- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2-1656-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00603-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, antstolis Donatas Kisielius, antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti hipoteką pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasibaigusia; 2) pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą pasibaigusiu; 3) pripažinti hipoteką pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką pasibaigusia; 4) pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinį įkeitimą pasibaigusiu; 5) pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. atsakovių kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dalyje, kuria KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido, o UAB „EDS INVEST“ įsigijo reikalavimus pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinę hipoteką, 2012 m. spalio 5 d. sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), hipotekos ir reikalavimus pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinį įkeitimą, 2012 m. spalio 5 d. sutartinį įkeitimą.
2. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą (veiksmus) antstolio Donato Kisieliaus vykdomoje byloje Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142 – sustabdyti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose parduodamas UAB „Emilė“ priklausantis turtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama apsaugoti ieškovės turtą nuo perleidimo tretiesiems asmenims iki ginčo išnagrinėjimo. Be to, tolesnis vykdomųjų veiksmų atlikimas, padarytų beprasmį šioje byloje priimtiną sprendimą (jei ieškinys būtų tenkintas) ir būtų žalingas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo požiūriu, nes būtų parduotas UAB „Emilė“ priklausantis turtas, kuris yra įkeistas pagal hipotekos sandorį, kurį prašoma pripažinti įvykdytu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
5. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje yra pateikti reikalavimai dėl pripažinimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus pripažinti pasibaigusias sutartines hipotekas, susitarimus dėl sutartinių hipotekų pakeitimo ir papildymo ir sutartinį įkeitimą, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
6. Be to, ieškovė nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieškovė nepagrindė, kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdymo procesą (veiksmus) antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142 – sustabdyti varžytines, kuriose parduodamas UAB „Emilė“ priklausantis turtas (pastatas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, šis sprendimas būtų įvykdytas, kai teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka hipotekos registrui pateiks pranešimą apie hipotekos pabaigą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nereikalauja įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo proceso antstolis Donatas Kisielius tęsia vykdymo veiksmus ir toliau siekia parduoti ginčijama sutartine hipoteka įkeistą UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Jei vykdymo procese šis turtas bus parduotas, tai hipoteka pasibaigs CK 4.197 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiuo atveju antstolis Taisyklių nustatyta tvarka Hipotekos registrui pateiks atitinkamą pranešimą ir ginčijama hipoteka būtų išregistruota iš Hipotekos registro, o ieškovui palankus teismo sprendimas nebegalėtų būti įvykdytas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą atsakovės UAB „EDS INVEST“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-382/2010; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2014).
10.2. CK 4.197 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad hipoteka pasibaigia, kai teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka. Remiantis tuo pažymėtina, jog hipotekos pabaiga nėra siejama su hipotekos išregistravimu iš Hipotekos registro. Hipotekos registras ir jame pateikiami duomenys yra skirti juridinių faktų, susijusių su turto hipoteka ir (ar) įkeitimu, išviešinimui, o ne teisių ir pareigų pagal sutartinę hipoteką sukūrimu ar panaikinimu.
10.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018 ir kt.).
10.4. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atsakovių įsitikinimu, šioje byloje negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria spręsta atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje yra pareikšti reikalavimai dėl pripažinimo (hipotekos ir įkeitimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų prigimtį ir teismo sprendimu tokius reikalavimus patenkinus kilsiančias teisines pasekmes. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad byloje yra pareikštas ieškinys dėl pripažinimo neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės.
16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (šiuo atveju hipotekos ir įkeitimo sandoriai, kurių pagrindu yra išduoti notaro vykdomieji įrašai). Tačiau tokiu atveju būtina nustatyti ar egzistuoja sąlygos tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga, o atskiruoju skundu ši išvada nėra ginčijama, todėl spręstina, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.
17. Pažymėtina, kad būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).
18. Grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindžia aplinkybe, kad nestabdžius priverstinio vykdymo veiksmų būtų parduotas ieškovei UAB „Emilė“ priklausantis turtas, kuris yra įkeistas pagal hipotekos sandorį, kurį šioje byloje prašoma pripažinti įvykdytu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog UAB „Interbesta“, perėmusi ieškovės UAB „Emilė“ skolą pagal su atsakove KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį neatsiskaitė su atsakove (kreditore). Šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kad atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ priverstinio išieškojimo veiksmus būtų pradėjusi nepagrįstai ir (ar) piktnaudžiaudama teise. Atitinkamai, ieškovės ieškinyje dėstomos aplinkybės, kad lėšos skolos grąžinimui bus išieškotos iš jai priklausančio turto šioje proceso stadijoje nepagrindžia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, nustačius, kad UAB „Interbesta“ nėra pilnai atsiskaičiusi pagal paskolos sutartį, spręstina, kad kreditorius turi teisę skolą išieškoti priverstine tvarka iš turto, kuriam šalių susitarimu buvo nustatyta hipoteka.
19. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones neproporcingai būtų suvaržytos kreditoriaus (išieškotojo) teisės, kuris, laiku neatgavęs sutartos paskolos sumos, teisėtai inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš jo naudai įkeisto turto. Be kita ko, toks vertinimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jog išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.