Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-06 · Civilinė byla Nr. e2LP-3151-1014/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-06
Bylos Nr.
e2LP-3151-1014/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01194-2026-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
UAB "Rimaitė"
Atsakovas
UAB "Išmanusis finansavimas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2LP-3151-1014/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01194-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rimaitė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Išmanusis finansavimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Rimaitė“ kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei UAB „Išmanusis finansavimas“ pareiškimo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiojančias iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y.: sustabdyti išieškojimą iš UAB „Rimaitė“ antstolės Daivos Prunskienės vykdomosiose bylose Nr. 0068/26/01402 ir Nr. 0068/26/01439, paliekant galioti taikytus turto areštus; alternatyviai – uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo parduoti patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. pareiškėja ir UAB „Išmanusis finansavimas“ sudarė paskolos sutartį Nr. PS-231114-4 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjai suteikta 149 800 Eur paskola su 14 proc. metinių palūkanų ir 0,2 proc. dydžio delspinigiais už kiekvieną pradelstą dieną. Paskola užtikrinta pareiškėjai priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; toliau – ir Patalpos) hipoteka; maksimali įkeitimo suma – 224 700 Eur. 2026 m. sausio 20 d. išduotas hipotekos kreditoriaus vykdomasis įrašas Nr. 86, pagal kurį siūloma išieškoti 191 410,88 Eur, taip pat 14 proc. metines palūkanas ir 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo 168 907,85 Eur nuo 2025 m. gruodžio 3 d. Vėliau šalys sudarė 2026 m. balandžio 30 d. susitarimą Nr. 1 ir 2026 m. liepos 9 d. susitarimą Nr. 2, kuriais apskaičiavo ir sutarė dėl visos iki jų pasirašymo susidariusios skolos, įskaitant palūkanas ir delspinigius. Pagal susitarimą Nr. 2 skola 2026 m. liepos 9 d. sudarė 185 831,90 Eur, nuo kurios skaičiuojamos 14 proc. metinės palūkanos. Skolai užtikrinti išrašytas paprastasis vekselis, pagal kurį 2026 m. rugpjūčio 19 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 3873 dėl 185 831,90 Eur su 14 proc. metinėmis palūkanomis. Antstolė Daiva Prunskienė abu vykdomuosius įrašus vykdo atskirose vykdomosiose bylose. Pareiškėjos banko sąskaitos areštuotos, o Patalpoms gresia priverstinis pardavimas. Pareiškėjos prašymus nedubliuoti išieškojimo antstolė atmetė, nurodydama neturinti kompetencijos šio klausimo spręsti. Susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 šalys sutarė dėl visos skolos iki 2026 m. liepos 9 d., abu vykdomieji įrašai išduoti dėl tos pačios prievolės, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0068/26/01402 skaičiuojamos 120 378,07 Eur palūkanos ir delspinigiai nuo 2025 m. gruodžio 3 d. už tą patį laikotarpį išieškomi antrą kartą; be to, hipoteka užtikrinta tik iki 224 700 Eur, o šioje byloje reikalaujama daugiau kaip 306 000 Eur. Delspinigiai kartu su palūkanomis akivaizdžiai neprotingi ir mažintini (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą pareikš UAB „Išmanusis finansavimas“ ieškinį, kuriuo prašys: 1) nustatyti, kad pareiškėjos skola 2026 m. liepos 9 d. sudarė 185 831,90 Eur, ir pripažinti, kad vykdomasis įrašas Nr. 86 nevykdytinas ta dalimi, kuria juo išieškomos palūkanos ir delspinigiai už laikotarpį iki 2026 m. liepos 9 d. 2) sumažinti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. per dieną; 3) pripažinti, kad pagal vykdomuosius įrašus Nr. 86 ir Nr. 3873 išieškoma ta pati prievolė, todėl bendra išieškota suma negali viršyti vienos skolos.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti: sumokėti reikamo dydžio žyminį mokestį, nustatyto dydžio užstatą ir pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei aiškiai nenurodžius ieškinio sumos, teismas negali paskaičiuoti ir reikalingos mokėti žyminio mokesčio ir užstato sumos, taip pat ir spręsti dėl bylos teismingumo. Teismas įpareigojo nurodyti būsimo ieškinio sumą, tinkamai suformuluoti preliminarius būsimo ieškinio reikalavimus, nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu.

Pareiškėja 2026 m. spalio 28 d. pateikė procesinį dokumentą dėl trūkumų šalinimo, prašė atidėti žyminio mokesčio, užstato sumokėjimą. Nurodė, kad būsimo ieškinio suma sudaro 124 806,71 Eur. Pareiškėja patikslino preliminarius būsimo ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti 2026 m. sausio 20 d. hipotekos kreditoriaus vykdomąjį įrašą Nr. 86 nevykdytinu ta dalimi, kuria išieškoma daugiau nei 185 831,90 Eur skola su 14 proc. metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2026 m. liepos 9 d.; 2) pripažinti, kad 2026 m. rugpjūčio 19 d. vykdomasis įrašas Nr. 3873 ir vykdomasis įrašas Nr. 86 išduoti dėl tos pačios prievolės, ir pripažinti juos nevykdytinais tiek, kiek pagal juos bendrai išieškoma daugiau nei nurodyta skola; 3) sumažinti 2023 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartyje Nr. PS-231114-4 nustatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc. per dieną. Priežastimis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pareiškėja nurodė: 1) antstolė 2026 m. spalio 21 d. pradėjo Patalpų įkainojimą ir nustatė 3 dienų terminą nuomonei dėl jų kainos pareikšti; 2) detalių palūkanų ir delspinigių skaičiavimų nebuvimą bei antstolės raštuose nurodytų išieškotinų sumų prieštaringumą; 3) vykstančias derybas dėl refinansavimo. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Rimaitė“ prašymai atidėti žyminio mokesčio, užstato sumokėjimą atmesti, nustatytas 7 kalendorinių dienų procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir užstatą. 2026 m. lapkričio 3d., 2026 m. lapkričio 4 d. UAB ,,Rimaitė“ patekė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį ir užstatą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą, t. y. turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1054-302/2021).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1285-450/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-910/2022).

Taigi asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, privalo pagrįsti ne tik bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-577/2026; 2026 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-923-1097/2026). Pareiga įrodyti nurodytas aplinkybes tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo netaikomos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pareiškėja nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t. y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio, pagal pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomą būsimo ieškinio reikalavimų pobūdį nėra pagrindo konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą. Be to, teismo nuomone, Pareiškėja prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, tinkamai nepagrindė priežasčių, kliudančių jai pateikti ieškinį.

Akcentuotina, kad įprastai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas kartu su ieškiniu, o CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė yra išimtis, skirta situacijoms, kai ieškovas objektyviai negali iš karto pareikšti ieškinio. Nurodomos priežastys turi būti konkrečios ir objektyvios, deklaratyvūs teiginiai ar vien siekis pateikti geriau motyvuotą ieškinį nelaikytini pakankamu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja nurodė, kad vyksta derybos dėl refinansavimo, siekiama, jog priverstinis turto pardavimas neužkirstų kelio refinansavimui, akcentavo, kad antstolė 2026 m. spalio 21 d. pradėjo ginčo patalpų įkainojimą ir nustatė 3 dienų terminą nuomonei dėl jų kainos pareikšti, Pareiškėja paaiškino, kad jai trūksta skaičiavimų tikslesnei ieškinio sumai ir reikalavimams pagrįsti, vertino antstolės raštuose nurodytas išieškotinas sumas kaip prieštaringas.

Teismo įsitikinimu, nurodomos ieškinio nepateikimo priežastys konkrečiu atveju nėra pakankamos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pakeitimo pagrįsti. Pastebėtina, kad Pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių įrodymų bylai iškelti šiuo metu negali pateikti, tik deklaratyviai teigia, jog jai trūksta skaičiavimų tikslesnei ieškinio sumai ir vertina antstolės raštuose nurodytas išieškotinas sumas kaip prieštaringas. Pažymėtina, kad pareiškėja šalindama trūkumus apskaičiavo būsimo ieškinio sumą ir nurodė būsimo ieškinio reikalavimus, remdamasi tais pačiais duomenimis, kuriuos turėjo prašymo padavimo metu (kartu su prašymu Pareiškėja pateikė tiek vykdomuosius įrašus, tiek susitarimus, tiek antstolės patvarkymus), taigi, teismo vertinimu, iš esmės visos ieškiniui parengti reikšmingos aplinkybės Pareiškėjai žinomos.

Teismas vertina, kad iš prašyme pateiktų duomenų nėra pagrindo išvadai, kad byloje yra kilusi neįprasta ir/ar sudėtinga teisinė situacija, kuriai tinkamai kvalifikuoti būtų reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, byla būtų didelės apimties ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėja prašymo pateikimo metu objektyviai negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio. Vertintina, kad teigiamas antstolės apskaičiavimų prieštaringumas iš esmės yra galimo būsimo ginčo dalykas, o trūkstami duomenys gali būti išreikalauti bylos nagrinėjimo metu (CPK 199 straipsnis), ieškinio dalykas ir suma – patikslinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 141 straipsnis). Pareiškėja iš esmės nenurodo, kokių konkrečiai duomenų ieškinio parengimui jai stinga, taip pat nenurodo, kodėl jų negavo iki šiol. Teismas daro išvada, kad visos esminės ieškinio pareiškimui būtinos nustatyti faktinės aplinkybės Pareiškėjai yra žinomos, ji yra surinkusi pagrindinius bylai reikšmingus įrodymus, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad prašymo pateikimo metu ji negali pateikti privalomus reikalavimus atitinkančio ieškinio.

Teismo vertinimu, derybų dėl refinansavimo vedimas taip pat nėra priežastis, kliudanti pateikti ieškinį ar pagrindas konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjos apsisprendimas nukreipti pastangas į ginčo sprendimą kitais būdais susijęs ne su priežastimis, galimai kliudančiomis pareikšti ieškinį, o su jos pasirinktu elgesiu susidariusioje faktinėje situacijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-923-1097/2026). Pareiškėjos argumentas, kad prašomomis priemonėmis siekiama, jog priverstinis turto pardavimas neužkirstų kelio refinansavimui, rodo, kad jomis siekiama ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o laikinai sustabdyti išieškojimą, kol bus ieškoma finansavimo. Toks tikslas nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtimi.

Pažymėtina ir tai, kad nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu ieškovas turėjo daug laiko įvertinti visą reikšmingą informaciją ir kreiptis į teismą su ieškiniu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo paprastai nėra tenkinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-577/2026). Nagrinėjamu atveju apie, jos manymu, pažeistas teises Pareiškėja žinojo ne mažiau kaip kelis mėnesius iki kreipiantis su nagrinėjmu pareiškimu į teismą (vykdomasis įrašas Nr. 86 išduotas 2026 m. sausio 20 d., susitarimas Nr. 2, kuriuo pareiškėja grindžia savo poziciją dėl skolos dydžio, sudarytas 2026 m. liepos 9 d., vykdomasis įrašas Nr. 3873 išduotas 2026 m. rugpjūčio 19 d., abu vykdomieji įrašai vykdomi, pareiškėjos sąskaitos areštuotos, o jos prašymus nedubliuoti išieškojimo antstolė atmetė), išieškojimo nukreipimas į hipoteka įkeistą turtą yra dėsningas kreditoriaus veiksmas, apie kurį, bylos duomenimis, Pareiškėjai buvo žinoma. Dėl argumentų esant ypatingos skubos situaciją, antstolei 2026 m. spalio 21 d. pradėjus ginčo patalpų įkainojimą, pažymėtina tai, kad po įkainojimo turtas realizuojamas iš varžytynių tik atlikus kitus CPK VI dalyje nustatytus vykdymo veiksmus.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto; laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių labiau, negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1656-1120/2020).

Pažymėtina, kad būsimais reikalavimais pareiškėja neginčija nei Sutarties, nei hipotekos sandorio, nei hipotekos kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, Pareiškėja pripažįsta, kad 2026 m. liepos 9 d. buvo skolinga 185 831,90 Eur ir kad nuo šios sumos skaičiuojamos 14 proc. metinės palūkanos. Kaip galima spręsti iš suformuluotų būsimų reikalavimų, Pareiškėja iš esmės sieks susimažinti priverstine tvarka išieškomos sumos dydį, kurią pareiškėja įvertino 124 806,71 Eur. Pareiškėjos prašomos priemonės – tiek išieškojimo sustabdymas abiejose vykdomosiose bylose, tiek draudimas parduoti Patalpas iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui visiškai sustabdytų ir neginčijamos, pačios Pareiškėjos pripažįstamos skolos išieškojimą. Tokios priemonės faktiškai paneigtų hipotekos kreditoriaus teisę gauti neginčijamą reikalavimo dalį, būtų akivaizdžiai neproporcingos ir suteiktų pareiškėjai nepagrįstą prioritetą. Ginčijant tik dalį pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos sumos, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik ginčijamai sumai, o neginčijamoje dalyje išieškojimas nestabdomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, tačiau ir tokiu atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja jos taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti rezervuotai, hipotekos kreditorius, laiku neatgavęs skolos, turi teisę teisėtai inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš jo naudai įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1656-1120/2020). Vykdymo veiksmų sustabdymas iš esmės vien tuo pagrindu, kad inicijuotas naujas civilinis ginčas, sumenkintų vykdomojo dokumento privalomumą ir jo galią, pažeistų išieškotojo interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą skolininko interesų užtikrinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020).

Pareiškėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja su galimu hipoteka įkeistų Patalpų pardavimu. Tačiau vien pagal pačios pareiškėjos poziciją neginčijama skola 2026 m. spalio 21 d. sudaro 193 245 Eur (185 831,90 Eur ir apie 7 413 Eur palūkanų). Pagal vykdomąjį įrašą Nr. 86 pagrindinė skola maksimaliosios hipotekos sumos neviršija. Iš Pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0068/26/01439 iš jos sąskaitos nurašyta 1 801,84 Eur, tačiau duomenų, kad tą pačią prievolę suinteresuotas asmuo būtų faktiškai gavęs dukart ar kad būtų išieškota daugiau, nei Pareiškėja pripažįsta esanti skolinga, nepateikta. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie Patalpų vertę, todėl nepagrindė ir to, kad jas pardavus būtų išieškota daugiau, nei pati Pareiškėja pripažįsta esanti skolinga.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdžius išieškojimo iš UAB „Rimaitė“ vykdomosiose bylose Nr. 0068/26/01402 ir Nr. 0068/26/01439; alternatyviai – neuždraudus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo parduoti patalpas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) )) jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, taip pat neįrodė, kad prašymo padavimo metu buvo kilusi reali, konkreti grėsmė jos turtiniams interesams. Be to, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Pareiškėja neįrodė egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo specialiųjų sąlygų (priežasčių, kliudančių pareikšti ieškinį, ir aplinkybių, patvirtinančių ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos poreikį). Teismas daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui (CPK 147 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis).

Nepatenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, Pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas užstatas, kadangi jis sumokėtas Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad toks užstatas negrąžinamas tik nepateikus ieškinio teismo nustatytu terminu, tačiau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepatenkinimas neleidžia teismui nustatyti terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, taigi atmetus prašymą, išnyksta CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyto užstato, užtikrinančio ieškinio pareiškimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 2 dalimi, 147 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 151 straipsniu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Rimaitė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atmesti.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Rimaitė“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 955,53 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 53 ct) užstatą, sumokėtą 2026 m. lapkričio 3 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio pareikšti ieškinį bendra tvarka ir jame prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė