Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-981-1042/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
e2S-981-1042/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12356-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Rusakas
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „A.“, V., uždaroji akcinė bendrovė „E.“, R. L., B. S., uždaroji akcinė bendrovė „J. I.“, mažoji bendrija „M.“, akcinė bendrovė S, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, UAB Julianus Inkaso, AB Artea bankas, UAB „EGLITANA“, UAB GelvoraSergel, MB „Makvita“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-981-1042/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12356-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7;3.3.2.1; 3.3.2.6.1.(S)Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A SN U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „A.“, V., uždaroji akcinė bendrovė „E.“, R. L., B. S., uždaroji akcinė bendrovė „J. I.“, mažoji bendrija „M.“, akcinė bendrovė S., uždaroji akcinė bendrovė „G.“, antstoliai A. N., I. G., D. Š., B. P., D. S., R. V., S. M., G. B..

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo R. L. 2026 m. rugpjūčio 18 d. per Elektroninių paslaugų portalą pateikė atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-109973) dėl 2026 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme elektroniniu paštu iš R. L. naudojamos paskyros atsiųstas nepasirašytas laiškas, įvardintas prašymu dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo.

Teismas 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui R. L. nustatė terminą pasirašytam prašymui dėl termino atnaujinimo pateikti.

Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo R. L. elektroniniu paštu pateikė elektroniniu parašu pasirašytą prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, termino praleidimo priežastis oficialiai fiksuoti LITEKO II sutrikimai. Paaiškino, kad galimybė teikti procesinius dokumentus įvairiais būdais nereiškia, kad EPP veikimo sutrikimai negali būti pripažinti svarbia priežastimi atnaujinti terminą. R. L. pasirinko įprastą dokumentų pateikimo būdą, procesinį dokumentą pateikė, kai tam atsirado galimybė. Terminas praleistas nežymiai. R. L. turi suinteresuotumą apskųsti 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens R. L. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti atskirąjį skundą, bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo R. L. atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui per Elektroninių paslaugų portalą pateikė 2026 m. rugpjūčio 18 d. (dokumentas teisme įregistruotas 2026 m. rugpjūčio 19 d.), t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą 5 dienas.

Pažymėjo, kad proceso dalyviai naudojasi ne LITEKO II, o Elektroniniu paslaugų portalu, t. y. atskira sistema, turinčia sąsają su LITEKO II. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos oficialiai skelbiamais duomenimis, Elektroninių paslaugų portalo sutrikimai buvo fiksuoti 2026 m. rugpjūčio 1 d. nuo 18.00 iki 24.00 val., taip pat 2026 m. rugpjūčio 22 d. nuo 18.00 iki 24.00 val. (https://e.teismas.lt/lt/public/news/), t. y. terminu, per kurį buvo galima teikti atskirąjį skundą, Elektroninių paslaugų portalo ilgalaikiai sutrikimai, dėl kurių būtų negalima pateikti procesinių dokumentų per Elektroninių paslaugų portalą, nebuvo fiksuojami. Atskirąjį skundą, buvo galima teikti ne tik per Elektroninių paslaugų portalą, bet ir elektroniniu paštu ar kitais būdais.

Teismas vertino, kad prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos aplinkybės dėl buvusių Elektroninių paslaugų portalo sutrikimų yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės nėra susijusios su tikrosiomis termino praleidimo priežastimis. Dėl ko, prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo atmetė (CPK 78 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, paaiškina, kad 2026 m. rugpjūčio 7 d. pirmosios instancijos teismas elektroniniu paštu išsiuntė jam skundžiamą nutartį. Laiškas pateko į jo elektroninio pašto „Spam“ nepageidaujamų laiškų aplanką. Dėl šios priežasties su šiuo laišku ir jame pateikta nutartimi faktiškai susipažino tik 2026 m. rugpjūčio 13 d. po darbo. Tai reiškia, kad iki faktinio susipažinimo su nutarties turiniu jis neturėjo realios galimybės tinkamai įvertinti jos motyvų ir parengti motyvuoto atskirojo skundo;

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą, didelę reikšmę suteikė tam, kad oficialiai nebuvo užfiksuoti ilgalaikiai EPP sutrikimai būtent 2026 m. rugpjūčio 7-13 d. laikotarpiu. Teismas turėjo nustatyti ne tik tai, ar tam tikromis dienomis buvo oficialiai užfiksuotas sistemos sutrikimas, bet ir įvertinti, ar visos konkrečios aplinkybės objektyviai paaiškina, kodėl procesinis veiksmas nebuvo atliktas iki 2026 m. rugpjūčio 13 d.;

Apeliantas pažymi, kad skundžiamos nutarties motyvai iš esmės grindžiami išvada, kad oficialiai nefiksuoti EPP sutrikimai negali pateisinti penkių dienų termino praleidimo. Tačiau toks motyvavimas, apelianto vertinimu, neišsprendžia viso CPK 73 straipsnio klausimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti į esminį klausimą - ar konkrečių aplinkybių visuma, įskaitant faktinį susipažinimą su nutartimi tik 2026 m. rugpjūčio 13 d. po darbo, nutarties išsiuntimo aplinkybes, elektroninių sistemų veikimo kontekstą, trumpą termino praleidimą, jo procesinį elgesį ir realų procesinį interesą, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo MB M. prašo apelianto atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės - pripažinti apelianto termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą atnaujinti, sudarant galimybę jo pateiktą atskirąjį skundą nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pagal byloje šiuo metu esančius duomenis termino atnaujinimo klausimo negalima išspręsti iš esmės, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti apelianto prašymo dėl termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

MB M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas praleisto termino atnaujinimo klausimą išsprendė pernelyg formaliai. Iš esmės buvo susitelkta į tai, ar apeliantas galėjo pasinaudoti kitu procesinio dokumento pateikimo būdu, ir ar konkrečiomis dienomis buvo oficialiai užregistruoti EPP sutrikimai, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta visa aplinkybių visuma: itin trumpa termino praleidimo trukmė, faktinis procesinio sprendimo gavimo ir susipažinimo su juo laikas, proceso dalyvio aktyvumas, jo neprofesionalumas civilinio proceso srityje, šios konkrečios bylos elektroninių sistemų veikimo aplinkybės, procesinių dokumentų chronologijos neaiškumai;

Pažymi, kad konkrečioje situacijoje sąžininga neprofesionalaus proceso dalyvio klaida dėl itin trumpo procesinio termino skaičiavimo, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaro svarbią priežastį terminui atnaujinti pagal CPK 78 straipsnį. Šioje byloje nėra požymių, kad apeliantas būtų ignoravęs teismo procesą, ilgą laiką delsęs, siekęs vilkinti bankroto bylą ar tik po ilgo laiko nusprendęs pasinaudoti apeliacijos teise. Priešingai - kreditorius aktyviai dalyvavo procese, nesutiko su bankroto bylos iškėlimu ir per labai trumpą laiką ėmėsi procesinių veiksmų savo teisėms apginti;

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas nėra profesionalus teisininkas ir byloje neturi advokato. Jis aktyviai dalyvavo procese ir nesutiko su bankroto bylos iškėlimu. 2026 m. liepos 27 d. posėdyje pati ginčijama nutartis nebuvo paskelbta - jos priėmimas atidėtas iki rugpjūčio 6 d., teismui pačiam nurodžius, kad nutartis bus paskelbta rašytinio proceso tvarka ir po paskelbimo išsiųsta proceso dalyviams. Nutartis proceso dalyviams išsiųsta tik rugpjūčio 7 d. apeliantas nurodo, kad su jos tekstu faktiškai susipažinęs rugpjūčio 13 d., o jau rugpjūčio 18 d. pateikė atskirąjį skundą. Tuo pačiu metu ir kitas kreditorius – MB M. - terminą suprato analogiškai ir taip pat mėgino realizuoti savo apeliaciją;

Papildomai pažymi, kad byloje yra realių duomenų apie EPP veikimo problemas. Pats pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų chronologiją 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje išdėstė prieštaringai, nurodydamas, kad apelianto skundo priėmimo klausimas perduotas teisėjai dieną anksčiau, negu skundas apskritai buvo pateiktas. Pats termino praleidimas yra minimalus. Nėra jokių proceso vilkinimo ar piktnaudžiavimo požymių. Ginčijama nutartis yra esminė - ja pradėtas fizinio asmens bankroto procesas, tiesiogiai pakeitęs visų kreditorių teisine padėtį.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens (apelianto) prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-21888-466/2026. Taigi šios civilinės bylos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacijos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjui D. S. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, pavaduojančio teismo pirmininką, 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi MB M. atskirojo skundo dėl 2026 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-21888-466/2026 priėmimo klausimą perdavė spręsti teisėjai A. P. dėl bylą nagrinėjančio teisėjo teisėto nebuvimo darbe. 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens MB M. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teisme 2026 m. rugpjūčio 18 d. gautas apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, bei atskiru laišku prašymas dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo. 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teismas suinteresuotam asmeniui (apeliantui) nustatė septynių dienų terminą pašalinti dokumento trūkumams (pateikti pasirašytą minėtą prašymą). Skundžiama nutartimi (2026 m. rugpjūčio 28 d.) pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti atskirąjį skundą bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad terminu, per kurį buvo galima teikti atskirąjį skundą, Elektroninių paslaugų portalo ilgalaikiai sutrikimai, dėl kurių būtų negalima pateikti procesinių dokumentų per Elektroninių paslaugų portalą, nebuvo fiksuojami, o atskirąjį skundą, buvo galima teikti ne tik per Elektroninių paslaugų portalą, bet ir elektroniniu paštu ar kitais būdais. Teismas sprendė, kad prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos aplinkybės dėl buvusių Elektroninių paslaugų portalo sutrikimų yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės nėra susijusios su tikrosiomis termino praleidimo priežastimis.

Tuo tarpu apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atmetė apelianto prašymą, neatsižvelgdamas į apelianto nurodytų aplinkybių visumą, įskaitant faktinį susipažinimą su nutartimi tik 2026 m. rugpjūčio 13 d. po darbo, nutarties išsiuntimo aplinkybes, elektroninių sistemų veikimo kontekstą, trumpą termino praleidimą, jo procesinį elgesį ir realų procesinį interesą, kas apelianto įsitikinimu sudaro pakankamą pagrindą pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Tuo pačiu, atsiliepimu į apeliacinį skundą, apelianto pozicijai pritarė ir suinteresuotas asmuo MB M., motyvuodamas, kad apeliantas nėra profesionalus teisininkas ir byloje neturi advokato. Jis aktyviai dalyvavo procese ir nesutiko su bankroto bylos iškėlimu. 2026 m. liepos 27 d. posėdyje pati ginčijama nutartis nebuvo paskelbta - jos priėmimas atidėtas iki rugpjūčio 6 d., teismui pačiam nurodžius, kad nutartis bus paskelbta rašytinio proceso tvarka ir po paskelbimo išsiųsta proceso dalyviams. Nutartis proceso dalyviams išsiųsta tik rugpjūčio 7 d. apeliantas nurodo, kad su jos tekstu faktiškai susipažinęs rugpjūčio 13 d., o jau rugpjūčio 18 d. pateikė atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto ir suinteresuoto asmens pozicijomis.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantas praleido įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui dėl 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-21888-466/2026 paduoti. Apeliantas nekvestionuoja aplinkybių, susijusių su 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties jam įteikimu tinkamai / netinkamai. Apeliantas termino atskirajam skundui dėl 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties pateikti praleidimo priežastimis nurodė tai, kad teismo laiškas pateko į jo elektroninio pašto „Spam“ nepageidaujamų laiškų aplanką. Dėl šios priežasties su šiuo laišku ir jame pateikta nutartimi apeliantas faktiškai susipažino tik 2026 m. rugpjūčio 13 d. po darbo.

Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą; 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 44 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog suinteresuoto asmens prašyme nenurodytos objektyvios, nuo asmens, paduodančio skundą, valios nepriklausiusios priežastys, dėl kurių buvo praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas termino atskirajam skundui dėl 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties pateikti praleidimo priežastimi nurodo EPP sutrikimus, ir aplinkybę, kad teismo laiškas pakliuvo į „spam“ nepageidaujamų laiškų aplanką, dėl ko jis apie skundžiamą nutartį sužinojo 2026 m. rugpjūčio 13 d. po darbo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 335 straipsnio nuostatas, nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo (kai skundžiama nutartis priimama žodinio proceso tvarka) ar patvirtintos kopijos įteikimo (kai skundžiama nutartis priimama rašytinio proceso tvarka) dienos.

Apeliantas jokių aplinkybių ar duomenų apie objektyvias kliūtis, sutrukdžiusias jam įgyvendinti teisę pateikti atskirąjį skundą per įstatymo nustatytą terminą, nuo pat šio termino pradžios nenurodė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, apeliantas aplinkybių, jog teismo 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartis jam buvo įteikta tinkamai, neginčija, o priešingai, pateikia du prieštaraujančius argumentus, pirma, kad dėl EPP sutrikimų negalėjo laiku pateikti skundo, antra, kad teismo laiško neperskaitė, nes laiškas pakliuvo į nepageidaujamų laiškų aplanką, dėl ko taip ir neaišku, kuri nurodyta priežastis sukliudė apeliantui paduoti atskirąjį skundą laiku.

Pažymėtina, ir tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad buvo suinteresuotas bylos nagrinėjimu, dalyvavo posėdžiuose, tik nedalyvavo paskutiniame posėdyje, todėl apeliantas turėjo pareigą būti aktyvus ir domėtis gautais procesiniais dokumentais, vien tai, kad apeliantas neapdairiai nepasitikrino visos elektroninio pašto dėžutės žinodamas apie posėdį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nėra laikytina svarbia priežastimi. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, net ir tuo atveju, jei faktiškai ir buvo trikdžių Elektroninių paslaugų portale (kuo grindžia apeliantas atskirąjį skundą), tokia aplinkybė savaime nereiškia, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliantui buvo žinoma, kad procesinius dokumentus, įskaitant atskirąjį skundą, buvo galima teikti ne tik per Elektroninių paslaugų portalą, bet ir elektroniniu paštu ar kitais būdais.

Tuo pačiu atmestini ir suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantas nėra profesionalus teisininkas, vien ši aplinkybė nėra laikytina svarbia priežastimi atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, apeliantas yra kreditorius iškeltoje bankroto byloje, todėl būdamas aktyvus turėjo galimybę savo pažeistas teises ginti pasitelkdamas advokato pagalbą, vien tai, kad nusprendė savarankiškai atstovauti savo teises bylos procese neatleidžia apeliantą nuo atsakomybės laikytis procesinių terminų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo su apelianto skundo argumentais sutikti. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į procesinių terminų paskirtį ir tikslus, padarė išvadą, kad apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nesietinos su praleistu atskirojo skundo terminu, vertino, ar apelianto nurodytos priežastys egzistavo termino pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties eigos metu, ir nustatė, kad svarbių priežasčių dėl kurių apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti nėra, apelianto prašymą nagrinėjo vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino kitaip, negu tai būtų palanku apeliantui ir suinteresuotam asmeniui, savaime nereiškia, kad tai atlikdamas pirmosios instancijos teismas nepaisė anksčiau nurodytų principų ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos remiantis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais panaikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas