Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2YT-37323-545/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24216-2026-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.;3.4.4.19(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 12 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Z. ir J. Z. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje G. A. ir notarė J. M., – n u s t a t ė:1. pareiškėjai L. Z. ir J. Z. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti pareiškėjams praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą ((duomenys neskelbtini) notaro biurą) palikimui, atsiradusiam po V. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.Prašymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų – L. Z. ir J. Z. (toliau ir – Pareiškėjai) močiutė V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo mirusio Pareiškėjų tėvo A. Z. motina. Pareiškėjų tėvas A. Z., gimimo data (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus keturiems mėnesiams po savo motinos Palikėjos V. Z. mirties (toliau ir – Palikėja).1.2. Palikėja turėjo du sūnus – A. Z. (Pareiškėjų tėvas) ir R. Z. (miręs anksčiau už Palikėją, (duomenys neskelbtini)). Mirusio anksčiau už Palikėją R. Z. dukra G. A. (toliau ir – Suinteresuotas asmuo) priėmė jo teises į Palikėjos palikimą, kuris buvo padalintas tokia tvarka: 1/2 sūnui A. Z. (Pareiškėjų tėčiui) ir 1/2 mirusio sūnaus R. Z. dukrai (vaikaitei) G. A.1.3. Mirus Palikėjai jos sūnus, Pareiškėjų tėvas A. Z. dėl (duomenys neskelbtini), negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų (tame tarpe ir notarinių veiksmų) bei savarankiškai įgyvendinti savo teisių, todėl notarė atsisakė patvirtinti Palikėjos palikimo priėmimo faktą, kol nebus nustatyta globa (rūpyba). Rengiant dokumentus dėl globos (rūpybos) nustatymo, ko pasėkoje būtų išsprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo, Pareiškėjų tėvas A. Z. mirė (mirties data (duomenys neskelbtini)).1.4. Po Palikėjos sūnaus A. Z. mirties, Pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę J. M. dėl Palikėjos V. Z. palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad mirus Pareiškėjų tėvui keičiasi paveldėjimo teisinės pasekmės ir palikimas šiuo metu turi būti dalijamas trims įpėdiniams: Pareiškėjams J. Z. ir L. Z., bei Suinteresuotam asmeniui G. A. lygiomis dalimis, šalys tarpusavyje bandė susitarti taikiai dėl palikimo pasidalijimo.1.5. Kilus ginčui tarp įpėdinių dėl jiems priklausančių dalių pasikeitimo ir nepavykus taikiai susitarti, (duomenys neskelbtini) biuro notarė J. M. (2026 m. liepos mėn.) kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su prašymu pateikti teisinį išaiškinimą.1.6. 2026-08-04 gautas atsakymas iš notarės elektroniniu laišku (pridedama): „Jeigu pirmos eilės įpėdinis nepriėmė palikimo per 3 mėnesius, t. y. nepateikė pareiškimo notarui apie palikimo priėmimą ir nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti, tai Notarų rūmų teisininkų nuomone palikimą vaikaičiai paveldi lygiomis dalimis, kaip antros eilės įpėdiniai“. Detalesnę užklausą bei atsakymo į ją notarė negalėjo pateikti, kadangi tai yra vidinis Lietuvos notarų rūmų ir notarės susirašinėjimas.1.7. 2026-08-10 Pareiškėjai siekdami išvengti teisminių ginčų ir paveldėjimo klausimus išspręsti taikiai, pakartotinai kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus pateikti išsamų paaiškinimą šioje paveldėjimo byloje, kadangi tokį pageidavimą žodiniu būdu išreiškė Suinteresuotas asmuo, argumentuojant, kad po gauto oficialaus atsakymo bus pasiektas taikus susitarimas. Deja, tačiau net nesulaukus atsakymo iš Lietuvos notarų rūmų Suinteresuotas asmuo pakeitė nuomonę ir informavo Pareiškėjus, jog nebus jokio taikaus sutikimo/susitarimo.1.8. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Pareiškėjai buvo pradėję tvarkyti globos (rūpybos) dokumentus, tą dieną kai turėjo atvykti socialinė darbuotoja dėl globos (rūpybos) dokumentų rengimui surašyti išvadą, Pareiškėjų tėvas (Palikėjos sūnus) mirė, taip ir nespėjus sutvarkyti dokumentų ir pateikti dokumentų teismui globos nustatymui. Po tėvo mirties Pareiškėjai bandė kurį laiką susitarti su Suinteresuotu asmeniu taikiai ir gauti sutikimą, laikotarpį prailgino ir notarės kreipimasis, užklausų Lietuvos notarų rūmams teikimas, ko pasėkoje dėl svarbių priežasčių buvo praleistas terminas palikimui priimti.2. Suinteresuotas asmuo G. A. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjams būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti ir jie galėtų sutvarkyti su A. Z. teisėmis į palikimą susijusius klausimus.Taip pat atsiliepime nurodė, kad:2.1. Po močiutės V. K. Z. mirties paveldėjimo klausimus tvarkė vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. M. nurodymais ir jos išduotais dokumentais. 2026-03-26 buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą. o (duomenys neskelbtini)– paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. Juose nurodyta. kad paveldi ½ palikimo dalį. įskaitant ½ buto. esančio (duomenys neskelbtini).2.2 Šią nuosavybės teisę patvirtina ir pridedamas 2026-09-25 Nekilnojamojo turto registro išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jame nurodyta. kad nuo (duomenys neskelbtini)yra įregistruota ½ minėto buto savininke. remiantis (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kita ½ buto dalis išraše tebėra įregistruota V. K. Z. vardu.2.3. Paveldėjimo klausimus pas notarę visuomet tvarkė kartu su A. Z. šeima. Geranoriškai sutiko palaukti. kol kita šeimos pusė sutvarkys A. Z. globos dokumentus ir galės išspręsti palikimo priėmimo klausimą. Nenorėjo, kad dėl dokumentų tvarkymo sunkumų būtų pažeistos kitų asmenų teisės. Kartu pažymi, kad šis sutikimas laukti nereiškė sutikimo pakeisti notarės jau įformintą paveldimo turto dalį.2.4. Suinteresuotam asmeniui nebuvo pateikti kiti dokumentai ar aiškus pagrindas, dėl kurio jau išduotuose liudijimuose nurodyta dalis turėtų būti keičiama. Notarė pati perdavė dokumentus Registrų centrui ir nuosavybės teisė į ½ buto dalį buvo įregistruota.2.5. Nuo V. Z. mirties rūpinuosi butu ir viena moka su juo susijusias įmokas. Notarei patvirtino, kad prisiimu su butu susijusius įsiskolinimus. ir juos apmokėjo. Pridedami turimi 2026-04-09, 2026-05-21, 2026-06-14, 2026-07-26, 2026-08-21 bei 2026-09-25 atliktų mokėjimų patvirtinimai. Su buto išlaikymu susijusias išlaidas patiria ir toliau.2.6. Neprieštarauja, kad pareiškėjams būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti ir jie galėtų sutvarkyti su A. Z. teisėmis į palikimą susijusius klausimus. Į tą palikimo dalį. kuri pagal įstatymą priklausytų A. Z. ar jo teisių perėmėjams nepretenduoja. Prašo šios pozicijos nelaikyti sutikimu sumažinti notarės išduotu paveldėjimo teisės liudijimu patvirtintą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ½ buto dalį, kurią paveldėjo atstovavimo teise savo anksčiau mirusio tėvo R. Z. vietoje.2.7. Sutinka, kad paveldėjimo klausimai turi būti išspręsti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir visą laiką to siekė. Prašo teismo, sprendžiant pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą, įvertinti visas faktines aplinkybes, notarės išduotus liudijimus ir Nekilnojamojo turto registro duomenis. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad viena mokėjo buto išlaikymo išlaidas ir padengė įsiskolinimus. Nustačius galutines paveldimo turto dalis, prašo pagal jas įvertinti apmokėtų, dokumentais pagrįstų bendrų buto išlaikymo išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu šis klausimas negali būti išspręstas nagrinėjamoje byloje, pasilieka teisę jį kelti atskirai.3. Suinteresuotas asmuo notarė J. M. pateikė atsiliepimą į prašymą, prašo teismą įvertinus bylos aplinkybes, sprendimą priimti teismo nuožiūra.Atsiliepime nurodė, kad:3.1. Palikimą priėmė palikėjos vaikaitė G. A., kurios tėvas R. Z., yra miręs anksčiau už palikėją (mirties data (duomenys neskelbtini)). Įpėdinei G. A. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ½ dalį palikėjai V. K. Z. priklausiusio turto.3.2. Dėl palikimo priėmimo ketino kreiptis palikėjos sūnus A. Z., A. Z. sūnus L. Z. informavo notaro biurą, kad jis dėl sveikatos būklės negali išduoti įgaliojimo paveldėjimo bylos tvarkymui. Todėl bus tvarkomi globos nustatymo dokumentai. A. Z. mirė (duomenys neskelbtini), nepriėmęs motinos palikimo.3.3. A. Z. sūnus L. Z. ir dukra J. Z. norėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo po senelės V. K. Z. mirties, tačiau buvo praleistas terminas palikimui priimti.Pareiškimas tenkinamas visiškai. 4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėja V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sūnus R. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sūnus A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra A. Z. vaikai ir V. Z. antrosios eilės įpėdiniai. R. Z. dukra G. A. (V. Z. vaikaitė, antrosios eilės įpėdinė) (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį V. Z. palikimo. Pareiškėjai el. paštu 2026-03-30 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, su tikslu atstovauti tėvą A. Z. priimant V. Z. palikimą. Pareiškėjai taip pat 2026-08-07 kreipėsi į notarų rūmus su paklausimu. Notarų rūmai 2026-09-11 pateikė atsakymą į pakausimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo G. A. nurodė, kad neprieštarauja dėl prašymo tenkinimo. Šiuo metu į ½ dalį V. Z. palikimo kiti asmenys teisių nėra pareiškę.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. 7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).8. Vadovaujantis CK 5.12 straipsniu palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Taigi CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Tai reiškia, kad vaikaičiui, paveldinčiam atstovavimo teise, trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. senelio mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.12 straipsnis, 5.50 straipsnis), (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2685-656/2021).9. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).10. Nagrinėjamu atveju vaikaitė G. A. (duomenys neskelbtini) priėmė ½ dalį V. Z. palikimo. G. A. nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjų prašymo tenkinimo. Pareiškėjai yra antrosios eilės įpėdiniai (vaikaičiai). CK 5.11 str. 2 p. numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą yra palikėjo vaikaičiai.Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po V. Z. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių nuo jų nepriklausančių priežasčių, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai visų pirma kreipėsi dėl palikimo priėmimo tėvo vardu, tačiau pareiškėjų tėvas mirė, paraleliai iki tėvo mirties pareiškėjai tvarkė tėvo globos klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai terminą praleido nežymiai – į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus nepilnai 4 mėnesiams kai suėjo 3 mėn. terminas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai, sužinoję apie teisę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams. Dėl suinteresuoto asmens G. A. prašymo.13. Suinteresuotas asmuo G. A. pateikė prašymą nustačius galutines paveldimo turto dalis, prašo pagal jas įvertinti apmokėtų, dokumentais pagrįstų bendrų buto išlaikymo išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas pažymi, kad nors ir yra įstatyme CPK numatyta nagrinėjant bylą išspręsti ir klausimą dėl teisės ginčo (CPK 443 str. 7 d.), tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl įstatymu nustatyto termino priimti palikimui atnaujinimo. Bylos nagrinėjimo dienai teismas neturės duomenų ar pareiškėjai priėmė savo močiutės turtą, todėl suinteresuotas asmuo G. A. turės teisę pareiškėju palikimo po močiutės priėmimo atveju, nesusitarus, kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl atsiliepime minėtų sumų priteisimo iš pareiškėjų.Atsižvelgiant į nurodytą suinteresuoto asmens G. A. prašymas nustačius galutines paveldimo turto dalis, prašo pagal jas įvertinti apmokėtų, dokumentais pagrįstų bendrų buto išlaikymo išlaidų paskirstymo klausimą, atmestinas.Dėl bylinėjimosi išlaidų.14. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, – n u t a r ė :prašymą tenkinti visiškai.Atnaujinti pareiškėjams L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.Atmesti suinteresuoto asmens G. A. prašymą nustačius galutines paveldimo turto dalis, prašo pagal jas įvertinti apmokėtų, dokumentais pagrįstų bendrų buto išlaikymo išlaidų paskirstymo klausimą.Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (CPK 623 str.) per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Rima Bražinskienė