- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-301-875/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19374-2025-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- I. P., K. P.
- Civilinis ieškovas
- I. P., K. P.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Ieškovas
- „Gilės investicijos"
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno, nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo
S. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, S. S. paskirtos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, S. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems I. P. ir K. P. neturtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini) – turtinę žalą;
S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. P., K. P. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, iš S. S. priteista I. P. 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš S. S. priteista K. P. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. S. priteista UAB „(duomenys neskelbtini) 3274,50 Eur turtinei žalai atlyginti;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 1815,00 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš S. S. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1815,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) už advokato teisinę pagalbą;
išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
S. S. nuteista už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą – tvorą, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 21 d. apie 13. 04 val. iki 2025 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje sugadino tvoros pamatą bei pačią tvorą, tokiu būdu padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1950 Eur žalą.
Be to, S. S. nuteista už tai, kad tyčia terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P. ir K. P. naudodama psichinę prievartą, o būtent: po 2024 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio, toliau tęsdama nusikalstamą veiką, atvirai demonstruodama panieką ir nepagarbą I. P. šeimai, baugina juos, kelia nuolatinę baimę ir stresą, sistemingai gadindama I. P., K. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 21 d. apie 13.04 val. iki 2025 m. sausio 25 d. apie 20.29 val. tyčia nuolat gadino tvorą. skiriančią sklypo dalis, atkasinėjo tvoros pamatą, taip mėgindama sulaužyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią tvorą bei pro tvoros pamatą kišo sodo priežiūros įrankius į UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; taip pat laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d., rinkdama kitų asmenų privačią informaciją, siuntė laiškus kitų asmenų vardu, nurodydama teisingus kitų asmenų duomenis, kuriuose pašiepiama ir tyčiojamasi iš nukentėjusiosios I. P. sveikatos būklės, pateikiama privati įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei automobilio „Lexus RX450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lizingo informacija; taip pat 2024 m. lapkričio 1 d. apie 15.39 val. ir apie 15.58 val. per du kartus ant terasos stogo ir į kiemą metė nenustatytos kilmės baltos spalvos miltelius, 2024 m. lapkričio 1 d. nuo 16.30 val. iki 17.33 val. per septynis kartus ant terasos stogo ir į kiemą mėtė tualetinį popierių, 2025 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.19 val. ant terasos stogo ir į kiemą metė nenustatytos kilmės baltos spalvos miltelius, tokiu būdu, sistemingai naudodama psichinę prievartą baugino atlikdama bauginančio pobūdžio veiksmus, sukūrė bauginančią atmosferą, sukeldama privertimą keisti gyvenamąją vietą, baimę, išgąstį, neigiamas emocijas dėl sukeltos grėsmės jų gyvybei ir sveikatai, bei jų turtui nukentėjusiajai I. P. ir nukentėjusiajam K. P..
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 21 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu S. S. paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, S. S. paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) S. S. pripažinti recidyviste;
kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių bendrinimą už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nuostatas, taip padarė teisės laikymo klaidą, dėl ko S. S. paskirta neteisinga, per griežta galutinė subendrinta bausmė. Be to, paskyręs S. S. bausmę už nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir šios bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, nebendrinęs su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai nesprendė ir S. S. pripažinimo recidyviste klausimo (BK 27 straipsnis), tokio sprendimo nemotyvavo. Dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Dėl S. S. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis
2.2. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo ir visiškai nepasisakė apie S. S. taikytą bausmių subendrinimo būdą. Prokuroras nesutinka su teismo parinktu daliniu bausmių sudėjimu ir teigia, kad pagal pareikštą kaltinimą S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikytinos padarytos ne realiąja, o idealiąja sutaptimi, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės S. S. bendrintinos ne dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu. Toliau skunde analizuojant kasacinio teismo praktiką realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapties klausimu, prokuroro nuomone, laikytina, kad S. S. inkriminuotas svetimo turto sugadinimas, kvalifikuotas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, yra neatsiejamai susijęs su nukentėjusiųjų atžvilgiu įvykdytu terorizavimu ir sistemingu bauginimu (BK 145 straipsnio 2 dalis). Nors veikos yra padarytos skirtingu metu, tačiau toje pačioje vietoje ir tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, o kaltinamosios veiksmus siejo bendras sumanymas ir vieninga tyčia, kas sudaro pagrindą S. S. nusikalstamas veikas vertinti kaip padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas už šias nusikalstamas veikas kaltinamajai paskirtas bausmes turėjo bendrinti taikydamas bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Taigi, S. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, turėjo būti subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. S. skirtina subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio 1 dalį
2.3. Be to, S. S. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas paskirtos galutinės bausmės S. S. nebendrino su ankstesniu, t. y. 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tokio savo sprendimo nuosprendyje niekaip nemotyvavo.
2.4. S. S. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Naujas nusikalstamas veikas S. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo terminas buvo pasibaigęs (priežiūra nutraukta prieš terminą), tačiau teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę privalėjo bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, remdamasis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Naujo nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš probacijos duomenų registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215- 303/2015). Atsižvelgiant į tai, kad S. S. naujas nusikalstamas veikas padarė ankstesnės probacijos laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir S. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Dėl S. S. pripažinimo recidyviste
2.5. Naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių pripažinta kalta ir nuteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, S. S. padarė neišnykus teistumui pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu. Visos bylos aplinkybės rodo, kad S. S. nusikalto ne atsitiktinai, ji yra linkusi nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau daro analogiško pobūdžio nusikaltimus. Be to, S. S. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jos nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą S. S. pripažinti recidyviste, tačiau šio klausimo skundžiamu nuosprendžiu neaptarė. Todėl prašoma, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), pripažinti S. S. recidyviste, tai nurodant apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nuosprendžio) rezoliucinėje dalyje.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. atstovas advokatas Simas Šuminas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 21 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės;
tenkinti prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant S. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;
netaikyti BK 75 straipsnio ir nustatyti S. S. paskirtą galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai;
vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti S. S. recidyviste ir tai nurodyti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje;
prokuroro apeliacinio skundo dalies dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo ir subendrintos bausmės sumažinimo netenkinti;
teismui nusprendus taikyti bausmių apėmimą pagal BK 63 straipsnį, netaikyti BK 75 straipsnio, ir paskirtą galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti realiai;
kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą;
priteisti iš nuteistosios nukentėjusiųjų naudai jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;
priimti prie apeliacinio skundo pridėtus naujus rašytinius ir vaizdo duomenis;
apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą – peržiūrėti keturis vaizdo įrašus, paskelbti rašytinius dokumentus ir prireikus apklausti I. P. bei K. P. dėl įrašų padarymo laiko, vietos aplinkybių ir juose užfiksuoto asmens tapatybės.
3.1. Skundu iš esmės nesutinkama su bausmės vykdymo atidėjimo taikymu nuteistajai S. S.. Nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas aplinkybes, paneigiančias galimybę S. S. dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes ji pakartotinai padarė analogiškus tyčinius nusikaltimus prieš tuos pačius nukentėjusiuosius, veikė sąmoningai ir tikslingai, ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis, bausmės vykdymo atidėjimas ir elgesio pataisos programa buvo neveiksmingi, o jos nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ir rodo didesnį pavojingumą, tačiau teismas padarė priešingą išvadą, jog dar vienas baudžiamasis procesas paskatins nuteistąją permąstyti savo veiksmus. Tai patvirtina ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad naujas nusikalstamas veikas S. S. padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, dėl ko ji pripažintina recidyviste pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, ir paneigia BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus.
3.2. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad po 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio priėmimo S. S. tęsė tyčinį tų pačių nukentėjusiųjų terorizavimą ir sistemingą bauginimą, sugadino svetimą turtą ir tai buvo ne vienkartinis, o kryptingas, keletą metų besitęsiantis elgesys, kuriuo siekta nukentėjusiuosius įbauginti, pažeminti, priversti jaustis nesaugiai ir padaryti jiems materialinių nuostolių (nuosprendžio 47-48 punktai). Nauji nusikaltimai iš dalies padaryti būtent ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, ankstesniu nuosprendžiu teismo pasirinktas resocializacijos modelis buvo ne šiaip nepakankamas – jis buvo empiriškai patikrintas ir paneigtas nauju apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nepaisant nuosprendžio 55 punkte išdėstytų aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių nuteistąją ir nesudarančių pagrindo bausmės vykdymą nuteistajai atidėti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dar vienas procesas nuteistąją paskatins permąstyti veiksmus ir laikytis įstatymų. Ši išvada prieštarauja skundžiamo nuosprendžio 51 punkte nustatytiems faktams. Ankstesnis procesas, apkaltinamasis nuosprendis, laisvės atėmimo bausmės grėsmė, probacija ir elgesio pataisos programa S. S. nesustabdė. Teismo motyvas, kad nėra duomenų apie naujesnes nusikalstamas veikas, nėra teigiama nuteistosios resocializacijos aplinkybė. Nusikaltimo nebuvimas per trumpą laiką iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nėra pakankamas pagrindas prognozuoti teisėtą elgesį, juolab kai tuo pačiu nuosprendžiu konstatuotas ilgalaikis, pasikartojantis ir ankstesnio atidėjimo laikotarpiu tęstas tyčinis elgesys. O nuosprendžio 57 punkto motyvas, kad probacijos tarnyba vėliau galės prašyti panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą taip pat neatitinka bausmės skyrimo principų. Motyvas, kad būdama laisvėje S. S. turės geresnes galimybes atlyginti žalą, taip pat nėra pakankamas. Nuosprendyje nenustatytas nuteistosios savanoriškas žalos atlyginimas ar realios pastangos ją atlyginti, o civiliniai reikalavimai išlieka vykdytini ir realiai atliekant bausmę. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės paneigia ir teismo išvadas, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė teistumui išnykus, t. y. būdama neteista, priešingai, analogiškos tyčinės veikos padarytos ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
3.3. Bausmės vykdymo atidėjimą šioje byloje paneigia nustatytų aplinkybių visuma: pakartotinumas – antras apkaltinamasis nuosprendis už analogiškas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas; tapatūs nukentėjusieji ir iš esmės ta pati konflikto aplinka; naujų veikų padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; ne epizodinis, o ilgalaikis ir kryptingas elgesys; tiesioginė tyčia, sąmoningumas, tikslingumas ir didesnis pavojingumas, nustatyti nuosprendyje; ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio, probacijos ir elgesio pataisos programos neveiksmingumas; savo elgesio kritiško vertinimo, kaltės pripažinimo, nuoširdaus gailėjimosi, savanoriško žalos atlyginimo ar atsiribojimo nuo nukentėjusiųjų nebuvimas; po nuosprendžio išlikęs nusistatymas prieš nukentėjusiuosius, užfiksuotas naujuose vaizdo įrašuose. Todėl realus laisvės atėmimas nėra vien nukentėjusiųjų subjektyvaus nepasitenkinimo išraiška, o proporcinga ir būtina priemonė, kai ankstesnės švelnesnės priemonės – administracinės nuobaudos bei atidėta laisvės atėmimo bausmė – nesulaikė nuo to paties pobūdžio tyčinio elgesio prieš tuos pačius žmones. Nors ankstesniu nuosprendžiu apygardos teismas suteikė S. S. galimybę pasitaisyti ir sudarė sąlygas nekartoti nusikalstamų poelgių, tačiau skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė, kad suteikta galimybe nuteistoji nepasinaudojo ir padarė analogiškas nusikalstamas veikas. Todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymas antrąkart, nenustačius jokių naujų aplinkybių, leidžiančių prognozuoti nuteistosios pozityvius elgesio pokyčius, paneigia tiek bausmės individualizavimo, tiek teisingumo principus.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo reikalavimų
Sutinkama ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu dėl bausmių nuteistajai bendrinimo pagal BK 64 straipsnį bei jos pripažinimo recidyviste pagal BK 27 straipsnį. Tačiau nukentėjusieji nesutinka su prokuroro prašymu dar kartą atidėti galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą nors ir maksimaliam 3 metų terminui. Prokuroro skundo faktiniai argumentai – ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaryti nauji tyčiniai nusikaltimai, jų analogiškumas, išvadų nedarymas, nusikalstamų polinkių kaitos nebuvimas ir ankstesnio atidėjimo neveiksmingumas neleidžia daryti priešingų išvadą, o ilgesnis to paties instituto taikymo terminas nepaneigia BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyto faktinio pagrindo stokos. Nepalaiko ir prokuroro prašymo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą konstatuoti idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir sumažinti subendrintą bausmę nuo 1 metų 5 mėnesių iki 1 metų 2 mėnesių. Apeliantų nuomone, turto gadinimas ir terorizavimas atlikti skirtingu laiku, savarankiškais veiksmais. Vien bendra vieta, tie patys nukentėjusieji ir bendras priešiškas sumanymas savaime nepadaro veikų neatskiriamomis ar būtinomis vieno sumanymo įgyvendinimo dalimis. Reikšminga ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu analogiškas veikas prieš tuos pačius nukentėjusiuosius subendrino dalinio sudėjimo būdu, pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis. Nukentėjusieji šios nuosprendžio dalies keisti neprašo. Apeliacinės instancijos teismui pritarus prokuroro pozicijai dėl BK 63 straipsnio ir bausmę sumažinus, bei subendrinus pagal BK 64 straipsnį su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, prokuroro pasiūlytą galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę prašoma nustatyti nuteistajai atlikti realiai.
Dėl nuteistosios elgesio po skundžiamo nuosprendžio priėmimo
Po paskutinio teisiamojo posėdžio, teismui išėjus priimti skundžiamą nuosprendį, iki nuosprendžio paskelbimo ir po jo, nukentėjusieji užfiksavo S. S. elgesį 4 vaizdo įrašuose, iš kurių matyti, kad nuteistoji savo sklype ir balkone telefoną laiko nukreiptą į nukentėjusiųjų kiemo pusę ir atvirai filmuoja. Šiais įrašais neprašoma konstatuoti naujos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jais tik patvirtinama, kad nuteistoji neatsiribojo nuo nukentėjusiųjų, nepermąstė savo elgesio ir nesilaiko įstatymų, priešingai, demonstratyvus dėmesio nukreipimas į tuos pačius nukentėjusiuosius tęsiasi. 2026 m. rugpjūčio 9 d. S. S. taip pat tiesiogiai parašė abiem nukentėjusiesiems dėl jų sklype augančių beržų sutvarkymo, nustatė 20 dienų terminą, priešingu atveju nurodė besikreipsianti į institucijas ar besiimsianti kitų teisinių priemonių. Tai patvirtina, kad net ir po antro apkaltinamojo nuosprendžio tiesioginis tikslinis kontaktas su tais pačiais nukentėjusiaisiais nebuvo nutrauktas, nukentėjusieji ir toliau patiria priverstinį nepageidaujamą kontaktą su nuteistu asmeniu. Savivaldybės 2026 m. liepos 24 d. atsakymas dėl komunalinių atliekų konteinerių patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) buvo inicijuota administracinė procedūra, kurią savivaldybė pripažino privataus pobūdžio ginču. Nukentėjusiųjų duomenimis, ši procedūra pradėta taip pat pagal S. S. kreipimąsi. Tai rodo, kad S. S. ir toliau siekia trikdyti nukentėjusiųjų kasdienį gyvenimą, tam pasitelkdama ir viešojo administravimo subjektus. Šie duomenys atsirado jau po įrodymų tyrimo pabaigos, dalis jų ir po nuosprendžio paskelbimo, nukentėjusieji objektyviai negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui. Vadovaujantis BPK 324 straipsnio 5-6 dalimis, juos prašoma priimti ir ištirti apeliacinės instancijos teisme.
Nukentėjusieji prašo tinkamai individualizuoti bausmę ir užtikrinti, kad įsiteisėjęs laisvės atėmimo bausmės turinys būtų realiai įgyvendintas, nes ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo. Šioje situacijoje pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas siųstų priešingą prevencinę žinią nukentėjusiems: analogiškos tyčinės veikos prieš tuos pačius asmenis, padarytos ankstesnio atidėjimo metu ir toliau nesukelia realaus laisvės atėmimo pasekmių, neužtikrina nukentėjusiųjų saugumo, nusikalstamų veikų pakartotinumo prevencijos ir teisingumo principo įgyvendinimo. Būtent realus galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju atitiktų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nuteistosios asmenybę.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus nuteistoji S. S. prašo nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.
4.1. Prokuroro pozicija patvirtina, kad realus laisvės atėmimas yra neadekvati priemonė. Prokuroras savo apeliaciniame skunde neprašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo ar izoliuoti ją nuo visuomenės, siūlo tik patikslinti bausmių bendrinimo tvarką ir atidėti subendrintos bausmės vykdymą maksimaliam 3 metų terminui. Tai neginčijamai įrodo, kad nukentėjusiųjų siekis bet kokia kaina pasiekti realų nuteistosios įkalinimą prasilenkia su objektyviu valstybinio kaltinimo mastu bei protingumo principais.
4.2. Nepagrįstas ir nukentėjusiųjų atstovo argumentas, esą nuteistoji nerodo pastangų žalai atlyginti ir nedaro teigiamų išvadų. Tvirtina, kad 2026 m. rugpjūčio 3 d. (iškart po nuosprendžio priėmimo ir prieš nukentėjusiesiems pateikiant apeliacinį skundą) ji oficialiai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu gauti nukentėjusiųjų sąskaitų rekvizitus ir išdėstyti priteistos žalos atlyginimą dalimis. Kadangi teismas griežtai uždraudė asmeniškai kontaktuoti su nukentėjusiaisiais, todėl ji kreipėsi į teismą. Tai įrodo savikritišką elgesio vertinimą, aktyvias pastangas materialiai atlyginti nuostolius.
4.3. Ilgametė pavyzdingo darbo patirtis strateginėje įmonėje patvirtina žemą nuteistosios pavojaus visuomenei laipsnį. Nuteistoji nurodo strateginės reikšmės (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai ir stabiliai dirbanti 37 metus. Per šį laikotarpį nėra gavusi nė vienos darbo drausmės ar kitokios nuobaudos, pareigas vykdo pavyzdingai bei atsakingai. (Duomenys neskelbtini) darbas tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini), šioms pareigoms atlikti reikalinga ypatinga emocinė disciplina ir gebėjimas griežtai laikytis teisės aktų. Jos profesionalumą papildomai įrodo tai, kad jai buvo patikėta parengti bei apmokyti naujus darbuotojus (mokinius). Beveik keturis dešimtmečius demonstruojanti visišką darbinę drausmę bei stabilumą valstybinės reikšmės objekte, nuteistoji mano negalinti būti vertinama kaip kelianti realų pavojų visuomenei.
4.4. Realus laisvės atėmimas padarytų negrįžtamą žalą ir atimtų finansinę galimybę atlyginti priteistus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad būdama laisvėje ir tęsdama darbą (duomenys neskelbtini), ji turės realią finansinę galimybę išmokėti nukentėjusiesiems priteistas sumas. Jei apeliacinės instancijos teismas paskirtų realią laisvės atėmimo bausmę, ji prarastų darbą bei stabilias pajamas. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje neturėtų jokių finansinių galimybių vykdyti savo pačios inicijuotą žalos mokėjimo planą. Todėl realus laisvės atėmimas tiesiogiai pažeistų pačių nukentėjusiųjų turtinius interesus, nes šie prarastų galimybę savalaikiai gauti teismo priteistą materialinę kompensaciją, o pati bausmė taptų neproporcinga.
