Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-153-697/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00004-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.10.1.2; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2.2;1.2.19.3.1; 2.1.2.11; 2.1.7.4.5; (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko) ir Alvydo Pikelio (pranešėjo),teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nuteistojo E. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo: R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl UAB „Roalsa“ turto iššvaistymo 700 MGL (22 362 Eur) dydžio bauda, pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) 650 MGL (24 550,50 Eur) dydžio bauda, pagal 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dėl kyšio priėmimo iš L. B. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, pagal 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dėl kyšio priėmimo iš E. K. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, nurodytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 25 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu pridėta dalis bausmių, paskirtų už nusikaltimus, nurodytus BK 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir R. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 681 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam arba teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 72 straipsnio 2, 5 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 22 615,55 Eur.E. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis, kuria R. P. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. P. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskirtos bausmės ir bausmių subendrinimo, turto konfiskavimo, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) R. P. paskirta bausmė sumažinta iki ketverių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 4 dalimis, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (kyšio priėmimas iš L. B. ir E. K.) paskirtomis bausmėmis ir R. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš R. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 19 124,89 Eur. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos PVM sąskaitas faktūros, susijusios su dalies statybinių medžiagų įsigijimu iš UAB „Bauen“, ir nuspręsta laikyti, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kulautuva, statybai buvo panaudota UAB „Roalsa“ įgytų 38 249,79 Eur vertės medžiagų. Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad R. P., S. B. ir A. B. veikė organizuota grupe.Kita Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis nekeista.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio apeliaciniai skundai atmesti.Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteisti ir S. B., A. B., R. P., L. B., UAB „Roalsa“, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Bylos esmėKlaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas už tai, kad būdamas Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, Administracija) direktorius, atsakingas už vidaus administravimą Savivaldybės administracijoje (Pareigybės aprašymo 7.1 punktas), už Savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą (Pareigybės aprašymo 7.3 punktas), už vadovavimą pavaldiems administracijos padaliniams ir už padalinių kokybiškos veiklos užtikrinimą (Pareigybės aprašymo 7.5 punktas), taip pat būdamas atsakingas už Kauno rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbą (Komisijos darbo reglamento 5 punktas – Komisija sudaroma administracijos direktoriaus įsakymu ir yra atskaitinga savivaldybės administracijos direktoriui), siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei R. P., pasinaudodamas einamomis aukštomis valstybės tarnautojo pareigomis ir dėl to turima įtaka su savivaldybe sutartiniais ūkiniais finansiniais santykiais susijusios UAB „Roalsa“ veiklai ir iš to gaunamoms pajamoms, jų stabilumui ir dydžiui, nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. rudens parengė trijų sunkių tęstinių nusikalstamų veikų – didesnės nei 250 MGL vertės kyšio priėmimo ir didesnės nei 900 MGL vertės svetimo, UAB „Roalsa“ priklausančio turto iššvaistymo, iš šių nusikalstamų veikų planuojamo įgyti turto legalizavimo – planą ir pats kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikalstamose veikose dalyvavo kaip šių veikų vykdytojas. Šioms nusikalstamoms veikoms įvykdyti subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš A. B., S. B. ir R. P. Vykdydamas suplanuotas nusikalstamas veikas, vadovaudamas organizuotai grupei, taip pat pats aktyviai veikdamas kaip organizuotos grupės narys, susitarė su S. B. dėl kyšio priėmimo ir kyšio dalyko – neatlygintinai teikiamų statybinių medžiagų ir darbų – priėmimo, organizavo didesnės nei 900 MGL vertės S. B. patikėto ir pastarojo žinioje esančio svetimo, UAB „Roalsa“ priklausančio turto iššvaistymą ir, veikdamas organizuota grupe su padėjėjo vaidmenį atliekančiu A. B. ir, veikiant organizuota grupe, vykdytojo vaidmenį atliekančiu S. B., iššvaistė didesnės nei 900 MGL vertės UAB „Roalsa“ priklausantį turtą, taip iš S. B. netiesiogiai per pastarojo vadovaujamą UAB „Roalsa“ svetimu, t. y. šiai bendrovei priklausančiu, savo ir R. P. naudai iššvaistytu turtu, padedamas organizuotos grupės nario A. B., priėmė iš S. B. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už savo neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant valstybės tarnautojo įgaliojimus praeityje ir ateityje. Be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, turėdamas iš anksto susiformavusią tyčią įteisinti nusikalstamu būdu iš kyšininkavimo ir svetimo turto iššvaistymo gautą turtą, veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu A. B., slėpė tikrąjį turto šaltinį, buvimo vietą, faktines savo kaip valstybės tarnautojo ir savo sutuoktinės R. P. nuosavybės teises į jį, be to, pagal jo parengtą legalizavimo nusikalstamos veikos planą, kai šį turtą laikinai valdė A. B., pastarasis, vykdydamas jo, t. y. R. P., nurodymus, šį turtą naudojo kartu su teisėtai įgytu turtu, pertvarkydamas jį į vieną nedalomą nekilnojamąjį daiktą, ir jį, nuslėpdamas faktinę R. P. ir R. P. nuosavybę, įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip A. B. nuosavybę. Taip A. B., formaliai atstovaujančiam A. B., tačiau faktiškai veikiančiam R. P. interesais ir pavedimu ir tvarkančiam šių asmenų nuosavybės teise iš nusikalstamų veikų gautą turtą, Nekilnojamojo turto registre melagingai nurodžius, kad nekilnojamasis daiktas gautas išimtinai iš teisėtos veiklos, jis (R. P.), veikdamas su R. P., kaip pirkėjai sudarė su A. B. formaliai atstovavusiu, tačiau faktiškai organizuotos grupės vadovo R. P. ir jo sutuoktinės R. P. naudai veikusiu nariu A. B. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorį. Taip R. P., veikdamas organizuota grupe su R. P. ir A. B., bendromis pastangomis nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą įteisino bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise savo ir R. P. vardu, kartu paslėpdamas bendroje suformuoto nedalomo nekilnojamojo turto masėje iš nusikalstamų veikų gauto turto kilmę, gautą iš nusikalstamų veikų turtą legalizuodami (detalesnis nusikalstamų veikų aprašymas pateikiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). R. P. ir L. B. nuteisti už tai, kad L. B., būdama UAB „Aleksoto statyba“ (į. k. 159649463) direktorė ir vienintelė akcininkė, 2015 m. liepos 7 d. 20.16 val. lauko pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno r., susitikimo su valstybės tarnautoju Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi – R. P. metu sakydama: „čia už pirmą Raudondvario aktą ir už Batniavos salę pravedė jau man likutį“, tiesiogiai pasiūlė ir perdavė R. P., o šis priėmė nenustatytos, tačiau didesnės nei 1 MGL (37,66 Eur) vertės grynaisiais pinigais kyšį už savo teisėtą veikimą vykdant Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir už jam tiesiogiai ir netiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų įgaliojimų vykdymą praeityje ir ateityje:už tai, kad