Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus K. K.. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo mėn., atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatos būklę bei darbingumą, laiko, kad atsakovas gali teikti 250,00 Eur išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Ieškovės pajamos yra minimalios. Gauna tik vaiko priežiūros išmokas ir nedarbo pašalpą. Ieškovė iš banko yra paėmusi kreditą būsto pirkimui. Šiuo metu kreditą padeda grąžinti ieškovės tėvai. Taip pat prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi ieškovė nuolatos rūpinasi vaiku ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko poreikius.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2023 m. sausio 9 d. rašytinę išvadą Nr. 5SD-154 dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

5. Išvadoje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis ieškovės ir/ar atsakovo šeima Skyriui dėl nepilnamečio vaiko K. K. teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nėra žinoma, šeima nebuvo įtraukta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Mano, jog nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų geriausiems vaiko interesams. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka K. K. interesus, o prašoma priteisti suma po 250,00 Eur galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad į teismą kreipiasi dėl to, kad vaiko išlaikymas būtų mokamas oficialiai ir konkrečią dieną. Atsakovas pinigus vaiko išlaikymui perveda nereguliariai, t. y. skirtingomis dienomis, priklausomai nuo atsakovo galimybių. Greitu metu ieškovė pati pradės dirbti, todėl ir pati galės daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Numatomos gauti pajamos – 1000,00 Eur neatskaičius mokesčių. K. K. šiuo metu lanko darželį. Atsakovas vaiko išlaikymo pinigus sumoka visada, tačiau ieškovei pinigų tenka prašyti ir laukti, kartais net po du mėnesius. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Prašo išlaikymo priteisimo pradžią skaičiuoti nuo teismo posėdžio datos, t. y. 2023 m. sausio 26 d. Bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, kadangi tarp šalių ginčo dėl to nėra, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas vaiką kartais pasiima per naktį, siunčia ieškovei nuotraukas – šalys tarpusavyje bendrauja. Poreikio nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nėra.

7. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog palaiko raštu pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją.

8. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 straipsnio 1 dalis), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei Ž. K. ir atsakovui R. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. K. ((duomenys neskelbtini) gimimo išrašas Nr. 257). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. šalys pradėjo gyventi skyrium.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, tačiau tarp šalių jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas nėra išspręstas.

12. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

13. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas K. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove, šalims nutraukus santykius ir apsigyvenus skyrium, nepilnametis vaikas liko gyventi su motiną. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas su vaiku bendrauja, tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas sutinka ir neprieštarauja, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taigi, nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, teismo vertinimu, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

16. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

17. Nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko darželį. Pasak ieškovės, sūnus specialiųjų poreikių neturi. Konstatuotina, jog nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašoma priteisti 250,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos, ir gali patenkinti nebent tik būtinuosius vaiko poreikius, todėl nėra nei per didelė, nei neprotinga ar nepagrįsta, jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais.

18. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipoteka. Šiuo metu paimtą būsto kreditą ieškovei padeda grąžinti tėvai. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog neseniai pasirašė darbo sutartį, planuojamos gauti pajamos sudaro apie 1000,00 Eur neatskaičius mokesčių. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikiamus duomenis apie atsakovo darbovietę, nustatyta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, gaunamų pajamų dydžio nėra galimybės nustatyti. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurioms taikytas turto areštas. Kitų duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra. Į bylą nepateikti duomenys, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių (pvz., sveikatos būklės) negali teikti reikiamo dydžio išlaikymo vaikui. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas per 2022 metus ieškovei pervedė tris kartus po 500,00 Eur sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Taip pat dalį sumų perdavė grynaisiais. Ieškovė neneigia, jog atsakovas iš esmės teikia nepilnamečiui sūnui išlaikymą, tačiau perduodamas ir/ar pervedamos sumos yra nepastovios, t. y. teikiamos ne kiekvieną mėnesį, o sumų dydis priklauso nuo atsakovo galimybių. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti atsiliepimo į ieškinį bei nepateikti duomenų apie savo turtinę padėtį negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, taip pat ši pareiga negali būti perkelta tretiesiems asmenims, todėl atsakovas turi pasirūpinti pastoviomis pajamomis, kurių pakaktų augančio vaiko poreikiams tenkinti. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.

19. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo dirbti, turimų kitų išlaikytinių ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą, mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį.

20. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus ir teismo posėdžio metu patikslintus ieškovės reikalavimus, pateiktus įrodymus išlaikymas priteistinas nuo paskutinio šioje byloje vykusio teismo posėdžio dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 26 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė Ž. K. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2023 m. sausio 26 d. (paskutinio teismo posėdžio dienos), kadangi ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, patvirtino, jog atsakovas po ieškinio pateikimo teismui dienos teikė prašomą nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

22. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

24. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

25. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)TP-22-T-706-5516 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 107,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 67,50 Eur ((250 x 12) x 0,03 x 0,75 = 67,50 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

26. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

27. Iš 2023 m. sausio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34 Mr) PT-808 matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 551,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

28. Teismas šioje byloje patyrė 24,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 26 d. (paskutinio teismo posėdžio dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 174,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis Eur 50 ct) žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 551,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną Eur 00 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 24,86 Eur (dvidešimt keturis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.