Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. ir nuteistojo Viliaus M. N. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir V. M. N. paskirta subendrinta bausmė –2 (dvejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. M. N. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 16 d., 14.25 val. iki 2024 m. gruodžio 17 d., 12.48 val.

V. M. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta jas panaikinti.

L. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 16 d., 15.00 val. iki 2024 m. gruodžio 17 d., 12.22 val.

L. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta jas panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Viliaus M. N. gynėjo Aivaro Alimo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo L. R. apeliacinis skundas atmetamas

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kad nuteistojo V. M. N. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistojo L. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinus visus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko V. M. N. paskyrė neteisingą arešto bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl Viliaus M. N. ir L. R. pripažinimo kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog nuteistieji padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes V. M. N. norėjo padėti draugui, todėl susitarė su L. R., kad iš jo pirks tris gramus „kristalų“, o šis sutiko psichotropines medžiagas parduoti. V. M. N. turėdamas tikslą narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagal išankstinį susitarimą už 75 eurus parduoti psichotropines medžiagas E. L., 2024 m. gruodžio 16 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), iš L. R. įgijo 3-CMC (3-chlormetkatinono) psichotropinės medžiagos. L. R. turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti 2024 m. gruodžio 16 d., apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą, supakuotą į tris užspaudžiamus maišelius, perdavė V. M. N. tikslu, šias psichotropines medžiagas už 75 eurus pagal išankstinį susitarimą parduoti E. L.. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad šiuo atveju esminis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka klausimas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistieji V. M. N. ir L. R. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Kaip matyti iš L. R. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis platino narkotines medžiagas, motyvuodamas tuo, kad pas jį surastos narkotinės medžiagos priklausė V. M. N.. Nuteistasis pripažino, kad buvo įsigijęs psichotropinių medžiagų ir sutiko savo gyvenamojoje vietoje palaikyti V. M. N. priklaususias psichotropine medžiagas „kristalus“, tačiau nesutinka, kad psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu nuteistojo V. M. N. gynėjas apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl narkotinių medžiagų platinimo, teigdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. M. N. platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuteistojo V. M. N. tikslas buvo padėti draugui E. L. įsigyti narkotines medžiagas, kas savaime negali būti vertinama kaip disponavimas psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pasak nuteistojo gynėjo, V. M. N. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį arba BK 264 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinių skundų argumentams.

Apibendrinęs abiejų nuteistųjų parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad viena vertus, nuteistųjų nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tiek V. M. N., tiek L. R. vartojo psichotropines medžiagas ir jie tarpusavyje buvo pažįstami. Taip pat nuteistieji neginčija fakto, jog 2024 m. gruodžio 16 d. jie susitiko ir L. R. perdavė V. M. N. psichotropines medžiagas. Kita vertus, vertinant nuteistųjų parodymus viso baudžiamojo proceso metu, Viliaus M. N. ir L. R. neigimas dėl tikslo platinti narkotines medžiagas, vertinamas kaip siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, todėl nuteistųjų parodymai bei apeliaciniuose skunduose išsakyta pozicija apeliacinės instancijos teismo vertinami kritiškai. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalys laikytini patikimais. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismai daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023 ir kt.). Taigi, esant prieštaravimų tarp nuteistųjų parodymų, šiuo atveju ypatingą reikšmę turi kiti baudžiamosios bylos duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys konkrečias įvykio aplinkybes.

Kaip matyti iš aptartų liudytojų M. Z. ir E. L. parodymų, jų nurodytos aplinkybės dėl pirminio psichotropinių medžiagų įsigijimo taip pat nesutampa. Liudytojas M. Z. patvirtino nuteistojo L. R. nurodytą versiją, tuo tarpu liudytojas E. L. patvirtino V. M. N. nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju esant skirtingiems nuteistųjų ir liudytojų parodymams, apsunkinamas nusikalstamos veikos nustatymo aplinkybės. Vis tik, tokiu atveju ypatingą reikšmę turi kitų asmenų, nesusijusių su nusikalstamos veikos padarymu bei nepažįstančių nuteistųjų, parodymai bei kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, kad vertinant kitų kaltinamųjų (bendrininkų) parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes (pavyzdžiui) bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl netikrų parodymų davimo (EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; 2012 m. spalio 23 d. sprendimas Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, Nr. 2K-43-458/2021, Nr. 2K-64-1073/2022), tokio asmens visi parodymai turi būti itin išsamiai ir visapusiškai patikrinami lyginant su kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, Nr. 2K-55-699/2017).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant V. M. N. ir L. R. kaltės klausimą bei nustatant jų veiksmuose inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį – tikslą platinti narkotines medžiagas, svarbią reikšmę turi objektyvūs duomenys – nuteistųjų pokalbiai su kitais asmenimis apie turimą narkotinę medžiagą, jos kiekius ir derinamą jų perdavimą bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš 2025 m. rugpjūčio 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad buvo atlikta nuteistojo L. R. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (1 t., b. l. 87–110). Ištyrus minėtame protokole užfiksuotų nuteistojo telefoninių pokalbių turinį, galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. R. užsiėmė galimai narkotinių medžiagų platinimu. Iš minėto protokolo matyti, kad neilgai trukus iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos padarymo, o būtent 2024 m. gruodžio 2 d. 19:11:30 L. R. gavo skambutį iš galimo narkotinių medžiagų pirkėjo (telefono numeris (duomenys neskelbtini)), kuriam nuteistasis nurodė, kad vienos narkotikų rūšies neturi, bet turi kitų narkotinių medžiagų bei aptarė narkotinių medžiagų kokybę. Pirkėjas klausė „Turguj nebuvai?“, nuteistasis atsakė „Nėra <...> tikrai ta balta „chuinia“. Pirkėjas pasiteiravo dėl kokybės, sakydamas „Jasna. Išvis šūdas?“, o nuteistasis atsakė „Nu ką žinau, sako, kad tipo „necenzūrinis žodis“ 1 prie 3 „necenzūrinis žodis“ <...> Bet kai tau tokiam, tai nu trys gal ir išeis iš cielo“. Pokalbio turinys rodo, kad L. R. paskambinęs žmogus domėjosi ar nuteistasis turi narkotinių medžiagų, kokia jų kokybę. Be to, tas pats pirkėjas 20:06:27 vėl paskambino nuteistajam ir teiravosi dėl susitikimo, kad įsigyti psichotropinių/narkotinių medžiagų, antai jis paklausė „Aha. Tai išeisi ar ne <...>“, į ką L. R. atsakė neigiamai „Ne „necenzūriniai žodžiai“. Paskambinęs vyriškas vėl pasiteiravo nuteistojo, galimai tikėdamasis, kad vis tik pavyks pasimatyti „Trumapm?“. L. R. atsakė „<...> visą savaitgalį, galiu jei nori V. palikt tada „necenzūrinis žodis“. Vyriškas sutiko, atsakydamas „Nu tai palik, palik, jei gali“. Aptartas pokalbis rodo, kad pirkėjas norėjo susitikti su nuteistuoju dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tačiau pastarasis nesutiko ir nurodė, kad medžiagas paliks V.. L. R. 2024 m. gruodžio 5 d. 22:40:42 vėl gavo skambutį iš galimo narkotinių medžiagų pirkėjo (telefono numeris (duomenys neskelbtini)), su kuriuo kalbėjosi dėl narkotinių medžiagų kiekio ir galimybės įsigyti, t. y. pirkėjas paklausė „Jasna. „Nekalduješ“ keturi, „čtery čtery“?, o nuteistasis atsakė „Cha cha, „staryj odin poslednij“ <...> ir nėra kur paimt“. Po to pirkėjas paklausė nuteistojo „Ponial, ponial“ tai ką daryti?“, į ką nuteistasis atsakė „Nu tipo galima, bet tik ryt. Galima...,tą šūdą derint <...> bet tą šūdą reikia derint, nu „tam 10” kaip minimum”. Pirkėjas nurodė, kad suprato ir pagalvos, sakydamas „Aha. Supratau, supratau. Gerai, tuoj aš „pakubatūriu karoče“. Po ko nuteistasis nurodė, jog jis galbūt taip pat prisidėtų, nurodydamas „Aš ten gal dasidėsiu kažkiek, kad tipo“. Iš pokalbio turinio galima suprasti, kad pirkėjas teiravosi L. R. dėl narkotinės medžiagos. Nuteistasis nurodė, kad turi vieną seną paskutinį ir reikia derinti baltą dalyką – medžiagą bent ne mažiau kaip dešimt. 2024 m. gruodžio 6 d. 10:46:00 L. R. skambino pirkėjui (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) pasakodamas, kad buvo sudėtinga gauti psichotropines medžiagas, sakydamas „Vakar, ten „necenzūrinis žodis“ kryžiaus kelius reikėjo nueit, kad gaut tą šūdą. <...> Seni „necenzūrinis žodis“. Neįsivaizduoji „necenzūrinis žodis“. Eik, žemėlapis, ieškok <...> jeigu šiandien nepaeis „necenzūrinis žodis“, ieškosiu „necenzūrinis žodis“ kito žmogaus. Nes čia su tokiais „necenzūrinis žodis“, nu tipo, jeigu tu jau žinai, kad „necenzūrinis žodis“ padchodit“, tai bent jau tiem, kurie pagrindiniai, nu tipo anksčiau pasakyk arba „zapasą“ padaryk, nu kažkaip „necenzūrinis žodis“, o dabar tipo „krutite kak chočite“. L. R. 2024 m. gruodžio 8 d. 15:33:14 gavo skambutį iš galimo narkotinių medžiagų pirkėjo (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) su kuriuo kalbėjosi apie narkotinių medžiagų kainą, t. y. nuteistasis nurodė „Pas mane „necenzūrinis žodis“ kas čia yra, 50 vienas, „necenzūrinis žodis“ o dar vienas, nu „necenzūrinis žodis“ „čto ta tam 70-80 srazu”, gal ir apie stolniką, nu, bet matai reikia šnekėtis, nes daugiau, daugiau kaip po 12 aš negaliu duot”. Tuo tarpu pirkėjas nurodė, kad supranta ir paklaus kitų asmenų, kaip jie jaučiasi, sakydamas „Supratau. Šita „necenzūrinis žodis“ pasuksiu, paklausiu kaip ten „necenzūrinis žodis“ jie ten gal gyvi ten, negyvi“. Po to nuteistasis toliau aiškino situaciją „Nu, nes aš šituos, žinai, po 9 gaudavau <…> ne nu, ir žmonės dabar katrie nori, aš jų negaliu „necenzūrinis žodis“ atiduoti jiem brangiau, nei pats paimu cha cha“. Pokalbio turinys patvirtina, kad nuteistasis aiškino pirkėjui apie narkotinių medžiagų kainą. Pažymėtina, kad panašaus turinio pokalbių užfiksuota ir daugiau. Apeliacinių skundų nagrinėjimo kontekste svarbu pažymėti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d. užfiksuoti V. M. N. ir L. R. pokalbiai, o būtent, 2024 m. gruodžio 9 d. abu nuteistieji susitarė susitikti ir tai, kad V. M. N. atvažiuos iki L. R.. Tuo tarpu 2024 m. gruodžio 13 d. vykusio pokalbio metu L. R. nurodė „<...> niekas nerašo, „necenzūrinis žodis“ žino“. V. M. N. atsakė „Aha, nu, bet tai pamėtyk??? Nes aš noriu pinigų duot? Gerai?“, o L. R. atsakė „Tai tvarkoj „necenzūrinis žodis“, aš turiu <...>“. Pokalbio turinys sudaro pagrindą manyti, kad V. M. N. ir L. R. kalbėjosi apie narkotinių medžiagų platinimą. Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas ne tik į ankstesnius L. R. pokalbius su kitais asmenimis, bet ir į nuteistojo V. M. N. išsakytus žodžius, tokius kaip „pamėtyk“, „nes noriu pinigų duoti“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, L. R. užfiksuotų pokalbių, vykusių neilgai trukus iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, turinys leidžia daryti spręsti, jog nuteistasis galimai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Telefoninių pokalbių metu su kitais asmenimis L. R. aptarinėjo galimai narkotinių medžiagų turimus kiekius, kokybę bei pardavimo kainas. Pažymėtina, kad suplanuotuose nusikaltimuose juos vykdantys asmenys naudojo konspiraciją – atvirai pokalbiuose ir/ar SMS žinutėse nemini narkotinių medžiagų pavadinimų, nenurodo jų kiekių ir pan. Dėl to dažnu atveju, atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nebūna vienareikšmiškų ir itin informatyvių susirašinėjimų ar pokalbių dėl parduodamų / perkamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš aukščiau pateiktų susirašinėjimų bei pokalbių galima daryti neabejotiną išvadą, kad pokalbių tema yra narkotinių medžiagų platinimas, bendraujant nurodomi narkotines medžiagas platinančių ir vartojančių asmenų tarpe paplitę narkotinių medžiagų trumpiniai bei žargonas: „1 prie 3“, „išeis iš cielo“, „baltas šūdas“, „po 9“, „po 12” ir kt. Nors bendraujama šifruotai, tačiau akivaizdu, jog susirašinėjimuose ir pokalbiuose aptariami narkotinių medžiagų kiekiai, kaina, narkotinių medžiagų kokybė, bendrai situacija, kaip gaunamos narkotinės medžiagos, jų turima ar ne ir pan. Telefoninių pokalbių turinys neleidžia abejoti tuo, kad nuteistasis su kitais asmenims bendravo vartojant žodžius, maskuotes, kurios suprantamos tiek L. R., tiek narkotinių medžiagų pirkėjams, ir nors buvo nutylimos tam tikros pokalbių detalės, tačiau pokalbių turinys asmenims buvo aiškus. Be to, pastebėtina, kad nors tarp L. R. bei skambinančių asmenų vykę pokalbiai nebuvo konkretūs, tačiau asmenys vieni kitus suprasdavo ir žinodavo, kokiu tikslu skambina, o taip pat ir L. R. buvo aiškūs bei suprantami skambinančių asmenų klausimai ir prašymai.

Iš byloje esančio 2025 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta V. M. N. „Telegram“ paskyros apžiūra. Užfiksuotas susirašinėjimas su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. R. pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, jog buvo užfiksuotas abiejų nuteistųjų susirašinėjimas. Apžiūros metu buvo filmuojamas mobilaus ryšio telefono ekranas, kuriame matyti V. M. N. (toliau – ir Asmuo Nr. 1) susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Asmuo Nr. 2). Asmuo Nr. 2 rašo „Vaziuotum i pavilni?“, Asmuo Nr. 1 atsako „Hi Dbr kamsciai max bus bet gal jo“. Asmuo Nr. 2 rašo „Bandau paderint Ant kuro turesi nors i viena puse nes visas saibas bobai ant tax atidaviau?“. Asmuo Nr. 1 atsako „inok vat su kuru beda, gal 5-8 km liko Tuoj kazka sugalvosiu“. Asmuo Nr. 2 rašo „Jai vieno reik tau 15 liks Grūdų 50“(past. žinutė persiųsta iš asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“). Asmuo Nr. 1 atsako „Einu paziet kiek vaziuot“. Asmuo Nr. 2 rašo „Rasiu ant kuro atvaryk iki manes su volt kasiku 40 duoda man 25... 10 duosiu iškart Bet cia operatyviai reik“. Asmuo Nr. 1 atsako „necenzūrinis žodis“ kamsiai maximalus bet ok tuoj Veida nusiprausiu Ir atlekiu“. Asmuo Nr. 2 persiunčia asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ žinutę su tekstu „Jei ka mano tel nr (duomenys neskelbtini)“. Asmuo Nr. 1 atsako „Oki, tu neleksi ane?“. Asmuo Nr. 2 atsiunčia balso pranešimą, kuriame sakoma <...> man čia darbų visokių prigalvojo. Žodžiu aš tau duosiu tą vieną, duosiu čiriką, kad į priekį turėtum už ką važiuot. Man ten tuos 25 paliksi, tik (necenzūrinis žodis), nes čia (necenzūrinis žodis) iš tų skolintų akmenų. Ir jai vieną įdėsiu ir įdėsiu tau, kad kelionė nebūtų liūdna. Bet jinai ten labai nerimsta, o čia jos numeris „jesli što“ ten kažką pasitikslint“. Asmuo Nr. 1 atsako balso pranešimu, kuriame sakoma: „Okey, numerį užsirašiau. O dėl (nesuprantama) tai nesiparink aš juk turiu tą savo, kurį tu man davei. O bapkes tai tiesiog atvažiuosiu gal ir atvešiu žinai iškart tau. Užlipsiu į viršų ir tiek, kad žinai nebūtų nesąmonių“. Asmuo Nr. 2 atsiunčia balso pranešimą, kuriame sakoma „(necenzūrinis žodis), tėvai, čia nėr jokių nesąmonių. Tik šiaip žinai, pačio šikna biški dega. Ne dėl tavęs, o dėl 3 savęs pergyvenu“. Asmuo Nr. 2 rašo „Primesk kiek laiko mazdaug kelione?“. Asmuo Nr. 1 atsako „40 min. +-10 min iki taves ir uzsipilt 30min vaziot Deduos batus, parasysiu kai lipsiu i virsu“. Asmuo Nr. 2 rašo „Vaziuok liftu visi i darbus varo jai dar turi wolto kasika vapse px“. Asmuo Nr. 1 atsako „ Jo turiu tik (necenzūrinis žodis) kaip slidu xdd vos nenukritau prie namu“. Asmuo Nr. 2 rašo „(necenzūrinis žodis) as vaika ant kupros pripises nesiau........ nu (necenzūrinis žodis)“. Asmuo Nr. 1 atsako „3-4min“. Asmuo Nr. 2 rašo „Numesiu tavo kontaktą kad susisiektumet“. Asmuo Nr. 1 atsiunčia balso pranešimą, kuriama kalba apie automobilius – kokio automobilio norėjo anksčiau, o esant blogom sąlygomis ir matydamas stotelėje stovinčius žmones supranta, kad jo turimas „Opelis“ puikiai tarnauja. Asmuo Nr. 2 atsako balso pranešimu, kuriame nurodo asmeniui, kad tai rodo, jis jau suaugo ir nebereikia prieš nieką maivytis, o reikia tiesiog pasiekti iš taško A į tašką B, elementaraus daikto, kuris atlieka savo funkciją. Asmuo Nr. 1 rašo „As virsuj jau“. Po ko atsiunčia ekrano nuotrauką. Ekrano viršuje matyti užrašas 60 m, Šešuolių g. Po užrašu matomas žemėlapis, jame pažymėta Tūkstantmečio g., pažymėta, kad stovi policijos pareigūnai. Asmuo Nr. 2 atsako: „necenzūrinis žodis“. Asmuo Nr. 1 atsiunčia antrą ekrano nuotrauką. Ekrano viršuje matyti užrašas 60 m, Šešuolių g. Po užrašu matomas žemėlapis, jame pažymėta, kad stovi policijos pareigūnai. Po ko, Asmuo Nr. 1 rašo „Ir laisves dar xdd Bandysiu gal apvaziuot kitais marsrutais ten prie zirniu g“. Asmuo Nr. 2 atsako „necenzūrinis žodis“ cj del sniego avariju daug bet „necenzūrinis žodis“ buk atsargus. Asmuo Nr. 1 atsako „Matuokliai ir reidas prie zirniu ten matau, pakomentavr zmones. Bandau pagalvot 5min dar kaip važiuot“. Asmuo Nr. 1 atsiunčia trečią ekrano nuotrauką. Ekrano viršuje matyti užrašas 30 m, posūkio į kairę ženklas. Po užrašu matomas žemėlapis, jame pažymėta, kad stovi policijos pareigūnai. Asmuo Nr. 2 atsako atsiųsdamas jaustuką. Asmuo Nr. 1 rašo „Bsk palaukt reik mergaitei“. Asmuo Nr. 2 atsako „Paiskink situacija jai“. Asmuo Nr. 1 atsiunčia garso pranešimą. Jame sakoma „Žinai nuvažiuot tikrai nuvažiuosiu karoče, nu bet biški tegul jinai palaukia nežinau kiek ten jai išeis. Nes aš tiesiog žinai, noriu padėt tau parduot, bet aš negaliu rizikuot ant tiek. Ne „necenzūrinis žodis“ aš pirmą kartą gyvenime tiek matau, kad būtų. Žinai jeigu netyčia paprašys pažymėjimo ar ko, nu (necenzūrinis žodis) tipo. Ant tiek rizikos negaliu imt. Aš bandau dabar Danį karoče pakelt, jis man numetė ragą. Gal žinau atsilieps, tai su juo tipo“. Asmuo Nr. 2 atsako balso pranešimu, kuriame sakoma „Tu mažiau žiūrėk ten tų bobų reikalų. Tu savo šikną žiūrėk svarbiausia. Paaiškink jai kas per situacija – nori laukia, nori nelaukia, viskas. necenzūrinis žodis“, čia „necenzūrinis žodis“ žinai dėl vieno necenzūrinis žodis“ šitiek necenzūrinis žodis“ susišikt paskui sau reikalų tai necenzūrinis žodis“ tikrai neverta“. Asmuo Nr. 1 atsako „Butent. Ok“. Po ko Asmuo Nr. 1 atsiunčia balso pranešimą, kuriame sakoma „Nu susitariam. Arba du variantai – arba jinai važiuoja pati, kai susiranda mašiną, va, neužilgo, arba laukia, kol praeis žinai visi šitie reidai necenzūrinis žodis“. Tai va palauksiu“. Asmuo Nr. 2 rašo „Ok As tai cj biski nulusiu“. Asmuo Nr. 1 atsiunčia nuotrauką, kurioje parašyta, kad gruodžio 16-22 dienomis – Europos kelių policijos tinklo Roadpol inicijuota transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai. Po nuotrauka parašo „Va cia ko taip sujude stipriai“. Asmuo Nr. 2 rašo „necenzūrinis žodis“ prasideda sventes Ruosies pas redbuli?“. Asmuo Nr. 1 atsako „Nori kartu?“. Asmuo Nr. 2 rašo „Ne laukiu kito Ir miegot noriu „necenzūrinis žodis“ nebeciuhina jau“. Asmuo Nr. 1 atsiunčia garso pranešimą, kuriame sako „Aš pas tą paną karoče nevariau tipo. Parašiau žinai jai taip, tiesiog paprastai paaiškinau. Arba mentai išsiskirs, arba pati atvaryk tipo. Nes sakau, rizikantas galiu būt, bet nenoriu „necenzūrinis žodis“ žinai. Žinau savo vietą ir geriau tokiais dalykais nerizikuot. Nes „necenzūrinis žodis“ visiškai tada jau pilnai, nu supranti, čia šiaip tiesiog. O redbulis tai jo, viskas gerai, geriau jau jam nuvažiuosiu iki jo. Asmuo Nr. 2 rašo „Viskas ok“. Asmuo Nr. 1 rašo „Kylu jau“ (2 t., b. l. 49–59).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą susirašinėjimą, daro išvadą, kad šie objektyvūs duomenys patvirtina nuteistojo V. M. N. parodymų dalį, kad L. R. paprašydavo jo padėti dėl galimai psichotropinių medžiagų platinimo. Iš aptarto susirašinėjimo matyti, kad L. R. vieno užsakymo metu teiravosi V. M. N., ar šis važiuotų į „pavilnį“. V. M. N. nurodžius, kad tuo metu eismas intensyvus, t. y. kamščiai, vis tik pastarasis atsakė, kad galbūt važiuotų. L. R. po tokio nuteistojo V. M. N. atsakymo nurodė, kad bandys paderinti bei pasiteiravo dėl degalų. V. M. N. nurodė, kad su degalais problemos, jam likę nuvažiuoti 5-8 km. L. R. reaguodamas į tokį V. M. N. atsakymą nurodė „jai vieno reik tau 15 liks” bei persiuntė žinutę iš asmens „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta „grūdų 50”. V. M. N. atsakius, kad šis eina pažiūrėti, kiek važiuoti, L. R. parašė „Rasiu ant kuro atvaryk iki manes su volt kasiku, 40 duoda man 25..10 duosiu iškart Bet cia operatyviai reik“. Aptarta susirašinėjimo dalis rodo, kad L. R. kreipėsi į V. M. N., kad šis padėtų galimai su psichotropinių medžiagų platinimu, t. y. kad pastarasis nuvežtų psichotropines medžiagas pirkėjui (užsakovui). Pokalbio dalis rodo, kad L. R. iš karto nurodė, kiek jis gaus pinigų ir kokiu psichotropinių medžiagų kiekiu pasidalins su V. M. N.. Pokalbio metu L. R. nurodė „<…>Žodžiu aš tau duosiu tą vieną, duosiu čiriką, kad į priekį turėtum už ką važiuot. Man ten tuos 25 paliksi, tik neprapisk, nes čia pizda iš tų skolintų akmenų. Ir jai vieną įdėsiu ir įdėsiu tau, kad kelionė nebūtų liūdna“. V. M. N. atsakymas „<...> aš juk turiu tą savo, kurį tu man davei. O bapkes tai tiesiog atvažiuosiu gal ir atvešiu žinai iškart tau. Užlipsiu į viršų ir tiek, kad žinai nebūtų nesąmonių“. Kaip galima matyti iš žinučių turinio, L. R. davė V. M. N. nurodymą kokį kiekį galimai psichotropinių medžiagų turi pristatyti pirkėjui bei kiek jis pats gaus. Tolimesnio pokalbio metu abu nuteistieji bendravo dėl oro sąlygų bei vykstančio reido. Būtent šio pokalbio dalyje V. M. N. aiškiai ir atvirai pasakė, kad jis nori padėti L. R. parduoti, tačiau negali rizikuoti, t. y. V. M. N. nurodė „<...>Nes aš tiesiog žinai, noriu padėti tau parduot, bet aš negaliu rizikuot ant tiek. Ne pizda aš pirmą kartą gyvenime tiek matau, kad būtų. Žinai jeigu netyčia paprašys pažymėjimo ar ko, nu pzda tipo <...>“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas susirašinėjimas bei kiti byloje esantys duomenys, priešingai L. R. apeliacinio skundo argumentams, patvirtina, kad jis galimai psichotropines medžiagas platino, o V. M. N. jam padėdavo tai daryti. Šios aplinkybės, jas vertinant kartu su anksčiau aptartu L. R. pokalbių turiniu su kitais asmenims, sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl nuteistiems šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad 2024 m. gruodžio 16 d. V. M. N. susitiko su L. R. tikslu, kad pastarasis jam perduotų psichotropines medžiagas, kuriomis tuo metu disponavo, o ne dėl to, kad grąžintų V. M. N. medžiagas, kurias šis anksčiau davė pasaugoti.

Sprendžiant, ar 2024 m. gruodžio 16 d. V. M. N. susitiko su L. R. tikslu, kad pastarasis jam perduotų psichotropines medžiagas, svarbu kitų byloje esančių įrodymų kontekste įvertinti 2025 m. rugpjūčio 6 d. slapto sekimo protokolą, iš kurio matyti, jog 2024 m. gruodžio 16 d. buvo atliekamas L. R. slaptas sekimas. 2024 m. gruodžio 16 d. 12.00 val. buvo pradėta stebėti, daugiabučio laiptinė, kurioje yra 30 butas, adresu (duomenys neskelbtini). 14.05 val., buvo gauta duomenų, kad L. R. daugiabučio namo laiptinėje planuoja susitikti su V. M. N.. 14.13 val. buvo pastebėtas V. M. N. einantis link laiptinės, kurioje yra 30 butas, po ko 14.15 val., jis užėjo į daugiabučio namo laiptinę. 14.20 val., V. M. N. buvo pastebėtas išeinantis iš minėtos laiptinės ir iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 15.00 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 30, L. R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., b. l. 56–57). Po sulaikymo, buvo atlikta V. M. N. asmens 2024 m. gruodžio 16 d. krata, kurios metu jo striukės dešinėje kišenėje rastas ir paimtas cigarečių „Parliament“ pakelis, kurio viduje trys užspaudžiami maišeliai su kristaline medžiaga, mobilaus ryšio telefonas „Poco“, popieriaus lankstinukas su šviesios spalvos medžiaga. Specialisto išvadoje nustatyta, jog tai 2,126 g psichotropinė medžiaga 3-CMC (3-chlormetkatinonas). Po sulaikymo buvo patikrintas V. M. N. mobilusis telefonas ir jame esantys duomenys, o būtent 2024 m. gruodžio 16 d., 14.31 val. V. M. N. susirašinėjimas „Telegram“ programoje su vartotoju, pasivadinusiu „L. E.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad „L. E.“ išsiuntė žinutę 14.07 val. „Ok kur susitinkam? Rimi?“. V. M. N. išsiuntė atsakymą 14.07 val., teigdamas „Ciuju jo. Turėsi cash?“. „L. E.“ išsiuntė žinutę 14.07 val., atsakydamas „Jo“. V. M. N. atrašė 14.07 val. „Oki. „necenzūrinis žodis“ noriu kazike palost tai leksiu sita Poco uzstatyt savaitei xd ziuresiu ka pasiulys“. „L. E.“ 14.09 val. išsiuntė reakciją į nuteistojo žinutę „:D“ bei parašė „Tai as busiu uz 5 min rimi“. V. M. N. atrašė 14.10 val., sakydamas „Ok as uz 10 gal“. „L. E.“ išsiuntė 14.10 val. atsakymą „Ok“. Po to, 14.14 val. jis parašė „As vietoi su eurais laukiu“. „L. E.“ 14.15 val. parašė žinutę „75“. V. M. N. 14.15 val. atrašė „Ok“. Po to, 14.20 val. jis nurodė „Einu iki masinos nuo (duomenys neskelbtini)“. „L. E.“ 14.20 val. parašė „Pk. Ok“. „L. E.“ 14.27 val. parašė „Tu su savo masina?“ (2 t., b. l. 63–65).

Taigi, aptartas susirašinėjimas patvirtina nuteistojo V. M. N. bei liudytojo E. L. nurodytas aplinkybes, kad 2024 m. gruodžio 16 d. jie susitarė dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Kaip matyti, susirašinėjimo metu jie susitarė susitikti, V. M. N. pasiteiravo, ar E. L. turi grynųjų, į ką pastarasis nurodė, parašydamas skaičius „75”. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad L. R. pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu V. M. N. susirašinėjimo su E. L. metu nurodė, kad eina į mašiną nuo „(duomenys neskelbtini)“. Sugretinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. M. N. nurodė liudytojui, jog eina į mašiną po susitikimo su L. R.. Įvertinus minėtos žinutės išsiuntimo ir jo sulaikymo laikus, t. y. 14.20 val., galima daryti neabejotiną išvadą, jog po V. M. N. išsiųstos žinutės liudytojui, pastarasis iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad V. M. N. anksčiau padėdavo L. R. platinti galimai narkotines medžiagas bei tai, jog 2024 m. gruodžio 16 d. E. L. kreipėsi į V. M. N. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, o šiam sutikus, pastarasis nuvyko pas L. R. ir iš jo išėjęs, išsiuntė informacinio pobūdžio pranešimą E. L., galima daryti išvadą, jog V. M. N. nuvyko paimti psichotropinių medžiagų pas L. R., o po to turėjo tikslą jas išplatinti, t. y. parduoti E. L.. Nors nuteistojo V.M. N. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. M. N. sutiko padėti E. L. įsigyti psichotropinę medžiagą, tikėdamasis, jog pats galės kartu ją suvartoti, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip tokių medžiagų platinimas, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei šiame procesiniame sprendime aptartą teismų praktiką, galima spręsti, kad V. M. N. vaidmuo psichotropinių medžiagų platinime buvo kaip tarpininko, per kurį medžiagos buvo perduodamos kitiems asmenims, t. y. vartotojams. Šiuo atveju, V. M. N. įsigijo psichotropines medžiagas siekdamas jas perduoti kitam asmeniui – E. L., kas reiškia, jog nuteistasis turėjo tikslą šias medžiagas platinti, o aplinkybė, ar ketino dalį medžiagų suvartoti pats (vienas ar kartu su E. L.), neturi teisinės reikšmės, kadangi tikslas platinti įsigytas psichotropines medžiagas buvo nustatytas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo Viliaus M. N. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, kaip padėjimą įsigyti psichotropines medžiagas, nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką padėjimas įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas asmeniui įsigyti šių medžiagų, palengvina tai padaryti, šalina kliūtis ir pan. Tai gali būti daroma nurodant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojus, paskolinant pinigų ir pan. Tuo metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ketinant jas perduoti užsakovui negali būti vertinamas kaip padėjimas įgyti tokias medžiagas, nes tokie veiksmai atitinka narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veikos požymius.

Pažymėtina, kad po L. R. ir V. M. N. sulaikymo buvo atlikta krata pas L. R. namuose, kurios metu buvo surasta dėžutė, jos viduje popieriaus lankstinukas su kieta medžiaga; eurų nominalo banknotai, t. y. 7 vnt. 20 eurų, 4 vnt. 10 eurų; elektroninės svarstyklės (2 t., b. l. 39–41). Tuo tarpu 2024 m. gruodžio 16 d. atlikus kratą V. M. N. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas užspaudžiamas maišelis su šviesios spalvos kristaline medžiaga (2 t., 87–96), o atlikus V.M. N. asmens kratą, jo striukės dešinėje kišenėje rastas ir paimtas cigarečių „Parliament“ pakelis, kurio viduje buvo trys užspaudžiami maišeliai su kristaline medžiaga ir popieriaus lankstinukas su šviesios spalvos medžiaga (2 t., b. l. 44–46). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant svarstyklių „Opel“, rastų kratos metu (duomenys neskelbtini), pas L. R. ir supakuotų į voką Nr. 2, rasti psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono) pėdsakai; kristalinės medžiagos, esančios užspaudžiamame maišelyje, rastame kratos metu pas V. M. N. ir supakuotame į voką Nr. 7, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 0,018 g (78,8 proc.); kristalų, esančių trijuose maišeliuose, rastuose kratos metu pas Vilių M. N. ir supakuotose į voką Nr. 8, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 2,126 g (79,7 proc.); kristalų, esančių popieriaus lankstinuke, rastame kratos metu pas V. M. N. ir supakuotame į voką Nr. 9, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 0,130 g (83,4 proc.) (2 t., b. l. 146–156). Kratos metu surasti pinigai, medžiagos bei svarstyklės, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad tiek V. M. N., tiek L. R. neteisėtai disponuodami narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėjo tikslą jas platinti, todėl 2024 m. gruodžio 16 d. L. R. su savimi turėtas psichotropines medžiagas išplatino V. M. N., o ne grąžino neva pastarojo jam anksčiau perduotas.

Apibendrindama visus byloje esančius bei šiame procesiniame sprendime detaliai išanalizuotus duomenis, juos įvertinusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų V. M. N. ir L. R. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų pokalbius bei susirašinėjimus (1 t., b. l. 87–110; 2 t., b. l. 49–59, 63–65), sprendžia, kad nuteistuosius siejo ilgalaikiai, sistemingu bendravimu ir tarpusavio pasitikėjimo pagrįsti santykiai, betarpiškai susiję su galimai psichotropinių medžiagų disponavimu. Visų pirma, baudžiamojoje byloje esantys pokalbiai tarp L. R. ir kitų asmenų rodo, kad pastarasis platino galimai narkotines ar psichotropines medžiagas. Tiek šiame procesiniame sprendime aptarti, tiek ir kiti byloje esantys pokalbiai rodo, jog įvairūs asmenys nuteistojo L. R. nuolat teiraudavosi dėl galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, kalbėdavo apie jų kiekį, kokybę, jų platinimą, o L. R. juos apie šias aplinkybes informuodavo (1 t., b. l. 87–110). Aukščiau šioje nutartyje atlikta pokalbių analizė sudaro pagrindą spręsti, kad kiti asmenys į L. R. kreipdavosi, kaip į asmenį, kuris gali perduoti/parduoti galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Antra, byloje esantis susirašinėjimas tarp nuteistųjų patvirtina aplinkybę, kad iš tiesų V. M. N. padėdavo L. R. platinti galimai narkotines ar psichotropines medžiagas. Iš V. M. N. parodymų galima spręsti, kad tiek šios veikos metu jis įsigijo iš L. R. psichotropines medžiagas, norėdamas jas perduoti E. L., tiek anksčiau jis padėdavo L. R. platinti galimai psichotropines medžiagas. Trečia, byloje esantis susirašinėjimas tarp V. M. N. ir liudytojo E. L., patvirtina, kad jie 2024 m. gruodžio 16 d. tarėsi dėl susitikimo bei narkotinių medžiagų pardavimo (2 t., b. l. 63–65). Būtent liudytojas E. L. kreipėsi į V. M. N., siekdamas įsigyti psichotropinių medžiagų. Nei šiame susirašinėjime, nei kituose byloje užfiksuotuose nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimuose ar susirašinėjimuose su kitais asmenimis nėra jokių duomenų, patvirtinančių L. R. poziciją, kad jis iš Viliaus M. N. buvo paėmęs saugoti minėtas medžiagas ir tik prireikus atvyko jų pasiimti (susigrąžinti). Priešingai, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad L. R. nuolatos užsiėmė tokia veikla ir atsiradus pirkėjui (E. L.), V. M. N., turėdamas psichotropinių medžiagų tiekėją (L. R.), nutarė iš jo šias medžiagas įgyti ir išplatinti E. L.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtus netiesioginius įrodymus sujungus į vientisą grandinę, įvertinus jų visetą, galima daryti neabejotiną išvadą, jog V.M. N. susitarė su L. R., kad iš jo pirks 3 g psichotropinės medžiagos, o šis sutiko narkotines medžiagas parduoti, t. y. norėjo taip veikti. V. M. N. turėdamas tikslą narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti, o būtent, turėdamas tikslą pagal išankstinį susitarimą už 75 eurus parduoti psichotropines medžiagas E. L., 2024 m. gruodžio 16 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), iš L. R. įgijo 3-CMC (3-chlormetkatinono) narkotinės medžiagos. L. R. turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti 2024 m. gruodžio 16 d., apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą, supakuotą į tris užspaudžiamus maišelius, perdavė V. M. N., kad šis psichotropines medžiagas už 75 eurus pagal išankstinį susitarimą parduoti E. L.. Esant išvardintoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. M. N. ir L. R. išplatino nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, taip pat atsakant ir į gynybos keliamas versijas, susijusias su įrodymu patikimumu (dėl nuteistųjų parodymų) ir pakankamumu (konstatuojant nuteistųjų kaltumą dėl psichotropinės medžiagos platinimo). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad nuteistųjų V.M. N. ir L. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta ne byloje surinktais ir išsamiai bei nešališkai įvertintais neginčijamais įrodymais. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės dėl psichotropinės medžiagos platinimo išsamiai išnagrinėtos, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo yra tinkamai motyvuotos, pagrįstos byloje ištirtų įrodymų vertinimu. Baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pritaikytas tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ar keisti skundžiamo teismo sprendimą perkvalifikuojant šias Viliaus M. N. ir L. R. nusikalstamas veikas nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. M. N. ir L. R. paskirtų bausmių individualizavimo

L. R. apeliaciniame skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018).

Nuteistojo Viliaus M. N. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma Viliaus M. N. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, netenkinus pirmojo prašymo, nuteistojo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija vertina, kad šie prašymai nepagrįsti, todėl atmetami.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam L. R. bausmė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, t. y. tai, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), turėdamas tikslą platinti disponavo psichotropine medžiaga. Pažymėtina, kad nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė L. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į tai atsižvelgė nustatydamas jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. L. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta, jo parodymus vertinti kaip prisipažinimą ir laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems skundo argumentams, pažymėdamas, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, nuteistasis davė priešingus parodymus byloje nustatytoms aplinkybės, kas reiškia, kad jo parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti L. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę, pažymėdamas, kad L. R. administracine tvarka baustas (10 t., b. l. 31), vykdantis individualią veiklą, turintis tris nepilnamečius vaikus. Duomenų, kad L. R. būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą, nėra. Be kita ko, nuteistasis anksčiau yra teistas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 100 MGL dydžio bauda. Taigi, L. R. jau anksčiau yra teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2024 m. gruodžio 16 d., kas rodo, jog nuteistasis L. R. nusikalto praėjus kiek daugiau kaip trims mėnesiams, po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Aptarti duomenys patvirtina, kada ankstesnis teistumas bei paskirta bausmė – bauda, nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. R. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikyta bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. R. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistasis L. R., apeliaciniu skundu prašydamas skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nurodė, kad jis išlaiko tris mažamečius vaikus. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo nurodytas aplinkybes, pažymi, kad trijų vaikų turėjimas L. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina, kita vertus, tai jo nenustabdė ir nuo nusikalstamos veikos darymo. Dar daugiau, nusikalstamą veiką L. R. padarė siekdamas pasipelnyti, ignoruodamas riziką kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, pasinaudodamas kitų pažeidžiamų asmenų priklausomybėmis. Pažymėtina, jog L. R. padarė baigtą nusikalstamą veiką, o aplinkybė, kad narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą, nulėmė ne nuteistojo, o policijos pareigūnų savalaikiai veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo L. R. ar jos šeimos nariai patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo spręsti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga.

Tuo tarpu sprendžiant dėl V.M. N. paskirtos bausmės griežtumo ir proporcingumo jo nusikalstamiems veiksmams, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 10 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nenustatyta V. M. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. V. M. N. administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 87–98); dirbantis pardavėju – administratoriumi restorane; darbovietėje charakterizuojamas teigiamai; nevedęs; vaikų neturi; duomenų, kad būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą, nėra. Be to, skiriant bausmę nuteistajam buvo atsižvelgta į tai, jog V. M. N. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtu nuosprendžiu, pažymi, kad V. M. N. aptariamu atveju buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnės rūšies bausmė, nei numatyta sankcijoje – o būtent, laisvės apribojimo bausmė. Vis dėlto, laisvės apribojimo bausmė nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Šios aplinkybės iš tikrųjų nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir parodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.

Esant nustatytiems ir aptartiems nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. M. N. paskyrė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – arešto bausmę. Šiuo atveju už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. nustatytas minimalus straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis. Apeliacinės instancijas teismas, įvertinęs tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, yra profesinio išsilavinimo, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ir pan.) bei neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau yra teistas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą), sprendžia, kad vis tik nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniu nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvi ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad už V. M. N. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Tuo tarpu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 60 parų arešto bausmę. Vos dėlto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas arešto bausmės dydį už V. M. N. padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 49 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnio 1 dalis). Teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl pirmosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad asmeniui padariusiam baudžiamąjį nusižengimą negali būti paskirta didesnė kaip 45 parų arešto bausmė, t. y. negali viršyti maksimalaus arešto bausmės dydžio už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. M. N. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nustatė neteisingą arešto bausmės dydį, t. y. paskyrė 60 parų arešto, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau aptartus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), V.M. N. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą nustatytinas maksimalus arešto bausmės dydis už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. V. M. N. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina 45 parų arešto bausmė.

Kita vertus, nepaisant to, kad V. M. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, arešto bausmės dydis buvo nustatytas netinkamai, tačiau už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos tinkamai – bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, teismas bausmių apėmimą taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 10 straipsnyje yra apibrėžiamos nusikalstamų veikų rūšys: nusikalstamos veikos skirstomos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 11 straipsnyje yra išdėstytos konkrečios nusikaltimų kategorijos, t. y. jų skirstymas į neatsargius ir tyčinius, o taip pat tyčinių nusikaltimų skirstymas (gradacija) pagal sunkumą pradedant nuo nesunkaus ir baigiant labai sunkiu nusikaltimu. Nagrinėjamu atveju V. M. N. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms bei iš esmės skiriasi pagal savo pavojingumą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. M. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 10 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis), o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes už BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrino bausmių apėmimu būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir V. M. N. paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. M. N. sumažinus arešto bausmės dydį, paskirtos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, iki 45 parų arešto, bausmių bendrinimo būdas ir galutinės bausmės dydis nesikeičia. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaitė V. M. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 16 d., 14.25 val. iki 2022 m. gruodžio 17 d., 12.48 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes ir nuteistajam nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, būtų netinkamais pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistajam paskirta galutinė bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo Viliaus M. N. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti dėl V. M. N. paskirtos bausmės ir V. M. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtą arešto bausmę sumažinti iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. N. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį V. M. N. paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti V. M. N. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.