Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys SUA2 (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), SUA1, išvadą teikianti institucija Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Pareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti SUA2 neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globą ir turto administravimą, jos globėju ir turto administratoriumi paskiriant pareiškėją PRS1. Pareiškime nurodė šias aplinkybes:

Pareiškėjo mama SUA2 turi sveikatos sutrikimų, serga įvairiomis ligomis, nevaikšto, dėl sveikatos būklės nėra vilčių, kad situacija pagerėtų, ji negali visiškai pasirūpinti savimi, todėl prižiūrima, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nustatytas 10 procentų dalyvumo lygis. Paskutiniu metu mamos tiek fizinė, tiek psichinė sveikatos būklė pablogėjo. Jai sudėtinga vienai gyventi ir rūpintis savimi, ji ėmė pamiršti bei painioti įprastus kasdienius darbus ir veiksmus. Sutriko atmintis, mąstymas ir dėmesio koncentracija. SUA2 nesirūpina savimi, savo asmenine higiena, pamiršta išgerti vaistus arba juos geria nesilaikydama gydytojo nurodymų, nesprendžia jokių ūkinių klausimų, dažnai priima neadekvačius sprendimus, dėl ko pašaliniai asmenys pasinaudoję jos silpnumu (nesuvokimu), gali ją apgauti, pasipelnyti finansiškai. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl minėtų priežasčių mama negali gyventi be kito asmens priežiūros ir pagalbos. Pagal socialinių darbuotojų išvadą dėl SUA2 gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, mama negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Mama pastoviai gydoma viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninė. Pareiškėjas prašo pripažinti SUA2 neveiksnia visos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jai globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją PRS1.

Pareiškėjas PRS1 teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir nurodė, jog jis 2023 m. kovo mėnesį rado nukritusią motiną ir iškvietė greitąją pagalbą. Nuo to laiko SUA2 gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje slaugos skyriuje. Jis mamą lanko kiekvieną dieną, nuneša valgyti, slaugos priemonių, sauskelnių, su ja pasikalba. Mamos sveikata kintanti, ji prastai girdi, nejuda, bet pati pavalgo, pasiima daiktus nuo spintelės. Psichinė sveikata vieną dieną geresnė, kitą blogesnė, motina jį pažįsta, tačiau kažkada jai atrodė, kad yra pelių, kartą prašė atvežti guminius batus, nes ketino eiti į darbą. Motina turi 3 ha žemės ir du namus. Praėjus pusmečiui nuo mamos ligos jis buvo atsivežęs notarą ir mama jam parašė įgaliojimą. Kitą kartą su notaru buvo atvažiavęs ir norėjo persirašyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), savo vardu. Motina su tuo sutiko, tačiau notarui kilo abejonių dėl mamos veiksnumo. Apie užvestą bylą teisme motinai nepasakė. Kol motina ligoninėje, jis prižiūri mamos namus, atvažiuoja kas antrą dieną, pjauna žolę, žiemą nukasa sniegą, pakuria pečių. Ten yra ir jo daržas. Namuose buvo įsiveisę pelių, bet dabar padėjo graužikams nuodų. Anksčiau jo sūnus gyveno pas močiutę, bet paskutinius metus SUA1 nebuvo močiutės sodyboje. Pareiškėjas planavo motiną vežti į senelių namus, bet šiuo metu mamos priežiūrai surado asmenį, su kuriuo dar nėra sudaręs oficialaus susitarimo, asmuo neturi medicininio išsilavinimo, asmuo mamą planuoja slaugyti nuomojamame bute. Savo namuose neturi sąlygų prižiūrėti mamos, nes gyvena vienas, o SUA2 gyvenamoji vieta nėra įruošta slaugyti sergantį asmenį. Vėliau minėjo, kad laikinai galėtų pasiimti motiną pas save. Kito teismo posėdžio metu pakeitė poziciją ir nurodė, kad galėtų apsigyventi kartu su motina jos namuose, kadangi namas nėra labai blogas, yra elektra, šulinys, vandens šildymui boileris, vanduo į vidų nuvestas, bet sutrūkęs vamzdis, sutvarkytas kaminas, tik reiktų užsisakyti lovą. Sutinka, kad nebuvo pilnai sutvarkęs dokumentų dėl SUA2 apgyvendinimo globos namuose, šiuo metu vėl iš naujo pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau trūksta iš gydytojos pažymos apie SUA2 būklę. Kadangi šiuo metu SUA2 yra prižiūrima, todėl jis nesiskubina tvarkyti dokumentų, tačiau specialiai procesų nevilkina. Buvo padavęs prašymą, kad namuose mamai būtų teikiama pagalba bent kelias valandas. Mano, kad mama gali 2–3 valandas pabūti viena. Jis apie dvejus metus dirba pagal individualią veiklą – taiso automobilius. Gyvena iš savo lėšų, pajamas yra deklaravęs, bet neprisimena sumos. Jis apie dvejus metus turi SUA2 banko kortelę, pati mama jam davė ir pasakė kodą. Pinigus iš kortelės nuima ir naudoja perkant SUA2 slaugos priemones, maistą, yra pirkęs mišias už jos sveikatą, čekių nerenka. Jis nuima 50–100 Eur vienu kartu, per mėnesį gaunasi apie 200 Eur. SUA2 gauna apie 700 Eur pensijos. Apie sukauptas lėšas nieko nežino, nes netikrina sąskaitos likučio.

Suinteresuoto asmens SUA2 atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškimą iš dalies. 2025 m. lapkričio 16 d. buvo nuvykusi pas SUA2 ir su ja pakalbėjo. SUA2 išsakė norą, kad ją globotų anūkas SUA1. Ji nurodė, kad anūką užaugino, nes anksti mirė jo motina, su anūku stiprus ryšys. Nurodė, kad PRS1 labai stipriai vartojo alkoholį, turėjo priklausomybę. Ar šiuo metu ją turi – negali pasakyti, nes guli ligoninėje. Tais momentais, kai ją aplanko ji nepastebi, kad būtų išgėręs. Ligoninėje SUA2 nevaikšto, guli lovoje, nuo spintelės pasiima daiktus. Nurodė, kad SUA1 neturėjo problemų su alkoholiu. Išreiškė norą, kad po ligoninės SUA1 ją pasiimtų į savo namus. Supranta, kad viena negalėtų gyventi savo namuose. Turto administratoriumi norėtų, kad būtų paskirtas SUA1. Dar prieš ligą ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko SUA1. Ligoninėje ji gerai prižiūrima, ją lanko sūnus ir anūkas. Moteris nurodė, kad turėjo banko kortelę, tačiau ji ligoninėje iš rankinės dingo. Užtikrino, kad niekam nėra davusi kortelės. Pensijos gauna apie 1 000 Eur. Ji žino, kad turi turto, bet pasirūpinti pati juo negali. Nurodė, kad sūnus atneša sauskelnių. Anksčiau už atneštus daiktus prašydavo pinigų, tačiau kurį laiką dabar neprašo. Pasakė, kad šiuo metu ruduo, tiksliai mėnesio ir dienos negalėjo pasakyti. Suinteresuoto asmens atstovė sutinka, kad SUA2 būtų pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, o jos globėju ir turto administratoriumi prašo paskirti suinteresuotą asmenį SUA1.

