Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-146-511/2026 Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.5; 1.2.14.7.1; 1.2.19.4.1; 1.2.29.1.1; 2.8.9.1; 2.8.9.5(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pranešėjo), Dariaus Kantaravičiaus ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Mantui Jurkėnui,nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,nuteistajam M. V., jo gynėjui advokatui Valdemarui Bužinskui,nuteistajai L. L., jos gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,nuteistajai E. G., jos gynėjui advokatui Sauliui Kibildai,nuteistosios J. B. gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,išteisintosios V. Š. gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,išteisintosios V. L. gynėjui advokatui Dariui Japertui,išteisintosios R. Š. gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,išteisintajam B. B.,išteisintajai E. K. (nuotoliniu būdu), išteisintųjų B. B. ir E. K. gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei (nuotoliniu būdu),viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Manto Jurkėno kasacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžio.Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu:V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 681 straipsnio 3 ir 4 dalimis (2023 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija), V. G. paskirta poveikio priemonė – teisės 2 metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybinėse įstaigose ir savivaldybėse bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas. V. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.L. L. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. L. L. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių.E. G. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 25 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams. E. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių.J. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. J. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių.V. Š. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį 17 MGL (850 Eur) dydžio bauda. V. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.V. L. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį 17 MGL (850 eurų) dydžio bauda. V. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.R. Š. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį 17 MGL (850 Eur) dydžio bauda. R. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.M. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda. M. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.B. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį 17 MGL dydžio (850 Eur) bauda. B. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.E. K. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį 17 MGL (850 eurų) dydžio bauda. E. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.A. E. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda. A. E. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.Prokuroro civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: solidariai iš J. B., V. G., L. L. priteista 1 687,91 Eur, iš V. L., V. G., L. L. 516,72 Eur, iš V. Š., V. G., L. L. 511,84 Eur, iš R. Š., V. G., L. L. 443,45 Eur, iš M. V., V. G., L. L. 1 691,01 Eur; solidariai iš B. B., V. G., L. L., E. G. priteista 398,90 Eur, iš E. Š., V. G., L. L., E. G. 302,52 Eur, iš A. E., V. G., L. L., E. G. 147,52 Eur Molėtų rajono sveikatos centro naudai turtinei žalai atlyginti.Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžiu panaikinta Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria B. B., E. K., A. E., V. Š., R. Š. ir V. L. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 4 dalį, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: B. B., E. K., A. E., V. Š., R. Š., V. L. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeistas B. B., E. K., A. E., V. Š., R. Š., V. L. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrindas. Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo: Molėtų rajono sveikatos centro naudai solidariai iš J. B., V. G. ir L. L. priteista 1 687,91 Eur; iš M. V., V. G., L. L. 1 691,01 Eur; iš V. G. ir L. L. priteista 1 472,01 Eur, solidariai iš V. G., L. L. ir E. G. priteista 701,42 Eur turtinei žalai atlyginti. Reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš B. B., E. K., R. Š., V. L., V. Š. ir A. E. paliktas nenagrinėtas. Reikalavimo dalis dėl 423,32 Eur priteisimo solidariai iš V. G., L. L. ir E. G. atmesta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo M. V. ir jo gynėjo, prašiusio tenkinti jo kasacinį skundą, kitų nuteistųjų ir išteisintųjų bei jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio tenkinti jo kasacinį skundą, paaiškinimų, n u s t a t ė :I. Bylos esmėPirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., Molėtų ir Vilniaus miestuose bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ Molėtų ligoninės (toliau – ir ligoninė) direktoriumi, siekdamas apgaule pašalinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) 2019 metais atlikto konsoliduoto patikrinimo metu nustatytus ligoninės veikloje teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus, susijusius su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, kokybe, atitinkamų specialistų trūkumu ir tokiu būdu turėdamas tikslą išvengti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnyje įtvirtintų poveikio priemonių, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarė tyčinius nusikaltimus – suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo bei iššvaistė svetimą turtą, t. y. neteisėtai, veikdamas priešingai tarnybos interesams, esmei, turiniui bei jos veiklos principams, susitarė su įvairių sričių medicinos specialistais: J. B., V. L., V. Š., R. Š., D. K., P. S., M. V., G. A., B. B., A. E. ir E. Š., juos fiktyviai priimti į darbą bei nustatyti papildomas darbo valandas, ir fiktyviai juos priėmė į darbą ligoninėje bei nustatė papildomas darbo valandas, nors nurodytu laiku minėti specialistai ligoninėje nedirbo ir funkcijų neatliko, be to, jis, įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, tyčia pagamino netikrus ir suklastojo tikrus dokumentus, nurodydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis apie šiuos įdarbintus specialistus, apie jų įdarbinimo faktą, darbo pradžią, darbo faktą, darbo laiką ligoninėje, nors specialistai nurodytu laiku faktiškai ligoninėje nedirbo, bei minėtus dokumentus panaudojo, dalį jų pateikdamas VASPVT, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas imituoti realius darbo santykius, dalį jų panaudodamas darbo užmokesčio apskaitymui, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. iššvaistė svetimą ligoninei priklausantį turtą – 10 385,87 Eur dydžio pinigines lėšas, kurias sudarė nurodytiems sveikatos priežiūros specialistams nepagrįstai iš ligoninės į jų banko sąskaitas pervestas darbo užmokestis už faktiškai neatliktą darbą bei su darbo santykiais susiję mokesčiai, kuriuos ligoninė pervedė mokesčių administratoriams, o taip pat šių nusikalstamų veiksmų pasėkoje, nurodytiems sveikatos priežiūros specialistams nutraukus darbo santykius, išmokėta kompensacija už nepanaudotą kasmetinių atostogų laiką ir darbo užmokesčio likutis. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 2-26 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.1 papunktyje. L. L. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini), padėjo ligoninės direktoriui V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 26-39 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.2 papunktyje.E. G. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini), padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 40-53 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 47.1. papunktyje.J. B. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliai nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 53-57 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 92.1 papunktyje.M. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdamas bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 64-66 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 61.1 papunktyje.V. Š. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 57-59 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.5 papunktyje.V. L. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 59-61 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.6 papunktyje. R. Š. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 61-64 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.7 papunktyje.B. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdamas bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 66-68 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.9 papunktyje.E. K. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdama bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 68-70 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.10 papunktyje.A. E. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) už tai, kad padėjo V. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi padarant tyčinį nusikaltimą – iššvaistyti svetimą jo žinioje buvusį ligoninės turtą bei veikdamas bendrininkų grupe su V. G. ir kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Detaliau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 70-72 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1.11 papunktyje.II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmėApeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalies nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria B. B., E. K., A. E., V. Š., R. Š. ir V. L. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį: B. B., E. K., A. E., V. Š., R. Š., V. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 4 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių asmenų kaltės yra prieštaringos bei neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, teismas neargumentavo, kokių įrodymų pagrindu sprendė apie jų ir V. G. susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką bei kaip šis susitarimas pasireiškė, taip pat neatskleidė ir neįrodė jų tyčios turinio. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai Kasaciniu skundu nuteistojo M. V. gynėjas advokatas V. Bužinskas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendį dalyse, kuriose M. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, ir bylą M. V. atžvilgiu nutraukti; priteisti M. V. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kasatorius skunde nurodo:Teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Pažeistos BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, nuteistojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir padėjimas V. G. iššvaistyti svetimą jam patikėtą ligoninės turtą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.M. V. tyčia ir susitarimas veikti bendrai su V. G. klastojant darbo sutartį buvo įrodinėjamas telefoniniais pokalbiais (2020 m. sausio 9 d. tarp. M. V. ir V. G. ir 2020 m. sausio 6 d. tarp V. G. ir R. C.), kurių turinys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme analizuojamas nebuvo. Kaltinamajame akte jie pateikti fragmentiškai su prokuroro išvadomis ir komentarais, vėliau juos automatiškai perkeliant į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, jų papildomai neištyrus. Iš telefoninių pokalbių išklotinių negalima padaryti kategoriškos išvados, kad buvo susitarta aiškiai klastoti darbo sutartį. Apklausti byloje V. G. ir M. V. neigė susitarimo klastoti darbo sutartį aplinkybes.Teismai neįvertino aplinkybių, kad M. V. pagal darbo sutartį dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose, nes jo kaip gydytojo-radiologo darbo specifika leido jam apžiūrinėti rentgeno nuotraukas ir jas aprašyti nuotoliniu būdu, todėl galimybė įsidarbinti dar ir Molėtų ligoninėje nesukėlė jokių įtarimų. Juo labiau, kad jis turėjo ir turi tam reikalingą techniką. M. V. yra paprastas gydytojas, neturėjęs ir neturintis jokios patirties gydymo įstaigų administravime, o taip pat ir darbo santykių įforminime. Darbo sutarties tekstą paruošė L. L. V. G. nurodymu, o pati darbo sutartis buvo atvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę M. V. pasirašyti jau paruošta. M. V. darbo laiko apskaitos nustatyme, grafikų sudaryme bei užmokesčio apskaičiavimo procese visiškai nedalyvavo ir jokių objektyvių veiksmų neatliko. M. V. pateikė V. G. savo asmens duomenis, reikalingus darbo sutarčiai sudaryti ir jau paruoštą darbo sutartį, kuri jam buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pasirašė.Iki darbo sutarties sudarymo ir jos pasirašymo M. V. nebuvo nieko žinoma apie Molėtų ligoninei keliamus Valstybinės akreditavimo tarnybos reikalavimus. Pokalbiai tarp jo ir V. G. nebuvo tiek informatyvūs, kad iš jų M. V. būtų galėjęs suprasti, kad jo prašoma padėti Molėtų ligoninei išspręsti jos problemas, t. y. fiktyviai įsidarbinti, suklastojant darbo sutartį. Klausinėdamas V. G. apie darbo sąlygas M. V. stengėsi suvokti, kiek realiai jam reikės dirbti ir kokį atlyginimą jis už tai gaus. Byloje minimą „pakabėjimą“ jis suvokė kaip pabudėjimą, už kurį bus mokamas, kad ir nedidelis atlygis, kurį jis norėjo gauti siekdamas papildomai užsidirbti. Darbo sutarties sudarymo ir pasirašymo motyvai V. G. ir M. V. buvo skirtingi. V. G. sudarydamas darbo sutartį siekė išspręsti Molėtų ligoninės problemas, o M. V. papildomai užsidirbti.M. V. pateikdamas asmens duomenis darbo sutarčiai sudaryti ir jau paruoštą bei jam pristatytą darbo sutartį pasirašęs, turėjo aiškiai suprasti, kad jis tokią darbo sutartį, veikdamas su V. G., suklastojo ir norėjo taip veikti, nes sutiko su „pakabėjimu“, kurį suprato kaip fiktyvų darbą. Tik vienareikšmiškai nustatę šias aplinkybes teismai galėjo padaryti kategorišką išvadą, kad V. G. ir M. V. yra nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, bendravykdytojai. Tačiau „pakabėjimą“ M. V. suprato kaip pabudėjimą, nors ir neatliekant jokių konkrečių darbinių funkcijų. Teismai tai įvertino kaip fiktyvų darbą, padarydami išvadą, kad tokį darbą M. V. taip pat suprato kaip fiktyvų, nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje „pakabėjimas“ traktuojamas ir vertinamas skirtingai, kaip ir jo suvokimas asmenų, kurie tokioms funkcijoms buvo įdarbinti. Nenustačius aiškaus susitarimo tarp V. G. ir M. V. veikti bendrai kėsinantis į bendrą objektą žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, negalimas ir subjektyvinio požymio kaip privalomojo elemento konstatavimas.Objektyviąja puse išteisintųjų B. B., E. K. ir A. E. veikos buvo identiškos M. V. veikai. Skyrėsi tik jų „pakabėjimo“ grafike terminas ir nuo to priklausanti bei išmokėta atlyginimo suma, kurios apskaičiavimui ir išmokėjimui B. B., E. K. ir A. E. bei M. V. jokios įtakos neturėjo. Nė vienas iš šių darbuotojų neturėjo jokių motyvų, susijusių su Akreditavimo tarnybos reikalavimų vykdymu, todėl nė vienas iš jų ir nebuvo nuteistas. Vienintelis byloje nuteistas M. V. kaip V. G. bendravykdytojas klastojant dokumentus. Toks M. V. veiksmų vertinimas iškraipo visą nusikalstamo mechanizmo kontekstą ir rodo, kad teismai M. V. veiksmų objektyviąją pusę įvertino formaliai. Teismai netyrė ir nevertino nuteistojo psichologinio ryšio su padaryta veika, jo elgesio motyvų bei vadovavosi prielaidomis.Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų klaidingai pritaikyta BK 24 straipsnio 6 dalis, aiškiai nenurodant, kuo pasireiškė M. V. veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip padėjėjo iššvaistant Molėtų ligoninei priklausantį turtą. Nenustačius aiškaus ir neginčijamo susitarimo, bendrininkavimo institutas teismų nuosprendžiuose aiškinamas klaidingai ir M. V. V. G. bendrininku pripažintas nepagrįstai. Dėl subjektyviosios pusės nustatymo ir vertinimo klaidų, nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Jurkėnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad V. G. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala. Nėra ginčijama tai, jog V. G. veiksmai nebuvo sąlygoti savanaudiškų paskatų, ką akcentavo sprendimuose teismai, tačiau šiuo atveju tai neturi reikšmės, kadangi savanaudiški tikslai daro nusikalstamos veikos sudėtį kvalifikuota (BK 228 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu V. G. kaltintas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o kiti asmenys kaltinti padėję jam šią nusikalstamą veiką padaryti. Taip pat nėra ginčijama, kad V. G. veiksmai nesukėlė didelės turtinės žalos, tačiau didelės turtinės žalos padarymas jam niekada ir nebuvo inkriminuojamas. V. G. viso proceso metu buvo inkriminuojama tai, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi darydamas kitas tyčines nusikalstamas veikas ir į jų padarymą įtraukė tiesiogiai jam pavaldžius asmenis. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.Skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė, jog V. G., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Molėtų ligoninės direktoriumi, darė tyčines nusikalstamas veikas – klastojo dokumentus ir iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį Molėtų ligoninė turtą, o taip pat į šių nusikalstamų veikų darymą įtraukė jam tiesiogiai pavaldžius asmenis, tačiau teismas deklaratyviai nurodė, jog dėl tokių veiksmų didelė žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju V. G. veiksmai buvo pavojingi – jais buvo sukelti padariniai, dėl kurių jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė ir jis pripažintas kaltu padaręs du tyčinius nusikaltimus, be to, į nusikalstamų veikų darymą V. G. įtraukė ir jam tiesiogiai pavaldžius asmenis – L. L., E. G. O būtent L. L. V. G. nurodymu rengė su darbo santykiais susijusius dokumentus, nors žinojo, kad juose fiksuojami neteisingi duomenys, bei teikė juos panaudojimui (susipažinimui, suvedimui į apskaitos sistemą ir neteisėtam atlygio išmokėjimui) E. G. O E. G. V. G. nurodymu panaudojo minėtus dokumentus susipažindama su jais, jų duomenis suvesdama į apskaitos programą „Debetas“ ir juos naudodama darbo užmokesčiui apskaičiuoti ir išmokėti. V. G. nusikalstami veiksmai padaryti pasinaudojant jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, padėtimi ir yra pavojingi, taigi ir sukėlę didelę neturtinę žalą valstybei, kartu ir teisės ginamoms nematerialioms vertybėms, o būtent tokiais veiksmais buvo padaryta žala Molėtų ligoninei, kaip juridinio asmens reputacijai, Molėtų ligoninės direktoriaus vardui (jį diskredituojant), pakirstas pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema.Apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą netenkinti prokuroro skundo dalyje dėl B. B., E. K., A. E. išteisinimo neįrodžius, jog pastarieji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė išvadą, jog nebuvo surinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių pareikštą kaltinimą suklastojus dokumentus. Šioje dalyje teismo įrodymų vertinimas nuosprendžio 68, 71 punktuose, juos vertinant atskirai, nelyginant jų tarpusavyje, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti prokuroro skundo dalyje dėl V. Š., V. L., R. Š., išteisinimo neįrodžius, jog jos padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė išvadą, jog nebuvo surinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių pareikštą kaltinimą suklastojus dokumentus. Tokia teismo išvada yra prieštaringa nuosprendžio 96 punkte nurodytiems motyvams. Prokuroro nuomone, nustačius aplinkybes, jog reali ligoninės laboratorijos veikla nevyko, pakanka duomenų teigti, jog V. L., R. Š., V. Š. nedirbo minėtoje laboratorijoje, taigi ir jų darbo santykius sukūrusiuose dokumentuose yra fiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, ir byloje surinkti duomenys yra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.Atsiliepimu į prokuroro kasacinį skundą išteisintasis B. B. prašo kasacinį skundą jo atžvilgiu atmesti ir priteisti jo naudai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Išteisintasis atsiliepime nurodo:Prokuroro kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismas neturėtų atlikti įrodymo pakartotinio vertinimo, juos yra įvertinę žemesniųjų instancijų teismai. Teisės taikymo ir aiškinimo klausimų prokuroro kasaciniu skundu nekeliama, juo nėra paneigtas nei vienas išteisintojo procese išsakytas argumentas, darbo teisiniai santykiai tęsiasi ir šiuo metu, t. y. nėra fakto, kad darbo sutartyje būtų buvusi įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Išteisintasis iki šios dienos dirba ir vykdo pareigas ligoninėje, teikia paslaugas, gauna darbo užmokestį. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pateiktas kaltinimas yra nepagrįstas ir ydingas iš esmės. Proceso metu prokuroras neprašė darbo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti, taip pripažino jų tikrumą. Aplinkybė, kad paslaugos tam tikru metu nebuvo teikiamos dėl COVID-19 pandemijos ir taikytų kardomųjų priemonių, detaliai aptarta ankstesnio proceso metu.Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dalyje dėl B. B. inkriminuotų veikų padarymo, priešingai, nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų nepažeidė, apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, o teismų priimtų B. B. atžvilgiu išteisinamųjų nuosprendžių turinys atitinka jiems keliamus BPK reikalavimus, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo M. V. gynėjo advokato V. Bužinsko kasacinis skundas atmestinas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro M. Jurkėno kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo ir bendrininkavimo padarant BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą veikąBPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-697/2022, 12 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024, 15 punktas; 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-648/2025, 15 punktas; 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-719/2025, 8 punktas).Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl B. B., E. K., A. E., V. Š., V. L. ir R. Š. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas įvertino tiek juos kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakydamas tiek dėl kiekvieno jų atskirai, tiek dėl jų viseto vertinimo.Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokė, jog gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-547-693/2015; 2022 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-66-788/2022, 26.2 papunktis). Dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nepakanka įrodymų konstatuoti, kad minėti išteisintieji suvokė, kad jų darbo santykius VšĮ Molėtų ligoninėje įtvirtinusiuose dokumentuose jų pasirašymo metu buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, bei, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.Kitaip dėl M. V. – tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, išsamiai ir nešališkai įvertinę įrodymų visumą, nustatė, kad M. V., V. G. pateikdamas duomenis, reikalingus darbo sutarčiai sudaryti, bei vėliau pasirašydamas darbo santykius pagrindžiančius dokumentus, suprato, jog teikia pagalbą V. G. bei jog realiai VšĮ Molėtų ligoninėje jokio darbo neatliks ir taip veikti norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tą teismai, be kita ko, pagrindė teismo posėdyje ištirto M. V. ir V. G. telefoninio pokalbio, įvykusio prieš sudarant darbo sutartį, turiniu, aiškiai patvirtinančiu tokio jų susitarimo aplinkybes. Todėl M. V. dėl šių dokumentų suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių trūkumų nenustatyta. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. ir M. V. suklastojus pastarojo įdarbinimo dokumentus, jam nepagrįstai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir mokesčiai, kuriuos Ligoninė pervedė mokesčių administratoriams. Tokiu būdu iš viso buvo iššvaistyta 1 691,01 Eur Ligoninės piniginių lėšų. Pagal teismų praktiką bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-511/2022, 9–11 punktai; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022, 12 punktas; 2025 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-511/2025, 21 punktas).M. V. kaip bendrininko - padėjėjo - veiksmai padarant BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką detaliai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 61.1 papunktyje. M. V. pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, t. y. svetimo turto iššvaistymo, bendrininku. M. V. su V. G. abu iš anksto susitarę veikė bendrai ir šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė bendromis pastangomis. Šiai bendrai nusikalstamai veikai jų abiejų veiksmai buvo reikšmingi. Iššvaistytas turtas buvo patikėtas V. G. - jis šios nusikalstamos veikos vykdytojas, o aptarti M. V. veiksmai suklastojant įdarbinimo dokumentus buvo būtini ir reikalingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė sąlygas V. G. veikti ir papildė jo veiksmus. Todėl šie M. V. veiksmai pagrįstai pripažinti padėjimu padaryti patikėto turto iššvaistymą ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį.Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo Prokuroras kasaciniame skunde nesutinka su teismų išvada, kad V. G. veikoje nenustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelės žalos požymis. Kasatorius, be kita ko, teigia, kad teismai neatsižvelgė į kasacinėje praktikoje suformuotą nuostatą, pagal kurią sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos reikšminga ir tai, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padaromos kitos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią prokuroro kasacinio skundo dalį laiko pagrįsta.Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl didelės žalos atsiradimas yra būtinasis jos požymis.Didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Kadangi universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti įstatymas nepateikia, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas neigiamų padarinių pobūdis, piktnaudžiavimo veiksmų pobūdis, trukmė ir intensyvumas, pažeistų interesų ir vertybių svarba, kaltininko einamų pareigų reikšmė, veikos poveikis valstybės tarnybos ar institucijos autoritetui, nukentėjusių asmenų skaičius ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-942/2017, 37 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-1073/2019, 100 punktas; 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019, 23 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-9-976/2020, 56 punktas; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021, 7–9 punktai; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-697/2023, 7 punktas; 2025 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2025, 14 punktas).Pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017, 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025, 22 punktas). Ši aplinkybė yra vienas iš reikšmingų kriterijų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitomis konkrečios bylos aplinkybėmis.Nagrinėjamoje byloje V. G. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kad jis, būdamas VšĮ Molėtų ligoninės direktoriumi, siekdamas pašalinti VASPVT patikrinimo metu nustatytus ligoninės veiklos trūkumus, naudodamasis tarnybine padėtimi bendrininkais klastojo dokumentus, susijusius su darbuotojų fiktyviu įdarbinimu ir iššvaistė ligoninės turtą. Pirmosios instancijos teismas V. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisino, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, kuo konkrečiai pasireiškė ligoninės ar valstybės reputacijai, sveikatos priežiūros sistemos autoritetui ir kitiems neturtiniams interesams padaryta didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė išvadai, kad didelės žalos požymis nenustatytas. Tačiau sprendžiant šį klausimą liko tinkamai neįvertinta V. G. inkriminuoto piktnaudžiavimo ryšys su kitomis byloje nustatytomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju tai ypač reikšminga dėl V. G. eitų pareigų ir jam inkriminuotos veikos pobūdžio. V. G. buvo viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas, o jam inkriminuotas piktnaudžiavimas buvo siejamas ne su pavieniu formaliu tarnybinių pareigų pažeidimu, bet su tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto didelės neturtinės žalos požymio, turėjo tą įvertinti pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų visumą, be kita ko, ir šias aplinkybes, ko tinkamai nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos nuosprendžio dalis dėl V. G. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti V. G. inkriminuotą didelės neturtinės žalos požymį pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų visumą, be kita ko, įvertinti V. G. eitų pareigų pobūdį, jo veiksmų pobūdį, apimtį ir trukmę, kitų asmenų įtraukimą, veiksmų poveikį juridinio asmens ir viešosios sveikatos priežiūros interesams, taip pat aplinkybę, kad naudojantis tarnybine padėtimi buvo padarytos kitos dvi nusikalstamos veikos, ir dėl šių aplinkybių reikšmės pateikti motyvuotas išvadas.Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimoBPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-788/2026, 19 punktas). Aptariamos nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-387/2025, 37 punktas).Išteisintųjų V. Š., V. L., R. Š., B. B. ir E. K. gynėjai advokatai V. Bivainis, D. Japertas, L. Andriuškevičienė ir K. Rutkauskienė pateikė prašymus atlyginti išteisintųjų turėtas advokatų teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Advokatai taip pat pateikė tokius prašymus pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašus, pinigų priėmimo kvitą), iš kurių turinio matyti, kad advokato V. Bivainio paslaugų išlaidos dėl V. Š. gynybos sudarė 1 200 Eur, advokato D. Japerto paslaugų išlaidos dėl V. L. gynybos – 1 200 Eur, advokatės L. Andriuškevičienės paslaugų išlaidos dėl R. Š. gynybos – 500 Eur, advokatės K. Rutkauskienės paslaugų išlaidos dėl B. B. gynybos – 300 Eur, dėl E. K. gynybos – 300 Eur. M. V. gynėjas prašo priteisti M. V. patirtas išlaidas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundų išnagrinėjimo rezultatus – prokuroro kasacinio skundo dalis dėl V. Š., V. L., R. Š., B. B. ir E. K. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį netenkinama, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, į gynėjų patirtas darbo laiko sąnaudas, į žodinio bylos nagrinėjimo trukmę kasacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad advokatų V. Bivainio, D. Japerto, L. Andriuškevičienės ir K. Rutkauskienės prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti (atitinkamai 1 200 Eur, 1 200 Eur, 500 Eur ir 300 Eur, 300 Eur ) yra proporcingos, pagrįstos dokumentais, nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, šių išlaidų atlyginimas išteisintiesiems V. Š., V. L., R. Š. ir B. B. bei E. K. priteistinas iš valstybės.Kadangi M. V. gynėjo kasacinis skundas netenkinamas, proceso išlaidos M. V. nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 5 punktais, 106 straipsnio 3 dalimi,n u t a r i a :Atmesti nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą.Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Priteisti išteisintajai V. Š. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų), išteisintajai V. L. – 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų), išteisintajai R. Š. – 500 Eur (penkis šimtus eurų), išteisintajam B. B. – 300 Eur (tris šimtus eurų), išteisintajai E. K. – 300 Eur (tris šimtus eurų) Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų.Teisėjai Eligijus Gladutis Darius Kantaravičius Alvydas Pikelis