Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-154-891/2026Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00007-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7;1.1.9.3; 1.2.14.5.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1 (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (pranešėjo), Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko) ir Artūro Ridiko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. B. ir jos gynėjo advokato Aivaro Velučio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nuosprendžio. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu S. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams. Iš nuteistosios S. B. priteista Neringos savivaldybės administracijai 2 839,30 Eur padarytai žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis: S. B. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), ir jai paskirta 130 MGL dydžio (6 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, ir S. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta 130 MGL dydžio (6 500 Eur) bauda. Civilinės ieškovės – Neringos savivaldybės administracijos – naudai iš S. B. priteista suma sumažinta iki 2 739,30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegijanustatė:I. Bylos esmė1. S. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 27 d., būdama valstybės tarnautoja (valstybės politikė) – gyventojų išrinkta Neringos savivaldybės bendruomenės atstovė, Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), t. y. savivaldybės atstovaujamosios institucijos, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, narė, turėdama valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, taip pat eidama Tarybos Kurorto, turizmo ir plėtros ir verslo komiteto bei Tarybos Nuolatinės komisijos Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir keisti nario pareigas, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį (aktualios redakcijos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas (1)), patvirtinto 2015 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-246 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), 21, 22 punktus ir 22.3 papunktį ir Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas (2)), patvirtinto 2020 m. rugpjūčio 27 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-115 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), 21, 22 punktus ir 22.3 papunktį turėdama teisę gauti iki 0,4 vidutinio darbo užmokesčio išmoką kas mėnesį su jos, kaip Tarybos narės, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek tokių lėšų nesuteikia ar tiesiogiai tokių išlaidų neapmoka savivaldybės administracija, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, minėtų Reglamento (1) 21 punktą ir Reglamento (2) 21 punktą, pagal kuriuos turėjo teisę gauti išmoką tik dėl su tarybos nario veikla susijusių patirtų išlaidų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės turtinės naudos, sistemingai klastojo dokumentus ir sukčiaudama įgijo svetimą turtą, t. y. žinodama, kad pagal Reglamente (1) ir Reglamente (2) nustatytą tvarką norėdama gauti išmoką privalo savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui pateikti išlaidų ataskaitą ir išlaidas pateisinančius dokumentus, siekdama asmeninės turtinės naudos, tyčia suklastojo 29 vnt. tarybos nario išlaidų ataskaitų, šiuos dokumentus su tikrovės neatitinkančiais degalų kvitais apie tariamai jos, kaip tarybos narės, patirtas išlaidas pateikė Neringos savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui ir taip apgaule savo naudai įgijo Neringos savivaldybės administracijos turtą – 2 939,30 Eur. Dėl tokių S. B. neteisėtų veiksmų Neringos savivaldybės administracija pagal pateiktus tikrovės neatitinkančius dokumentus, būdama suklaidinta dėl apgaulės, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. S. B. į jos sąskaitą išmokėjo iš viso 2 939,30 Eur sumą kaip išmokas už tariamai vykdant tarybos nario pareigas patirtas išlaidas automobilio degalams įsigyti. Tokiais savo veiksmais ji padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Neringos savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas ja, kaip valstybės politike, taip pat padarė ir 2 939,30 Eur turtinę žalą tam pačiam juridiniam asmeniui – Neringos savivaldybės administracijai. Detalesnis nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymas pateiktas žemesnės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose.II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai2. Nuteistoji S. B. ir jos gynėjas advokatas A. Velutis kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:2.1. Teismai netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistoji savo ar savo šeimos narių lėšomis degalų, kurių įsigijimą patvirtinančių kvitų neišsaugojo, realiai neįsigijo, įsigytus degalus panaudojo ne savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti. Tokie nuteistosios veiksmai tik formaliai atitinka nusikaltimo, už kurį nustatyta atsakomybė BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jais reali žala teisės saugomiems gėriams nebuvo padaryta, išlaidas tarybos nario veiklai vykdyti ji patyrė, todėl teisę reikalauti tokias išlaidas kompensuoti turėjo. Nors tai padarė pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, tokie veiksmai nesiekia nusikaltimui būtino pavojingumo laipsnio.2.2. Taip pat nuteistosios veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes pripažinus, jog jie nesiekia BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, pripažintina ir tai, kad tokie jos veiksmai negali atitikti sukčiavimo nusikaltimui (BK 182 straipsnio 1 dalis) būtinojo esminės apgaulės požymio. Bylos aplinkybės nepatvirtina, jog savivaldybė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas ar kad kasatorė trukdė atlyginti žalą, o tai reiškia, jog net ir įrodžius, jog S. B. padarė 2 939,30 Eur turtinę žalą Savivaldybės administracijai, šią žalą atlyginti buvo galima taikant civilinės teisės priemones, t. y. remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237-6.242 straipsniai). Dėl šių aplinkybių teismai nepasisakė, o to nepaneigus, nuteistajai negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.2.3. Byloje netinkamai pritaikyta BK 228 straipsnio 2 dalis, apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų, kad Savivaldybės tarybos veiklos reglamente buvo įtvirtinta tarybos nariams nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų grąžinimas ne ginčo tvarka. Tai patvirtina, kad Reglamente buvo nustatytas būdas grąžinti tokias išmokas. Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tarybos narys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Šio Įstatymo 6 skirsnyje nustatyta tokių asmenų atsakomybė, o tyrimai dėl minėtų pažeidimų atliekami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka. Teismai be pagrindo sureikšmino nuteistosios užimamas pareigas nurodydami, kad ji buvo ne tik Tarybos narė, bet ir Tarybos kurorto, turizmo ir plėtros ir verslo komiteto bei Tarybos nuolatinės komisijos savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir keisti narė. Taip buvo pažeisti lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo ir baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principai. Taip pat teismai, nustatydami piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padarinius (didelę žalą), neteisingai įvertino, kad byloje buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala Savivaldybės administracijai ir valstybei, nes nuteistajai inkriminuoti pažeidimai, vertinant didelės neturtinės žalos aspektu, tik deklaratyviai siejami su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, nesilaikymu. Didelės neturtinės žalos požymis nustatytas vertinant ir nuteistosios eitas ne tik Tarybos narės, bet ir Tarybos Kurorto, turizmo ir plėtros ir verslo komiteto bei Tarybos Nuolatinės komisijos Savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir keisti narės pareigas neatsižvelgus, kad jokios šių pareigų suteikiamos viešosios teisės padaryti jai inkriminuotus nusikaltimus nebuvo panaudotos. Be to, nuteistajai per beveik ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra ženkliai mažesnė (2 939,30 Eur) nei didelės turtinės žalos dydis taikomas pagal BK 228 straipsnį (žala viršijanti 250 MGL (12 500 Eur)). Šie argumentai rodo, kad nuteistosios veiksmai neatitinka piktnaudžiavimo nusikaltimui (BK 228 straipsnio 2 dalis) būtino pavojingumo laipsnio, jie neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų. Be to, pripažinus, kad nebuvo padarytas BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas, kaip nusikaltimais negali būti kvalifikuoti ir nuteistajai inkriminuoti veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, nes visos šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. dokumentai buvo klastojami ir sukčiaujama buvo pasinaudojant užimamomis pareigomis ir jų suteiktomis viešosiomis teisėmis.2.4. Teismai visas nuteistajai inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuodami kaip nusikaltimų daugetą, nepagrįstai nesivadovavo teisės normų konkurencijos taisyklėmis. Nuteistosios padaryti veiksmai neturėtų būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, nes šios sudėtys tarpusavyje konkuruoja kaip bendroji ir specialioji teisės normos. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija yra bendresnio, platesnio pobūdžio nei BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicija, kuri yra siauresnė bei specializuota dėl subjekto, taip pat aprašanti specifinius veiksmus, kadangi subjektas tik būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi arba viršyti įgaliojimus. Taigi BK 228 straipsnio 2 dalis laikytina specialiąja, o BK 182 straipsnio 1 dalis – bendrąja teisės norma. Kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, kartu padaro ir kitas nusikalstamas veikas, jos paprastai kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Tačiau praktikoje galimi atvejai, kai taikoma tik BK 228 straipsnio 2 dalis, nekvalifikuojant asmens veikos papildomai dar ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; tokia situacija susidarė šioje byloje.2.5. Teismai be pagrindo netaikė BK 40 straipsnio ir neatleido nuteistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai nurodė, jog nenustatyta, kad nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino, jog nors apklausta pirmosios instancijos teisme nuteistoji faktines kaltinimo aplinkybes pripažino, tačiau nesutiko, kad klastojo dokumentus ir siekė turtinės naudos, o tai reiškia, kad ji kaltės nepripažino. Kaip kaltės nepripažinimą apeliacinės instancijos teismas pripažino ir apeliacinio skundo argumentus, kad atlikti veiksmai būtino baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnio nesiekia ir tik formaliai atitinka nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio l dalyje, požymius. Toks teisinių bei faktinių sąlygų netaikyti kaltinamajai BK 40 straipsnio nuostatų aiškinimas nėra teisingas ir neatitinka šiais klausimais kasacinės instancijos teismo aiškinimo, jog kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018).2.6. Skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino BK 681 straipsnio 2 dalies nuostatas ir taikė nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti skiriama tik tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Net ir sutikus, kad nuteistoji jai inkriminuotą BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudama jai suteiktomis Savivaldybės tarybos narės teisėmis, būtina atsižvelgti, jog veikos buvo padarytos nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2022 m. liepos 10 d., o baudžiamasis procesas vyko kuomet nuteistoji jau buvo išrinkta naujai Savivaldybės tarybos 2023-2027 m. kadencijai; minėtu laikotarpiu nuteistajai jokios nusikalstamos veikos neinkriminuotos. Todėl svarstytina, ar galima nuteistajai taikyti viešųjų teisių atėmimą už veikas, padarytas jai būnant ankstesnės (2019–2022 m.) kadencijos Savivaldybės tarybos nare. Būtina įvertinti, ar BK 681 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos ir taikomos nepaisant aplinkybės, kad atėmus viešąsias teises iš demokratinių rinkimų išrinkto asmens atimama ne tik viešoji teisė, kurios jis, po jos suteikimo, nusikalstamai nepanaudojo, bet ir pareiga realizuoti jam visuomenės suteiktą pasitikėjimą, ir ar tai neprieštarauja išreikštai rinkimų teritorijos gyventojų valiai.2.7. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, nustatančią, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, nuteistajai atėmė viešąją teisę „būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas“, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas motyvacinėje dalyje aptaria ir kaip pagrįstą bei teisėtą pripažįsta tiek terminuotą viešosios teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, tiek ir terminuotą viešosios teisės būti išrinktai arba teisės būti paskirtai į nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą, tuo tarpu pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepaskyrė. Nors tai nurodoma ne rezoliucinėje, o motyvacinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje, tokia formuluotė sukelia teisinį neapibrėžtumą ir neaiškumą, kokia apimtimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma, tuo tarpu jos taikymas apeliacinės instancijos teismo nurodyta apimtimi akivaizdžiai suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamosios teises, nes pažeidžia imperatyvias BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias pabloginti kaltinamojo padėtį nesant tai padaryti prašančio prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo.3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:3.1. Analogiški kasaciniame skunde nurodytiems teiginiams motyvai ir argumentai buvo paminėti apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo motyvuotai paneigti. Sprendžiant iš kasacinio skundo turinio, akivaizdu, kad nuteistoji ir jos gynėjas, kasacine tvarka ginčydami žemesnių instancijų teismų sprendimus, nepateikė jokių naujų, pagrįstų, svarių ir tinkamai motyvuotų argumentų, paneigiančių nuteistajai inkriminuotus kaltinimus.3.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje teisingai konstatavo, jog buvo nustatyta, kad nuteistoji pateikė oficialų dokumentą – išlaidų ataskaitą, reikšmingą Savivaldybės administracijos veiklai, o tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į minėtą ataskaitą lėmė neteisingų sprendimų (atlyginti nepatirtas išlaidas) priėmimą bei realios turtinės žalos atsiradimą (išmokėjus nuteistajai savivaldybei priklausančias lėšas). Nuteistoji kaltinime nurodytu laikotarpiu išlaidų ataskaitose sąmoningai, tyčia nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis apie išlaidas, kurios negalėjo būti atlygintos) šiuos dokumentus suklastojo ir panaudojo, t. y. suklastotas išlaidų ataskaitas pateikė Neringos savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui. Tai reiškia, kad jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.3.3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji klastojo dokumentus – išlaidų ataskaitas, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – išmokas, kurias mokėdavo Savivaldybės administracija (nuteistajai pateikus suklastotus dokumentus, jai buvo išmokamos tokio dydžio išmokos, kurių ji neturėjo teisės gauti). Taigi nuteistoji Savivaldybės administracijai priklausantį turtą (pinigus) nurodytais veiksmais įgydavo apgaule, kuri buvo esminė, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.3.4. Skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl didelės neturtinės žalos, kaip vieno iš piktnaudžiavimo nusikaltimo (BK 228 straipsnio 2 dalis), požymio nuteistosios veiksmuose, nes veiksmai truko ilgą laiką (daugiau kaip trejus metus), buvo nevienkartiniai (inkriminuoti net dvidešimt devyni sukčiavimo ir dokumentų klastojimo atvejai), sistemingi (nusikalstamos veikos buvo tęstinio pobūdžio, tęsėsi daugiau kaip trejus metus), piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo padarytos ir kitos nusikalstamos veikos –sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis), dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis), nuteistoji į savo veiką įtraukė kitus asmenis (artimuosius, kitus pažįstamus ir nepažįstamus asmenis), kurių atsiskaitymų kvitus naudojo, kad pagrįstų išlaidas, kurių nepatyrė. Nurodytais veiksmais nuteistoji diskreditavo ne tik Savivaldybėje dirbančių valstybės politikų statuso patikimumą, tačiau, be kita ko, dėl nurodyto ilgalaikio ir sistemingo veikimo, pažeidžiant kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, normas ir principus, neabejotinai buvo padaryta didelė žala Savivaldybės administracijai kaip institucijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nuteistąją pripažino kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.3.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija). Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumas – jis iš sunkaus nusikaltimo tapo apysunkiu, t. y. pasikeitė nusikaltimo kategorija. Šis tyčinis nusikaltimas įstatymu pripažintas mažiau pavojingu, todėl nauja įstatymo redakcija neabejotinai lengvina nuteistosios teisinę padėtį. Tai reiškia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusių nuteistosios teisinę padėtį lengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, jos padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI- 1472 redakcija), apeliacinės instancijos teismo buvo tinkamai perkvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija).3.6. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas, t. y. nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors apklausta pirmosios instancijos teisme nuteistoji faktines kaltinimo aplinkybes pripažino, tačiau nesutiko, kad tokiu būdu klastojo dokumentus ir siekė naudos. Taip pat nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad nenustatyta, jog nuteistoji gailėtųsi ar kritiškai vertintų savo nusikalstamus veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nenustatė pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnyje.3.7. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje neteisingai buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. B., būdama valstybės tarnautoja (valstybės politikė) – gyventojų išrinkta Savivaldybės tarybos narė, taip pat eidama Tarybos Kurorto, turizmo ir plėtros ir verslo komiteto bei Tarybos Nuolatinės komisijos Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir keisti nario pareigas, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, apgaule įgijo Savivaldybės administracijos lėšas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, pagrįstai jai kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą trejiems metams.3.8. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės formuluotė sukelia teisinį neapibrėžtumą bei iš to sekantį neaiškumą, kokia apimtimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma, tuo tarpu jos taikymas apeliacinės instancijos teismo nurodyta apimtimi akivaizdžiai suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamosios teises, kadangi pažeidžia imperatyvias BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, su šiais argumentais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistoji jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, tačiau taip pat vertinant aplinkybes, jog nusikalstamos veikos truko ilgą laiko tarpą ir buvo intensyviai atliekamos, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejų metų laikotarpiui, t. y. minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, paliekama nepakeista.III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados4. Nuteistosios S. B. gynėjo advokato A. Velučio kasacinis skundas netenkintinas.Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo5. Kasacinio skundo teiginiai, kad S. B. nepadarė nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsti. Analogiški argumentai buvo pateikti ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pateikė dėl jų savo išvadas (nuosprendžio 12–31 punktai).6. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227-976/2020 6 punktas, 2K-158-303/2021 10 punktas). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019 8 punktas, 2K-81-495/2025 11 punktas).7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą. Nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-90-1073/2023 10 punktas) Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025 9 punktas, 2K-71-891/2026 18 punktas).8. Iš skundžiamų abiejų instancijų teismų baigiamųjų aktų aprašomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nuteistajai inkriminuotų nusikaltimų – sukčiavimo ir tikro dokumento suklastojimo sudėtys yra aprašytos kartu kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-303/2023 19 punktas, 2K-150-976/2025 21.6 punktas).9. Įvertinusi pirmiau paminėtą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė S. B. inkriminuotų nusikaltimų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pagrįstai ją pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji S. B. pati suklastojo tikrus dokumentus ir pateikė juos kaip apgaulės priemonę svetimam turtui įgyti, t. y. ji laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. suklastojo dvidešimt devynias išlaidų ataskaitas, jose įtvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos kaip su tarybos narės veikla susijusias išlaidas (neva patirtos išlaidos už kurą, nors ji šių degalų nepirko; degalus, panaudodami skirtingus mokėjimo instrumentus ir nuolaidų korteles, deglinėse pirko kiti ikiteisminio tyrimo metu nustatyti asmenys, kurie pateikdavo pirkimo kvitus nuteistajai), ir jas teikė Savivaldybės buhalterijai, siekdama pagrįsti patirtas išlaidas už kurą, kurių ji realiai nepatyrė, ir gauti už jas atlyginimą. Pateikus šias suklastotas išlaidų ataskaitas Savivaldybės buhalterijai, jai pervesti pinigai (2 939,30 Eur) neteisėtai tapo jos nuosavybe, o Savivaldybės administracija patyrė atitinkamo dydžio žalą. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, apgaulė pasireiškė dokumentų (išlaidų ataskaitų) klastojimu ir buvo esminė, nes dėl suklastotų ataskaitų buhalterija visais 29 atvejais priėmė sprendimus išmokėti nuteistajai kompensaciją už kurą, kurio ji neįsigijo ir nenaudojo (apeliacinės instancijos teismo 20 punktas). Dėl šio nusikalstamo veikimo nuteistajai buvo išmokėtos Savivaldybės administracijai priklausančios lėšos, kurių ji neturėjo teisės įgyti. 11. Nuteistoji viso proceso metu pripažino, jog teikė kitų asmenų čekius už pirktus degalus, bet manė, jog pažeidimo nedaro, tiesiog buvo pametusi savo čekius už pirktus degalus, todėl paprašė kitų asmenų pateikti savus, kad jai būtų kompensuotos išlaidos už kurą, kurias ji patyrė kaip Savivaldybės tarybos narė; be to, ji nežinojo, jog buhalterijai reikia pateikti būtent savo kvitus. Ši nuteistosios pateikta versija, kuri pakartojama ir kasaciniame skunde, žemesnės instancijos teismų buvo pagrįstai atmesta. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. 12. Nustatyta, kad nusikalstamų veikų darymo metu galiojo Savivaldybės administracijos tarybos nario veiklos apmokėjimą reglamentavę Reglamentai (Reglamentas (1) ir Reglamentas (2)), o nuteistoji, kaip Tarybos narė, žinojo, kad juose įtvirtinta, jog tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną praėjusį mėnesį Buhalterijai pateikdamas išlaidų ataskaitą ir išlaidas pateisinančius dokumentus. Minėtuose Reglamentuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo tvarka – siekiant gauti kompensaciją už kurą, tarybos narys turi pateikti dokumentus būtent dėl savo patirtų išlaidų, jeigu tokių turėjo. Taigi, išlaidų ataskaitos pateikimas buvo išmokos gavimo sąlyga, todėl nuteistoji, be kita ko ir pati būdama buhaltere, negalėjo nesuvokti atsakomybės už pateikiamus duomenis bei galimų padarinių dėl jų klaidingumo. Įvertinę nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad minėtus dokumentus S. B. suklastojo ir juos panaudojo, veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus (išlaidų ataskaitas), įtvirtindama juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas tarybos nario išlaidas, ir juos pateikia Savivaldybės administracijos buhalterijai ir kad tai sukels neigiamų pasekmių – Savivaldybės administracija patirs žalą, ir norėjo taip veikti. 13. Tokius nusikalstamus veiksmus apgaule įgydama Savivaldybės administracijos turtą nuteistoji atliko ketverius metus (visą Tarybos nario kadenciją), pateikdama buhalterijai suklastotas dvidešimt devynias išlaidų ataskaitas. Panaudojant suklastotus dokumentus, buvo apsunkintas turto disponavimo proceso nustatymas. Iš viso S. B. apgaule įgijo 2 839,30 Eur Savivaldybės lėšų, padarydama atitinkamą žalą Savivaldybės administracijai, jos veiksmai buvo nuolatinio pobūdžio (išlaidų ataskaitos teiktos beveik kiekvieną mėnesį). Toks jos tyčinis elgesys ir veikimo būdas aiškiai peržengė jos kaip savivaldybės tarybos narės teisėto veikimo ribas, todėl jai pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o ne civilinė atsakomybė.14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, tinkamai taikydamas BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuosprendžio 23 punkte pagrįstai nurodė, kad tokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į minėtas ataskaitas iškreipė teiktų dokumentų esmę, jų pagrindu S. B. pagrindė gautas lėšas, kurios negalėjo būti skiriamos jai, kaip tarybos narei. Todėl tokių duomenų įrašymas į oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus – dvidešimt devynias išlaidų ataskaitas – ir tokių apskaitos dokumentų pateikimas Savivaldybės administracijos buhalterijai laikytini tokių dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu. Minėtus dokumentus S. B. suklastojo ir buhalterijai pateikė tyčia. Tai aiškiai atskleidžia vien jau ta aplinkybė, kad ataskaitose fiktyviai nurodytoms su Savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms pagrįsti nuteistoji rinko ir buhalterijai teikė kitų asmenų atliktus mokėjimus patvirtinančius kvitus, o pati šių išlaidų nepatyrė. Todėl nekyla abejonių, kad ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja dokumentus ir juos pateikia ir kad tai sukels neigiamų pasekmių – Savivaldybės administracija patirs žalą, ir norėjo taip veikti. 15. Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad S. B. per trejus metus suklastojo dvidešimt devynis tikrus dokumentus – išlaidų ataskaitas – ir juos pateikė Savivaldybės buhalterijai, kad įgytų teisę į Savivaldybės administracijai priklausiusias lėšas – 2 829,30 Eur, kurių įgyti, realiai nepatyrusi išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ji neturėjo teisėto pagrindo. Todėl konstatuotina, kad jos atlikti veiksmai pasiekė tokį pavojingumą, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti.16. Abiejų instancijų teismai, taikydami baudžiamąjį įstatymą ir vadovaudamiesi aktualia kasacinės instancijos teismo praktika, teisingai nustatė, kad S. B. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo17. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir S. B. nepagrįstai nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat yra nepagrįsti.18. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024 191 punktas). BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-1073/2019 100 punktas, 2K-7-9-976/2020 56 punktas). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495/2021 9 punktas, 2K-7-96-788/2025 7 punktas). Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025 22 punktas).19. Įvertinusi pirmiau paminėtą teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose tinkamai nustatė būtinąjį piktnaudžiavimą kvalifikuojantį didelės žalos požymį ir išdėstė jį pagrindžiančius motyvus. 20. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. suklastojo dvidešimt devynias išlaidų ataskaitas apie neva jos sunaudotus degalus automobiliui, suteikiančias teisę gauti jai išmokėtas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusias išmokas, ir jas pateikusi Savivaldybės administracijos buhalterijai apgaule įgijo 2 839,30 Eur Savivaldybės lėšų. Taip ji, siekdama turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydama didelę neturtinę žalą bei turtinę žalą juridiniam asmeniui – Savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, sumenkintas pasitikėjimas ja, kaip valstybės politike. Nuteistosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Abiejų instancijų teismai, vertindami didelės neturtinės žalos požymį, atsižvelgė į ilgą S. B. neteisėto veikimo laiką (nuo 2019 m. iki 2023 m.), į Savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į jos einamų pareigų pobūdį, veiklos išskirtinumą, žinomumą visuomenėje ir vaidmenį valstybės politiniame gyvenime – nusikalstamų veikų padarymo metu S. B. buvo ne tik Savivaldybės tarybos narė, atstovaujanti visai Savivaldybės bendruomenei, bet ir Tarybos Kurorto, turizmo ir plėtros ir verslo komiteto bei Tarybos Nuolatinės komisijos Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir keisti narė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad S. B. neteisėti veiksmai buvo sistemingi ir kad veikos padarymui ji pasitelkė artimuosius, kitus pažįstamus ir nepažįstamus asmenis, kurių atsiskaitymų kvitus naudojo, kad pagrįstų išlaidas, kurių iš tikrųjų nepatyrė (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25 punktas). Be to, nuteistoji ne tik nesilaikė jos tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė dar du nusikaltimus, t. y. visą savivaldybės tarybos nario kadencijos laikotarpį klastojo tikrus dokumentus ir, juos panaudojusi, apgaule įgijo svetimą – Savivaldybės administracijai priklausantį turtą. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad buvo padaryta didelė žala Savivaldybės administracijai kaip institucijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, o dėl nurodytos žalos valstybinei institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir valstybė.21. Taigi byloje pagrįstai nustatyta, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta juridiniam asmeniui, be kita ko, sudarant pagrįstą pagrindą visuomenei manyti, kad Savivaldybės tarybos nariai, prilyginami valstybės tarnautojams, netinkamai naudoja jiems skiriamas lėšas, taip apgaule įgydami jiems nepriklausančias lėšas, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į Savivaldybę kaip valstybės instituciją. Byloje nustatyti visi būtini BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.Dėl ultima ratio principo22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, taip pažeisdami ultima ratio principą, S. B. pritaikė ne civilinę, administracinę ar drausminę, o baudžiamąją atsakomybę. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.23. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025 8 punktas). Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-648/2025 17 punktas, 2K-7-167-511/2025 26 punktas).24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. kaip savivaldybės tarybos narė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentų atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta civilinė, administracinė, drausminė bei etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami suklastoti dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl tokių pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios – baudžiamosios – atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025 27 punktas).25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog S. B. padarytos nusikalstamos veikos nesiekia dokumentų klastojimui, sukčiavimui ir piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, reikalingo baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams atsirasti. Byloje nustatyta, kad S. B. elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jos kaip Savivaldybės tarybos narės teisėto veikimo ribas. Nagrinėjamu atveju jos padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas (sistemingai tęsėsi ilgiau nei trejus metus, suklastota dvidešimt devynios išlaidų atlyginimo ataskaitos; dėl sukčiavimo Savivaldybės administracijai padaryta 2 939,30 Eur turtinė žala), sukčiavimo būdas (pasinaudota tiek artimųjų, tiek pažįstamų, tiek svetimų žmonių kvitais) panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji. Taigi, nagrinėjamoje byloje ultima ratio principas nepažeistas, S. B. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį. Dėl BK 40 straipsnio taikymo26. Byloje yra keliamas BK 40 straipsnio taikymo klausimas. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu S. B. netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pirmosios instancijos teisme atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalėjo būti taikomas, nes BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija, kuri buvo bausmę švelninanti, todėl šis nusikaltimas iš sunkaus tapo apysunkiu). Kasaciniame skunde nurodoma, kad, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos S. B. taikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.27. BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija, galiojusi veikų padarymo metu) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik vienu metu esant tokių sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą), 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-699/2018 9 punktas, 2K-145-895/2018 10 punktas).28. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo, duomenų apie jos atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, iš jos Savivaldybės administracijai priteista 2 839,30 Eur padarytai žalai atlyginti, tačiau nuteistoji atlygino tik labai nedidelę dalį žalos – 200 Eur (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 53 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, t. y. kad kaltininkė visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką: nors apklausta pirmosios instancijos teisme S. B. faktines kaltinimo aplinkybes pripažino, tačiau nesutiko, kad tokiu būdu klastojo dokumentus ir siekė naudos. Tokią poziciją nuteistoji dėstė ir apeliaciniame skunde, teigdama, kad padaryti veiksmai nesiekia būtino baudžiamajai atsakomybei taikyti pavojingumo laipsnio; byloje nenustatyta, jog S. B. gailėtųsi ar kritiškai vertintų savo nusikalstamus veiksmus.29. Teisės taikymo aspektu patikrinusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos (visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi) nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kaip to reikalaujama BPK 331 straipsnio 2 dalyje, jos pagrįstos bylos aplinkybių visapusišku ir objektyviu įvertinimu, teismas išanalizavo nuteistosios poziciją dėl veikų padarymo aplinkybių viso proceso metu ir pateikė šių aplinkybių vertinimą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 53-54 punktai). Kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas. 30. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog byloje nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą.Dėl baudžiamojo poveikio priemonės31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad S. B. negalėjo būti pritaikyta BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje, 681 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams, nes nusikalstamos veikos padarytos jai būnant išrinktai Savivaldybės tarybos nare 2019–2023 m. kadencijai, o byla nagrinėjama jai jau būnant išrinktai 2023–2027 m. kadencijai. Tokie argumentai nepagrįsti.32. Pažymėtina, kad tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės nuosprendžiu yra skiriamos už praeityje padarytą nusikalstamą veiką. BK 681 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonę viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistoji padarė nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. būdama gyventojų išrinkta Savivaldybės tarybos nare ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, todėl teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos skiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nepadarė.33. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvuose pasisakydamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nuteistajai S. B. klaidingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejų metų laikotarpiui, t. y. minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, paliekama nepakeista (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 64 punktas). Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas išplėtė minėtos teisės taikymo apimtį nurodydamas, jog nuteistajai paskirta ir teisė būti išrinktai ar paskirtai į nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, taip pablogino nuteistosios teisinę padėtį nesant prokuroro apeliacinio skundo.34. BK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam arba teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas, t. y. tiesė būti išrinktam ar teisė būti paskirtam. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai S. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – tiek teisės būti išrinktai, tiek ir teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas šios priemonės nepanaikino, nepakeitė jos paskyrimo termino ar apimties bei nepakeitė į kitą, todėl kasaciniame skunde minimas apeliacinio teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies netikslumas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apimties, t. y. papildomai nurodant, kad nuteistajai, be kita ko, paskirta ir teisė būti išrinktai ar paskirtai į nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, laikytinas rašymo apsirikimu, o ne teisinės padėties pabloginimu, kaip kad teigiama skunde.35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismai BK 681 straipsnio taikymo klaidos nepadarė.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,n u t a r i a : Nuteistosios S. B. ir jos gynėjo advokato Aivaro Velučio kasacinį skundą atmesti.Teisėjai Arūnas Budrys Darius Kantaravičius Artūras Ridikas