Suinteresuotas asmuo SUA1 atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškimu sutinka iš dalies. Nurodė, kad PRS1 netinkamas asmuo atstovauti SUA2 interesus. Tėvas nelabai turi artimą ryšį su mama. Močiutė pasakojo, kad PRS1 buvo su notare pas ją apsilankęs ir gavo įgaliojimus. Močiutė šiuo metu guli ligoninėje, nevaikšto, nevaldo kairės rankos ir praktiškai kairės kojos. Iš pradžių jis samdė masažuotoją, nupirko įtvarus ant kelių, aparatą, kad stimuliuotų impulsus, bet vaikščioti nepavyko. Jos atmintis taip pat svyruoja, suklysta datose, varduose, kartais būna minčių kaita. Viena ji negalėtų savimi pasirūpinti. Su močiute dėl globos namų nekalbėjo, nekalbėjo ir apie bylą, nes galvojo, gal tėvas jai sakė. Po mamos mirties SUA2 jam atstojo mamą. Jis pas močiutę kurį laiką gyveno, lankydavosi kas antrą dieną, skambindavo kiekvieną dieną. Močiutė rėmė jo mokslus, skatino mokintis, jų santykiai artimi, jis yra vienintelis anūkas. Ligoninėje lanko ją į savaitę vieną–du kartus, ateina su savo vaikais. Iki ligoninės SUA2 gyveno viena (duomenys neskelbtini) kaime savo sodyboje. Jos namuose slaugyti ligonį nėra galimybių, nes nėra nei vandens, nei nuotekų, namas senas. Tėvas neturi sąlygų prižiūrėti močiutės, nes su drauge gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o namas adresu (duomenys neskelbtini), nepritaikytas gyventi, ten yra tik šaltas vanduo, nėra nuotekų sistemos, įruošti tik du kambariai. SUA1 gyvena 3 kambarių bute su šeima, ten galėtų laikinai apgyvendinti ir močiutę. Šiuo metu jis močiutės sodyba nesirūpina, nes ten PRS1 nupjauna įvažiavimą. Su tėvu nebendrauja. Kai jis buvo paskirtas laikinu turto administratoriumi, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) sumokėjo 110 Eur žemės mokestį už močiutės žemę. Be to kreipėsi į Luminor banką dėl močiutės sąskaitos ir paaiškėjo, kad PRS1 2025 m. gruodžio 10 d. nuėmė visus sąskaitoje esančius pinigus – 1 000 Eur. Šiuo metu močiutės banko kortelė yra užblokuota. Kiek žino, 4 ha močiutei priklausantį žemės sklypą nuomojasi ūkininkė, už 1 ha moka 300 Eur, nuomos sutartis neišviešinta. Kai močiutę paguldė į ligoninę, iki 2023 m. spalio mėnesio jis yra naudojęsis močiutės kortele su jos žinia. Buvo pirktos plaukų plovimo priemonės, tepalai, kremai, mokėta masažuotojai, telefono operatoriui. Taip pat padaryti trys atsiskaitymai Lenkijoje su močiutės žinia, kadangi močiutė norėjo padovanoti proanūkiams kaip dovaną baseinus Lenkijoje. Jis išimdavo pinigus ir duodavo PRS1. Jis klausdavo močiutės, ar PRS1 duoti pinigų ar ne. Ji sakė, kad vis tiek jos sūnus ir turi juo rūpintis. 2025 m. vasaros gale tvarkė mamos kapą ir papasakojo apie tai močiutei. Močiutė liepė pasiimti pinigų, tada jis pasakė močiutei, kad kortelė pas PRS1. 2023 m. spalio 4 d. ne jis nuėmė pinigus nuo kortelės. Mano, kad tai gali būti močiutės kaupiamasis indėlis. Perdavus kortelę PRS1, jis neapmokėjo močiutės telefonų sąskaitų, todėl močiutė buvo perduota antstoliams.

Institucijos, teikiančios išvadą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą iš dalies ir nurodė, jog pagal SUA2 būklę akivaizdu, kad jai reikalinga nustatyti globą, paskirti globėją ir turto administratorių, tačiau surinkus informaciją apie PRS1 kandidatūrą, jo kandidatūrai nepritaria. Iš Šakių seniūnijos yra gauta neigiama charakteristika dėl PRS1, jis yra socialinės pašalpos gavėjas, tačiau už ją nėra atlikęs visuomenei naudingos veiklos. Su PRS1 prieš pusę metų buvo sutarta, kad jis pristatys dokumentus dėl globos įstaigos SUA2, kadangi namuose neturi sąlygų prižiūrėti savo motiną. Gautas iš seniūnijos raštas, kad PRS1 vilkina dokumentų pasirašymą, nepateikia reikalingų pažymų. Jis nėra tinkamai inicijavęs proceso dėl globos įstaigos, socialinė darbuotoja, matydama situaciją, jog moteris dvejus metus slaugoma ligoninėje, pati inicijavo procesą. Ligoninės personalas minėjo, kad ne viena pažyma yra rašoma, bet vis pasibaigia galiojimo laikas, kadangi PRS1 pažymų į seniūniją neatneša. Toks PRS1 elgesys rodo, kad jis negalės tinkamai įgyvendinti savo mamos priežiūros, yra neatsakingas ir nerūpestingas. PRS1 anksčiau nesirūpino motina, moteriai trūkdavo slaugos priemonių, jis neturi glaudaus ryšio su ja. SUA2 yra (duomenys neskelbtini) senatvės pensininkė, našlė. SUA2 nustatytas 10 procentų dalyvumo lygis nuo 2024 m. liepos 11 d. neterminuotai, įtakojančios diagnozės (duomenys neskelbtini). 2023 m. SUA2 patyrė smegenų infarktą, ko pasėkoje liko visiškai prikaustyta prie lovos. Moteris nuo to laiko iki šios dienos yra gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ligoninės personalas nurodė, kad šiai dienai ligonės būklė yra stabiliai sunki, po patirto insulto yra išsivystęs pilnas kairės pusės paralyžius. Moteris turi visišką negalią ir yra priklausoma nuo kito asmens, pati neatsisėda, neapsiverčia lovoje, nepavalgo, šalinimo funkcijos nekontroliuojamos, todėl speciali medicininė priežiūra ir slauga ligonei reikalinga visą parą. Esant nuolatinio nejudumo būsenoje yra didelė tikimybė atsirasti praguloms bei stazėms plaučiuose, todėl profilaktiškai ligonė kas kelias valandas yra vartoma, keičiama kūno padėtis, personalo maitinama bei girdoma, taikomas paviršinis viso kūno masažas. Kontaktas su SUA2 yra prieinamas, į buitinius gyvenimiškus klausimus atsako, tačiau kas susiję su turtiniais klausimais ji negeba tinkamai atsakyti. Moters buvo paklausta, ar ji žino apie pradėtą teisminį procesą, tai ji nurodė nežinanti. Taip pat minėjo, kad prieš kelis metus yra parašiusi testamentą savo anūkui SUA1, todėl, kad jos sūnus neišvaistytų jos nekilnojamo turto. Ligoninės personalas informavo, kad šiuo metu PRS1 dažnai lanko savo motiną, bet iki teismo proceso jis buvo retas svečias. Socialinės darbuotojos turėdavo skambinti jam ir prašyti, kad atneštų sauskelnių ir kitų priemonių. Buvo susisiekta su SUA1, kuris nurodė, kad su PRS1 seniai nebendrauja, ginčo priežastis – SUA2 parašytas testamentas. Bijo būti globėju, nes iš PRS1 sulaukia grasinimų. SUA2 išreiškė norą, kad jos globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas jos anūkas SUA1. Institucija pritaria šiai globėjo ir turto administratoriaus kandidatūrai.

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje Palaikomojo ir slaugos skyriaus vedėja. Prisimena pacientę SUA2, 2023 m. kovo mėnesį ji stacionarizuota nervų skyriuje, o gegužės pabaigoje perkelta į slaugos skyrių, kur iki šiol yra gydoma. SUA2 persirgo išeminiu insultu, paralyžiuota viena kūno pusė, ji nevaikšto, naudoja sauskelnes, neapsitarnauja, bet pasodinta, pasmulkinus maistą, pavalgo. Galimybės pasveikti nėra. Moteris turi lengvą kognityvinį sutrikimą, smegenų būklė nuolat blogėja, kartais mato haliucinacijas. Susikalbėti su ja galima, yra neblogai orientuota, ilgalaikė atmintis gera, o trumpalaikė blogesnė. Psichinė būklė priklauso nuo dienos, tačiau yra sutrikimų. Iš pradžių pasakojo, ką yra parašiusi testamente, dabar jau nelabai prisimena. SUA2 turi vieną sūnų ir vieną anūką. Ji sakydavo, kad visus vaikus myli ir nenori nei vieno nuskriausti. Sesutės nurodė, kad SUA2 dažniau darbo dienomis lanko sūnus, o savaitgaliais – anūkas. SUA2 galėtų būti slaugoma namuose su asmeniu be specialaus medicininio išsilavinimo, kadangi ji vartoja tik vieną vaistą. Jai reikia keisti sauskelnes, paruošti, susmulkinti maistą. Galėtų būti be priežiūros kelias valandas. Su SUA2 kalbėjo apie globos namus, tačiau ji labiau nori į namus, kur ją prižiūrėtų sūnus ar anūkas. SUA2 apie dingusią kortelę nieko neminėjo. Gydytoja nenorėjo pasirašyti notaro dokumentų dėl veiksnumo patvirtinimo, kadangi ne jos kompetencija spręsti, ar asmuo veiksnus.

Ekspertas M. P. teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą ir papildomai paaiškino, kad buvo susitikęs su SUA2. Ekspertizė trunka 30–40 minučių nuvykus pas pacientą. Atvykus atlikti ekspertizės tiriamoji buvo rasta lovoje. Bendravimas buvo apsunkintas dėl kognityvinių sutrikimų. Tiriamoji negalėjo nurodyti savo amžiaus, negalėjo įvardinti kokias gauna pajamas. Buvo atliktas pažintinių funkcijų tyrimas ir nustatyta, kad tiriamosios orientacija laike yra sutrikusi. Ji negalėjo nurodyti kelinti dabar yra metai, koks mėnesis ir kokia savaitės diena. Taip pat buvo fiksuojami kiekybiniai ir kokybiniai atminties nusilpimai. Įvertinus visą medžiagą, gautus vertinimo rezultatus, buvo prieita prie išvados, kad tiriamajai diagnozuojama staiga prasidėjusi (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) sindromo metu gali pasireikšti haliucinacijos, nyksta asmens pažintiniai gebėjimai, nes tai yra progresuojanti liga ir pagerėjimas negalimas. Kognityvinių funkcijų sutrikimas išsivystė po persirgto infarkto. Tokių pacientų psichinė būklė dienos eigoje gali kisti. Apie artimus žmones jie nešnekėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2026 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies ir pripažino SUA2 neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas nustatė SUA2 globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskyrė anūką SUA1. Sprendimo pagrindiniai motyvai:

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus ir ekspertizėje nustatytas aplinkybes konstatavo, kad SUA2 dėl jai nustatyto psichikos sutrikimo negeba pasirūpinti savimi, jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. Esant šioms aplinkybėms ji pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje SUA2 taip pat pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityje – socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.), todėl atsižvelgiant į „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą“, patvirtintą 2015 m. gruodžio 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-742 (redakcija 2024 m. rugsėjo 18 d.), teismo iniciatyva į sprendimą įtrauktina ši turtinių santykių sritis – socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.).

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad SUA2 turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl siekiant apsaugoti neveiksnios SUA2 turtą, spręstina ir dėl turto administratoriaus paskyrimo. Į šiuo sprendimu neveiksnia pripažintinos SUA2 globėjo ir turto administratoriaus pareigas pretenduoja pareiškėjas SUA2 sūnus PRS1 ir suinteresuotas asmuo SUA2 anūkas SUA1. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pateikė savo rašytinius sutikimus globoti SUA2, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka būti SUA2 globėjais bei turto administratoriais. Abu pretendentai atitinka formalius reikalavimus, keliamus globėjui, t. y. jie sutinka būti globėjais, jų sveikatos būklė atitinka sveikatos reikalavimus, keliamus globėjams. PRS1 dirba, vykdo individualią veiklą, nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2025 m. balandžio mėn., išskyrus 2024 m. rugpjūčio mėn., 2025 m. kovo mėn., gavo socialinę pašalpą, tačiau nėra atlikęs privalomos visuomenei naudingos veiklos, neteistas, nebaustas administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai. SUA1 dirba, augina nepilnamečius vaikus, darbinėje veikloje charakterizuojamas teigiamai, neteistas, bet yra baustas už administracinius nusižengimus, tačiau įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir kiekį darytina išvada, kad šiuo atveju asmens, pretenduojančio tapti globėju, baustumas neturi esminės įtakos sprendžiant dėl asmens tinkamumo būti globėju.

Teismas nurodė, kad PRS1 ketinimas SUA2 globą vykdyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra didžiąja dalimi nulemtas ne vidinės PRS1 motyvacijos visokeriopai padėti motinai, bet bylinėjimosi strategijos, siekiant tapti SUA2 turto administratoriumi. Pareiškėjo ketinimas SUA2 apgyvendinti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra nerealus, o kitų tinkamų alternatyvų pareiškėjas nepateikė. SUA2 sūnus daugiau nei pusę metų neįvykdė savo įsipareigojimo dėl ilgalaikės socialinės globos dokumentų sutvarkymo seniūnijoje, nors buvo pažadėjęs, jog viską sutvarkys laiku, kas kelia abejonių dėl jo atsakingumo ir socialinės motyvacijos. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo SUA1 nurodė, kad močiutę laikinai gali parsivežti į savo namus, susiklosčius tokioms aplinkybėms, jei SUA2 reikėtų pasiimti iš ligoninės, neatėjus eilei gauti trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą institucijoje.

SUA1 elgesys objektyviai rodo, kad jis geba tinkamai vykdyti globėjo ir turto administratoriaus pareigas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pvz.: kai SUA2 pradėjo progresuoti jos sveikatos sutrikimai (buvo išvežta į ligoninę), SUA1 savanoriškai prisiėmė atsakomybę už SUA2 teisių ir interesų užtikrinimą – rūpinosi jos buitimi, gydymu ir kt. (pirko aparatą, kad stimuliuotų impulsus, samdė masažuotoją, laikė banko kortelę pas save, su kuria atsiskaitydavo už pirkinius, mokėjo už močiutės telefono abonentą, su močiutės žinia nuimdavo ir duodavo pinigų PRS1, vėliau kortelę grąžino SUA2). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir paskyrus turto administratoriumi SUA1 sumokėjo VMI žemės mokestį už SUA2 nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, domėjosi žemės sklypų nuoma. Pareiškėjo PRS1 elgesys kelia abejonių jo sąžiningumu ir tinkamu galimai neveiksnaus asmens interesų atstovavimu. Pareiškėjas paskutiniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl teismas negalėjo nustatyti visų faktinių aplinkybių dėl SUA2 piniginių lėšų iš banko sąskaitos išgryninimo ir jų panaudojimo paskirties, tačiau vien ta aplinkybė, kad 2025 m. lapkričio 27 d. pritaikius laikiną turto administravimą, PRS1 2025 m. gruodžio 10 d. išgrynino iš banko sąskaitos visus ten buvusius pinigus – 1 000 Eur ir iki šios dienos banko kortelės negrąžino laikinam turto administratoriui, kelia pagrįstų abejonių jo sąžiningumu. Taip pat kelia abejonių PRS1 sąžiningumas ir tikrieji ketinimai inicijuojant civilinę bylą dėl SUA2 neveiksnumo. Nors pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl motinos pripažinimo neveiksnia, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl motinos teisių ir interesų užtikrinimo, tačiau nagrinėjant bylą išaiškėjo, kad PRS1 nepavyko sudaryti dovanojimo sutarties tarp jo ir SUA2, kadangi notarui kilo abejonių dėl SUA2 veiksnumo. Tai patvirtina PRS1 asmeninį suinteresuotumą dėl SUA2 turto valdymo ir naudojimo, o ne siekį apsaugoti neveiksnaus asmens interesus. Priešingai, suinteresuotas asmuo SUA1 rūpinosi močiute nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų veikimo ar neveikimo, juo labiau, kad pati SUA2 nurodžiusi tiek ją atstovavusiai advokatei, tiek ligoninės personalui, jog visą turtą testamentu yra užrašiusi anūkui SUA1. Be to, pareiškėjo pasikeitusį elgesį po civilinės bylos inicijavimo patvirtino ir Skyriaus atstovė, kad PRS1 iki teismo proceso buvo retas svečias pas mamą, socialinės darbuotojos turėdavo skambinti jam ir prašyti, kad atneštų sauskelnių ir kitų priemonių.

Teismas konstatavo, kad PRS1 motyvacijos būti SUA2 globėju turinys nėra aiškus, jis teismui kelia abejonių, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo, nes jame dominuoja PRS1 pastangos ir siekis prioretizuoti savo asmenines teises ir interesus ir prieštarauja neveiksnaus asmens interesų prioriteto principui. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo SUA1 turi tvirtą ir nuosekliai susiformavusį ryšį su neveiksniu pripažintinu asmeniu, pretendentas per ilgą laikotarpį objektyviai įrodė, kad gali tinkamai vykdyti globėjo ir turto administratoriaus pareigas, todėl neveiksnios SUA2 globėju ir turto administratoriumi paskirtas anūkas SUA1, siekiant eliminuoti rizikas neveiksnaus asmens teisėms ir interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje ir SUA2 globėju ir turto administratoriumi paskirti PRS1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto vertinimu, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisingas ir vienašališkas, paremtas tik hipotezėmis, teismo motyvai nepatvirtinti objektyviais įrodymais, teismo išvados prieštarauja pateiktiems byloje įrodymams. Nurodo, kad būtent jis kreipėsi į teismą dėl neveiksnumo nustatymo mamai, visą laiką ja rūpinosi, lankė ligoninėje, nešė šilto maisto, pirkdavo visas reikalingas priemones. Praėjus pusmečiui nuo mamos ligos, mamos prašymu, atsivežė notarą ir mama pareiškėjui parašė įgaliojimą. Tai rodo, kad mama juo pasitikėjo tuo metu, kai dar neturėjo psichinės sveikatos problemų. Iki šiol vyksta mamos gydymas, todėl būtinybės ieškoti galimybių išvežti SUA2 į senelių namus neieškojo, nes ji buvo pareiškusi norą grįžti į savo namus. Todėl ieškojo asmens, kuris galėtų, esant reikalui prižiūrėti mamą. Teigia, kad jam buvo daromas spaudimas iš Skyriaus ir seniūnijos, kad tvarkytų dokumentus mamos patalpinimui į (duomenys neskelbtini) senelių namus. Kadangi pareiškėjas nepakluso, tai viso proceso metu buvo žeminamas parodant kaip asmenį, kuris negali pasirūpinti mama. Atkreipė dėmesį, kad teismas patikėjo aplinkybe, neva SUA1 augino močiutė, nes jo mama numirė anksti. Teismas šios aplinkybės netikrino, o iš tikro SUA1 mama mirė, kai SUA1 buvo jau 20 metų ir visi pasakojimai apie tai, kad SUA2 augino SUA1 yra išgalvoti, neatitinkantys tikrovės.

Iš Šakių seniūnijos yra gauta neigiama charakteristika dėl PRS1, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas, tačiau už ją nėra atlikęs visuomenei naudingos veiklos. Tačiau atstovė nutylėjo, kad tai buvo padaryta tik dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Atstovė be jokių įrodymų paaiškino, kad pareiškėjas nesilaiko kažkokio susitarimo ir vilkina dokumentų pasirašymą, nepateikia reikalingų pažymų, nėra tinkamai inicijavęs proceso dėl globos įstaigos. Atstovė melagingai ir be jokių įrodymų nurodė, kad anksčiau pareiškėjas nesirūpino motina, moteriai trūkdavo slaugos priemonių, jis neturi glaudaus ryšio su ja. Tai akivaizdžiai prieštarauja visoms bylos aplinkybėms. Juo labiau, kad kažkodėl institucija neinicijavo teisminio proceso, jei matė, kad niekas SUA2 nesirūpina. Mano, kad institucijos atstovė buvo šališka, nes dirba kartu su SUA1 sutuoktine.

Teismas netinkamai įvertino ir liudytojos parodymus, kuri dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja. Liudytoja nurodė, kad SUA2 dažniau darbo dienomis lanko sūnus, o savaitgaliais – anūkas. SUA2 galėtų būti slaugoma namuose su asmeniu be specialaus medicininio išsilavinimo, kadangi ji vartoja tik vieną vaistą. Tai tik patvirtina, kad jokios būtinybės SUA2 talpinti į slaugos įstaigą nėra, kaip ir nebūtinas asmuo, kuris prižiūrėtų su medicininiu išsilavinimu. Iš byloje surinktų įrodymų matosi, kad SUA2 lėšas naudojo abu pretendentai. Be to, nėra duomenų, kad SUA2 pingines lėšas pareiškėjas būtų naudojęs savo interesais, kai tuo tarpu pats SUA1 pripažino, kad jas naudojo ir pramogoms užsienyje, tai patvirtina ir banko išrašai. Kiek pagrįstas SUA1 aiškinimas, kad turėjo SUA2 sutikimą - neaišku. Teismas vardina tik SUA1 galimai atliktus veiksmus prižiūrint SUA2, o PRS1 nuolatinės, o ne epizodinės SUA2 priežiūros nevertina. Teismui be jokių įrodymų PRS1 elgesys kelia abejonių jo sąžiningumu ir tinkamu galimai neveiksnaus asmens interesų atstovavimu.

Atmestina teismo išvada, kad pareiškėjas PRS1 paskutiniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl teismas negalėjo nustatyti visų faktinių aplinkybių dėl SUA2 piniginių lėšų iš banko sąskaitos išgryninimo ir jų panaudojimo paskirties. Nurodo, kad posėdyje nedalyvavo dėl ligos, pateikė tai patvirtinantį dokumentą, nei vienas proceso dalyvis neprašė bylos nagrinėjimo atidėti ir papildomai jį apklausti. Pinigai buvo paimti tik SUA2 priežiūrai užtikrinti, nes SUA1 ir šiai dienai retai ją lanko ir neatneša jokio šilto maisto, tai iki šiol daro tik pareiškėjas. Paskyrus globą SUA1, jis ir toliau ketina rūpintis savo mama, tačiau tokia sprendimo dalis prieštarauja neveiksnaus asmens interesams. Kol mama buvo adekvati, ji labai aiškiai nurodė pareiškėją kaip asmenį, kuriuo pasitiki, kuriam suteikė įgaliojimus spręsti įvairius klausimus. Nurodo, kad proceso metu buvo žeminamas kaip asmuo, kuris besaikiai vartoja alkoholį, tačiau jokių duomenų, kad patvirtinti šias melagingas aplinkybes nebuvo pateikta. O SUA1 administracinius nusižengimus teismas vertino, kaip neturinčius įtakos.

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu pareiškėjo nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis, tačiau nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Vien aplinkybė, kad būtent pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą dėl SUA2 pripažinimo neveiksnia, savaime nesukuria jam prioriteto būti paskirtam globėju ir turto administratoriumi. Sprendžiant dėl globėjo paskyrimo lemiamą reikšmę turi ne tai, kas inicijavo bylą, o tai, kurio kandidato paskyrimas labiausiai atitinka neveiksniu pripažinto asmens interesus, kuris iš kandidatų realiai gali užtikrinti tinkamą globą, stabilumą, saugią aplinką ir sąžiningą turto administravimą.

Byloje nustatyta, kad SUA2, nors ir turinti kognityvinių sutrikimų, nėra visiškai praradusi orientacijos, gali išreikšti savo nuomonę, o jos išreikštas pageidavimas, kad globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas anūkas SUA1, buvo aiškus, nuoseklus ir pakartotinis. Šią aplinkybę patvirtino gydytoja, ekspertas, Skyriaus atstovė bei SUA2 atstovė advokatė. Teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą į šią valią atsižvelgti. Apelianto argumentai, kad teismas neva nepagrįstai rėmėsi SUA2 išsakyta nuomone, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šios nuomonės nevertino izoliuotai ar formaliai, bet siejo ją su kitais byloje esančiais duomenimis: SUA2 santykiu su anūku, SUA1 iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu atliktais realiais veiksmais, jo pasirengimu rūpintis močiute bei savivaldybės institucijos išvada. Todėl apelianto bandymas sumenkinti SUA2 išreikštą valią iš esmės reiškia nesutikimą su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau savaime nepaneigia šio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad SUA1 motina mirė ne jam esant mažamečiui, o jau pilnametystės sulaukusiam asmeniui, ir šiuo pagrindu siekia paneigti pirmosios instancijos teismo motyvą apie artimą SUA1 ryšį su močiute. Pirmosios instancijos teismo išvada apie stiprų judviejų ryšį buvo grindžiama ne vien aplinkybe apie SUA1 motinos mirtį, bet visa byloje nustatytų faktų visuma, t. y. pačios SUA2 išreikšta valia, jos nurodymu, kad anūkas jai yra artimesnis, SUA1 ilgalaikiu faktiniu dalyvavimu močiutės gyvenime, jo realiai teikta pagalba ir rūpesčiu, taip pat jo konkrečiais veiksmais organizuojant močiutės priežiūrą. Todėl net jei atskira biografinė aplinkybė dėl SUA1 motinos mirties datos būtų patikslinta, tai savaime nepaneigtų ir nepakeistų pagrindinės teismo išvados, kad būtent SUA1 turi tvirtesnį, realesnį ir nuosekliau pasireiškusį ryšį su SUA2 interesų užtikrinimu. Artimas SUA1 ir močiutės ryšys susiformavo ne vien dėl šeimos netekties aplinkybių. Net ir SUA1 motinai esant gyvai, SUA1 daug laiko praleisdavo pas močiutę, kuri juo rūpinosi, padėdavo šeimai, taip pat finansiškai prisidėdavo prie buities, o SUA1 savo ruožtu padėdavo močiutei ūkio darbuose, tvarkant sodybą bei sprendžiant kasdienius praktinius klausimus. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas jų tarpusavio artumas yra pagrįstas ne vien formaliais giminystės ar biografiniais faktais, bet ilgamečiu faktiniu tarpusavio santykiu, rūpesčiu ir pagalba.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas PRS1 bylos nagrinėjimo metu ne kartą keitė poziciją dėl to, kur ir kokiomis sąlygomis planuoja organizuoti motinos priežiūrą: vienu metu kalbėjo apie senelių namus, vėliau – apie neįvardytą asmenį nuomojamame bute, dar vėliau – apie galimybę globą vykdyti savo ar motinos namuose. Tokia kintanti ir iki galo neapibrėžta pozicija pagrįstai sukėlė teismui abejonių dėl apelianto pasirengimo realiai ir nuosekliai organizuoti globą. Be to, SUA1 pateiktomis fotonuotraukomis, seniūnijos raštu patvirtinta, kad namas (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas gulinčiam, visiškai savimi nepasirūpinančiam asmeniui slaugyti. Tuo tarpu SUA1 byloje pateikė aiškų ir nuoseklų globos organizavimo modelį: laikiną apgyvendinimą savo šeimos būste, jeigu toks poreikis atsirastų, ir kartu inicijavo dokumentus dėl trumpalaikės/ilgalaikės socialinės globos. Tai rodo ne teorinį, o praktinį pasirengimą spręsti močiutės priežiūros klausimus. Svarbu ir tai, kad šie veiksmai buvo atlikti iš anksto, nelaukiant galutinio sprendimo byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad SUA1 pateikė realesnes, nuoseklesnes ir objektyviai įgyvendinamas alternatyvas dėl SUA2 globos organizavimo, tuo tarpu apelianto siūlymai iš esmės liko deklaratyvūs, nepakankamai konkretūs ir nepatvirtinti patikimais duomenimis.

Ypatingą reikšmę turi aplinkybė, kad net po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo apeliantas išgrynino 1 000 Eur iš SUA2 banko sąskaitos ir negrąžino banko kortelės laikinam turto administratoriui. Šios aplinkybės apeliantas objektyviais duomenimis nepaneigė. Taip pat pažymėjo, kad apeliantas iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo iš naujo pervertinti tas pačias faktines aplinkybes dėl lėšų naudojimo, tačiau nepateikia naujų, patikimų ir objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą apie jo motyvacijos neaiškumą ir asmeninį suinteresuotumą turto klausimais. Priešingai, byloje nustatyta, kad būtent SUA1, gavęs laikinojo administravimo funkcijas, ėmėsi konkrečių veiksmų dėl SUA2 turto ir interesų apsaugos. Apeliacinis skundas iš esmės nepaneigia nė vienos iš pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo lemiamos sprendžiant dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, būtent: (i) aiškios ir nuoseklios SUA2 valios, kad ją globotų SUA1; (ii) objektyviai realesnio SUA1 pasirengimo organizuoti globą; (iii) savivaldybės institucijos nepritarimo PRS1 kandidatūrai; (iv) aplinkybių, keliančių abejonių dėl PRS1 motyvacijos ir sąžiningumo sprendžiant SUA2 turto klausimus. Vien nesutikimas su šiomis išvadomis nesudaro pagrindo jas laikyti neteisėtomis ar nepagrįstomis.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neva rėmėsi šališkais savivaldybės institucijos, gydytojos, advokatės ir kitų proceso dalyvių paaiškinimais, nepakankamai įvertino jo paties rūpinimąsi motina, nepagrįstai sureikšmino jo galimai anksčiau buvusias problemas dėl alkoholio vartojimo, taip pat netinkamai interpretavo jo paaiškinimus dėl būsimos globos organizavimo. Vien tai, kad teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ne apelianto, o kitų byloje apklaustų asmenų paaiškinimams, savaime nereiškia šališkumo. Teismas sprendimą grindė ne vien atskirų asmenų subjektyviais vertinimais, bet visų byloje esančių duomenų visuma, t. y. SUA2 išreikšta valia, savivaldybės institucijos išvada, ekspertizės duomenimis, gydytojos parodymais, faktiniais duomenimis apie gyvenimo sąlygas, dokumentais dėl globos organizavimo bei pačių pretendentų elgesiu. Net jeigu apeliantas faktiškai lankė motiną ligoninėje, pirko tam tikras priemones ar teikė jai pagalbą, ši aplinkybė pati savaime dar nelemia, kad būtent jis yra tinkamiausias asmuo vykdyti globėjo ir turto administratoriaus funkcijas. Sprendžiant dėl globėjo paskyrimo svarbu vertinti ne vien pavienius rūpinimosi veiksmus, bet kandidato nuoseklumą, sąžiningumą, gebėjimą organizuoti tęstinę globą ir užtikrinti neveiksnaus asmens interesų prioritetą. Apelianto argumentai dėl jo tariamo pažeminimo proceso metu ar dėl institucijų darbuotojų neva asmeninio nusistatymo yra deklaratyvūs, nepagrįsti leistinais ir pakankamais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimo dalies, kurioje suinteresuotas asmuo SUA1 buvo paskirtas suinteresuoto asmens SUA2 globėju ir turto administratoriumi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – A. G. mirties liudijimą ir prašo pridėti šį naują dokumentą prie bylos. Pareiškėjas šiuo įrodymu siekia paneigti aplinkybę, kad suinteresuotą asmenį SUA1 po jo mamos mirties užaugino močiutė SUA2.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktą).

Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą papildomą rašytinį įrodymą apeliacinės instancijos teisme, laiko, jog pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad jo teikiamų įrodymų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas apelianto pateiktas įrodymas neturi lemiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl abiejų kandidatų tinkamumo globoti neveiksnia pripažintą SUA2. Pažymėtina, jog civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų, leidžiančių išspręsti šalių ginčą. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia pareiškėjo pateiktų papildomų duomenų nepridėti prie nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamus klausimus spręsti vertinant pagal jau byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, SUA2 nuo 2024 m. liepos 11 d. neterminuotai pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. liepos 23 d. „Sprendimą dėl dalyvumo lygio“ Nr. STS-7970 nustatytas 10 procentų dalyvumo lygis ir 90 procentų netekto dalyvumo lygis. 2023 m. liepos 27 d. Sprendimu dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. STS-3982 jai nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2024 m. liepos 20 d. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. 2024 m. liepos 23 sprendimu Nr. STS-7971 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ jai buvo nustatytas II lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis. 2024 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje Nr. 2024-08-26/57 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, jog SUA2 negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ir atstovavimas.

Nagrinėjamoje byloje 2025 m. sausio 15 d. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė SUA2 psichinei būklei nustatyti. 2025 m. balandžio 1 d. – balandžio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-191/2025 nurodyta, jog SUA2 konstatuojama staiga prasidėjusi (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę SUA2 negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Dėl globėjo ir turto administratoriaus neveiksniu pripažintam asmeniui paskyrimo

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2026 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies – pripažino SUA2 neveiksnia visos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėju ir turto administratoriumi paskyrė suinteresuotą asmenį SUA1, o ne pareiškėją PRS1. Būtent šioje dalyje pareiškėjas ir pateikė apeliacinį skundą teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimtas sprendimas vienašališkas, paremtas hipotezėmis, prieštaraujantis neveiksnia pripažintos SUA2 interesams.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, teismas nustato faktinius duomenis šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga patikrinti ir įvertinti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus dokumentus, teismo posėdžių metu šalių, jų atstovų teiktus paaiškinimus, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo jį paskirti SUA2 globėju, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai įvertino šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, analizavo realias kiekvieno pretendento galimybes atlikti globėjo ir turto administratoriaus funkcijas bei užtikrinti neveiksnaus asmens teisių ir interesų apsaugą. Teismas, nutardamas SUA2 globėju paskirti suinteresuotą asmenį SUA1, o ne pareiškėją PRS1, įvertino įrodymų visetą ir kiekvieno pretendento pastangas bei elgesį ne tik po pareiškimo teismui pateikimo, bet ir gerokai prieš tai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo ne objektyvus, vienašališkas, sprendimą grindė tik prielaidomis ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad globos nustatymo tikslas lemia, jog skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas neveiksnia pripažintos SUA2 globėju ir turto administratoriumi paskirdamas suinteresuotą asmenį SUA1 atsižvelgė į jo asmenines savybes, charakteristikas, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymus ir išvadas, pačios SUA2 nuomonę. Teismas laikė, jog SUA1 geriau užtikrins neveiksnaus asmens interesus ir turto apsaugą, kadangi jau ėmėsi aktyvių veiksmų – rūpinosi jos buitimi, gydymu, lankė ligoninėje, sumokėjo žemės mokestį, domėjosi žemės sklypų nuoma ir pan. Tuo tarpu pareiškėjo motyvacija ir galimybėmis rūpinti mama pirmosios instancijos teismas suabejojo. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo lanko SUA2 ligoninėje, domisi jos gydymu, abu sutinka būti SUA2 globėjais, jų sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį. Tačiau kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl tinkamo globėjo paskyrimo, turi reikšmės ir kitos aplinkybės – pretendento asmenybė, ryšys su neveiksniu asmeniu, gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas PRS bylos nagrinėjimo metu nuolat keitė poziciją, kur planuoja prižiūrėti motiną SUA2. Teismo posėdžių metu nurodė, kad planavo motiną vežti į senelių namus, bet šiuo metu yra suradęs asmenį, kuris prižiūrės mamą nuomojame bute (duomenys neskelbtini), to asmens duomenų ir slaugymo vietos nurodyti negalėjo, oficialaus susitarimo nebuvo sudaręs. PRS1 nurodė, kad savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturi sąlygų prižiūrėti motinos, nes gyvena vienas, o SUA2 gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra įruošta slaugyti sergantį asmenį, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir nurodė, kad laikinai galėtų pasiimti motiną pas save. Kito posėdžio metu vėl pakeitė savo nuomonę ir nurodė galintis apsigyventi kartu su motina jos namuose, kadangi namas nėra labai blogos būklės, name yra elektra, šulinys, vandens šildymui boileris, vanduo į vidų nuvestas, bet sutrūkęs vamzdis, tik nėra lovos. Pažymėtina, kad SUA2 gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra tinkama slaugyti savimi pasirūpinti negalintį asmenį, kadangi buities sąlygos ten yra netinkamos, ką patvirtina ne tik suinteresuoto asmens pateiktos namo nuotraukos, tačiau ir Šakių seniūnijos rašte nurodomos aplinkybės (namo kaminas sugriuvęs, aplinka prižiūrima minimaliai, per langą nesimato buities daiktų ar gyvenimo name požymių). Be to, pareiškėjas Skyriui yra nurodęs, kad pats pasirūpinti mama negalėtų, todėl tvarkys dokumentus dėl mamos apgyvendinimo globos namuose (Skyriaus atsiliepimas), tačiau iki šiol pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (apart pareiškimo teismui padavimo dėl neveiksnumo nustatymo), sprendžiant klausimus dėl tinkamos mamos priežiūros. Taigi, nėra aišku, kaip konkrečiai pareiškėjas ketina užtikrinti SUA2 slaugą ir nuolatinę priežiūrą, kur SUA2 gyventų iki jos patalpinimo globos namuose, kadangi SUA2 reikalinga nuolatinė pagalba. Nors pareiškėjas nurodo, kad SUA2 gali prižiūrėti ir pasamdytas asmuo be medicininio išsilavinimo, tačiau nepateikė duomenų, kad toks asmuo yra, su juo susitarta dėl paslaugų teikimo ir neaišku, kur tokios paslaugos būtų teikiamos. (duomenys neskelbtini) ligoninės 2025 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodyta, kad SUA2 turi visišką negalią, jai išsivystęs pilna kairės pusės paralyžius, pati neatsisėda, nepasiverčia lovoje, nepavalgo, šalinimo funkcijos nekontroliuojamos, todėl speciali medicininė priežiūra jai reikalinga visą parą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pats nurodo, kad iki šiol vyksta mamos gydymas, todėl būtinybės ieškoti galimybių išvežti SUA2 į senelių namus neieškojo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ligonio gydymas ligoninėje negali trukti amžinai, todėl reikia spręsti klausimus dėl SUA2 apgyvendinimo specializuotoje įstaigoje galimybių. Skyrius nurodo, kad pareiškėjas daugiau nei pusę metų neįvykdė savo įsipareigojimo dėl ilgalaikės socialinės globos dokumentų sutvarkymo seniūnijoje, nors buvo pažadėjęs, jog viską sutvarkys laiku.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytomis abejonėmis dėl pareiškėjo PRS1 sąžiningumo ir motyvacijos siekiant globoti neveiksniu pripažintą asmenį. Šias išvadas lėmė byloje surinkti duomenys, pačio pareiškėjo abejonės ir neapsisprendimas dėl globos būdo ir vietos. Svarbu tai, kad PRS1 kandidatūrai nepritarė nei vienas proceso dalyvis – nei SUA2 atstovė, nei Skyrius, nei suinteresuotas asmuo SUA1. PRS1 charakterizuojamas neigiamai, jo aiškios pozicijos byloje sprendžiamu klausimu neturėjimas, pozicijos keitimas pagrįstai teismui kėlė abejonių. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas lanko mamą ligoninėje, parūpina slaugos ir higienos priemonių, tačiau tai yra vaiko pareiga pasirūpinti sergančia mama nepriklausomai nuo to, esi paskirtas globėju ar ne. Pažymėtina, kad slaugos priemones pareiškėjas pirko iš SUA2 lėšų, kadangi banko kortelė iki šiol yra pareiškėjo žinioje, o pati SUA2 nurodė, kad jau kuris laikas PRS1 pinigų iš jos neprašo. Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė nurodė, kad PRS1 iki teismo proceso buvo retas svečias pas mamą, socialinės darbuotojos turėdavo skambinti jam ir prašyti, kad atneštų sauskelnių ir kitų priemonių. Be to, nerimą šiuo atveju kelia ir PRS1 elgesys, kuomet jis bandė notaro pagalba įgyti SUA2 priklausantį turtą, t. y. buvo atsivežęs notarą į ligoninę dovanojimo sandorio sudarymui, tačiau sandoris neįvyko notarui suabejojus SUA2 veiksnumu. Šis veiksmas galimai buvo nulemtas žinios, kad SUA2 testamentu savo turtą paliko anūkui SUA . Nors nustatyta, kad PRS1 vykdo individualią veiklą, nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2025 m. balandžio mėn., išskyrus 2024 m. rugpjūčio mėn., 2025 m. kovo mėn., gavo socialinę pašalpą, tačiau nėra atlikęs privalomos visuomenei naudingos veiklos. Iš pažymos matyti, kad reikšmingų pajamų pareiškėjas negauna. Svarbi aplinkybė ir tai, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nuo SUA2 banko sąskaitos nuėmė visus ten buvusius pinigus. Pareiškėjo teigimu, pinigai panaudoti SUA2 reikmėms, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė, kaip ir nepaaiškino jokių su tuo susijusių aplinkybių. Iki šiol banko kortelė nei SUA , nei laikinam globėjui perduota nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms apie SUA1 tinkamesnį pasirengimą globoti SUA2. SUA1 tiek darbovietės, tiek Skyriaus charakterizuojamas teigiamai, turi darbą, šeimą, gyvena 3 kambarių bute, žalingų įpročių neturi, pagal galimybes lanko ir rūpinasi SUA2, tvarko su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalus. Skyrius išvadoje nurodo, jog SUA1 nuosekliai rūpinasi savo močiute, įsitraukia į visus su ja susijusius klausimus. Skyriaus prašymu laiku ir tvarkingai sutvarkė visus reikalingus dokumentus seniūnijoje dėl trumpalaikės/ilgalaikės socialinės globos institucijoje. (duomenys neskelbtini) globos namų rašte nurodyta, kad šiuo metu eilėje dėl trumpalaikės/ilgalaikės socialinės globos institucijoje laukia 14 asmenų, SUA2 eilėje yra 10, todėl negali pasakyti tikslios datos dėl apgyvendinimo. Pats suinteresuotas asmuo išreiškė aiškią poziciją, jog močiutę galės parsivežti į savo namus susiklosčius tokioms aplinkybėms, jei SUA2 reikėtų pasiimti iš ligoninės, neatėjus eilei gauti trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą institucijoje. Taigi aptartos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie SUA1 iniciatyvumą sprendžiant SUA2 neveiksnumo nustatymo klausimą, pagrindžia didesnį šio asmens atsakingumą rūpinantis SUA2 interesais, o apeliantas šios išvados nepaneigė.

Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl globėjo neveiksniu pripažintam asmeniui paskyrimo grindžia teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 61 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas teisėjo nušalinimo institutas. Tuo atveju, kai aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjų šališkumą, suinteresuotam asmeniui buvo žinomos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau suinteresuotas asmuo, turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjams, nepasinaudojo šia teise, tai suponuoja išvadą, jog pats suinteresuotas asmuo nevertino, jog jo teisė į nešališką teismą buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 34 punktas).

Kaip jau anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausė bylos dalyvių paaiškinimus ir juos įvertino. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodomi skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo neatitikimai paties apelianto pozicijai, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Teismas sprendimą priėmė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma bei vedinas vidiniu savo įsitikinimu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo pripažįstami teisiškai nepagrįstais.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, byloje yra daugiau SUA1 tinkamumą būti SUA2 globėju ir turto administratoriumi pagrindžiančių duomenų. Nors apeliantas akcentavo aplinkybę, kad būtent pareiškėjas PRS1 inicijavo neveiksnumo nustatymo SUA2 procesą, byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia apskritai didesnį SUA1 atsakingumą rūpinantis SUA2 nei pareiškėjo PRS1. Šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi, išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, paskyrė SUA1 SUA2 globėju ir turto administratoriumi (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad SUA1 savo, kaip globėjo ir turto administratoriaus, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Pažymėtina, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiga yra prižiūrėti ir kontroliuoti globėjo/rūpintojo funkcijų atlikimą (CK 3.278 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog CPK 494 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CPK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl socialinės paramos skyriaus daromo spaudimo ar suinteresuoto asmens SUA1 ryšių su Skyriaus specialistais nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis, grįsti vien prielaidomis, todėl nėra lemiami ir teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens tinkamumo vykdyti globėjo funkcijas.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio dalies panaikinti vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo PRS1 apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, spręstinas suinteresuoto asmens SUA1 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė duomenis apie 847 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistinos iš pareiškėjo PRS1 suinteresuoto asmens SUA1 naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti SUA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.