4.5. Nuteistosios veiksmai po nuosprendžio priėmimo buvo teisėtas interesų gynimas, o ne nukentėjusiųjų teisių pažeidimas. Nukentėjusiųjų atstovo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas aplinkos fiksavimas mobiliuoju telefonu iš nuteistosios privačios valdos (sklypo ir balkono), atspindi išskirtinai gynybinę jos reakciją, siekiant turėti objektyvius įrodymus apie daromus pažeidimus ir apsisaugoti nuo provokacijų. Nukentėjusiųjų argumentą, esą juos įskundusi nepagrįstai, paneigia oficialūs valstybės bei teisėsaugos institucijų dokumentai, patvirtinantys sistemingus pačių nukentėjusiųjų daromus pažeidimus laikotarpiu po nuosprendžio priėmimo: 2026 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities VPK administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) konstatuota, kad I. P. pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimus, nes jos šuo lojimu naktį sistemingai trikdė aplinkinių ramybę bei poilsį, o pažeidėja su nusižengimu sutiko (pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį). Pagal S. S. pranešimą sistemoje „epolicija.lt“ pradėta administracinio nusižengimo teisena prieš K. P. dėl to, kad jis po 21 valandos vykdė triukšmą keliančius ūkio darbus (pjovė žolę) ir trikdė viešąją rimtį. Nukentėjusiųjų atstovas skunde nurodo seną savivaldybės raštą Nr. (duomenys neskelbtini) klaidinamai teigdamas, esą savivaldybė klausimą pripažino tik „privataus pobūdžio ginču“. Vėlesniu – 2026 m. liepos 14 d. Šiaulių miesto savivaldybės raštu Nr. (duomenys neskelbtini) oficialiai patvirtinta, kad kaimynams dėl komunalinių konteinerių nuolatinio laikymo ant šaligatvio pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 367 straipsnį. Nuteistosios nuomone, teisėtas kreipimasis į policiją ar savivaldybę negali būti interpretuojamas kaip neigiamas elgesys ar pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. O nukentėjusiųjų atstovo skunde minimas nuteistosios 2026 m. rugpjūčio 9 d. raštas dėl beržų sutvarkymo buvo išsiųstas išskirtinai kaip oficialus teisinis kreipimasis. Taip elgėsi siekdama visiškai išvengti bet kokio tiesioginio fizinio ar žodinio kontakto su kaimynais ir nepažeisti teismo draudimo. Oficialaus rašto išsiuntimas kaimynams dėl sklypo ribas pažeidžiančių bei žalą darančių želdinių (beržų) yra reglamentuotas CK kaip pirminė ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Šiame laiške ji nurodė: „Noriu viską išspręsti taikiai“. Teisėtas reikalavimas netrikdyti jos nuosavybės teisių bei spręsti įsisenėjusią ūkio problemą negali būti teisiškai vertinamas kaip nukentėjusiųjų spaudimas.
4.6. Nuteistoji teigia visiškai suprantanti teismo nuosprendžio rimtumą ir esanti pasirengusi dėti visas pastangas savo elgesio korekcijai. Sąmoningai priima pirmosios instancijos teismo jai paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, yra pasiruošusi sąžiningai bendradarbiauti su Probacijos tarnybos pareigūnais. Įsipareigoja ateityje iškilus bet kokiems buitiniams ar turtiniams klausimams nepriimti vienašališkų sprendimų ir nebandyti spręsti jų asmeniškai. Visi klausimai ateityje bus sprendžiami išskirtinai tik per oficialias viešojo administravimo institucijas arba teisinius atstovus.
4.7. Nuteistosios nuomone, jos teistumas yra išnykęs, todėl reikalavimas pripažinti ją recidyviste yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas oficialiai konstatavo, kad jos ankstesnis teistumas yra išnykęs, bausmę yra atlikusi, todėl teisiškai laikoma neteista. Nukentėjusiųjų reikalavimas pripažinti ją recidyviste neatitinka materialiosios baudžiamosios teisės normų bei suformuotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismo paskirtas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas su intensyvia priežiūra bei elgesio pataisos programa yra visiškai pakankama, adekvati ir proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti.
5. Apeliaciniame teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji I. P. ir K. P. prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji S. S. ir jos gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė apeliacinius skundus atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
Nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2021, 2K-74-489/2026). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
7. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų apeliacinių skundų turinio, juose nėra ginčijamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nuteistosios kaltės klausimas, nesutinkama tik su nuteistajai S. S. paskirta bausme, prokurorui prašant už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes nuteistajai subendrinti ne dalinio bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu, bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir maksimaliam terminui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, pripažinti nuteistąją recidyviste, o nukentėjusiesiems iš esmės prašant netaikyti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimo bei iš dalies sutinkant su prokuroro apeliacinio skundo reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant nuteistajai bausmę.
Dėl bausmių bendrinimo už kelias nusikalstamas veikas
8. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Bausmių apėmimą teismas, be kita ko, taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
9. Įstatyme nepateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-697/2020). Pagal teismų praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, išskyrus atveju, nustatytus BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose. Taigi, realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes.
10. Nagrinėjamu atveju pritartina prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad S. S. nusikalstami veiksmai, padaryti tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2025 m. sausio 25 d.), toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, nors ir skirtingo pobūdžio (vienu atveju – per ilgą laikotarpį sugadinus tvorą, kitais atvejais – mėtant į nukentėjusiųjų sklypo teritoriją įvairius daiktus, siunčiant laiškus su nukentėjusiuosius pašiepiančia informacija, renkant privačią informaciją ir pan., taip sistemingai naudojant psichinę prievartą, atliekant bauginančius veiksmus), tačiau šiuos veiksmus siejo bendras sumanymas ir vieninga tyčia, todėl S. S. veiksmai vertintini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, S. S. paskirtos bausmės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Dėl paskirtos bausmės bendrinimo su neatlikta bausme
11. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas paskirtos galutinės bausmės S. S. nebendrino su ankstesniu, t. y. 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir tokio savo sprendimo nuosprendyje niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo reikalavimu.
12. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, S. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pripažinta kalta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskyrus įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 14 d. Nuteistoji 2024 m. kovo 19 d. įtraukta į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistosios S. S. probacija nutraukta prieš terminą. 2025 m. gegužės 20 d. nuteistoji išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi, šioje byloje nustatytas naujas nusikalstamas veikas S. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad duomenys apie S. S. ankstesnį teistumą, atliktą bausmę yra nurodyti, tačiau nepagrįstai spręsta, kad teistumas yra išnykęs.
13. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pažymėtina, kad naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).
14. Taigi, nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu S. S. jau buvo išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, prieš terminą nutraukus vykdomą priežiūrą, tačiau byloje nustatytas nusikalstamas veikas ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmių bendrinimas privalomas. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). S. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metus laisvės atėmimo, ir S. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Toks pridėtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas įvertinus tiek nuteistąją, tiek jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad ankstesnė probacija jos atžvilgiu nutraukta anksčiau laiko. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia galutinė subendrinta bausmė nebus neteisinga ar aiškiai per griežta, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir atitiks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tačiau tenkinti prokuroro apeliacinio skundo reikalavimą ir nustatyti maksimalų įstatyme numatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, aukštesnysis teismas nemato pagrindo. Plačiau apie tai pasisakytina atsakant į nukentėjusiųjų apeliacinio skundo reikalavimus (nuosprendžio 22–23 punktai).
Dėl asmens pripažinimo recidyvistu
15. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl netaikė BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatų ir S. S. nepripažino recidyviste. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka.
16. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė.
17. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, S. S. šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi, nusikalto neatsitiktinai, ir ankstesnės jos padarytos nusikalstamos veikos yra analogiškos bei tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį S. S. asmenybės pavojingumą.
18. Įvertinus ankstesniais nuosprendžiais nustatytų nusikalstamų veikų ir skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotų veikų tyčinį pobūdį, jų pavojingumą, nuteistosios asmenybę, bei tai, kad naujos nusikalstamos veikos padarytos teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 27 straipsnyje numatyto recidyvo sąlygų ir S. S. nepripažino recidyviste. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
19. Nukentėjusieji, neginčydami nuteistajai nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų, nei galutinės paskirtos subendrintos bausmės (jos rūšies ir dydžio), nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti nuteistosios atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti reikšmingus duomenis (neatsižvelgė į S. S. charakterizuojančią medžiagą, netinkamai vertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, neįvertino tai, kad naujus nusikaltimus ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Su šiuo skundo reikalavimu teisėjų kolegija negali sutikti.
20. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje; nepilnamečiams BK 92 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą (vėliau pakeitimais koreguodamas šio instituto nuostatas), jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje (BK 92 straipsnyje) nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą.
21. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vertino jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes (nuosprendžio 51 p.) ir nustatė, kad duomenų apie naujas jos įvykdytas nusikalstamas veikas nėra, kaip ir duomenų, kad jos nusikalstami veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu būtų tęsiami, todėl sprendė, kad dar vienas baudžiamasis procesas S. S. paskatins permąstyti savo veiksmus ir laikytis įstatymų, būdama laisvėje ji turės realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems, civiliniam ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. S. visą laiką bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas pareigas, vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o nepateisinusi teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdydama teismo nustatytų pareigų, jai skirtos poveikio priemonės ar padariusi naujus teisės pažeidimu, asmens priežiūrą vykdančios institucijos teikimu gali būti pasiųsta atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų ar aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajai klausimą, nebūtų įvertinęs. Vien ta aplinkybė, kad S. S. šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, negali būti lemiamas veiksnys pasiųsti nuteistąją atlikti laisvės atėmimo bausmės į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė pakankamai įvertinta pripažinus nuteistąją recidyviste. Be to, naikinti bausmės vykdymo atidėjimo instituto neprašė ir prokuroras. Įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamąją politiką, kuri nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė – ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos nukreiptos mažinti kalinčių asmenų skaičių, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, S. S. bus sulaikyta nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausta, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, asmeniui būtina suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Šių teismo išvadų nekeičia ir nukentėjusiųjų fiksuoti bei apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie S. S. skundus jų atžvilgiu jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nes toks administracinis ir civilinis ginčų sprendimo būdas neprieštarauja įstatymams.
Dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusieji I. P. ir K. P. pateikė prašymą priteisti jų naudai iš nuteistosios S. S. jų patirtas teisines išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusieji (jų vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini)) pagal išankstinę 2026 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitą ŠRL Nr. 2026-08-04 už teisines paslaugas – apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 2026 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 1815 Eur.
25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).
26. Apeliacinis procesas šioje baudžiamojoje byloje vyko tiek pagal prokuroro, tiek pagal nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinius skundus tik dalyje dėl nuteistajai paskirtos bausmės. Šiuo nuosprendžiu prokuroro apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl nuteistajai paskirtos bausmės, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios S. S. neišieškotinos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 4 d. pirminė pažyma Nr. APD-2026-08938, kuria prašoma už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 137,50 Eur.
28. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.
29. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir iš esmės tik dėl bausmės, prokuroro skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiųjų skundas atmetamas. Būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nuteistajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas – advokatas Saulius Staškus. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi iš nuteistosios nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių sumą, nuteistosios finansines galimybes (kreipėsi į teismą su prašymu priteistų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis) sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. S. neišieškotinos.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 21 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir S. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, S. S. paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, S. S. pripažinti recidyviste.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiųjų I. P. ir K. P. patirtų 1815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti iš nuteistosios S. S. neišieškoti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 137,50 dydžio (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 50 ct) sumai už S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai neišieškoti.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.