Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Danieliui Svorobovičiui (Daniel Svorobovič),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 ( ATS1 ) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GS Core“, UAB „PRO INVEST GROUP“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui 2026 m. balandžio 3 d. buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir duomenų apie gaunamas pajamas ir jam priklausantį nekilnojamąjį bei registruotiną kilnojamąjį turtą pateikimo, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimas į ieškinį ir minėti prašyti pateikti duomenys nepateikti.

Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateiktą išvadą.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovui šaukimas į 2026 m. gegužės 27 d. 10 val. parengiamąjį teismo posėdį išsiųstas 2026 m. gegužės 4 d. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas tinkamai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos pašto siuntos įteikimo patvirtinimas patvirtina, kad procesiniai dokumentai 2026 m. gegužės 7 d. įteikti seseriai (duomenys neskelbtini)). Šaukimas į 2026 m. birželio 25 d. 10 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį išsiųstas 2026 m. gegužės 27 d. pirmiau minėtu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos pašto siuntos įteikimo duomenyse nurodyta, kad procesiniai dokumentai 2026 m. gegužės 29 d. įteikti seseriai (duomenys neskelbtini)). Šaukimas į 2026 m. liepos 8 d. 11 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, išsiųstas 2026 m. birželio 25 d. atsakovo pirmiau nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei atsakovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas tinkamai. 2026 m. birželio 25 d. iš atsakovo el. paštu gautas atsakymas: „Nieko čia ne bus dar karta jums pasakiau aš usienio dirbi neturiu laiko ant jos <..>“, taip pat Lietuvos pašto siuntos įteikimo duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai 2026 m. liepos 1 d. įteikti atsakovui asmeniškai. Atsakovui buvo išaiškinta galimybė teismo posėdyje dalyvauti nuotoliu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą teisme ir apie paskirtus teismo posėdžius, iš atsakovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ar posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nebuvo gauti, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad IES1 (ikisantuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“) ir ATS1 (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose įtvirtintos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad, praėjus dviem santuokos metams, jie pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, dėl ko santykiai atšalo. Atsakovas buvo jai neištikimas, taip pat kaltindavo neištikimybe ir ją, naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, netinkamai elgėsi jos ir jų bendro vaiko atžvilgiu. Santuokos metu išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į tarpusavio santykius. Ieškovės teigimu, jiems trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu. Ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, o bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tikėtina, jog, atsiradus problemoms ir nesutarimams, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai realių pastangų rasti abiem priimtinas išeitis ir išsaugoti santuoką, kreiptis į specialistus pagalbos, keisti bendravimo kokybę ir gerbti vienas kitą, taip pažeisdami savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Priešingai, byloje esantys duomenys ir ieškovės paaiškinimai, teikti tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu, leidžia teismui daryti išvadą, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio apie metus laiko, atsakovas nesutikimo su prašymu nutraukti santuoką nepateikė, nors akivaizdu, kad apie iškeltą bylą žinojo, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

Pažymėtina, kad, nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs atsakovo pasyvumą nagrinėjamoje byloje, teismas sprendžia, kad santuoka tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 iširo ir ji nutrauktina pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl jos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų išdėstyta jo pozicija šiuo klausimu, nėra pateikęs, be to, nedalyvavo teismo posėdžiuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovei paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos po santuokos nutraukimo nustatymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Į bylą pateiktas gimimo įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip matyti tiek iš patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, pastaruosius metu tik ieškovė rūpinasi vaiko vystymusi bei ugdymu ir sudaro sąlygas vaikui normaliai gyventi. Į bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena kartu su motina IES1 ir nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Su išvada pateiktas (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, kuriame yra visi patogumai, vanduo ir centrinis šildymas, apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga. Nepilnametis vaikas neturi atskiro kambario, tačiau miegamajame jam įrengta lova, o svetainėje turi daug žaislų. (Duomenys neskelbtini) vaiko išklausymo akte užfiksuota, kad Tarnybos specialistams nepilnametis pasakojo, jog darželyje jaučiasi gerai, turi ten daug draugų, su tėvu bendrauti nenori, nes tėvas su juo nebendrauja. Pasak nepilnamečio, kai motina nuveža jį pas tėvą, jis daugiausia laiko praleidžia su seneliais. Iš (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje kartu su savo tėvais gyvena trijų kambarių gyvenamajame name. Nuosavybės teise gyvenamasis namas priklauso atsakovo tėvams, name yra visi būtini patogumai – vanduo tiekiamas iš gręžinio, įrengtas sanitarinis mazgas, namas šildomas kietuoju kuru, apsilankymo metu name buvo švaru ir tvarkinga, nepilnamečiam vaikui atskiro kambario nėra įrengta, tačiau miegamajame jam skirta lova, taip pat yra daug žaislų. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su reikalavimu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nes nenori, kad vaiką augintų pašaliniai asmenys. Atsakovas nurodė, kad pageidautų, jog vaikas gyventų pakaitomis, dvi savaites su juo ir dvi savaites su ieškove. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, jis norėtų su vaiku bendrauti kiekvieną savaitgalį, o dirbdamas užsienyje palaikyti ryšį vaizdo skambučiais taip pat kiekvieną savaitgalį.

Nors atsakovas Tarnybos specialistui ir nurodė, kad norėtų, jog vaikas gyventų tiek su juo, tiek su ieškove pakaitomis, įvertinus ieškovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus ir tai, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo ir teismui jokia forma neišreiškė prieštaravimo ieškovės reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, darytina išvada, kad toks atsakovo noras buvo tik deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad, kaip Tarnybos atstovui nurodė pats atsakovas, jis dirba užsienyje, į ieškovės teismo posėdžio teiktus paaiškinimus, jog atsakovas su sūnumi pastaruoju metu nuolatinio bendravimo nepalaiko, teismas sprendžia, kad šiuo atveju geriausius vaiko interesus užtikrins vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina IES1 .

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad, prašant nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kartu turi būti aptartas ir skyrium nuo vaiko liekančio gyventi vieno iš tėvų bendravimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 27 punktas).

Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad be svarbios priežasties nekliudytų atsakovui be jokių apribojimų matytis ir bendrauti su sūnumi, jeigu tai nepažeistų teisėtų vaiko interesų. Pasimatymų su vaiku vieta, laikas, kitos aplinkybės turėtų būti nustatomi remiantis protingumo kriterijais ir abipusiu šalių sutarimu, įspėjus vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 val. iki bendravimo pradžios. Teismo posėdžio metu ieškovė detalesnės bendravimo tvarkos, kurią prašytų teismo nustatyti, nenurodė, akcentavo tik tai, kad vaikas darbo dienomis lanko darželį, todėl būtų patogu, jog atsakovas su vaiku bendrautų savaitgaliais prieš tai ją informavęs. Be to, nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas vaiką savaitgaliais pasiimtų su nakvyne, ar bendrautų su juo nuotolinio ryšio priemonėmis. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tvarka neprieštarautų vaiko interesams.

Įgyvendindamas aktyvaus teismo pareigą šeimos bylų nagrinėjime (CPK 376 straipsnis), tiek prioritetinių vaiko teisių apsaugos, tiek šalių (ieškovės ir atsakovo) teisių ir pareigų pusiausvyros kontekste įvertinęs ieškovės siūlomą nepilnamečio vaiko su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vaiko geriausius interesus užtikrintų ir mažiau konfliktų tarp šalių ateityje sukeltų detalesnės nei nurodyta patikslintame ieškinyje bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymas, todėl spręstina, kad šiuo atveju atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatytina pagal teismo ex officio (savo inciatyva) modifikuojamą ieškovės pasiūlytą ir teismo posėdžio metu tikslintą bendravimo tvarką.

Įvertinęs bylos duomenis ir ieškovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad būtų teisinga ir pagrįsta nustatyti, jog atsakovas su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrautų kiekvienos savaitės šeštadienį ir sekmadienį, apie tikslų atvykimo laiką ieškovę kaskart iš anksto (likus ne mažiau nei 24 val. iki atvykimo) informuodamas, atsakovo ir vaiko bendravimas gali vykti ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje atsakovo pageidaujamoje vietoje. Jeigu vaikas paimamas šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne, tai sekmadienį vaikas turi būti grąžinamas mamai IES1 ne vėliau kaip 20 val. Jeigu vaikas paimamas šeštadienį arba sekmadienį be nakvynės, tai vaikas tą pačią dieną turi būti grąžinamas mamai IES1 ne vėliau kaip 20 val. Atsakovas įpareigotinas bendrauti su vaiku būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apie vaiko ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys įpareigotinos informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl vaiko ligos atsakovo susitikimas su vaiku negali įvykti, ieškovė apie šią aplinkybę prieš protingą laiką turi informuoti atsakovą, susitikimas tokiu atveju perkeliamas į kitą savaitgalį. Ligos metu mama IES1 turi sudaryti sąlygas tėvui (duomenys neskelbtini) susisiekti su vaiku telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis, be to, vaiko ligos atveju tėvas vaiką gali lankyti mamos ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Kadangi atsakovas dažnai dirba užsienyje, ieškovė įpareigojama užtikrinti atsakovui galimybę reguliariai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis („Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa), atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę. Didžiųjų metų švenčių ir atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal susitarimą su vaiko mama. Visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje nenumatytomis, tačiau su vaiko motina suderintomis sąlygomis, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo užimtumą ir norus.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas išaiškina, kad, pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, ir (ar) esamai bendravimo tvarkai neatitinkant geriausių vaiko interesų, šalys turi teisę į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Be to, papildomai pažymėtina, kad pačios šalys visuomet gali susitarti dėl bendravimo su vaiku ir be teismo sprendimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, teismas nepilnamečiam šalių vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 450 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdyje ieškovė palaikė šį savo reikalavimą. Ieškovės teigimu, tokia suma patenkintų vaiko poreikius, atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas pakankamų pajamų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, gavimas ir jų stabilumas. Tarnyba nurodė, kad tokia išlaikymo suma atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų prielaidas tinkamam jo poreikių tenkinimui. (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad atsakovas bendraudamas su Tarnybos specialistu paaiškino, jog nesutinka mokėti apie 450 Eur kas mėnesį, nes abejoja, ar lėšos būtų naudojamos vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu teismui nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 punktas). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai, todėl teiktino išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. Nutarimu Nr. 700, nuo 2026 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 1 153 Eur; atskaičius mokesčius – 846 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 423 Eur.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau, plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktą). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą į rankas. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovės vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas, AB „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė: transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, už kurį moka 550 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Vertindamas ieškovės indėlį į vaiko išlaikymą, teismas pažymi, kad ieškovė faktiškai viena augina vaiką ir rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir pan., atsakovas vaiko gyvenime praktiškai nedalyvauja, dėl to ieškovė objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar papildomai dirbti. Atsakovas prie išlaikymo prisideda nereguliariai.

Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų apie savo finansinę situaciją. Iš teismo gautų Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. (Duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad atsakovas bendraudamas su Tarnybos specialistu nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna (duomenys neskelbtini) Eur į rankas. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas, AB „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė - transporto priemonė - „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu užvestos 8 vykdomosios bylos, kurių vykdymas nėra užbaigtas. (Duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad atsakovas bendraudamas su Tarnybos specialistu nurodė, jog kreditoriniu įsipareigojimu neturi, tačiau turi vykdomųjų bylų, dėl kurių moka apie 300 Eur per mėnesį. Duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas dalyvumo lygis, byloje nėra. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo priėmimo metu nustatytą MMA, remdamasis byloje turimais duomenimis, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį objektyviai yra reikalinga didesnė nei MMA suma, ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, taip pat tai, kad šalių sūnui augant su ieškove, būtent jai teks didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros bei rūpinimosi našta, sprendžia, jog būtų teisinga ir pagrįsta priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui (duomenys neskelbtini), mokamą po 423 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2026 m. kovo 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis galimybę užsitikrinti pastovas pajamas asmuo, galintis visą savo laiką ir dėmesį skirti profesinei veikla, kadangi būtent ieškovė nuolat gyvens su šalių vaikų, o atsakovo neribos mažamečio vaiko nuolatinė kasdienė priežiūra. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad, susilaukdamas vaiko, jis prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar sunkia finansine situacija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka jiems patiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismo vertinimu, 423 Eur vaikui išlaikymo dydis nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Be to, priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.

Pastebėtina, kad ieškovė iš atsakovo neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką

Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo byloje dalintino turto

Sprendžiant santuokos pabaigos (nutraukimo) klausimą teismui būtina padalinti ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Povedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad: „Bet koks nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.“ (3.1 punktas); „Bet koks nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po šios Sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.“ (3.2 punktas).

Atsakovo vardu santuokos metu iki (duomenys neskelbtini) Povedybinė sutarties sudarymo įgyta transporto priemonė „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur). Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo minėta transporto priemonė priklausytų atsakovui, neprašo iš atsakovo priteisti jai kompensacijos už po santuokos nutraukimo jam atitenkančią didesnę turto dalį.

Tuo tarpu transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruota (duomenys neskelbtini), t. y. po (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties sudarymo, todėl laikytina asmenine ieškovės nuosavybe. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ir atsakovas turėtų kito santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.

Įvertinęs ieškovės argumentus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir tai, kad minėta dalintina transporto priemonė AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , užregistruota atsakovo vardu, o ieškovė į šį turtą jokių pretenzijų neturi, sutinka, jog po santuokos nutraukimo ji atitektų atsakovui, taip pat į tai, kad atsakovas dėl tokio turto padalinimo jokių prieštaravimų neišreiškė, teismas sprendžia, jog ieškovės siūlomas turto padalinimo būdas šiuo atveju labiausiai atitiktų šalių interesus.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neturi nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Antstolių informacinės sistemos registro duomenys patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu yra inicijuotos 8 vykdomosios bylos – išieškotojai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), UAB „PRO INVEST GROUP“, UAB „GS Core“. VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė valstybės biudžetui neskolinga. Ieškovė prašė nustatyti, kad visi pirmiau nurodyti atsakovo turimi įsipareigojimai kreditoriams po santuokos nutraukimo būtų pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu iš atsakovo priteista 800 Eur bauda (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

AB „Regitra“ duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui registruota valdymo teisė į transporto priemonę „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas su UAB „Renti“ sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo perduotas valdyti automobilis „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri nuo (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, kadangi buvo grąžinta UAB „Renti“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodė, kad, remiantis (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties 5.4 punktu, atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai, susiję su transporto priemonės „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valdymu, yra asmeninė atsakovo prievolė.

Atsakovas ir šiuo klausimu savo pozicijos nepateikė, kaip minėta pirmiau, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, teisinga ir pagrįsta būtų nustatyti, kad, nutraukus santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai valstybei (antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 1 800 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 5 200 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 300 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 330 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 90 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 250 Eur), atstovaujamai VMI, kreditorinis įsipareigojimas UAB „PRO INVEST GROUP“ (antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 4 089,24 Eur), kreditorinis įsipareigojimas UAB „GS Core“ (antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 1 596,65 Eur), bei kreditorinis įsipareigojimas, kylantis iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įsakymo, kuriuo iš atsakovo valstybei priteista 800 Eur bauda, yra atsakovo asmeninės prievolės, už kurias atsakovas atsako savo asmeniniu turtu.

Finansiniai įsipareigojimai, susiję su atsakovo ir UAB „Renti“ (duomenys neskelbtini) sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat laikytini atsakovo asmenine prievole ((duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties 5.4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį, apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra. Duomenų apie atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, iš atsakovo ATS1 ieškovei IES1 priteistina 115 Eur žyminio mokesčio suma.

Teismas šioje byloje patyrė 22,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui ATS1 ( ATS1 ) – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 423 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2026 m. kovo 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į ieškovės IES1 nurodytą banko sąskaitą iki paskutinės mėnesio dienos.

Paskirti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką su sūnumi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini):

atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį ir sekmadienį, apie tikslų atvykimo laiką ieškovę kaskart iš anksto (likus ne mažiau nei 24 val. iki atvykimo) informuodamas, atsakovo ir vaiko bendravimas gali vykti ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje atsakovo pageidaujamoje vietoje;

jeigu vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos, tai kiekvieną kartą turi būti grąžinamas mamai IES1 tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val.;

jeigu vaikas paimamas šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne, tai sekmadienį vaikas turi būti grąžinamas mamai IES1 ne vėliau kaip 20 val.

atsakovas bendrauja su vaiku būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

jei dėl vaiko ligos atsakovo susitikimas su vaiku negali įvykti, ieškovė apie šią aplinkybę prieš protingą laiką informuoja atsakovą, susitikimas tokiu atveju perkeliamas į kitą savaitgalį;

ligos metu mama IES1 sudaro sąlygas tėvui ATS1 susisiekti su vaiku telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis, be to, vaiko ligos atveju tėvas vaiką gali lankyti mamos ir vaiko gyvenamojoje vietoje;

apie vaiko ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys turi pareigą informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant;

ieškovė užtikrina atsakovui galimybę reguliariai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis („Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa), atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę;

didžiųjų metų švenčių ir atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja pagal susitarimą su vaiko mama;

visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje nenumatytomis, tačiau su vaiko motina suderintomis sąlygomis, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo užimtumą ir norus.

Atsakovui ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti santuokoje įgytą transporto priemonę – AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos:

antstolės (duomenys neskelbtini)kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimas – 1 800 Eur;

antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 5 200 Eur;

antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 300 Eur;

antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 330 Eur;

antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 90 Eur;

antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas – 250 Eur,

pripažinti atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmeninėmis prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo 4 089,24 Eur kreditorinį įsipareigojimą UAB „PRO INVEST GROUP“, vykdomą antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , pripažinti atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmenine prievole.

Po santuokos nutraukimo 1 596,65 Eur kreditorinį įsipareigojimą UAB „GS Core“, vykdomą antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmenine prievole.

Po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą, kylantį iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įsakymo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo iš atsakovo priteista 800 Eur bauda, pripažinti atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmenine prievole.

Atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , finansinius įsipareigojimus, susijusius su atsakovo ir UAB „Renti“ (duomenys neskelbtini) sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 115 (vieno šimto penkiolikos) Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo ATS1 ( ATS1 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos valstybei 22,90 Eur (dvidešimt dviejų Eur 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - įmokos kodas 2222). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą ir AB „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).