Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Teismingumo byla Nr. T-44/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02459-2026-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)NUTARTIS2026 m. liepos 22 d.VilniusSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą, n u s t a t ė : Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės 59 198,68 Eur patirtos turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad 2025 m. liepos 1 d. apie 13.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios dvibučio gyvenamojo namo dalies stogo ir tvoros užvirto medis, stipriai apgadindamas gyvenamojo namo stogo konstrukciją, tvorą, įvažiavimo į kiemą vartų automatikos mechanizmą. Įvykio metu užvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame žemės sklype (ne privačiame žemės sklype), todėl atsakovė pagal teisės aktų nuostatas yra atsakinga už dėl neteisėto neveikimo (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo) atsiradusią žalą. Dėl stipriai apgadintų gyvenamojo namo stogo konstrukcijos, tvoros bei įvažiavimo vartų automatikos mechanizmo, ieškovas patyrė 59 198,68 Eur dydžio žalą. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovas 2025 m. gruodžio 15 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę. Atsakovė pretenziją atsisakė tenkinti, iš esmės motyvuodama tuo, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), susijusių su medžio nepriežiūra (atsakovės 2026 m. sausio 2 d. raštas – atsakymas). Ieškinys, be kita ko, grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje, 6.247 straipsnyje, 6.249 straipsnio 1 dalyje, 4 dalies 3 punkte, 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.253 straipsnio 2 dalyje, 6.263, 6.271 straipsniuose, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1–3 dalyse, Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446, 20 punkte įtvirtintomis nuostatomis. Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovo nuomone, pagrindžiantys atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, be kita ko, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus skirtingus argumentus dėl bylos rūšinio teismingumo (ieškovo nuomone, ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; atsakovės teigimu, ginčas teismingas administraciniam teismui), atitinkamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką. Kaip pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, nagrinėjamu atveju ieškovė (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma teismo kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją) nurodo, jog žalą sukėlęs medis augo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose, kurios sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Kamienas – valstybinėje žemėje. (Duomenys neskelbtini) atskiru žemės sklypu nėra suformuota, tai yra valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Kaip pažymi teismas, viena vertus, rūpinimasis savivaldybės teritorijoje esančiais želdiniais ir želdynais yra teisės aktuose įtvirtinta savivaldybės pareiga, t. y. jai pavesta funkcija viešojo administravimo srityje, kurios atlikimą reglamentuoja tiek valstybės, tiek savivaldybės priimti teisės aktai. Kita vertus, savivaldybė nagrinėjamu atveju yra laikoma jai perduotos valstybinės žemės patikėtine, t. y. prižiūri (duomenys neskelbtini) ir joje augantį medį kaip jų savininkė. Taigi, keliamas ginčas galėtų būti nagrinėjamas tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniame teisme. Specialioji teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas. Specialioji teisėjų kolegija nevertina, nei kas pagal byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją yra už padarytą žalą atsakingas subjektas, nei ar apskritai yra sąlygos tenkinti ieškovo reikalavimą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte įtvirtinta, kad viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos, saugodamios aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais. Atitinkamos nuostatos, susijusios su želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra, tvarkymu, pan., yra įtvirtintos, be kita ko, taip pat ir Želdynų įstatyme, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylų dėl žalos, padarytos užkritus medžiui, jo šakai, pan. ant atitinkamo turto, atlyginimo priteisimo, rūšinis teismingumas priklauso nuo to, ar reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo yra siejamas su atitinkamo subjekto veikla jam pavestoje viešojo administravimo srityje, ar atitinkamam subjektui vykdant savininko (patikėtinio, valdytojo) teises ir pareigas (t. y. veikiant civilinių teisinių santykių reglamentuojamoje srityje). Tai atvejais, kuomet padaryta žala yra kildinama iš atitinkamo subjekto veiklos (neveikimo) viešojo administravimo srityje, ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimas) specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-13/2015; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-112/2017; 2021 m. sausio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2021; 2021 m. kovo 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-20/2021). Tais atvejais, kuomet padaryta žala yra siejama su atitinkamo subjekto veikla (neveikimu) jam veikiant kaip savininkui (patikėtinui, valdytojui), t. y. civilinės teisės reglamentuojamoje srityje, ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-42-12; 2024 m. birželio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2024; 2025 m. kovo 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2025; 2025 m. gegužės 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-22/2025). Kaip, be kita ko, nurodo atsakovė 2026 m. birželio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui, žalą sukėlęs medis augo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose, kurios sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Kamienas – valstybinėje žemėje. (Duomenys neskelbtini) atskiru žemės sklypu nėra suformuota, tai yra valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ perdavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdomus savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus valdyti patikėjimo teise: 1.57. Vilniaus miesto savivaldybei – pagal 57 priede nurodytą sąrašą ir pridedamą Vilniaus miesto savivaldybei patikėjimo teise valdyti perduodamų savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esančių žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų planą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo keliamas ginčas, nors, be kita ko, grindžiamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, taip pat atitinkamomis viešosios teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, visų pirma, kyla iš Vilniaus miesto savivaldybės, kaip atitinkamo valstybinės žemės sklypo patikėtinės, veiksmų (neveikimo). Taigi keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,n u t a r i a : Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Grąžinti bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas PiličiauskasLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas