- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-2136-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07242-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Kategorijos
- 3.1.18.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-14450-1006/2026 pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Milevičienė, SUA2 .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas arba skolininkas) skundu dėl antstolės Daivos Milevičienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolės 2026 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-26-12-6206 dėl turto vertės nustatymo (toliau – Patvarkymas); 2) nustatyti turto vertę laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio reikalavimų; 3) paskirti nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę; 4) iki skundo išnagrinėjimo neskelbti varžytynių; 5) jeigu skundas būtų atmestas, perduoti skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK 512 straipsnio nustatyta tvarka. Skundą grindžia aplinkybėmis:
Antstolės 2026 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. S-26-12-6206 dėl turto vertės nustatymo buvo pakeistas 2025 m. vasario 4 d. turto arešto aktas ir nustatyta, kad skolininkui PRS1 nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato klojimo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), bendras plotas 1399,76 kv. m, vertė yra 2 000 Eur. Taip pat patvarkyme nurodyta, kad pirmųjų varžytynių pradinė kaina sudarys 1 600 Eur. Skolininko nuomone, šis patvarkymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas pažeidžiant CPK normas bei vykdymo proceso principus.
Areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis Turtas yra didelio ploto pastatas, kurio bendras plotas sudaro 1399,76 kv. m. Pagal VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis šio turto vidutinė rinkos vertė 2024 m. vasario 5 d. buvo nustatyta 10 800 Eur. Ši vertė buvo nustatyta jau įvertinus reikšmingą turto nusidėvėjimą, kuris sudarė apie 70 procentų. Tai reiškia, kad turto būklė vertinimo metu jau buvo laikoma prasta ir nusidėvėjimas buvo įvertintas nustatant rinkos vertę. Nepaisant šių oficialių duomenų, antstolės Patvarkymu turto vertė buvo sumažinta iki 2 000 Eur. Tokiu būdu turto vertė buvo sumažinta daugiau kaip penkis kartus.
Antstolė savo patvarkyme nurodo, kad turto vertę nustatė remdamasi viešai prieinamomis nuotraukomis ir subjektyviu vertinimu, jog pastatas yra avarinės būklės. Turto vertė buvo nustatyta be turto vertinimo ekspertizės.
Skolininkas prieš priimant Patvarkymą nebuvo informuotas apie planuojamą turto vertės nustatymą. Skolininko nebuvo prašyta pateikti jokių turimų dokumentų apie turto vertę. Taip pat nebuvo prašyta pateikti jokios papildomos informacijos apie turto būklę. Antstolė nebandė išsiaiškinti, ar skolininkas turi turto vertinimo dokumentų. Taip pat nebuvo atlikta jokia objektyvi turto rinkos analizė.
Patvarkyme nurodyta, kad nesutinkant su turto verte gali būti skiriama ekspertizė, tačiau jos išlaidas turi iš anksto sumokėti skolininkas. Antstolei yra žinoma, kad skolininkas šiuo metu gauna tik apie 250 Eur socialinę išmoką per mėnesį. Atsižvelgiant į tokią finansinę padėtį, skolininkas neturi realios galimybės apmokėti turto vertinimo ekspertizės.
Patvarkyme taip pat nurodyta, kad prieštaravimai dėl turto vertės gali būti pateikti per 3 darbo dienas. Skolininko nuomone, toks terminas yra akivaizdžiai neproporcingas ir nesudaro realios galimybės tinkamai pasinaudoti teise ginčyti turto vertę.
Pažymi ir tai, kad nuo turto arešto momento iki šio patvarkymo priėmimo vykdymo procese ilgą laiką nebuvo atliekami aktyvūs veiksmai dėl turto realizavimo. Skolininkas anksčiau buvo kreipęsis į antstolę su skundu dėl to, kad daugiau kaip vienerius metus nuo turto arešto nebuvo imtasi veiksmų turto realizavimo procese. Tik po šio skundo buvo priimtas patvarkymas dėl turto vertės nustatymo.
Antstolė Daiva Milevičienė 2026 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-26-12-7435 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė:
Kad vykdo vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko PRS1 .
Vykdant vykdomąjį dokumentą areštavo skolininkui nuosavybes teise priklausantį Turtą.
Patvarkymu nutarė pakeisti 2025 m. vasario 4 d. Turto arešto aktą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad skolininkui nuosavybes teise priklausančio Turto vertė nustatymo dienai (2026 m. kovo 5 d.) yra 2 000 Eur; išaiškinti vykdomosios bylos šalims, kad šaliai pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertes, per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos yra teise paprašyti antstolio, kad jis paskirtų minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, prieš tai sumokant tokios ekspertizes atlikimo išlaidas; išaiškinti vykdomosios bylos šalims, kad prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepareiškus, po ne mažiau nei 20 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo dienos bus skelbiamos pirmosios areštuoto turto varžytynes, kur pradine pardavimo kaina sudarys 80 proc. nuo nustatytosios rinkos vertės, t. y. pradinė kaina sudarys 1 600 Eur; išaiškinti, kad sutinkamai su CPK 704 straipsniu skolininkas ne vėliau, nei iki varžytynių paskelbimo dienos turi teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją už CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytą kainą.
2026 m. kovo 6 d. buvo gautas Skundas dėl antstolės veiksmų.
Šiuo atveju antstolei nekyla abejonių dėl areštuoto turto vertes, kuri Patvarkymu buvo nustatyta 2 000 Eur. Taigi, jeigu skolininkas mano, kad nustatyta netinkama turto rinkos verte, jis turi teisę kreiptis į antstolę su prašymu skirti turto ekspertizę, pats ieškoti eksperto, apmokėti tokią ekspertizę ir pan.
Skolininko teiginys, kad jis neturi lėšų ekspertizei, nepaneigia fakto, kad jis gali ieškotis eksperto, sudaryti su juo susitarimą, kad už ekspertizę bus apmokėta tik pardavus turtą ir pan.
Antstolei neturint abejonių dėl nustatytos turto kainos, jai atitinkamai ir nekyla pareiga už skolininką ieškoti eksperto ar tartis su juo dėl ekspertizes apmokėjimo, ar iš savo lėšų apmokėti tokią ekspertizę.
Patvarkyme buvo nurodyti motyvai, pagrindžiantys turto vertes nustatymą: 1) iš viešai prieinamu turto nuotraukų galima nustatyti, kad turtas yra avarines būklės, apgriuvęs, akivaizdžiai netinkamas naudoti; 2) turtas gali būti nepatrauklus dėl to, kad jis yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. parduodamas tik pastatas be žemės sklypo. Taigi antstolė pagrindė atitinkamos Turto vertės nustatymą.
Pažymi, kad vien pradinės turto kainos nustatymas nenulemia, už kokia kainą konkretus turtas bus parduotas varžytynėse, kadangi tikrąją turto rinkos kainą apibrėžia varžytynių dalyviai, teikdami savo pasiūlymus. Taigi, turto kainai nustatyti yra svarbu ne tik tai, už kokia kainą minėtą turtą tikisi parduoti jo savininkas, bet ir tai, kokia kaina už minėtą turtą yra pasirengęs pasiūlyti potencialus šio turto pirkėjas.
Antstolė atkreipė dėmesį, kad skolininkui skundžiamas patvarkymas buvo išsiustas 2026 m. kovo 6 d., 16:05 val., o Skundas dėl antstolės veiksmų gautas 2026 m. kovo 6 d., 15:09 val. Manytina, kad jeigu skolininkas per mažiau nei parą laiko sugebėjo parengti skundą, išanalizuoti tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktiką, surasti turto pirkimo-pardavimo sutartį, per 3 darbo dienas turėjo galimybę surasti turto vertintoją bei suderinti su juo kainą turto vertinimui atlikti, tačiau iki šiol antstolei nepateikė jokios turto vertintojo kandidatūros.
Su skolininku bendraujama jau nuo pat vykdomosios bylos užvedimo pradžios, jam seniai žinoma apie turtui taikomus areštus, jam ne karta buvo siūlyta ieškoti turto pirkėjo, taip siekiant sumažinti išlaidas turto ekspertizei bei kuo greičiau padengti išlaikymo įsiskolinimą.
Papildomai teismą informuoja, kad antstolė kreipėsi į kelis turto vertintojus, kurie nurodė, kad turto vertinimas yra netikslingas, kadangi turtas yra avarinės būklės.
Skolininkas, būdamas darbingo amžiaus, vengia mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms, vengia ieškoti darbo ar gauti pajamas.
Šalies argumentai
Dar 2025 m. spalio 16 d. skolininkas pateikė prašymą dėl skolos atostogų taikymo, kaip tai numato CPK 626 straipsnio 4 dalis, tačiau net ir gavęs galimybę gauti pajamas iš tų pajamų neišskaitant nepilnametėms dukroms skirto išlaikymo, jis darbinę veiklą tevykdė mėnesį laiko. Yra daugiau nei akivaizdu, kad skolininkas piktybiškai vengia tinkamai vykdyti teismo sprendimą išlaikyti nepilnametes dukras.
Suinteresuotas asmuo išieškotoja SUA2 atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų.
Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Antstolės Daivos Milevičienės kontoroje vykdoma vykdomosios bylos Nr. 0012/25/00125 pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-15619-1153/2022, kurioje išieškotoja yra SUA2 , ir Nr. 0012/25/02218 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą, kurioje išieškotojas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Apribojimai skolininkui turtinėms teisėms pritaikyti: areštuotas skolininkui nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatas klojimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1399,76 kv. m.
Antstolė 2026 m. kovo 5 d. Patvarkymu Nr. S-26-12-6206 nutarė pakeisti 2025 m. vasario 4 d. Turto arešto akta (identifikavimo kodas duomenys neskelbtini)), nustatant, kad skolininkui PRS1 nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo Turto, kurio bendras plotas yra 1399,76 kv. m vertė turto vertės nustatymo dienai (2026 m. kovo 5 d.) yra 2 000 Eur. Taip pat antstolė išaiškino vykdomosios bylos šalims, kad šaliai pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos yra teisė paprašyti antstolio, kad jis paskirtų minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, prieš tai sumokant tokios ekspertizės atlikimo išlaidas; išaiškino vykdomosios bylos šalims, kad prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepareiškus, po ne mažiau nei dvidešimties dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo dienos bus skelbiamos pirmosios areštuoto turto varžytynės, kur pradinė pardavimo kaina sudarys 80 proc. nuo nustatytosios rinkos vertės, t. y. pradinė kaina sudarys 1 600 Eur, kad sutinkamai su CPK 704 straipsniu skolininkas ne vėliau, nei iki varžytynių paskelbimo dienos turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją už CPK 704 straipsnio 2 d. nustatytą kainą.
Skolininkui skundžiamas Patvarkymas buvo išsiustas 2026 m. kovo 6 d. 16:05 val., o Skundas dėl antstoles veiksmų gautas 2026 m. kovo 6 d., 15:09 val. Per Patvarkyme numatytą terminą pareiškėjas antstolei nepateikė jokios turto vertintojo kandidatūros.
Pirmosios instancijos teismas iš nustatytų aplinkybių priėjo išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą ir turėjo visas galimybes laiku susipažinti su Patvarkymu bei pasinaudoti jame nurodytomis teisėmis. Kaip matoma, pareiškėjas per patvarkyme nurodytus terminus antstolei nepateikė jokios turto vertintojo kandidatūros ir nesiėmė jokių papildomų veiksmų, dėl kurių būtų nustatyta kitokia ginčo turto vertė arba dėl kurių nebūtų skelbiamos turto varžytynės. Be to, pats pareiškėjas nedėjo pastangų, jog jo Turtas būtų įvertintas kitokia suma nei ją nustatė antstolė, t. y. nepateikė įrodymų, jog jo Turto dalies rinkos vertė yra kitokio dydžio (nepateikė kitų kompetentingų asmenų parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų ir kt.). Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matoma, kad pats pareiškėjas nebendradarbiavo su kitomis proceso šalimis.
Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su antstolės su argumentais, kad antstolis nustato tik pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą, o varžytynes laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią turto kainą, taigi, tikrąją turto kainą nulemia jo paklausa. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad antstolė Daiva Milevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį ir panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2026 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-26-12-6206; įpareigoti antstolę nustatyti turto vertę vadovaujantis CPK 681 straipsniu, prireikus skiriant nepriklausomą ekspertizę pagal CPK 682 straipsnį; sustabdyti varžytynių vykdymą iki galutinio turto vertės nustatymo teisėta tvarka. Skundą grindžia motyvais:
Netinkamas CPK 681 straipsnio taikymas, kadangi CPK 681 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolis, areštuodamas turtą, privalo jį įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į objektyvius duomenis. Tačiau nagrinėjamu atveju turto vertė (2 000 Eur) nustatyta be nepriklausomos ekspertizės, be faktinės apžiūros metodikos, remiantis tik nuotraukomis ir subjektyvia interpretacija, ignoruojant oficialius VĮ Registrų centro duomenis (10 800 Eur). Tai reiškia, kad nustatyta vertė neatitinka „rinkos kainos“ sąvokos CPK 681 straipsnio prasme, o yra tik spėjamojo pobūdžio.
Pagal CPK 682 straipsnį, esant ginčui dėl turto vertės, turi būti sudaryta reali galimybė nustatyti vertę ekspertiniu būdu, o ekspertizės išlaidos negali būti tokios, kad faktiškai paneigtų teisę ginčyti vertę. Antstolės taikytas modelis – ekspertizė formaliai „leidžiama“, tačiau jos finansinė našta iš anksto perkeliama skolininkui, kuris neturi realių galimybių jos apmokėti. Tai sudaro fiktyvią teisę į ekspertizę, kuri neatitinka CPK 6 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė antstolės pozicijai, kad ji turi diskreciją vienašališkai nustatyti turto vertę ir tik formaliai informuoti apie teisę ginčyti. Nagrinėjamu atveju antstolė nevykdė objektyvaus tyrimo pareigos, nepagrindė vertės rinkos duomenimis ir nesiekė realaus turto vertės nustatymo.
Teismas netinkamai tyrė įrodymus, nes nepasisakė dėl VĮ Registrų centro duomenų reikšmės (10 800 Eur), neįvertino, kad vertė sumažinta daugiau nei 5 kartus, bei neįvertino, kad antstolė rėmėsi tik vizualiniu vertinimu. Tai sudaro nevisapusiško įrodymų vertinimo pažeidimą.
Teismas nepagrįstai pritarė 3 darbo dienų terminui ginčyti vertę, ekspertizės organizavimo modeliui, kuris realiai yra sunkiai įgyvendinamas, bei skubotam varžytynių inicijavimui. Faktiškai skolininko teisė ginčyti tampa formali, o reali gynyba – neįmanoma.
Antstolė nurodė, kad palaiko savo patvarkymu netenkinti skundo dėl antstolio veiksmu išdėstytus argumentus, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra priimta pagristai, antstolė sutinka su nutartyje išdėstytais motyvais bei prašo skolininko skunda atmesti kaip nepagrista. Papildomai informavo, kad 2026 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-26-12-11982 skolininkui nuosavybes teise priklausančio turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Antstolės manymu, tai patvirtina aplinkybę, kad skolininko nurodoma turto vertė yra neatitinkanti realios rinkos vertes – 10 800,00 Eur, kadangi turto niekas nepirko net už 1 600,00 Eur.
Suinteresuotas asmuo išieškotoja SUA2 atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl atskirojo skundo ribų ir skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų prašė: 1) panaikinti antstolės 2026 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-26-12-6206 dėl turto vertės nustatymo; 2) nustatyti turto vertę laikantis CPK 681 straipsnio reikalavimų; 3) paskirti nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę; 4) iki skundo išnagrinėjimo neskelbti varžytynių; 5) jeigu skundas būtų atmestas, perduoti skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK 512 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjo vertinimu antstolė subjektyviai vertino Turtą, neskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės, nevertino viešame registre nustatytos Turto vertės, todėl nustatė nepagrįstai mažą Turto kainą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkami vertino įrodymus, t. y. nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl Turto vertės nustatymo pagal VĮ Registro centro duomenis, nepagrįstai suteikė antstolei teisę subjektyviai įvertinti Turtą, neskiriant turto vertės nustatymo ekspertizės, todėl nepagrįstai pripažino antstolė Patvarkymą teisėtu. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir Patvarkymas naikintinas arba byla perduotina nagrinėti iš naujo. Antstolė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliantui iš esmės nesutinkant su skundžiama nutartimi motyvuojant netinkamu antstolio veiksmų nustatant Turto vertę vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo.
Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pareiškėjas skundžia antstolės Patvarkymą, kuriuo nustatyta Turto vertė, teigdamas, kad areštuoto Turto vertė nustatyta ydingai ir ji neatitinka rinkos vertės, nes antstolė pati subjektyviai, todėl neteisingai nustatė jo vertę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.
Vykdomosios bylos Nr. 0012/25/00125 medžiaga nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 655-656, 659 straipsniais, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-15619-1153/2022. 2025 m. vasario 4 d. patvarkymu areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis. Minėti dokumentai pareiškėjui įteikti 2025 m. vasario 10 d. (el. paštu: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas antstolės raginime nurodytu terminu įsipareigojimo neįvykdė, arešto akto neskundė. Išieškotoja SUA2 2025 m. spalio 16 d. pateikė antstolei prašymą stabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių (taikyti išieškojimo atostogas). Antstolė 2025 m. spalio 16 d. patvarkymu iš dalies sustabdė vykdomąją bylą. Tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkas 2026 m. vasario 5 d. pateikė skundą dėl antstolės neveikimo, kuriuo reikalavo greičiau pradėti areštuoto Turto realizavimo procedūrą. Savo ruožtu antstolės 2026 m. vasario 9 d. informavo skolininką, kad Turto realizavimo procedūra bus pradėta, kai turtui bus atliktas įvertinimas (ekspertizė). Išaiškino, kad skolininkas turi į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti jos kainą – 847 Eur su PVM (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad antstolė apklausė turto vertinimo ekspertus apie ekspertizės kainą ir galimybę už ekspertizę sumokėti pardavus turtą iš varžytinių (antstolės 2026 m. vasario 10 d. el. laiškas). Antstolė gavo ekspertų atsakymą „nemanome, kad vertinti bus naudinga - pastatas vertės gali neturėti – jis blogesnės, nei avarinės būklės“ (pridėta Turto nuotrauka). Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad antstolė visapusiškai bendradarbiauja su skolininku, teikiam jam informaciją ir vykdo išieškojimo veiksmus nepažeisdama CPK numatytų procedūrų reglamentavimo.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi darytina išvada, kad įstatymu antstoliui nustatyta pareiga teisingai (kiek galima artimiau tikrajai rinkos kainai) įkainoti turtą, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, teisingas turto įkainojimas yra būtina tolesnio vykdymo proceso (varžytynių) prielaida; kartu pažymėtina, kad įstatymu antstoliui nenustatytos turto vertintojo kompetencijos ir funkcijos, todėl tais atvejais, kai antstoliui kyla pagrįstų abejonių dėl turimų duomenų apie turto vertę atitikties realiai rinkos kainai, antstolis turi įstatyme nustatytą pareigą ir teisę pasitelkti turtui įkainoti specialistą (ekspertą); turtas gali būti areštuotas nenustačius jo rinkos kainos kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, tačiau tolesnis vykdymo procesas negalimas, tai reiškia, kad teisingam turto vertės nustatymui pagal įstatymą suteikiamas prioritetas prieš vykdymo proceso operatyvumą.
Taigi, kaip nustatyta bylos medžiaga, negavusi apmokėjimo už ekspertizę bei turėdama ekspertų nuomonę apie jos netikslingumą, antstolė visiškai pagrįstai 2026 m. kovo 5 d. priėmė Patvarkymą, kuriame nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro pateikiamus duomenis vidutinė turto rinkos vertė 2024 m. vasario 5 d. buvo 10 800,00 Eur, o 2026 metais turtas nebuvo vertintas net VĮ Registrų centro organizuojamu masinio vertinimo būdu. Iš viešai prieinamų nuotraukų antstolė nustatė, kad Turtas avarinės būklės, apgriuvęs, akivaizdžiai netinkamas naudoti. Taip pat Turtas gali būti nepatrauklus dėl to, kad jis yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsižvelgdama į tai, antstolės Turtą įvertino 2 000,00 Eur. Kaip matyti, Patvarkyme išaiškinta CPK numatyta tvarka ir terminais pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Skolininkas šia teise nesinaudojo, o pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
CPK 704 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, kuriam turtas parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Taigi, skolininkas, pasinaudodamas aptariama įstatymo leidėjo jam suteikta teise, gali sumažinti dėl turto praradimo jam sukeliamus neigiamus padarinius, surasdamas pirkėją, su kuriuo jis gali susitarti dėl galimybės naudotis šiuo turtu po to, kai jis bus perleistas, turto išpirkimo iš naujo jo savininko ateityje galimybės ir kitų sąlygų. Nustatydamas įstatyme teisę skolininkui vykdymo procese pasiūlyti savo turto pirkėją, įstatymų leidėjas suteikė jam tam tikrą, nors ir ribotą, diskreciją, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimti sprendimus dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo ir vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolės Patvarkyme pareiškėjui buvo išaiškinta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia įstatymo numatyta teise, apeliantas taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas skolininkui suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas. CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko pareigų vykdymo procese – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas turėjo būti aktyvus, domėtis vykdymo proceso eiga, manydamas, kad Turto vertė nustatyta žemesnė, nei jo nuomone turėtų būti, imtis procesinių veiksmų nelaukdamas, kol bus skelbiamos turto varžytinės.
Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas pats nebuvo aktyvus vykdymo procese, nesinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, neįrodė Turtą esant didesnės vertės. Kaip matyti iš antstolės pateiktų duomenų, paskelbtos pirmosios varžytinės neįvyko, kadangi neatsirado nei vienas pirkėjas, norintis įsigyti Turtą už pradinę turto pardavimo kaina – 1 600,00 Eur. Taigi atskirojo skundo motyvai dėl netinkamos Turto vertės nustatymo atmestini kaip neįrodyti.
Apeliantas skunde nurodo, jis negalėjo tinkamai pasinaudoti teise surasti ekspertą, kadangi antstolė nustatė neprotingai trumus terminus. Teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi, kaip paminėta šios nutarties 19 punkte, nagrinėjamu atveju antstolė terminus parinko ne subjektyvia savo nuožiūra, o vadovavosi imperatyviu teisės aktų reglamentavimu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės atliktuose vykdymo veiksmuose nenustatytas nei vienas teisės aktų pažeidimas, tokių atskirajame skunde neįrodė ir pats apeliantas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naikinti antstolės 2026 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr. S-26-12-6206 dėl turto vertės nustatymo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodydamas, kad teismas formaliai priėmė sprendimą, netirdamas pareiškėjo pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto motyvą kaip nepagrįstą.
Priešingai nei teigia apeliantas, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jis išsamiai įvertino pareiškėjo skundo turinį bei palygino jį su Turto savybėmis ir, sutikdamas su antstolės padarytomis išvadomis, joms pritarė (skundžiamos nutarties 18-21 punktai).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Pripažinus skundžiamą patvarkymą teisėtu, o antstolės atliktuose vykdymo veiksmuose nenustačius teisės aktų pažeidimų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą šioje byloje, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netankintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-14450-1006/2026 palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.