Šiaulių apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-519/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20530-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,nuteistojo J. N. gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (4 veikos) ir nubaustas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 3 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms,- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V.“ priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (S. Č. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (S. R. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (V. Ž. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gegužės 24 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinta, kad J. N. yra recidyvistas.Iš J. N. priteistas 3 301 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų vieno Eur) turtinės žalos atlyginimas S. R..Iš J. N. ir M. Š. solidariai priteistas 676 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt šešių Eur) turtinės žalos atlyginimas V. Ž..Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. N. konfiskuota 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt Eur).Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. spalio 13 d. nutarimu skirtas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. N. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms 71899, AB Artea banko centrinė būstinė sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms 32500, Revolut Bank UAB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms, esančioms 72900, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki civiliniams ieškovams S. R. ir V. Ž. priteistų sumų sumokėjimo.Iš J. N. ir M. Š. solidariai priteistos proceso išlaidos 92,50 Eur (devyniasdešimt du Eur 50 ct) Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190547027, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.Tuo pačiu nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu padaręs penkis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsJ. N. 2025 m. birželio 9 d., apie 17.00 val., žinodamas, kad turtas – meškerė „Feeder concept“, 70 Eur vertės, su rite „Daiwa ninja 6000“, 80 Eur vertės, meškerė „Favorite white bird“, 50 Eur vertės, su rite „Daiwa ninja 2000“, 50 Eur vertės, meškerė „Favorite x1“, 60 Eur vertės, su rite, 40 Eur vertės, plūdinė meškerė, 49 Eur vertės, meškerė „Okuma custom black feeder“, 50 Eur vertės, bendra turto vertė 449 Eur, yra gautas nusikalstamu būdu – M. Š. jį pagrobus, realizavo šį nedidelės vertės turtą užstatydamas jį UAB „D.“ lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 3 dalyje.Taip pat J. N. 2025 m. birželio 11 d., laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 18.30 val., veikdamas kartu su M. Š., sugadindamas daugiabučio namo rūsyje esančio sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), pakabinamą spyną, įsibrovė į daugiabučio namo rūsyje esančio sandėliuko patalpas, iš kurių slapta pagrobė svetimą, UAB „V.“ priklausantį, turtą: akumuliatorinį „Hilti“ suktuvą, 215,22 Eur vertės, akumuliatorinį „Hilti“ kampinį šlifuoklį, 408,49 Eur vertės, akumuliatorius „Hilti“, 2 vnt., bendros 456,38 Eur vertės, įkroviklį „Hilti“, 183,09 Eur vertės, iš viso pagrobė UAB „V.“ priklausančio turto už 1 263,18 Eur, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Taip pat J. N. 2025 m. birželio 12 d., laikotarpyje tarp 15.00 val. ir 16.30 val., veikdamas kartu su M. Š., pro praviras duris slapta įsibrovė į daugiabučio namo bendro naudojimo rūsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą, S. Č. priklausantį turtą – elektrinį paspirtuką „Mi Elektric Scooter pro2“, taip pat tuo pačiu metu įsibrovė į S. Č. neužrakintą sandėliuką, iš kurio pagrobė elektrinio paspirtuko „Mi Elektric Scooter pro2“ įkroviklį, kurių bendra vertė 160 Eur, tokiais savo veiksmais S. Č. padarydamas 160 Eur turtinę žalą, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Taip pat J. N. 2025 m. birželio mėn. pradžioje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas), pro duris įsibrovė į garažą Nr. 40, esantį (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „V.“, ir slapta pagrobė svetimą, S. R. priklausantį turtą – automobilį „Audi A6 AVANT C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu ir dokumentais, 2 000 Eur vertės, bei su jame buvusiu elektriniu šildytuvu „Haushalt“, 30 Eur vertės, elektriniu, nedideliu šildytuvu „Hervin“, 20 Eur vertės, avariniu, sulankstomu automobilio sustojimo ženklu, 5 Eur vertės, skėčiu, 5 Eur vertės, taip pat tuo pačiu metu iš garažo pagrobė „DeWALT“ kampinį akumuliatorinį šlifuoklį, 260 Eur vertės, „DeWALT“ akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą, 240 Eur vertės, 4 vnt. „DeWALT“ baterijų – dvi baterijas 4000mAH, po 80 Eur, bendros 160 Eur vertės, dvi baterijas 2000 mAH, po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, reples „Knipex“, 233 Eur vertės, reples „Knipex“, 53 Eur vertės, testerį, 30 Eur vertės, akumuliatoriaus įkroviklį „DeWalt“, 25 Eur vertės, automobilio keltuvą „JCB“, 200 Eur vertės, tokiais savo veiksmais S. R. padarydamas 3 361 Eur turtinę žalą, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Taip pat J. N. 2025 m. birželio 17 d., apie 20.29 val., veikdamas kartu su M. Š., perlipdamas betoninę tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į saugomą UAB „P. K. A.“ priklausančią teritoriją bei sugadindamas įvažiavimo į teritoriją tvoros pakabinamą spyną, slapta pagrobė svetimą, V. Ž. priklausantį turtą – automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, taip pat tuo pačiu metu iš įmonės teritorijoje stovėjusio atrakinto automobilio „Audi 2 Q4“ salono pagrobė automobilio akumuliatorių „Varta VAO 5QS 915 089, 49Ah 540 A“, kurio vertė 176 Eur, tokiais savo veiksmais V. Ž. padarydamas 676 Eur turtinę žalą, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu nuteistasis J. N. prašo peržiūrėti visą jo bylą bei sumažinti bausmes, pakeisti straipsnius, priteisti visiškai kitas sumas, skirti gydymą nuo priklausomybių, apykoję. Dėl UAB „V.“ priklausančio turto vagystės – nuteistasis nurodo, kad šios vagystės jis neįvykdė, tame sandėliuke jis net nebuvo, nėra liudininkų, kurie būtų matę jį tame sandėliuke. M. Š. paprašė jo nufotografuoti, nusiųsti į lombardą ir paklausti, kiek būtų galima gauti pinigų už daiktus. M. Š. neturėjo asmens dokumento, todėl jis jam padėjo parduoti daiktus. Už šį nusikaltimą jam turėtų būti taikoma BK 189 straipsnio 3 dalis. Be to, jis nesutinka su pagrobtų daiktų verte, nes, pasak nuteistojo, tie daiktai buvo ne nauji, prastos būklės, be to, nukentėjusioji pretenzijų jam nereiškė, daiktai grąžinti nukentėjusiajai. Prašo BK 178 straipsnio 3 dalį pakeisti į BK 189 straipsnio 3 dalį arba maksimaliai ją sušvelninti, kadangi yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nusikaltimas nėra iki galo ištirtas ir nėra įrodyta nuteistojo J. N. kaltė, jog jis vogė.Dėl nukentėjusiajai S. Č. priklausančio turto vagystės – nuteistasis nurodo, kad ir šios vagystės jis neįvykdė, minėtą paspirtuką jis tik pridavė į lombardą. Jis nedalyvavo jokioje vagystėje, nėra jo DNR, nėra liudytojų, kurie jį būtų matę, miesto kameros taip pat nėra užfiksavusios jo toje miesto pusėje. Jis tik padėjo M. Š. realizuoti pavogtą turtą, todėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 3 dalį. Analogiškai prašo BK 178 straipsnio 3 dalį pakeisti į BK 189 straipsnio 3 dalį arba maksimaliai ją sušvelninti, kadangi yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nusikaltimas nėra iki galo ištirtas ir nėra įrodyta nuteistojo J. N. kaltė, jog jis vogė.Dėl nukentėjusiajam S. R. priklausančio turto vagystės – nuteistasis nurodo, kad dėl šio nusikaltimo jis sutinka, jog įvykdė šią vagystę, tačiau jis garažo durų nelaužė, jos buvo atrakintos ir pats garažas buvo apaugęs didele žole, todėl garažo durys, jas patraukus, lengvai atsidarė. Iš garažo jis paėmė tik automobilį, liudytojas D. Ž. matė, kad iš garažo nuteistasis nieko neėmė, tik automobilį, kurį jis liudytojui atidavė už skolą, automobilyje buvo tik tie daiktai, kuriuos liudytojas atidavė policijos pareigūnams, t. y. du šildytuvai „Haushalt“ ir „Hervin“, avarinis sulankstomas automobilio sustojimo ženklas ir skėtis. Kitų daiktų – „DeWALT“ kampinio akumuliatorinio šlifuoklio, „DeWALT“ akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo, 4 vnt. „DeWALT“ baterijų, dviejų replių „Knipex“, testerio, akumuliatoriaus įkroviklio „Dewalt“ ir automobilio keltuvo „JCB“, nebuvo. Dėl automobilio vertės – jis su nurodyta automobilio verte (2 000 Eur) nesutinka, nes automobilis 5 metus prastovėjo garaže, be techninės apžiūros, be privalomojo civilinio draudimo, techniškai netvarkingas, neužsikuriantis ir nevažiuojantis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nustatytą automobilio vertę. Dėl nukentėjusiajam V. Ž. priklausančio turto vagystės – nuteistasis nurodo, kad nesutinka su nustatyta pagrobto automobilio kaina (500 Eur), automobilio vertę nurodė nukentėjusysis, nors iš automobilio pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad nukentėjusysis šį automobilį nusipirko už 160 Eur. Bylos medžiagoje yra vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad nuteistasis kartu su kitu nuteistuoju M. Š. vaikšto po teritoriją, joje taip pat matosi, kad jis jokio akumuliatoriaus neėmė, o tik sėdo į automobilį ir išvažiavo. Todėl prašo teismo priteisti tik automobilio vertę, t. y. 160 Eur. Be to, jis jokios pakabinamos spynos nelaužė. Dėl bendrininkavimo – pasak nuteistojo, bendrininkų grupuotė šiuo atveju už nusikaltimus negali būti taikoma, nes yra padaryti apysunkiai nusikaltimai, o bendrininkų grupuotė gali būti taikoma tik sunkiems nusikaltimams, be to, nebuvo jokio išankstinio susitarimo darant nusikaltimus. Nuteistasis J. N. prašo remtis jo teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi, o jo pirminiai parodymai buvo surašyti lygiai tokie patys, kaip ir kito nuteistojo M. Š.. Tyrėja net nerašė jo parodymų, o davė pasirašyti jau atspausdintą lapą ir liepė prisipažinti. Teismo posėdyje nuteistojo J. N. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistojo J. N. situaciją. Prokuroras prašė nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimaiNuteistojo J. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas)Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).Nuteistasis J. N. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl nukentėjusiosioms UAB „V.“ ir S. Č. priklausančio turto vagysčių, nesutinka su pagrobto turto (dviejų automobilių, įrankių) vertėmis, nesutinka, kad pagrobė kai kuriuos kaltinime nurodytus daiktus, todėl prašo skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti – dvi BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, dėl nukentėjusiosioms UAB „V.“ ir S. Č. priklausančio turto vagysčių, perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, sumažinti nukentėjusiesiems S. R. ir V. Ž. priteistas sumas turtinės žalos atlyginimui, sušvelninti jam paskirtas bausmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimoPažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo J. N. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. N. inkriminuotų keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog jis, veikdamas kartu su nuteistuoju M. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. birželio 11, 12 ir 17 dienomis, įsibrovė į dvejus daugiabučių namų rūsius, juose esančius sandėliukus, saugomą ir aptvertą teritoriją, iš kurių pagrobė jiems svetimą, nukentėjusiesiems UAB „V.“, S. Č., V. Ž., priklausantį turtą, o 2025 m. birželio mėn. pradžioje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas), J. N. įsibrovė į nukentėjusiajam S. R. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. R. priklausantį turtą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. N. kaltu padarius jam inkriminuotas keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį apeliantą, nuteistąjį M. Š., nukentėjusiuosius UAB „V.“ atstovą, S. Č., S. R., V. Ž., liudytojus G. P., D. J., E. K., E. K., V. K., T. R., D. Ž., V. Z., A. R., D. T., ištyrė rašytinius bylos duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. N. kaltė padarius jam inkriminuotas keturias nusikalstamas veikas, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Dėl nuteistojo J. N. parodymųKaip buvo nurodyta aukščiau, nuteistasis J. N. teigia, kad jis teisingus parodymus davė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir prašo jais vadovautis, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo nurašyti nuo nuteistojo M. Š. apklausos protokolų, ikiteisminio tyrimo tyrėja net nerašė jo parodymų, o davė pasirašyti jau atspausdintą lapą ir liepė prisipažinti.Su tokiais nuteistojo J. N. argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes tokie nuteistojo argumentai nėra pagrįsti ir įrodyti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Liudytoja D. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė nuteistąjį J. N., teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad apklausų metu J. N. buvo paaiškinta, jog yra pakankamai įrodymų dėl jo kaltės, nurodė, kokius parodymus duoda kitas proceso dalyvis, o jis pasakoja priešingai, todėl J. N. buvo duota teisė pasirinkti, ar sakyti teisybę, ar meluoti. Apklausų metu tikrai nebuvo perrašyti M. Š. parodymai tik pakeičiant į J. N. vardą. Liudytoja E. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausė nuteistąjį J. N., parodė, kad ji vykdė paskutinę J. N. apklausą nuotoliniu būdu ir jis pavirtino savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paskutinėje J. N. apklausoje dalyvavo ir jo gynėja advokatė Juta Kareivė, nei gynėja, nei J. N. neišsakė jokių pastabų dėl apklausos protokolo, eigos. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, 2K-12-511/2025, 2K-61-489/2025). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021, 2K-257-495/2024).Taigi, visuma byloje esančių duomenų, kurie bus aptarti žemiau, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis J. N. teikė teisingus parodymus apie jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis J. N., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, parodė neteisingas aplinkybes apie padarytas nusikalstamas veikas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistojo J. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo užrašyti ant nuteistojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pakeičiant nuteistųjų vardus ir pavardes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinių dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. rugsėjo 15 d. (t. 6, b. l. 154–156; 166–167), kurių metu nuteistasis J. N. prisipažino kaltu padaręs visas penkias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei patvirtino savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus, dalyvavo ir nuteistojo J. N. gynėja advokatė Juta Kareivė, jie abu pasirašė papildomų apklausų protokolus ir nenurodė jokių pastabų, jog J. N. parodymai buvo netinkamai surašyti ar, kad apklausa buvo atlikta netinkamai. Dėl nukentėjusiajai UAB „V.“ priklausančio turto vagystėsKaip jau buvo minėta aukščiau, nuteistasis J. N. neigia, kad jis įvykdė nukentėjusiajai UAB „V.“ priklausančio turto vagystę, teigia, kad jis daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje ir sandėliuke, kuriame buvo sudėti nukentėjusiajai priklausantys įrankiai, nebuvo, jis tik nuteistajam M. Š. paprašius, pavogtus daiktus nufotografavo, susirašė su lombardu, už kiek galėtų parduoti daiktus, bei nunešė daiktus į lombardą bei juos pardavė už sutartą kainą, pinigus atidavė nuteistajam M. Š., be to, J. N. ginčija pagrobto turto vertę.Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.Nors nuteistasis J. N. ir neigia savo kaltę kartu su M. Š. įvykdžius nukentėjusiajai UAB „V.“ priklausančio turto vagystę, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokia nuteistojo pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu J. N. pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, parodė, kad susitiko su M. Š., abu norėjo išgerti alkoholio, tačiau neturėjo pinigų, todėl abiem kilo mintis nueiti iki renovuojamo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pavogti ką nors vertingo ir tuomet parduoti. Daugiabučio namo rūsyje jis pamatė spyna užrakintą sandėliuką ir suprato, kad jame gali būti kas nors vertingo, todėl pasikvietė M. Š.. Jis M. Š. padavė tame pačiame rūsyje rastą laužtuvą, kurio pagalba M. Š. ištraukė kilpą laikančią spyną. Sandėliuko viduje buvo visokių statybinių įrankių, visi buvo „Hilti“. M. Š. tuos įrankius sudėjo į kažkokį maišą ir jie abu kartu pasišalino iš sandėliuko ir nuėjo tiesiai prie savivaldybės, kur jis savo telefonu nufotografavo tuos įrankius ir nuotraukas per „Messenger“ programėlę nusiuntė į lombardą, kuriame už įrankius gavo 90 Eur ir juos išleido bendrai maistui, alkoholiui, cigaretėms. Tokius nuteistojo J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina nuteistojo M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kurie buvo nuoseklūs visos proceso metu, kad abiem kilo mintis įsibrauti į renovuojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, tikslu rasti įrankių pardavimui. Rūsyje jie su J. N. ėjo į skirtas puses. Prie vieno iš sandėliukų jį pakvietė J. N., sandėliuko durys buvo užrakintos spyna, todėl suprato, kad jame gali būti kažkas vertingo, todėl nusprendė įsibrauti į jį. J. N. jam atnešė metalinį strypą, kurio pagalba M. Š. nulaužė spyną ir įsibrovė į sandėliuką, bei jame pamatė įrankius ir juos pagrobė. Pagrobtus įrankius nufotografavo, nunešė į lombardą ir ten juos pardavė.Taigi, visi šie duomenys paneigia kaltinamojo J. N. argumentą, kad jis neveikė bendrai su M. Š., nebuvo kartu, kai M. Š. pagrobė UAB „V.“ priklausančius įrankius, o tik padėjo M. Š. pagrobtus daiktus parduoti lombarde. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. N. ir M. Š. 2025 m. birželio 11 d., laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 18.30 val., veikdami kartu, sugadindami daugiabučio namo rūsyje esančio sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), pakabinamą spyną, įsibrovė į daugiabučio namo rūsyje esančio sandėliuko patalpas, iš kurių slapta pagrobė svetimą, UAB „V.“ priklausantį, turtą: akumuliatorinį „Hilti“ suktuvą, 215,22 Eur vertės, akumuliatorinį „Hilti“ kampinį šlifuoklį, 408,49 Eur vertės, akumuliatorius „Hilti“, 2 vnt., bendros 456,38 Eur vertės, įkroviklį „Hilti“, 183,09 Eur vertės, iš viso pagrobė UAB „V.“ priklausančio turto už 1263,18 Eur, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „V.“ pateikė pagrobtų įrankių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b. l. 28–31), daiktų apžiūros metu buvo nustatyta, jog išorinių sugadinimų ant įrankių nestebima, todėl teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiajai UAB „V.“ priklausančių įrankių vertė yra būtent tokia, kokia buvo nurodyta J. N. suformuotame kaltinime. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pagrobto turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes šiuo atveju vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą (sandėliuką). Taigi, visi šie duomenys paneigia kaltinamojo J. N. argumentą, kad jis neveikė bendrai su M. Š., nebuvo kartu, kai M. Š. pagrobė UAB „V.“ priklausančius įrankius, o tik padėjo M. Š. pagrobtus daiktus parduoti lombarde. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. N. ir M. Š. 2025 m. birželio 11 d., laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 18.30 val., veikdami kartu, sugadindami daugiabučio namo rūsyje esančio sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), pakabinamą spyną, įsibrovė į daugiabučio namo rūsyje esančio sandėliuko patalpas, iš kurių slapta pagrobė svetimą, UAB „V.“ priklausantį, turtą: akumuliatorinį „Hilti“ suktuvą, 215,22 Eur vertės, akumuliatorinį „Hilti“ kampinį šlifuoklį, 408,49 Eur vertės, akumuliatorius „Hilti“, 2 vnt., bendros 456,38 Eur vertės, įkroviklį „Hilti“, 183,09 Eur vertės, iš viso pagrobė UAB „V.“ priklausančio turto už 1 263,18 Eur, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Dėl nukentėjusiajai S. Č. priklausančio turto vagystėsNuteistasis J. N. neigia, kad jis įvykdė nukentėjusiajai S. Č. priklausančio turto – paspirtuko ir jo pakrovėjo, vagystę, jis tik M. Š. pavogtą paspirtuką kartu su pakrovėju pardavė lombardui, nes M. Š. neturėjo asmens dokumento.Nors nuteistasis J. N. ir neigia savo kaltę kartu su M. Š. įvykdžius nukentėjusiajai S. Č. priklausančio turto vagystę, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokia nuteistojo pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ikiteisminio tyrimo metu J. N. pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, parodė, kad ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir pastebėjo praviras daugiabučio namo rūsio duris, todėl abu su M. Š. įėjo į tą rūsį, pamatė paspirtuką, nuteistasis M. Š. paėmė paspirtuką ir pakrovėją, o jis tam pritarė, vėliau paspirtuką pardavė lombarde. Tokius nuteistojo J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina nuteistojo M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kurie buvo nuoseklūs visos proceso metu, kad kartu su J. N. ėjo pro daugiabutį namą ir pamatė praviras rūsio duris, kartu su J. N. įėjo į tą rūsį pažiūrėti, ar nieko nėra, įėjus pamatė paspirtuką ir jam kilo mintis jį pavogti. Bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog abu nuteistieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų bei bendrai padarytus veiksmus. Nors nuteistasis J. N. ir nurodė, kad jis neėmė nei paspirtuko, nei pakrovėjo, tačiau teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui tai neturi, nes, kaip minėta, bendrininkavimo samprata nereikalauja, jog visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju pakanka to, kad nuteistasis J. N. veikė bendra tyčia su nuteistuoju M. Š. bei atliko dalį veiksmų, siekiant pagrobti svetimą nukentėjusiajai S. Č. priklausantį turtą – paspirtuką ir pakrovėją.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. N. ir M. Š. 2025 m. birželio 12 d., laikotarpyje tarp 15.00 val. ir 16.30 val., veikdami kartu, pro praviras duris slapta įsibrovė į daugiabučio namo bendro naudojimo rūsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą, S. Č. priklausantį turtą – elektrinį paspirtuką „Mi Elektric Scooter pro2“, taip pat tuo pačiu metu įsibrovė į S. Č. neužrakintą sandėliuką, iš kurio pagrobė elektrinio paspirtuko „Mi Elektric Scooter pro2“ įkroviklį, kurių bendra vertė – 160 Eur, tokiais savo veiksmais S. Č. padarydami 160 Eur turtinę žalą, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Dėl nukentėjusiajam S. R. priklausančio turto vagystėsNuteistasis J. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sutinka, jog įvykdė automobilio „Audi A6 Avant C5“ ir jame buvusių daiktų, kurie buvo grąžinti nukentėjusiajam S. R. vagystę, tačiau nesutinka su automobilio verte, be to, garažo durų jis nelaužė, nes jos buvo praviros, taip pat iš garažo nevogė kitų kaltinime nurodytų daiktų – „DeWALT“ kampinio akumuliatorinio šlifuoklio, „DeWALT“ akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo, „DeWALT“ baterijų, dviejų replių „Knipex“, testerio, akumuliatoriaus įkroviklio „DeWalt“ ir automobilio keltuvą „JCB“.Dėl įsibrovimo/įsilaužimo į nukentėjusiajam S. R. priklausantį garažą – nuteistojo J. N. nurodyta aplinkybė, kad jis į minėtą garažą neįsilaužė, garažo durys buvo praviros, todėl jis lengvai jas atidarė, nešalina vagystę kvalifikuojančios požymio – įsibrovimo į patalpą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėliukus, garažą ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas.Dėl „DeWALT“ kampinio akumuliatorinio šlifuoklio, „DeWALT“ akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo, „DeWALT“ baterijų, dviejų replių „Knipex“, testerio, akumuliatoriaus įkroviklio „DeWalt“ ir automobilio keltuvą „JCB“ vagystės iš garažo – nukentėjusysis S. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog visi kaltinime nurodyti daiktai buvo garaže, jie buvo sudėti į didelę plastikinę dėžę, kuri buvo laikoma tarp sienos ir automobilio. Dėžė su įrankiais buvo padėta ant tako, todėl prieš atsisėdant į automobilį, reikėjo per tą dėžę perlipti. Liudytojas T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad retkarčiais naudodavosi tėvo S. R. garažu, jame buvo laikomas nukentėjusiajam priklausantis automobilis „Audi A6“, taip pat buvo laikomi įvairūs grąžtai, kampiniai šlifuokliai, domkratas. Automobilis stovėjo garažo centre, o daiktai buvo padėti prie automobilio šonų ir gale. Liudytojai D. Ž. ir V. Z. taip pat patvirtino, kad garaže be automobilio matė ir kitų daiktų. Liudytojas D. Ž. parodė, jog kai atvyko į garažą, buvo įėjęs į vidų, garaže buvo labai daug daiktų, kad prieitų prie automobilio, reikėjo lipti per tuos daiktus. Liudytoja V. Z. nurodė, kad nors nebuvo garažo viduje, tačiau matė, jog garažas buvo visas prigrūstas daiktais, buvo sunku prieiti prie automobilio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. R. nuosekliais parodymais apie garaže buvusius daiktus, tuo labiau, jog juos iš esmės patvirtino liudytojai T. R., D. Ž. ir V. Z.. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. N. pripažino kaltu įvykdžius automobilio „Audi A6 Avant C5“ ir jame buvusių daiktų bei „DeWALT“ kampinio akumuliatorinio šlifuoklio, „DeWALT“ akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo, „DeWALT“ baterijų, dviejų replių „Knipex“, testerio, akumuliatoriaus įkroviklio „DeWalt“ ir automobilio keltuvą „JCB“ vagystę, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Dėl automobilio „Audi A6 Avant C5“ vertės – kaip jau buvo minėta aukščiau, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).Kaip buvo minėta aukščiau, nuteistasis nesutinka su automobilio „Audi A6 Avant C5“ nustatyta verte, t. y. 2 000 Eur, nurodo, kad minėtas automobilis garaže prastovėjo 5 metus, buvo nevažiuojantis, be galiojančios techninės apžiūros, be draudimo ir pan., be to, byloje nėra automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Esant ginčui dėl pagrobto turto (automobilio) vertės, apeliacinės instancijos teismas vertina byloje esančius įrodymus, patvirtinančius pagrobto automobilio vertę. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis J. N., byloje nėra minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, kuriai esant būtų galima nustatyti, už kokią pinigų sumą automobilį įsigijo nukentėjusysis S. R.. Nukentėjusysis S. R. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nenurodė jokių aplinkybių (pvz. remontas, pakeistos naujos detalės, mažai dėvėtos padangos ir pan.), kodėl pagrobtą transporto priemonę įvertino būtent 2 000 Eur. Tačiau byloje yra VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad 2025 m. liepos mėnesiui automobilio „Audi A6 Avant“, 1999 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 1 000 Eur (t. 3, b. l. 70). Esant objektyviam įrodymui, kad pagrobtos transporto priemonės „Audi A6 Avant C5“ vertė jos pagrobimo metu buvo 1 000 Eur ir nesant objektyvių įrodymų, kad minėtos transporto priemonės vertė buvo didesnė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrobtos nukentėjusiajam S. R. priklausiusios transporto priemonės „Audi A6 Avant C5“ vertė yra 1 000 Eur, todėl skundžiamas nuosprendis yra keistinas, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), patikslinant nuteistajam J. N. suformuotą kaltinimą, nurodant teisingą transporto priemonės vertę, t. y. 1 000 Eur, ir patikslinant nukentėjusiajam S. R. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį – vietoj 3 361 Eur, nurodant 2 361 Eur. Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, šiuo atveju vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą (garažą), be to, kaltinimo tikslinimas nuteistojo J. N. padėties nesunkina.Atsižvelgiant į tai, kad buvo patikslinta pagrobto turto – automobilio „Audi A6 Avant C5“, vertė iš nuteistojo J. N. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. R. naudai turtinės žalos atlyginimui priteista suma yra mažintina iki 2 301 Eur.Dėl nukentėjusiajam V. Ž. priklausančio turto vagystėsNuteistasis J. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sutinka, jog įvykdė automobilio „Citroen Berlingo“ vagystę, tačiau nesutinka su automobilio verte, be to, jis nevogė automobilio akumuliatoriaus.Dėl automobilio „Citroen Berlingo“ vertės – kaip jau buvo minėta aukščiau, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022).Iš byloje esančios 2024 m. rugpjūčio 9 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 3, b. l. 131) matyti, kad nukentėjusysis V. Ž. transporto priemonę „Citroen Berlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko už 160 Eur. Nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad minėtą transporto priemonę suremontavo, ji buvo techniškai tvarkinga, važiuojanti, joje buvo pusė bako degalų, todėl ją įvertino 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. Ž. parodymais dėl transporto priemonės vertės, be to, teismo vertinimu, 500 Eur yra pakankamai protinga transporto priemonės vertė, atitinkanti jos techninę būklę. Dėl automobilio akumuliatoriaus vagystės – nuteistasis J. N. nurodė, kad neėmė jokio akumuliatoriaus, jeigu buvo akumuliatorius, tai gal toje teritorijoje yra paliktas. Nuteistasis M. Š. patvirtino, kad automobilių aikštelėje iš automobilio „Audi Q4“ išsikėlė akumuliatorių su tikslu vogti, tačiau radus automobilį „Citroen Berlingo“ su užvedimo rakteliais, su juo išvažiavo palikdami akumuliatorių. Nukentėjusysis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praėjus dviem savaitėms po automobilio „Citroen Berlingo“ vagystės pastebėjo, kad yra dingęs ir akumuliatorius, kuris buvo padėtas automobilyje „Audi Q4“. Nukentėjusysis pats remontavo minėtą automobilį ir žino, kad akumuliatorius buvo padėtas automobilio viduje, yra visiškai tikras, kad akumuliatorius negalėjo dingti laikotarpiu po automobilio „Citroen Berlingo“ vagystės, nes automobilis visą laiką buvo užrakintas ir paliktas aikštelėje, kurioje yra vaizdo kameros. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Ž. nuosekliais parodymais apie automobilių aikštelėje buvusio automobilio viduje padėtą akumuliatorių, tuo labiau, kad nuteistasis M. Š. patvirtino, jog akumuliatorių buvo išsikėlęs su tikslu jį pavogti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis J. N., kartu su kitu nuteistuoju M. Š., 2025 m. birželio 17 d., apie 20.29 val., veikdami kartu, perlipdami betoninę tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė į saugomą UAB „P.K. A.“ priklausančią teritoriją bei sugadindami įvažiavimo į teritoriją tvoros pakabinamą spyną, slapta pagrobė svetimą, V. Ž. priklausantį turtą – automobilį „Citroen Berlingo“, taip pat tuo pačiu metu iš įmonės teritorijoje stovėjusio atrakinto automobilio „Audi 2 Q4“ salono pagrobė automobilio akumuliatorių „Varta VAO 5QS 915 089, 49Ah 540 A“, kurio vertė 176 Eur, tokiais savo veiksmais V. Ž. padarydami 676 Eur turtinę žalą. Dėl bendrininkavimo Nuteistasis J. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrininkų grupuotė šiuo atveju už nusikaltimus negali būti taikoma, nes yra padaryti apysunkiai nusikaltimai, o bendrininkų grupuotė gali būti taikoma tik sunkiems nusikaltimams, be to, nebuvo jokio išankstinio susitarimo daryti nusikaltimus.Teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo J. N. argumentu nesutinka. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra taikomas visais atvejais, kai yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos yra padaromos tyčiniais bendrais dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų veiksmais, nepaisant to, kokios sunkumo nusikalstamos veikos yra padaromos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y., iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistųjų J. N. ir M. Š. veiksmai, jiems vykdant nukentėjusiųjų UAB „V.“, S. Č., V. Ž. turto vagystes, buvo suderinti ir tikslingi, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupėje, abu nuteistieji suprato vienas kito veiksmus ir vienas kitą palaikė bei siekė bendro tikslo, t. y. kartu pavogti kaltinimuose nurodytą turtą – įrankius, paspirtuką su pakrovėju, su tikslu juos parduoti ir gauti pinigų alkoholiui, transporto priemones, siekiant išvykti iš Telšių, nes šiame mieste jau buvo pridarę nemažai nusikalstamų veikų. Pagrindo abejoti nuteistųjų veiksmų teisiniu vertinimu nėra. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, nuteistojo J. N. neteisėtų veiksmų atitikimas BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams yra visiškai įrodytas ir abejonių nekelia, todėl daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.Dėl paskirtos bausmėsNuteistasis J. N. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes, pasak jo, jam neteisingai buvo paskirtos bausmės. Teismas skiria bausmes pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Nuteistasis J. N. realizavo nedidelės vertės turtą žinodamas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, BK 189 straipsnio 3 dalis), bei įvykdė keturias vagystes, įsibraunant į patalpas (daugiabučių namų rūsius, juose esančius sandėliukus bei garažą) bei į saugomą teritoriją, iš kur pagrobė svetimą turtą, tai yra padarė keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 3 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, be to, tris iš keturių vagysčių nuteistasis J. N. padarė veikdamas bendrai su nuteistuoju M. Š.. J. N. nusikalto būdamas anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, eilę kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (BK 178, 187 straipsniai) bei kitas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias jis atliko laisvės apribojimo, baudos, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes, naujas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas 2025 m. sausio 10 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, per trumpą laiką padarė penkias naujas nusikalstamas veikas. Be to, J. N. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nes paskirtų baudų nemoka. J. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam J. N. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 189 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė maksimalios trukmės arešto bausmę (už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė), o už keturių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Kaip jau minėta, J. N. nusikalto būdamas ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. Šios aplinkybės patvirtina didesnį J. N. asmenybės pavojingumą. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl teisėjų kolegija, vertindama šias ir pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat atsižvelgdama ir į pagrobto turto vertę, veikų padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo J. N. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 189 straipsnio 3 dalyje, padaryta paskirta 45 parų arešto bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „V.“ priklausančio turto vagystės), padarymą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje (S. Č. priklausančio turto vagystės), padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto 178 straipsnio 3 dalyje (S. R. priklausančio turto vagystės), padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto 178 straipsnio 3 dalyje (V. Ž. priklausančio turto vagystės), padarymą paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežtos. Šios paskirtos bausmės tiek bausmės rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu skundžiamu nuosprendžiu J. N. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais ir skyrė teisingą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagrįstai subendrino su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir J. N. paskyrė galutinę subendrintą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. N. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirta, subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a:Nuteistojo J. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. gegužės 25 d. nuosprendį:Nustatyti, kad J. N. 2025 m. birželio mėn. pradžioje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas), pro duris įsibrovė į garažą Nr. 40, esantį (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „V.“, ir slapta pagrobė svetimą, S. R. priklausantį turtą – automobilį „Audi A6 AVANT C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu ir dokumentais, 1 000 Eur vertės, bei jame buvusiu elektriniu šildytuvu „Haushalt“, 30 Eur vertės, elektriniu, nedideliu šildytuvu „Hervin“, 20 Eur vertės, avariniu, sulankstomu automobilio sustojimo ženklu, 5 Eur vertės, skėčiu, 5 Eur vertės, taip pat tuo pačiu metu iš garažo pagrobė „DeWALT“ kampinį akumuliatorinį šlifuoklį, 260 Eur vertės, „DeWALT“ akumuliatorinį suktuvą – gręžtuvą, 240 Eur vertės, 4 vnt. „DeWALT“ baterijų – dvi baterijas 4000mAH, po 80 Eur, bendros 160 Eur vertės, dvi baterijas 2000 mAH, po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, reples „Knipex“, 233 Eur vertės, reples „Knipex“, 53 Eur vertės, testerį, 30 Eur vertės, akumuliatoriaus įkroviklį „DeWalt“, 25 Eur vertės, automobilio keltuvą „JCB“, 200 Eur vertės, tokiais savo veiksmais S. R. padarydamas 2 361 Eur turtinę žalą, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.Sumažinti iš J. N. nukentėjusiajam S. R. priteistinos turtinės žalos atlyginimo sumą ir priteisti iš J. N. nukentėjusiajam S. R. 2 301 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų vieno euro) turtinės žalos atlyginimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Teisėjai Gintarė Bunikienė Daiva Domeikienė Gražvydas Poškus