegtas papildomas kontrolės priemones, paskirta tęstinė bauda yra neproporcinga ir nebeatlieka įstatyme numatytos skatinamosios funkcijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolės prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus, susijusius su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis dėl antstolės reikalavimų įvykdymu iki skundžiamos nutarties priėmimo (2025 m. birželio 19 d., 2026 m. gegužės 29 d. ir 2026 m. liepos 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimus antstolei; UAB (duomenys neskelbtini) vykdomųjų dokumentų apskaitos knygos išrašą dėl SUA3 ; 2026 m. liepos 31 d. el. laišką antstolei su paaiškinimais, skundžiamą nutartį ir AB Lietuvos pašto siuntos sekimo duomenis ir voko kopiją), kurie, jos manymu, pagrindžia atskirojo skundo argumentus. Pažymėtina, jog bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Aptariamu atveju, įvertinus tai, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims apie tai nepranešus (CPK 593 straipsnio 3 dalis), dėl ko apeliantė neturėjo galimybės pateikti teismui, jos manymu, klausimui išspręsti reikšmingų įrodymų, todėl su atskiruoju skundu pateikti įrodymai priimtini.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Rimaitės Žičkuvienės (anksčiau ir toliau – antstolė) kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0075/24/01291, Nr. 0075/25/00175, Nr. 0075/25/00710, Nr. 0075/25/00831, Nr. 0075/25/01090, Nr. 0075/25/01732, Nr. 0075/25/01889, Nr. 0075/26/00372, Nr. 0075/26/00606 dėl skolų iš skolininko SUA3 išieškojimo. Antstolei vykdymo procese nustačius, kad skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini), antstolė 2025 m. gegužės 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-75-13449 dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA), 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius; išskaitytas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Reikalavimas dėl analogiškų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio atlikimo skolininko darbovietei nustatytas antstolės 2026 m. gegužės 25 d. patvarkyme Nr. S-26-75-12901 dėl skolos išieškojimo; tuo tarpu 2026 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-26-75-10858 dėl išlaikymo išieškojimo darbovietė, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, įpareigota išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 276 Eur kiekvieną mėnesį. Bylos duomenimis pagal minėtus antstolės patvarkymus iš skolininko darbovietės iki 2026 m. liepos mėnesio buvo gautos tik dvi įmokos – 2025 m. birželio 19 d. gauta 50,40 Eur suma, 2026 m. gegužės 29 d. – 267 Eur suma. 2026 m. liepos 3 d. patvarkymu dėl reikalavimo pateikti informaciją Nr. S-26-75-157777 ir pakartotinai 2026 m. liepos 10 d. analogišku patvarkymu Nr. S-26-75-16512 antstolė pareikalavo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl patvarkymo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymo. Bylos duomenimis, iki antstolės kreipimosi į teismą 2026 m. liepos 29 d. patvarkymai dėl informacijos ir (ar) paaiškinimų pateikimo nebuvo įvykdyti.

Antstolei kreipusis į teismą dėl baudos UAB (duomenys neskelbtini) vadovei skyrimo už antstolės patvarkymų nevykdymą, teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino. Apeliantė atskirajame skunde su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nurodydama, kad antstolės reikalavimų nevykdymas nebuvo sąmoningas, susiklosčiusią situaciją lėmė nepakankama bendrovės vidaus kontrolė, bei akcentuodama, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo momentu faktinė situacija buvo visiškai pakitusi, nes dar 2026 m. liepos 31 d. antstolei buvo sumokėtos visos pradelstos išskaitos, apie ką bylą išnagrinėjęs rašytine tvarka teismas nebuvo informuotas ir negalėjo į tai atsižvelgti, spręsdamas baudos skyrimo klausimą. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš dalies yra pagrindas su jais sutikti.

CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimą klausimu, kylančiu iš vykdymo proceso, nagrinėjantis teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos; teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas; bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka gali būti pripažintas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą, kai tai atitinka CPK 329 straipsnyje įtvirtiną esminio proceso teisės normų pažeidimo kriterijų – jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).

Minėtas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo jurisprudencija įtvirtina teismo diskreciją nuspręsti, kokia tvarka bus nagrinėjamas pareiškimas dėl baudos skyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, nepažeidė proceso teisės normų. Tačiau sutiktina su apeliantės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo visų nagrinėtam klausimui reikšmingų duomenų, kas šiuo atveju turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Taip pat pažymėtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja galimybė įvykdyti antstolio nurodymą. Konstatavus, kad antstolio patvarkyme nurodyta prievolė pasibaigė arba jos vykdymas neįmanomas, nėra pagrindo skolininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui taikyti CPK 585 straipsnyje nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą (tęsti jų taikymą).

Aptariamu atveju, byloje nekilo ginčo, kad apie minėtus patvarkymus dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir dėl informacijos pateikimo, skolininko darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovei (apeliantei) buvo žinoma, tačiau, bylos duomenimis, ką pripažino ir pati apeliantė, įmonei adresuoti antstolės patvarkymai nebuvo tinkamai vykdomi. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos antstolės reikalavimų nevykdymą sąlygojusios aplinkybės – nepakankama vidinė kontrolė ir netinkamas dokumentų bei mokėjimų vykdymas, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju egzistavo realios, nuo apeliantės valios nepriklausančios, priežastys, dėl kurių antstolės pagrįsti reikalavimai nebuvo vykdomi. Pažymėtina, jog būtent apeliantė, kaip įmonės vadovė, yra atsakinga tiek už jos vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, tiek už bendrovės prievolių tinkamą vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, už įmonės veiklą, jos organizavimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas, savo veikloje turintis vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jam kyla atsakomybė už antstolių patvarkymo nevykdymą. Be to, pačios apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie operatyvų situacijos suvaldymą antstolei pasikreipus į teismą dėl baudos apeliantei skyrimo, patvirtina, jog šiuo atveju antstolės reikalavimų nevykdymas iš esmės buvo nulemtas savalaikio apeliantės reagavimo į susiklosčiusią situaciją stoka.

Pažymėtina ir į tai, kad net jei ir būtų tam tikros kliūtys vykdyti antstolės įpareigojimus, įmonė pirmiausia turėtų apie tai pranešti antstoliui. Tuo tarpu iš bylos medžiagos galima spręsti, kad iki antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo realus bendradarbiavimas su antstole aptartu klausimu nevyko, nuo pirmo – dar 2025 m. gegužės 19 d. priimto antstolės patvarkymo dėl periodinių išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio darymo iki kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo 2026 m. liepos 29 d. skolininko darbovietė atliko tik dvi išskaitas, kas neabejotinai neigiamai įtakojo vykdymo proceso operatyvumą ir pažeidė išieškotojų teises.

Taigi aptariamu atveju, būtent apeliantei, kaip įmonės vadovei, nuo antstolės patvarkymų gavimo dienos teko pareiga užtikrinti, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolės reikalavimai, atitinkamai bendradarbiauti su antstole patvarkymų vykdymo klausimais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė, žinodama apie antstolės nurodymus neužtikrino sklandaus jų atlikimo, nepranešė antstolei apie negalėjimo vykdyti antstolės nurodymą priežastis ar kitas aplinkybes. Tokiu būdu, atsižvelgiant į paminėtą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, antstolės prašymu, šiuo atveju turėjo teisinį pagrindą antstolės reikalavimo neįvykdžiusiam asmeniui pritaikyti įstatyme įtvirtintą procesinio poveikio priemonę – baudą, be kita ko, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir antstolės reikalavimų nevykdymo laikotarpį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-246-253/2022 ir Nr. 2S-224-777/2022) skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas baudą apeliantei skyrė už laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. į ateitį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, jog siekiant užtikrinti antstolio patvarkymų privalomumą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), kad antstolio patvarkymo nevykdantis asmuo neišvengtų atsakomybės už savo neveikimą, antstolis turi teisę prašyti ir teismas teisę skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui už laikotarpį nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus, atsiradimo (pavyzdžiui, iki skolininko atleidimo iš darbo) dienos, net jei šios aplinkybės atsirado iki teismo nutarties skirti baudą įsiteisėjimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019, 38 punktas).

Šiuo atveju kreipdamasi į teismą dėl baudos skolininko darbovietės vadovei skyrimo antstolė kaip tik akcentavo aplinkybes apie jos patvarkymų nevykdymą nuo 2025 m. gegužės 19 d., t. y. siekė, kad skirdamas baudą teismas įvertintų skolininko darbovietės elgesį iki kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo dienos. Todėl atskirajame skunde atskleistos faktinės aplinkybės apie tai, kad dar iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė tinkamai įvykdė antstolės reikalavimus – apskaičiavo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygstamų sumų mokėtinas sumas (išskaitas), jas pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą ir 2026 m. liepos 31 d. el. laišku pateikė antstolei paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos – nors neabejotinai būtų reikšmingos sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudos dydžio, tačiau vadovaujantis paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nepaneigtų baudos skyrimo apeliantei prielaidų nagrinėjamu atveju buvimo. Kita vertus, pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas sprendimas ar nutarties, todėl, kadangi pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai, tačiau baudą apeliantei skyrė tik į ateitį ir tokio teismo sprendimo antstolė ir išieškotojai neskundė, paaiškėjus, kad antstolės teisėti reikalavimai buvo įvykdyti dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, apie ką antstolė teismo neinformavo, konstatuotina, jog šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Patenkinti suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininko SUA3 darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovei SUA1 netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok