Vilniaus apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-1121/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21575-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 2.4.6.1; 2.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,nuteistojo V. T. (V. T.) gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:V. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. T. nustatyta galutinė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. liepos 4 d., 23.03 val. iki 2026 m. liepos 5 d., 11.48 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 4, 5 ir 10 punktais V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam šias pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę alkoholiui; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti oficialiai dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 5 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, valstybės naudai.Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 725 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.V. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. T. valstybės naudai, atmestas.Teisėjų kolegija,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsV. T. nuteistas už tai, kad jis 2026 m. liepos 4 d., apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.Apeliacinio skundo argumentai ir prašymaiApeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 22 d. nuosprendį dalyje: 1) sumažinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, pvz. 1 metams, 2) sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, 3) nekonfiskuoti apelianto vardu registruoto automobilio, priteisti konfiskuotino automobilio vertei atitinkančią piniginę sumą, automobilį važinėti paliekant žmonai. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nurodo, kad apeliantas sutinka su bausmės vykdymo atidėjimu bei skirtais įpareigojimais, tik prašo sumažinti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 2 metų iki 1 metų. Taip pat nurodo, kad po įvykio nedelsiant ėmė taisyti savo elgesį, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartotų, kreipėsi į UAB „D.“, kur išklausė privalomus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos (mokymo pažymėjimas Nr. Al-85), visiškai atsisakė alkoholio, nuo jo užsikoduodamas (UAB „A.“ pažyma). Sutinka, kad šiuo atveju vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Supranta, kad padarytas KET taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, tačiau po įvykio apeliantas keičia savo elgesį ir imasi visų įmanomų priemonių, kad daugiau tokie dalykai gyvenime nepasikartotų. Kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, todėl mano, kad teismas galėtų sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį ne ilgiau kaip 2-3 metų laikotarpiui, nes 5 metai tikrai yra be galo ilgas laikotarpis. Beveik visur dirbant ar darbinantis yra reikalaujama B vairavimo kategoriją, todėl susirasti tinkama darbą neturint teisės vairuoti ar grįžti į darbo rinką kai atimta teisė 5 metų laikotarpiui, apelianto vertinimu, bus be galo sunku. Nedirbti sau leisti negali, nes turi pasirūpinti šeima bei nepilnamečiais vaikais. Teisė vairuoti yra labai reikalinga turint šeimą ir vaikus. Su žmona V. K.-T. augina 3 nepilnamečius vaikus, žmona šiuo metu nedirba, augina vaikus. Vaikus reikia nuvežti, parsivežti. Žmona viena tikrai visur nesuspės, nes yra ką tik gimęs kūdikis. Automobilis nors ir buvo registruotas apelianto vardu, tačiau faktiškai priklauso jo žmonai. Automobilis pirktas būtent V. T. žmonai, tačiau pirkimo metu ji dar nebuvo išsilaikiusi teisių, todėl transporto priemonė registruota apelianto vardu. Šiai dienai jo žmona jau yra turi teisę vairuoti. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai ir, kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą. Apelianto vertinimu, automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-7-12-495/2020 dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo. Taip pat prie skundo nuteistasis pridėjo papildomus dokumentus: privalomojo mokymo pažymėjimo apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo žalą žmogaus sveikatai programos kopiją (1 lapas), A. T. gimimo įrašo patvirtintą kopiją (1 lapas), D. Č. gimimo įrašo patvirtintą kopiją (1 lapas), D. Č. gimimo įrašo patvirtintą kopiją (1 lapas), pažymą iš UAB „A.“ su mokėjimo kvitu (1 lapas).Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmestinasApeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde t. y. dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo bei dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir uždraudimo 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimoBK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).Byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, nustatyta viena V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. vedęs, su žmona augina tris vaikus, Sodros duomenimis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta 60 parų arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis 2021 m. spalio 4 d. bausmę atliko, 2024 m. gruodžio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs (1 t., b. l. 88–91). Paskutinių penkerių metų laikotarpiu vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų administracinį nusižengimą – transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, taip pat ne kartą už nešiurkščius (daugiausia KET pažeidimus) nusižengimus – greičio viršijimą, sustojimą draudžiamoje vietoje, neteisėtai įgytų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis laikymą (1 t., b. l. 93–95). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. vieną kartą jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metų terminui. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), kad būdamas anksčiau du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas arešto bei realaus laisvės atėmimo bausmėmis, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad nuteistajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas neturėtų būti nustatytas minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nes priešingu atveju bus sukuriamos prielaidos nuteistajam manyti, kad pakartotinai padaromi nusikaltimai yra mažiau pavojingi, ir skatins nusikalsti, o tai prieštarautų baudžiamosios teisės principams bei BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams. Pažymėtina, jog atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam suteikiama galimybė šios griežtos bausmės (laisvės atėmimo) realiai neatlikti, todėl svarbu nustatyti tinkamą bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį, skatintų nuteistąjį ilgesnį laikotarpį laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tokiu būdu keisti savo elgesį. Apygardos teismo vertinimu, šiuos tikslus gali padėti pasiekti skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ilgesnis, t. y. 2 metų atidėjimo laikotarpis, per kurį nuteistasis turėtų laikytis teismo skirtų įsipareigojimų. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už V. T. padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai nustatė 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris yra lygus įstatymo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkiui, dėl to tenkinti nuteistojo skundo reikalavimą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 metų, nėra pagrindo.Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimoTeisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, valstybės naudai. Byloje nustatyta, kad V. T. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. T. (1 t., b. l. 77) dėl to šis automobilis yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama būtent su automobilio konfiskavimu, prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės, o išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog automobilis nors ir buvo registruotas apelianto vardu, tačiau faktiškai priklauso jo žmonai. Apelianto vertinimu, automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso nuteistojo žmonai. Be to, kaip jau paminėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. T. (1 t., b. l. 77), todėl šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį.Apelianto pageidavimas išsaugoti VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti prioritetizuojamas, nes įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Akcentuotina ir tai, jog konfiskuojamo turto vertės išieškojimo klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, o formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Pažymėtina, kad asmuo, dar prieš darydamas nusikalstamą veiką, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias dėl jos padarymo. Konstatuotina, kad paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir pagrįstai vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nusprendė konfiskuoti V. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju automobilio konfiskavimu siekiama tokių teisinių padarinių, kurie būtų proporcingi V. T. padarytai nusikalstamai veikai bei jos pavojingumui, o nesant jokių kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl automobilio konfiskavimo akivaizdaus neproporcingumo ir neteisingumo, nesudaro galimybės taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Spręstina, kad automobilio konfiskavimas iš V. T. šiuo atveju atitinka turto t. y. automobilio konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo išieškoti automobilio vertę, kaip, kad prašo apeliantas, nėra.Apeliacinio skundo argumentai susiję su šeiminėmis aplinkybėmis, teismų praktikoje nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties V. T. nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo trukmėsBaudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal nagrinėjamai bylai aktualią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, remiantis kuriomis baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. T. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei nagrinėjamu atveju, nustatyto KET pažeidimo šiurkštumą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas maksimalų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į V. T. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad jis anksčiau du kartus buvo pripažintas kaltu padaręs analogiškas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, už kurias jam, be kita ko, buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (paskutinį kartą 4 metams), be to, anksčiau yra trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštaus KET pažeidimo (transporto priemonės vairavimo neturint tokios teisės) padarymą, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagrįstai uždraudė nuteistajam, naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad V. T. tokią nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, automobilį vairavo esant 3,68 promilės etilo alkoholio koncentracijai (1 t., b. l. 81–83), kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės), taip pat daugiau nei dvigubai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės). Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. T. nustatyti visi akte išdėstyti neblaivumo požymiai (nerišli kalba, alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai), jis eiti tiesia linija negalėjo, kaip ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galiuką (1 t., b. l. 79). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, jog <...> būdamas garaže, išgirdo metalo smūgį, ir išėjęs iš garažo pamatė, jog jo žmona V. su jų automobiliu atsitrenkė į šalia stovėjusį jo brolio žmonos automobilį <...>. Paaiškino savo broliui, kad automobilį vairavo ne jis, o jo žmona <...> (1 t., b. l. 114 –116). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad <...> prieš tai sakė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo žmona. Taip sakė, nes buvo neblaivus įvykio metu ir aiškiai neprisiminė įvykio aplinkybių. Dabar aiškiai pamena, kad automobilį vairavo jis. <...>. Nuo 2026 m. liepos 4 d., apie 6.00 val. jis vartojo alkoholinius gėrimus, visą dieną iki pat įvykio <...> prieš tai gėrė tris savaites nuo sūnaus gimimo. <...>. Vakare jam būnant garaže kilo noras perstatyti automobilį. <...> (1 t., b. l. 122–124). Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, kad <...> tą dieną dirbo garaže, per dieną išgėrė apie 0,5 l degtinės. Norėjo pervaryti automobilį į kiemą, atsisėdo važiuoti ir važiuodamas netyčia užkabino brolio automobilį. Tadą atvyko policija ir jį sulaikė. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Jis alkoholį vartojo mėnesį, nuo vaiko gimimo. Įvykio metu jautėsi normaliai <...> (1 t., b. l. 157–160). Taigi, V. T., pavartojęs pakankamai didelį kiekį alkoholio, sąmoningai nusprendė sėsti už automobilio vairo, o kaip pateisinimą nurodė aplinkybę, jog norėjo perstatyti transporto priemonę. Taigi, apygardos teismo vertinimu, V. T. nagrinėjamu atveju, nebuvo drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones, pasinaudojo neatsakingai. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad neteisėti V. T. veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties apelianto sveikatai ar net gyvybei. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą.Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paskirdamas V. T. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Nors skunde teigiama, kad susirasti tinkama darbą neturint teisės vairuoti 5 metus, apelianto vertinimu, bus be galo sunku, o nedirbti sau leisti negali, nes turi pasirūpinti šeima bei nepilnamečiais vaikais, žmona šiuo metu nedirba, augina vaikus, tačiau apygardos teismo vertinimu, vien tai, jog BK 2811 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas trumpinti BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino, net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti darbą atėmimą. Konstatuotina, jog nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro išskirtinio pagrindo laikyti, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar neproporcingas. Minėtos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio, todėl kilę neigiami padariniai vertintini, kaip paties V. T. veiksmų rezultatas. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai pakeis įprastą V. T. gyvenimą, tai yra neišvengiamos teisinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats apeliantas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 5 metų terminui, yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirto termino trumpinimas ne tik pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, tačiau taip pat kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę bei paskirtį.Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidųVilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 12 d. pažyma Nr. APD-2026-10341 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 83,33 Eur už V. T. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nuteistajam V. T. paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats nuteistasis su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs, į tai, kad nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, jog jo materialinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,n u t a r i a :nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo V. T. gynybos apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Paulius Veršekys