R. P. pavaldi biudžetinė įstaiga – Kauno rajono Batniavos mokykla –2014 m. gruodžio 12 d. pasirašė su UAB „Aleksoto statyba“ šiai bendrovei naudingą statybos rangos sutartį dėl Batniavos pagrindinės mokyklos sporto salės remonto papildomų darbų, už darbų pagal šią sutartį priėmimą ir 8 695,83 Eur už juos sumokėjimą;už tai, kad R. P. pavaldi biudžetinė įstaiga – Kauno rajono Vilkijos kultūros centras – 2015 m. vasario 5 d. pasirašė su UAB „Aleksoto statyba“ šiai bendrovei naudingą statybos rangos sutartį, už darbų pagal šią sutartį priėmimą ir 2 501,58 Eur už juos sumokėjimą;už R. P. ir jam tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžių Kauno rajono savivaldybės administracijos ar jos biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų palankumą vykdant jų įgaliojimus ateityje, veikiant taip, kad, renkantis statybos darbų ar paslaugų teikėjus, organizuojant ir vykdant su tuo susijusius viešųjų pirkimų konkursus ar atrankas, būtų kviečiama dalyvauti ir kitaip proteguojama UAB „Aleksoto statyba“, o bendrovei laimėjus būtų sudaromos palankios sąlygos įsipareigojimams pagal sutartis įvykdyti.E. K. ir R. P. nuteisti už tai, kad E. K., būdamas UAB „Kaunesta“ (į. k. 300002812) direktorius, 2016 m. gegužės 9 d. apie 21.03 val. lauko pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno r., susitikimo su valstybės tarnautoju Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi R. P. metu jam tiesiogiai pasiūlė ir perdavė, o šis priėmė nenustatytos, tačiau didesnės nei 1 MGL (37,66 Eur) vertės kyšį grynaisiais pinigais už savo teisėtą veikimą vykdant Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir už jam tiesiogiai ir netiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų įgaliojimų vykdymą praeityje ir ateityje:už tai, kad R. P. pavaldi biudžetinė įstaiga – Kauno rajono Vilkijos gimnazija – 2015 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė su UAB „Kaunesta“ naudingą šiai bendrovei statybos rangos sutartį Nr. 31-148 dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos Saulėtekio Antano Mackevičiaus skyriaus dalies patalpų Saulėtekio kaime papildomų paprastojo remonto darbų, už darbų pagal šią sutartį priėmimą ir 32 747,01 Eur už juos sumokėjimą;už tai, kad R. P. pavaldi biudžetinė įstaiga – Kauno rajono Vilkijos gimnazija – 2016 m. sausio 27 d. pasirašė su UAB „Kaunesta“ naudingą šiai bendrovei statybos rangos sutartį Nr. 31-162 dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos Saulėtekio Antano Mackevičiaus skyriaus dalies patalpų Saulėtekio kaime paprastojo remonto darbų, už darbų pagal šią sutartį priėmimą ir 57 767,54 Eur bei 21 041,13 Eur už juos sumokėjimą;už tai, kad R. P. pavaldi biudžetinė įstaiga – Kauno rajono Vilkijos gimnazija – 2016 m. kovo 7 d. data pasirašė su UAB „Kaunesta“ naudingą šiai bendrovei statybos rangos sutartį Nr. 31-172 dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos Saulėtekio Antano Mackevičiaus skyriaus tualeto patalpų remonto darbų, už darbų pagal šią sutartį priėmimą ir 1 991,38 Eur už juos sumokėjimą;už R. P. ir jam tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžių Kauno rajono savivaldybės administracijos ar jos biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų palankumą vykdant jų įgaliojimus ateityje, veikiant taip, kad renkantis statybos darbų ar paslaugų teikėjus, organizuojant ir vykdant su tuo susijusius viešųjų pirkimų konkursus ar atrankas būtų kviečiama dalyvauti ir kitaip proteguojama UAB „Kaunesta“, o bendrovei laimėjus būtų sudaromos palankios sąlygos įsipareigojimams pagal sutartis įvykdyti.II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų R. P., E. K. ir kitų baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis: Panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. P. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), motyvuodamas tuo, kad R. P. nedalyvavo valdant UAB „Roalsa“, todėl UAB „Roalsa“ turtas nebuvo jo žinioje ir atitinkamai R. P. negalėjo jo iššvaistyti. Panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. P. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), nes įstatymų leidėjas, BK 216 straipsnio 1 dalyje uždrausdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, siekia užkardyti veiksmus, susijusius su neteisėtai įgyto turto tolesne apyvarta, taip slepiant jo kilmę ir (arba) įvedant jį į legalią apyvartą, taigi, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu laikomi veiksmai turi būti tam tikra prasme atskirti nuo pirminio nusikaltimo, kuriuo turtas buvo įgytas, kitaip tariant, turi sukurti papildomą, savarankišką pavojingumą. Šioje byloje kyšio priėmimas pasireiškė namo pastatymu ir jo perleidimu natūra, todėl kyšio priėmimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo negalima atskirti, taigi, R. P. veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) nėra teisinio pagrindo. Pakeitė nuosprendžio dalį dėl kyšio dydžio, konfiskuotino turto dydžio, PVM sąskaitų faktūrų, susijusių su dalies statybinių medžiagų įsigijimu iš UAB „Bauen“, įtraukimo, nes atlikus įrodymų tyrimą nustatyta, kad pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras įgytos statybinės medžiagos realiai nebuvo panaudotos namo, perduoto kaip kyšis, statybai, ir šių statybinių medžiagų kaina atitinkamai sumažino kyšio vertę, konfiskuotiną turtą atitinkančią pinigų sumą. Pakeitė nuosprendžio dalį dėl R. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskirtos bausmės, jos subendrinimo su bausmėmis, paskirtomis R. P. už kitas jo įvykdytas nusikalstamas veikas bei galutinės bausmės paskyrimo, motyvuodamas tuo, kad R. P. buvo išteisintas dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) nurodytų nusikaltimų padarymo, taip pat tuo, kad sumažėjo kaltinimo apimtis, nes, įvertinus įrodymus, nustatytas mažesnis kyšio, kurį R. P. priėmė, dydis, ir atitinkamai R. P. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) paskyrė bausmę, ją subendrino su kitomis R. P. paskirtomis bausmėmis ir paskyrė naują galutinę subendrintą bausmę. Pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad R. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe kartu su A. B., nes A. B. kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis, bendrininkų interesai buvo skirtingi, o nusikaltimo kontekstas leidžia spręsti, kad nuteistųjų santykis turėjo apsiriboti namo statyba bei perdavimu; kažkokio pastovesnio ryšio siekiama nebuvo, taigi, grupė neatitinka organizuotos grupės požymių.III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentaiNuteistojo R. P. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iš BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 1 ar 2 dalį ir paskirti R. P. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo: Prieštarauja teismų praktikai bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, atliekant kriminalinės žvalgybos ir slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, buvo laikytasi įstatymų reikalavimų, taigi, atliekant šiuos veiksmus surinkti duomenys yra leistini. Pagal teismų praktiką, tada, kai įvertinus bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką, imituojant nusikalstamą veiką ar tęsiant kitus neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikimasi atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530/2012; 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-788/2015; 2017 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai byloje pirmą kartą sankcionuoti dar 2013 m. lapkričio 20 d. ir truko apie trejus metus. Jau 2014 m. pabaigoje buvo užfiksuoti visi nusikalstamoje veikoje (kyšininkavime) dalyvavę asmenys, buvo pakankamai aiškus veikų darymo mechanizmas. Išvadą apie tai patvirtina 2014 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais fiksuoti R. P., R. P., A. B., S. B., K. A., A. R. pokalbiai. Dėl to vėlesni kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini ilgalaikiu nusikalstamos iniciatyvos palaikymu, kelio naujoms nusikalstamoms veikoms neužkirtimu ir siekiu dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (tęstinės veikos peraugimas į sunkų nusikaltimą), o jų metu surinkti duomenys vertinti kaip neleistini. Vadovaujantis leistinais byloje surinktais įrodymais, R. P. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, t. y. iš BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 1 ar 2 dalį. Bylą nagrinėję teismai išvadą, kad R. P. 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. buvo perduotas didesnės negu 1 MGL vertės kyšis, pagrindė abejonėmis ir prielaidomis, abejones aiškino ne kaltinamojo naudai, taip nukrypdami nuo teismų praktikos. Pagal teismų praktiką, esant neaiškumų dėl siūlyto kyšio vertės, kvalifikuojant veiką taikoma BK 227 straipsnio 4 dalis, t. y. mažesnio negu 1 MGL kyšio davimas, kai iš bylos aplinkybių galima spręsti, jog kyšis nesiekia didesnės nei 1 MGL pinigų sumos arba tokia galimybė lieka nepaneigta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506-788/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017). Vertinant galimo kyšio dydį, yra būtina atsižvelgti ne tik į tai, kurioje ekonomikos srityje duotas kyšis, kokia sutarčių vertė, bet ir į tai, kokią naudą gavo kyšio davėjas, o į šią aplinkybę byloje nebuvo atsižvelgta. Savo išvadą, kad kyšio dydis buvo didesnis nei 1 MGL, apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, jog kyšis buvo duodamas už darbus, nurodytus statybos rangos sutartyse. Pažymėtina, kad viešojo konkurso laimėjimas savaime ekonominės naudos neužtikrina. Pasitaiko situacijų, kai neįvertinamos galimybės, pasikeičia ekonominė situacija ir pan. ir dėl to pasiūlyta suma nepadengia visų išlaidų, bendrovės bankrutuoja. Pagal L. B. parodymus, UAB „Aleksoto statyba“ nauda už atliktus darbus sudarė tik 342,22 Eur, todėl duoti kyšį už tokį pelną, juolab didesnį nei 1 MGL, yra nelogiška, o į tai bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, negalima teigti, kad R. P. priimtas kyšis viršijo 1 MGL sumą, o jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Kita vertus, jei būtų pripažinta, jog kriminalinės žvalgybos ir slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pasyvus provokavimas, byla dėl kaltinimų R. P. priėmus kyšį 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. turėtų būti nutraukta.Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, nes atsižvelgęs į pernelyg ilgą proceso trukmę R. P. paskirtą bausmę sumažino per mažai, todėl nuteistajam buvo paskirta per didelė bausmė, kuri turėtų būti keičiama į kitą bausmės rūšį arba reikšmingai mažinama. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad byla yra itin sudėtinga. Nors byla ir nemažos apimties, didelė dalis joje surinktų duomenų buvo surinkta dar prieš tai, kai R. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. vykdant kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus. Be to, didelė dalis dokumentų buvo paimta kratų metu ar išreikalauta iš įvairių įstaigų, įmonių ir organizacijų. Byloje nėra tarptautinio elemento, nebuvo atliekamos didelės apimties sudėtingos ekspertizės ir pan., t. y. nėra priežasčių, pateisinančių tokią ilgą bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme trukmę. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. ir jo gynėjas nevilkino proceso, kviečiami atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nerašė nepagrįstų skundų, t. y. niekaip nepasunkino nei tyrėjų, nei prokuroro darbo. Pirmosios instancijos teisme posėdžiai nevykdavo dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe ir kito kaltinamojo ligos. R. P. ir jo gynėjo pateiktas prašymas apeliacinės instancijos teismui išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes dėl statybinių medžiagų panaudojimo namui statyti negali būti laikomas proceso vilkinimu, nes juo buvo prašoma nustatyti svarbias bylai teisingai išspręsti aplinkybes, juolab kad dalis keliamų abejonių pasitvirtino. Pažymėtina ir tai, kad konsultacinė specialisto išvada buvo pateikta ir skaičiavimai atlikti per protingus terminus. R. P. su kito kaltinamojo pažadais pateikti specialisto išvadą tik su pastarojo epizodui aktualia informacija niekaip nesusijęs. Vertinant proceso trukmę, atsižvelgtina ir į tai, kad bylos nagrinėjimas dar tęsiasi kasacinės instancijos teisme. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad R. P. veiksmais valstybės ir savivaldybės biudžetui buvo padaryta itin didelė žala, nes išvada apie žalos dydį nėra paremta jokiais konkrečiais duomenimis, skaičiavimais. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nustatytą bausmei skirti reikšmingą aplinkybę, kad R. P. nusikaltimus įvykdė veikdamas organizuota grupe, todėl tinkamai taikydamas BK 58 straipsnį apeliacinės instancijos teismas R. P. turėjo paskirti bausmę, kuri iš esmės skyrėsi nuo bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo, bet taip nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad, apeliacinės instancijos teismui sumažinus R. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų, atsirado procesinės galimybės taikyti BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir atidėti R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toks teismo sprendimas atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus dėl bausmės taip pat būtų teisingas.Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį, kuriomis E. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir baudžiamąją bylą E. K. nutraukti arba, perkvalifikavus E. K. veiką iš BK 227 straipsnio 1 dalies į BK 227 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį, kuriomis E. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nes nuosprendžių dalys buvo priimtos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą E. K. nutraukti. Kasatorius nurodo:Darydami išvadas dėl E. K. įteikto R. P. objekto, jo turinio ir E. K. siekių atliekant šį veiksmą, teismai jas pagrindė prielaidomis, išlikusių abejonių neaiškino kaltinamojo naudai, taip pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl objekto, jo turinio pagrindė ne konkrečiais šioje byloje surinktais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet bendro pobūdžio samprotavimais apie tokio pobūdžio bylose paprastai nagrinėjamas situacijas. Ši motyvacija neleistina, nes aiškiai preziumuoja BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir nukrypsta nuo teismų praktikos, pagal kurią nuosprendis privalo būti pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-942/2022). Bylą nagrinėję teismai taip pat nepašalino abejonės dėl to, ar atlygis buvo duodamas už kokius nors R. P. praeityje atliktus veiksmus, ar, priešingai, buvo nukreiptas į ateitį. Byloje liko abejonių dėl kyšio ekonominės vertės, nes, viena vertus, teismas nustatė, kad E. K. kyšis nėra susijęs su UAB „Kaunesta“ ir Kauno rajono Vilkijos gimnazijos sudarytomis rangos sutartimis ar atsiskaitymu laiku už jas, tačiau, spręsdamas dėl kyšio dydžio, jau darė priešingą išvadą, kad, įvertinus UAB „Kaunesta“ ir Kauno rajono Vilkijos gimnazijos sudarytų statybos rangos sutarčių darbų vertę, kyšis negalėjo būti mažesnis nei 1 MGL dydžio. Priimdamas nuosprendį byloje, apeliacinės instancijos teismas kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. spalio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, tačiau tai padarė nepagrįstai, nes nagrinėjamos bylos ir apeliacinės instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Byloje nebuvo pasitelktos specialios žinios, kad būtų ištirtas E. K. perduotas R. P. objektas, neatlikta vaizdų analizė, nenustatyta objekto ekonominė vertė, todėl darytina išvada, jog teismai tiesiog preziumavo, kad kyšio dalykas buvo pinigai, kad kyšio vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, o tai reiškia, kad nenustatytas esminis BK 227 straipsnio 1 dalies požymis, t. y. kyšio dalykas. Vien tik pati bylų kategorija ir pagrįstas siekis užkardyti korupcines nusikalstamas veikas negali taip pažeminti kartelės, kuri keliama pripažįstant veikas įrodytomis (baudžiamosiose bylose ji turėtų būti aukšta), kad kaltinimas būtų atleidžiamas nuo tokių esminių bylos aplinkybių įrodinėjimo, šias tiesiog preziumuojant. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas iš esmės pažeidžiant BPK, nukrypstant nuo teismų praktikos, nes kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo tęsiamas, o ikiteisminis tyrimas nepradedamas laukiant, kol atsiras daugiau asmenų, kuriuos bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, arba kol dirbtinai bus pasunkinta padėtis tų asmenų, prieš kuriuos kriminalinės žvalgybos veiksmai jau atliekami. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokio požiūrio laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-788/2024). Šioje byloje atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauta duomenų, kad L. B. 2015 m. liepos 7 d. galimai papirko R. P., ir kriminalinės žvalgybos subjektas bei jį kontroliuojanti prokuratūra manė, kad tokie veiksmai yra nusikalstami, tačiau ikiteisminio tyrimo nepradėjo, tęsė kriminalinės žvalgybos tyrimą dar beveik metus, kol buvo gauta duomenų apie galimai nusikalstamus E. K. veiksmus. Ši situacija negali būti toleruojama ir teismų praktikoje yra pripažinta neleistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016; 2017 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Situacija, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas laiku, šiuo atveju negali būti pateisinta tuo, kad nebuvo laiku surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Pagal BPK 179 straipsnio 2 dalį, protokolas turi būti surašytas tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas galimas L. B. 2015 m. liepos 7 d. įvykdytas R. P. papirkimas, surašytas praėjus apie metams nuo įvykio. Per tą laiką buvo gauta kriminalinės žvalgybos duomenų apie tai, kad E. K. galimai papirko R. P. Atsižvelgus į tai, kad kriminalinės žvalgybos protokolas surašytas praėjus itin daug laiko nuo įvykio, kad tai iš esmės nulėmė situaciją, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo neteisėtai tęsiamas, nors buvo būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, padarytas BPK 179 straipsnio 2 dalies pažeidimas vertintinas kaip esminis.Pritaikydami E. K. veikai BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad, esant nepašalintų abejonių dėl E. K. perduoto R. P. objekto ekonominės vertės, remiantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, turėjo būti laikoma, kad perduotas minimalaus dydžio kyšis, t. y. kyšis, kurio dydis neviršija 1 MGL, o tokia veika apibrėžta BK 227 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). BK 227 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nurodyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, todėl, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dėl šios veikos apkaltinamasis nuosprendis E. K. negalėjo būti priimtas dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Taigi, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai dėl E. K. turėtų būti panaikinti ir baudžiamoji byla jam turėtų būti nutraukta.Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų R. P. ir E. K. gynėjų kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:Iš nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo matyti, kad jis neginčija kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo iki 2014 m. galo, tačiau mano, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas po šios datos jau vertintinas kaip R. P. teisinės padėties pasunkinimas, pasyviai jį skatinant daryti naujas nusikalstamas veikas, o to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįvertino. Pažymėtina, kad ilgesnį Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytų slapto pobūdžio priemonių taikymą byloje nulėmė objektyvus poreikis, o ne kriminalinės žvalgybos subjekto ir jį kontroliavusios prokuratūros noras dirbtinai pasunkinti R. P. teisinę padėtį. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su tokia prokuroro pozicija, remdamasis tuo, kad nuteistieji kalbėjo užuominomis, laikėsi didelės konspiracijos, kad bendrą nusikalstamų veikų vaizdą buvo galima susidaryti tik gretinant daugelio pokalbių turinį, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo mechanizmas reikalavo atlikti daug įvairių veiksmų, įskaitant kreditavimą bei pirkimo–pardavimo sandorį, kad esminiai duomenys dėl kredito paėmimo, mokėjimo A. B. bei dalies pinigų grąžinimo, taip pat ir dėl aplinkybės, kad namas buvo suteiktas kaip kyšis už R. P. veikimą UAB „Roalsa“ naudai, paaiškėjo tik 2016 m. užfiksuotuose pokalbiuose. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimo pagrindimas yra įtikinamas, logiškas, paremtas viseto baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir situacijos vertinimu ir, be kita ko, atitinka teismų praktikoje dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo metu surinktų duomenų vertinimo trukmės atžvilgiu įtvirtintus kriterijus. Nesutiktina su nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo teiginiais, kad jau 2014 m. pabaigoje buvo aiškūs visi nusikalstamoje veikoje (kyšininkavime) dalyvavę asmenys, buvo pakankamai aiškus jų darymo mechanizmas, nes, vertinant situaciją retrospektyviai, prokuroro nuomone, iki 2015 metų Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka 2014 m. surinkti duomenys (įrodymai) buvo pakankami spręsti tik tiek, kad R. P., padedamas A. B., privataus juridinio asmens – UAB „Roalsa“, vadovaujamos S. B., bendrovės turtą galimai siekia naudoti ne pagal paskirtį, privataus fizinio asmens žemėje (ne R. P.), statant privatų namą (taip pat nebuvo aišku, kokiam asmeniui). Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradedamas turint pakankamai pagrįstų duomenų apie rengiamą, vykdomą ar padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-788/2024). Be to, teismų praktikoje yra pažymėta, kad vien tai, jog nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai, dar nereiškia, kad yra padarytas nusikaltimas. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). Esant pirmiau nurodytai situacijai, objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų požymiai konkrečiau pradėjo aiškėti tik 2016 m. užfiksuotuose nuteistųjų pokalbiuose, lyginant juos su aktyviomis pastangomis gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, įregistruoti kaip visavertį civilinių santykių objektą. Prokuroro nuomone, tik tuomet, kai R. P. ir R. P. su A. B., atstovaujančiu A. B., ir V. B. sudarė 2016 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį dėl sklypo ir namo, paaiškėjo galimas galutinis neteisėtos (nepagrįstos) turtinės naudos, nepagrįstai ir neatlygintinai teikiamos UAB „Roalsa“ turtu, gavėjas – R. P. su sutuoktine R. P. Gavus šiuos duomenis, pradėti aktyvūs proceso veiksmai dar 2016 m. balandžio 12 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ikiteisminis tyrimas pradėtas laiku, kai buvo nustatytos kyšio statant namą užmaskavimo per pirkimo–pardavimo sandorį užuomazgos. Iki šio momento kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas buvo būtinas, nes leido UAB „Roalsa“ teikiamą naudą susieti su valstybės tarnautoju R. P. ir taip atskleisti kaltininko ryšį ir dalyvavimą nusikalstamoje kyšininkavimo veikoje. Dėl to darytina išvada, kad R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai truko neproporcingai ilgai, nepagrįstas, o teismai, pripažindami kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautus duomenis leistinais, teisinės klaidos nepadarė.Atmestini nuteistojo E. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl E. K. veikų jau po to, kai buvo gauta duomenų dėl L. B. veiksmų 2015 m. liepos 7 d. galimai paperkant R. P., buvo iš esmės pažeistas Kriminalinės žvalgybos įstatymo teisinis reguliavimas, ypač įstatymo 8 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir tai, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams; kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka, iki nurodytas pavojus bus pašalintas. Iš tiesų, šioje byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kai buvo užfiksuotas 2015 m. liepos 7 d. L. B. ir R. P. kyšininkavimo faktas, tačiau tai nereiškia, kad tolesni neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti ir peraugo į provokuojančius. Kriminalinės žvalgybos tyrimo tikslas buvo rinkti duomenis apie R. P., R. P., S. B. galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau atliekant tyrimą taip pat buvo gauta duomenų ir apie kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei kitus asmenis, tarp jų ir E. K. Pradėti ikiteisminį tyrimą 2015 m. liepos 7 d., kai buvo nustatyti L. B. ir R. P. nusikalstami veiksmai, nebuvo galima, nes būtų pakenkta tyrimo dėl kitų pirmiau nurodytų asmenų daromų nusikalstamų veikų sėkmei. Beje, taip kaip nustatyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, byloje prokuratūra pateikė išslaptintus dokumentus – sprendimus, pagrindžiančius prokurorų sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl 2015 m. liepos 7 d. papirkimo – kyšininkavimo (tyrimo pradėjimas atidedamas dėl grėsmės, kad taip bus pakenkta kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams). Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie tiriamų veikų aplinkybes paaiškėjo ne iš karto vienu metu, bet palaipsniui. Teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo taikomi siekiant išsiaiškinti galimą kitų šioje byloje nuteistų asmenų kyšininkavimą, veikimo schemą, patikrinti jau turimą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu nustatytas E. K. ir R. P. kyšininkavimo faktas, buvo teisėti.Nesutiktina su nuteistojo R. P. ir E. K. gynėjų kasacinių skundų argumentu, kad teismų išvados dėl kyšio dalyko pagrįstos prielaidomis ir spėjimais. Pažymėtina, kad BK 225 ar 227 straipsnio dispozicijos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią (ekonominę) vertę turinčiais objektais. Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą. Kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Kyšininkavimo teisinė koncepcija nekelia reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, t. y. kad R. P. perduoti objektai buvo kyšis BK 230 straipsnio 4 dalies prasme, kad kyšio vertė buvo didesnė nei 1 MGL, klaidų dėl įrodymų turinio teismai nepadarė, jie laikėsi teismų praktikoje suformuluotų kriterijų dėl įrodymų vertinimo. Vien nuteistųjų gynėjų manymas, kad išvados dėl kyšio, jo vertės yra paremtos prielaidomis ir spėjimais, nesuteikia teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius. Atmestini nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022, 42 punktas). Byloje nėra teisinio ginčo, kad R. P. padaryta veika pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai ir jam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas. Pagrindo dar daugiau švelninti bausmę, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, nesuteikia ilga bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme trukmė, nes ši aplinkybė jau buvo įvertinta apeliacinės instancijos teismo paskiriant nuteistajam bausmę, vertinant ją kitų bausmei skirti reikšmingų bylos aplinkybių kontekste. Prokuroras pažymi, kad skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išskirtinį R. P. veikos pavojingumą, kyšio vertę ir kita, t. y. kad 38 249,79 Eur kyšio vertė viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą labai didelės turtinės žalos dydį (900 MGL), o aplinkybę, kad pašalinta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vertino kaip neturinčią esminės reikšmės bausmės dydžio mažinimui. Įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sumažino R. P. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę daugiau kaip vienu dešimtadaliu, arba šešiais mėnesiais. Vien tai, kad kasaciniame skunde bausmės sumažinimas šešiais mėnesiais vertinamas kaip per maža kompensacija, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad R. P. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą R. P. veikos pavojingumą, vaidmenį, taip pat į tai, kad kyšį už savo, kaip savivaldybės administratoriaus, veiksmus paėmė ne vieną kartą (L. B. ir E. K. veikos), kas rodo jo veiksmų sistemingumą, nėra pagrindo R. P. taikyti BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo R. P. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo E. K. gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumoPirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstyti argumentai rodo, kad teismai patikrino tiek teisinį, tiek faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, pasisakė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų, kurios aktualios nagrinėjamai bylai, taikymo R. P. ir E. K. Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami teisėtai, o jų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai patvirtina, jog pritaikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo rezultatyvios atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pateikto skundo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų bei BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiai patikrino kiekvieną apeliacinio skundo teisinį argumentą ir argumentuotai pripažino kasacinio skundo teiginius nepagrįstais.Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, jog R. P. teisės į asmeninio gyvenimo privatumą buvo varžomos neproporcingai ilgai ir kriminalinės žvalgybos veiksmai nuo 2015 m. lapkričio buvo tęsiami siekiant dirbtinai pasunkinti R. P. ir kitų stebimų asmenų teisinę padėtį, argumentuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas beveik po trejų metų nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų pradžios ir pirmojo užfiksuoto nusikalstamos veikos atvejo. Kaip minėta, nesutiktina su tokiais kasacinio skundo teiginiais ir šiuo aspektu visiškai pritartina teismų išvadoms, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų trukmė nelaikytina nepagrįstai ilga, nes, pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus vieniems asmenims, palaipsniui paaiškėjo kiti nusikalstamas veikas vykdantys asmenys, tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų požymiai. Neteisingai R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentuose nurodoma, jog paskutinis kaltinamasis byloje paaiškėjo 2015 m. pabaigoje, nes E. K. papirkimo veiksmai ir R. P. kyšininkavimas užfiksuoti 2016 m. gegužės mėn., jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir taikant neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tai rodo, jog per visą kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo periodą buvo daromos naujos nusikalstamos veikos ir prisijungdavo nauji asmenys, todėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo poreikis buvo ir jų taikymo tikslai buvo pasiekiami. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos pasižymi konspiraciniu pobūdžiu, todėl kriminalinės žvalgybos bei slapto pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai yra svarbi priemonė išaiškinti tokias veikas bei kuo didesnį ratą asmenų, įsitraukusių į šių nusikalstamų veikų darymą. Nesutiktina su R. P. gynėjo teiginiais, kad nepradėjimas šioje byloje laiku ikiteisminio tyrimo peraugo į dirbtinį nusikalstamų veikų skatinimą, panašūs teiginiai apie pasyvų nusikalstamos veikos skatinimą dėstomi ir E. K. gynėjo kasaciniame skunde. Remiantis tokia pozicija kasaciniuose skunduose neteisingai interpretuojama teismų praktika, nurodyta kasacinėse nutartyse Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-244-788/2015, 2K-7-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt., ji taikoma šios bylos aplinkybėms. Paminėtose bylose buvo nagrinėjami atvejai, kai buvo atliekami veiksmai imituojant nusikalstamas veikas, tęsiami kriminalinės žvalgybos ir kiti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais jau nebuvo nustatytos naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės ar kiti nusikaltimuose dalyvavę asmenys, o iš esmės tik vykdomas nusikalstamos iniciatyvos palaikymas. Todėl tokie atvejai buvo pripažinti dirbtinai pasunkinančiais kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę, tiražuojančiais analogiškų veikų daugetą. Tai visiškai neatitinka šios bylos situacijos, nes nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nebuvo atliekami, kriminalinės žvalgybos bei neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo tikslingi ir, atsižvelgiant į situacijos specifiką, proporcingi ir rezultatyvūs. Nuteistojo R. P. gynėjas skunde dėsto teiginius, prieštaraujančius jo paties gynybinei pozicijai, nurodydamas, kad jau 2014 m. buvo užfiksuoti kyšininkavime dalyvavę asmenys ir buvo aiškus nusikaltimo padarymo mechanizmas, todėl vėlesni kriminalinės žvalgybos veiksmai laikytini kelio neužkirtimu naujoms nusikalstamoms veikoms bei dirbtiniu padėties pasunkinimu, nes veika dėl bylos laiku neiškėlimo peraugo į sunkų nusikaltimą. Gynėjas pateikia nuorodą į daugelį A. B. ir S. B. bei R. P. pokalbių dėl statybinių medžiagų tiekimo ir darbų eigos bei mokėjimo. Tokie teiginiai prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose išdėstytai pozicijai, jog tos paslaugos nebuvo kyšis ir už jas R. P. ruošėsi sumokėti UAB „Roalsa“, todėl tuo tikslu paėmė paskolą iš banko. Pripažintina, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai objektyviai užtruko labai ilgai, tačiau šie veiksmai buvo būtini norint išsiaiškinti visą nusikaltimo schemą ir jame dalyvavusius asmenis, todėl jų negalima laikyti neproporcingais daromos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Taigi, nekyla abejonių, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo būtini, kol galutinai bus įforminta namo ir sklypo perleidimo sutartis R. P. ir R. P. Be viso to, taip pat pažymėtina tai, kad nagrinėjamos bylos sudėtingumą komplikavo ir tai, kad kaltinamuosius siejo ne tik tarnybiniai, bet ir asmeniniai santykiai, todėl nustatyti ir išgryninti galimų nusikalstamų veikų požymius užtruko laiko. Šiai bylai aktualu tai, kad palaipsniui aiškėjo nusikaltimų schemos, ypač sudėtinga, kaip jau minėta, tyrimo aspektu buvo nustatyti R. P. bei R. P. daromų nusikalstamų veikų sąsajas su S. B., jo atstovaujama UAB „Roalsa“ bei A. B., kuris, vadovaudamasis bendru susitarimu su R. P. bei R. P., statė panaudodamas lėšas bei medžiagas ir paslaugas, gaunamas iš UAB „Roalsa“ kaip kyšį R. P. Kriminalinės žvalgybos tyrimas objektyviai užtruko ilgai, tačiau ši nusikalstamos veikos schema buvo labai užmaskuota, kadangi namas buvo statomas sklype, kuris nuosavybės teise nepriklausė R. P., o priklausė A. B., be to, nusikalstamos veikos dalyviai laikėsi konspiracinių metodų vykdant statybą ir registruojant nekilnojamąjį turtą, todėl visa nusikaltimo schema ir įrodymai, patvirtinantys šios veikos požymius, išaiškėjo palaipsniui praėjus ilgesniam laikui, jau įteisinant sukurtą nekilnojamąjį turtą R. P. bei R. P. vardu. Todėl bendrame tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo specifikos kontekste kriminalinės žvalgybos laikotarpis nelaikytinas neproporcingu ir nepagrįstai ilgu. Taigi, vertinant bylos sudėtingumą ir jos dinamiką, nuteistų asmenų skaičių, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, o pati kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė buvo neproporcinga. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinti jau turimą informaciją, o ne siekiant pasunkinti nuteistojo R. P. ar kitų nuteistųjų teisinę padėtį. Todėl sutiktina su teismų išvada, jog veiksmų atlikimo trukmė buvo reikalinga siekiant surinkti reikiamus duomenis ir nustatyti nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis, taigi nebuvo atliekami pasyviai stebint, ar nebus dar padaryta naujų nusikalstamų veikų, siekiant dirbtinai pasunkinti stebimų asmenų teisinę padėtį.Nesutiktina su E. K. gynėjo kasacinio skundo teiginiais, jog po to, kai gauta duomenų apie L. B. 2015 m. liepos 7 d. nusikalstamus veiksmus paperkant R. P., buvo iš esmės pažeistas Kriminalinės žvalgybos įstatymo teisinis reguliavimas, ypač įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, pagal kurią ikiteisminis tyrimas pradedamas tuojau pat, jei atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, jog ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Tokiais atvejais kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, vadovaudamasis Generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka, iki nurodytas pavojus bus pašalintas. Pradėti ikiteisminį tyrimą 2015 m. liepos 7 d., kai buvo nustatyti L. B. ir R. P. nusikalstami veiksmai, nebuvo galima, nes būtų pakenkta sėkmei tyrimo dėl kitų pirmiau nurodytų asmenų daromų nusikalstamų veikų. Ši situacija procesiškai buvo išspręsta taip, kaip tai nurodyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, byloje prokuratūra pateikė išslaptintus dokumentus – sprendimus, pagrindžiančius prokurorų sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl 2015 m. liepos 7 d. papirkimo – kyšininkavimo (tyrimo pradėjimas atidedamas dėl grėsmės, kad taip bus pakenkta kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams).Taip pat nesutiktina su E. K. gynėjo kasacinio skundo teiginiu, jog buvo iš esmės pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, nes kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas L. B. 2015 m. liepos 7 d. įvykdytas R. P. papirkimas, surašytas praėjus apie metams nuo įvykio, nors BPK 179 straipsnio 2 dalis nustato, jog protokolas pasirašomas tuoj pat, kai atliekami tyrimo veiksmai ir užfiksuojami gauti rezultatai. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes BK 179 straipsnyje nustatyta bendra tvarka, kaip turi būti atliekami tyrimo veiksmai, rašomi protokolai ir fiksuojami rezultatai. Elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamos informacijos, garso ir vaizdo ryšio priemonėmis fiksuojama informacija, kai tai daroma taikant slapto pobūdžio priemones, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ar pradėjus ikiteisminį tyrimą ir taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus procesinio veiksmo fiksavimas turi specifiką, jos procesinį įforminimą nustato BPK 154 straipsnis bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos. Neretai, norint susieti šiais veiksmais gautus duomenis su kitais bylos duomenimis, reikia atlikti daug papildomų veiksmų – dešifravimo veiksmus, palyginti su kitais bylos įrodymais išsiaiškinant jų sąsają, nes paprastai gaunami tik fragmentiški duomenys apie nusikaltimą, sulaukti papildomų duomenų, kai veika yra tęstinio pobūdžio, taip pat neretai reikia pašalinti informaciją, kuri nesusijusi su byla ar susijusi su kitų žmonių asmeninio gyvenimo aplinkybėmis. Visa tai reikalauja laiko, neretai ir specialių žinių. Vertinant tokius veiksmus procesinių teisių apsaugos aspektu aktualu tai, kad su šiais duomenimis bylos dalyviai nėra supažindinami ikiteisminio tyrimo metu, todėl jų procesinėms teisėms ikiteisminio tyrimo metu neturi esminės reikšmės tai, kada minėti duomenys buvo įtraukti į protokolą ir jis pasirašytas.Įvertinus pirmiau nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo vykdymo aplinkybes, atliktų veiksmų apimtį, kontroliuojamų asmenų tarpusavio sąsajas, jų nusikalstamo veikimo schemą, konspiracijos laikymąsi, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai be pagrįsto procesinio poreikio, todėl, žemesnės instancijos teismams savo išvadas grindžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK 2 straipsnio ir 20 straipsnio 1, 4 dalyse, BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.Dėl kasacinių skundų argumentų dėl esminio BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimoNuteistųjų R. P. ir E. K. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad, nustatydami R. P. perduotų (2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d.) objektų turinį, jo ekonominę vertę, bylą nagrinėję teismai savo išvadas pagrindė abejonėmis ir prielaidomis, abejones aiškino ne kaltinamųjų naudai, nukrypo nuo teismų praktikos. Dėl to teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami R. P. veikas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nenurodyta), o E. K. – pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nepagrįstai patraukė E. K. baudžiamojon atsakomybėn, nes nuosprendžio priėmimo metu jau buvo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-689/2021, 8 punktas; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-719/2025, 7 punktas).Įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš BPK 20 straipsnio 5 dalies analizės išplaukia, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo proceso įstatyme neįtvirtina jokių konkrečių taisyklių, kada turėtų būti daroma išvada, jog byloje surinktų įrodymų pakanka bylos aplinkybėms nustatyti. Ši įstatymų leidėjo pozicija grindžiama tuo, kad baudžiamojo proceso metu skirtingose bylose gaunami skirtingo turinio, patikimumo įrodymai, jų ryšys su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis nėra vienodas, taigi, universalių ir nepriekaištingai veikiančių taisyklių dėl įrodymų pakankamumo bylos aplinkybėms nustatyti suformulavimas ir jų įtvirtinimas įstatyme yra itin sudėtingi ar net negalimi. Dėl to įrodymų vertinimas ir išvadų apie bylos aplinkybes remiantis šiais įrodymais darymas yra išskirtinė teismo kompetencija. Būtina pabrėžti, kad teismo kompetencija vertinant byloje surinktus įrodymus ir darant išvadas apie bylos aplinkybes nereiškia absoliučios bylos duomenų interpretavimo laisvės. Priešingai, įgyvendindamas savo kompetenciją vertinti įrodymus ir daryti išvadas apie nustatytinas bylos aplinkybes, teismas turi kruopščiai išanalizuoti įrodymų teikiamą informaciją apie bylos aplinkybes ir pašalinęs prieštaravimus bei abejones, vadovaudamasis logikos taisyklėmis, nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, priimtame baigiamajame akte motyvuotai paaiškindamas, kodėl vienais įrodymais grindžia savo išvadas, o kitus įrodymus vertina kritiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2024, 10 punktas; 2026 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-654/2026, 26 punktas; kt.). Patikrinusi skundžiamus nuosprendžius teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinių skundų teiginiais, kad teismų išvados dėl R. P. 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. perduotų objektų turinio ir jų ekonominės vertės, viršijančios 1 MGL, yra pagrįstos spėjimais ir prielaidomis. Prieštarauja skundžiamų nuosprendžių turiniui kasacinių skundų argumentas, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami R. P. 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. perduotus objektus, kaip kyšį nenustatė kas konkrečiai buvo perduota. Byloje priimtais nuosprendžiais, remiantis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolu ir prie jų pridėtais vaizdo ir garso įrašais, nustatyta, kad R. P. 2015 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. perduoti balti voko formos objektai siejant jų perdavimą su nuosprendyje nurodytų savivaldybės administracijai pavaldžiose biudžetinėse įstaigose atliktais statybos ir remonto darbais, taip pat su R. P. kaip Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir jam tiesiogiai pavaldžių ir nepavaldžių valstybės tarnautojų teisėtų įgaliojimų vykdymu praeityje ir ateityje. Pagal BK 230 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), galiojusią veikų padarymo metu, kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, baudžiamasis įstatymas kyšiu laiko bet kokį nepagrįstą atlygį, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225, 227 straipsnius (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kilti nėra būtina tiksliai nustatyti perduodamo objekto turinį, pakanka nustatyti, kad perduodamas objektas yra neteisėtas ir nepagrįstas atlygis, o tai ir buvo padaryta byloje priimtais nuosprendžiais, išdėstant teisinius argumentus dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 1 ir 3 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).Neatitinka skundžiamų nuosprendžių turinio kasacinių skundų motyvas, kad teismų išvada dėl kyšio ekonominės vertės paremta spėjimu ir prielaidomis, abejones aiškinant ne kaltinamųjų naudai. Pažymėtina, kad BK 225 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) veikų padarymo metu buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, jei kyšio vertė buvo mažesnė nei 1 MGL. Atitinkamai BK 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) veikos padarymo metu buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už papirkimą siekiant teisėto ar neteisėto valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, jei kyšio vertė mažesnė nei 1 MGL. BK 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atitinkamai nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą už teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, jei kyšio vertė lygi ar viršija 1 MGL dydžio sumą, jei nėra pavojingesnės nusikalstamos veikos požymių, o BK 227 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už papirkimą už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, jei kyšio vertė lygi ar viršija 1 MGL, jei nėra pavojingesnės nusikalstamos veikos požymių. Iš to išplaukia, kad siekiant tinkamai išspręsti, koks baudžiamasis įstatymas taikytinas – kyšininkavimo atveju BK 225 straipsnio 1 ar 4 dalis, o papirkimo atveju BK 227 straipsnio 1 ir 4 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), – nėra būtina nustatyti tikslios kyšio ekonominės vertės (kokia kyšio ekonominė vertė, išreikšta absoliučia pinigų suma), pakanka remiantis byloje surinktais įrodymais padaryti išvadą, kad kyšio ekonominė vertė lygi ar viršija 1 MGL dydžio sumą, t. y. nėra mažesnė nei 1 MGL ar lygi, didesnė nei 1 MGL. Dėl to nepagrįsti kasaciniuose skunduose išdėstyti nuteistųjų gynėjų argumentai, kad teismai pažeidė abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą, išvadas pagrindė spėjimais ir prielaidomis, abejones aiškindami ne kaltinamojo naudai, nes, spręsdami dėl taikytino baudžiamojo įstatymo – kyšininkavimo atveju BK 225 straipsnio 1 ar 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o papirkimo atveju BK 227 straipsnio 1 ar 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nenustatė tikslios ekonominės kyšio vertės, išreikštos absoliučia pinigų suma. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai kruopščiai išanalizavo visus duomenis apie bylos aplinkybes ir vadovaudamiesi logikos taisyklėmis nurodė nustatytas bylos aplinkybes bei priimtuose nuosprendžiuose motyvuotai paaiškino tiek, kiek reikia tinkamai išspręsti klausimui dėl taikytino baudžiamojo įstatymo (atitinkamų BK 225 ir 227 straipsnių dalių), kodėl daro išvadą, kad kyšio ekonominė vertė buvo ne mažesnė nei 1 MGL (atkreiptinas dėmesys, kad veikos padarymo metu 1 MGL sudarė 37,66 Eur), ir nurodė, kodėl vienais įrodymais grindė savo išvadas, o kitus įrodymus vertino kritiškai. Itin detaliai ir motyvuotai dėl to pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Pasisakydamas dėl R. P. pateikto kaltinimo priėmus kyšį iš L. B., apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad L. B. vadovaujama UAB „Aleksoto statyba“ 2014–2015 m. atliko statybos darbus Kauno rajono Batniavos mokykloje, Vilkijos kultūros centre bei Raudondvario gimnazijoje, kuriuos organizavo Kauno rajono savivaldybės administracija. Nors R. P. ir L. B., duodami parodymus, neigė kyšio davimo faktą, tvirtino, kad buvo perduoti dokumentai, jų parodymus paneigia R. P. ir L. B. žodžiai ir elgesys kyšio perdavimo metu, užfiksuotas vaizdo ir garso įrašuose. Kaip nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad, pokalbio metu nuteistiesiems aptariant L. B. vadovaujamos įmonės vykdomų ir būsimų statybos darbų eigą, L. B. nei voko perdavimo momentu, nei vėliau pokalbio metu nebuvo paminėta, kad R. P. yra perduodami dokumentai. L. B. neįvardijo perduodamo voko turinio, o R. P. nepasiteiravo, kas voke yra, jo neapžiūrėjo, neatidarė ir nepatikrino. Versiją, kad ten buvo dokumentai, paneigia L. B. aiškus įvardijimas paduodant voką: „čia už pirmą Raudondvario aktą ir už Batniavos salę pravedė jau man likutį“, R. P. reakcija: nuteistasis voko neapžiūri, nereiškia jokio nustebimo, nesidomi voko turiniu ir pasideda jį ant suolo, iš karto pereina prie neutralios, su perduotu objektu nesusijusios, temos, paklausdamas: „kaip sekas?“. Taigi, pirma, R. P. aiškiai suvokė, kas jam yra perduodama. Antra, L. B., pasakydama, kad čia už pirmą Raudondvario aktą ir už Batniavos salę, nurodė tiek detalių, kiek buvo būtina, kad R. P. suprastų, už ką yra perduodamas vokas. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad L. B. voką perdavė būtent tuo momentu, kai ji liko viena su R. P. Iš vaizdo įrašo matyti, kad perduodamas objektas yra nedidelis, stačiakampis, vienas kraštas užlenktas, tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog buvo perduodamas būtent vokas su pinigais, o ne dokumentai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad R. P., vykdydamas savo kaip savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, remiantis jo užrašų knygelės duomenimis, tiesiogiai rūpinosi planuojamais ir vykdomais statybų darbais, nurodytais kaltinime dėl kyšio priėmimo iš L. B. Vertindamas kyšio dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į UAB „Aleksoto statyba“ ir Kauno rajono Batniavos mokyklos bei Kauno rajono Vilkijos kultūros centro sudarytų statybų rangos sutarčių darbų vertę (didesnė nei 10 000 Eur). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. P. akivaizdžiai priėmė didesnės negu 1 MGL (37,66 Eur) sumos kyšį. Įvertinusi šiuos apeliacinės instancijos teismo nurodytus įrodymus ir argumentus dėl jų vertinimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismų išvados dėl ekonominės kyšio vertės tiek, kiek jos reikšmingos tinkamai išspręsti klausimui dėl taikytino baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 1 ar 4 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)), yra pagrįstos spėjimu ir prielaidomis, abejones aiškinant ne kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo ir remiantis jais darytinų išvadų nepaneigia nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad ne visada ekonominės veiklos sritis lemia kyšio dydį, kad pasitaiko atvejų, kai laimėtas viešojo pirkimo konkursas nėra pelningas ar net sukuria finansinių sunkumų viešojo pirkimo konkursą laimėjusiai įmonei, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad L. B. vadovaujama UAB „Aleksoto statyba“ 2015 m. liepą, kai R. P. buvo pasiūlytas ir perduotas kyšis, būtų susidūrusi su kokiais nors finansiniais sunkumais. Pasisakydamas dėl R. P. pateikto kaltinimo priėmus kyšį iš E. K., apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad E. K. vadovaujama UAB „Kaunesta“ buvo pasirašiusi statybos rangos sutartis dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos: 2015 m. rugpjūčio 8 d. sutartį Nr. 31-148 dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos Saulėtekio Antano Mackevičiaus skyriaus dalies patalpų remonto darbų, sutarties kaina 32 747,01 Eur; 2016 m. sausio 27 d. sutartį Nr. 31-162 dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos Saulėtekio Antano Mackevičiaus skyriaus dalies patalpų remonto darbų, sutarties kaina 78 808,67 Eur; 2016 m. kovo 7 d. sutartį Nr. 31-172 dėl Kauno rajono Vilkijos gimnazijos Saulėtekio Antano Mackevičiaus skyriaus WC remonto darbų, sutarties kaina 1 991,38 Eur. Nors R. P. ir E. K. duodami parodymus neigė kyšio davimą, aiškino, kad buvo perduodami dokumentai, sertifikatai, darbų sąrašas, kad vokas nebuvo duotas, šiuos jų teiginius paneigia nuteistųjų žodžiai ir elgesys kyšio perdavimo metu, užfiksuotas vaizdo ir garso įrašuose. Kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad į pavėsinę E. K. ateina tuščiomis rankomis ir tik sėsdamasis prie stalo iš po marškinių apačios ištraukia ir ant stalo padeda paketą, panašų į voką, kuris iki tol nebuvo matomas, uždengia jį rankomis. R. P. paketą uždengia pagalvėle, pastumia į šalį ir palieka ant lauko pavėsinėje esančio stalo. Toliau vyksta nuteistųjų pokalbis: E. K.: „šitas čia Vilkijos, tie du kur buvo“, R. P.: „ai paskutiniai“, E. K.: „jo“, R. P.: „sumokėjo?“, E. K.: „nesumokėjo dar, bet jau ten nedaug liko“, R. P.: „bet ten jau sąskaita yra, man atrodo“, E. K.: „nu tai jo, tenais. <...>“ Toliau nuteistieji kalbasi apie konkursą, jo sąlygas, sąmatas, apie atliktinus darbus Kačerginėje ir kitose vietose. Pasibaigus pokalbiui, R. P. ir E. K. išėjo iš lauko pavėsinės, tačiau maždaug po 15 minučių R. P. grįžo į lauko pavėsinę ir, paėmęs nuo stalo E. K. perduotą voką, nuėjo į gyvenamojo namo vidų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad nei paketo perdavimo metu, nei vėliau nuteistieji neaptaria perduoto paketo turinio – E. K. jo neįvardija, nepaaiškina, R. P. neužduoda jokių klausimų apie paketą, neapžiūri paketo ir jo turinio. Be to, nuteistojo E. K. elgesys (ima paketą iš po marškinių, uždengia jį rankomis), R. P. reakcija (paima pagalvėlę, kad E. K. po ja padėtų paketą), tai, kad tarp nuteistųjų nebuvo jokios kalbos apie neva perduodamus dokumentus, leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems buvo aiški paketo prasmė ir turinys. Be to, objektas itin nedidelis, stačiakampis, taigi yra arba vokas, arba voko funkciją atliekantis paketas. Šių aplinkybių visuma daro neįtikinamus E. K. ir R. P. parodymus, kad E. K. perdavė R. P. dokumentus. Be to, nuteistieji E. K. ir R. P. viso baudžiamojo proceso metu negalėjo paaiškinti, kokius konkrečiai dokumentus padavė E. K. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad kyšis siejamas su statybų veikla užsiimančia bendrove, jos vykdytais ir siekiamais ateityje vykdyti užsakymais, kyšis siejamas su bendrovės ekonomine nauda, t. y. buvo siekiama, kad renkantis statybos darbų ar paslaugų teikėjus, organizuojant ir vykdant su tuo susijusius viešųjų pirkimų konkursus ar atrankas būtų kviečiama dalyvauti UAB „Kaunesta“, o bendrovei laimėjus būtų sudaromos palankios sąlygos įsipareigojimams pagal sutartis įvykdyti. Vertindamas ir tarp UAB „Kaunesta“ ir Kauno rajono Vilkijos gimnazijos sudarytų statybų rangos sutarčių darbų vertę (didesnė nei 100 000 Eur), apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. K. akivaizdžiai negalėjo pasiūlyti ir perduoti R. P., o pastarasis – priimti mažesnės negu 1 MGL (37,66 Eur) dydžio sumos. Įvertinusi šiuos apeliacinės instancijos teismo nurodytus įrodymus ir argumentus dėl jų vertinimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismų išvados dėl ekonominės kyšio vertės tiek, kiek jos reikšmingos tinkamai išspręsti klausimui dėl taikytino baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 1 ar 4 dalis, 227 straipsnio 1 ar 4 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)), yra pagrįstos spėjimu ir prielaidomis, abejones aiškinant ne kaltinamojo naudai. Pažymėtina ir tai, kad, kaip išplaukia iš BK 225 straipsnio 1–4 dalių, 227 straipsnio 1–4 dalių (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kyšio priėmimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne tik tada, kai duodamas už pageidaujamą veikimą (neveikimą) praeityje, bet ir tada, kai kyšis priimamas už veikimą (neveikimą) ateityje, todėl teisinės reikšmės taikant BK 225, 227 straipsnius (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) neturi nuteistojo E. K. gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad nenustatyta, už kokį R. P. veikimą (neveikimą) dabar ar ateityje E. K. pasiūlė ir davė kyšį R. P. Nesutiktina ir su nuteistojo E. K. kasacinio skundo teiginiais, kad, siekiant išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, buvo būtina panaudoti specialias žinias tiriant objektą, nes bylos aplinkybės tiek, kiek yra svarbu tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, remiantis byloje surinktais įrodymais, skundžiamuose nuosprendžiuose buvo nustatytos. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimas nereiškia, jog bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-788/2019, 9 punktas; kt.).Nesutiktina su nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentais, kad, kvalifikuodami nuteistojo veikas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (L. B. ir E. K. duotų kyšių priėmimas), teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-506-788/2015, 2K-180-976/2017 suformuotos teismų praktikos, pagal kurią, esant neaiškumų dėl siūlyto kyšio vertės, kvalifikuojant veiką taikoma BK 227 straipsnio 4 dalis, t. y. mažesnio negu 1 MGL kyšio davimas, kai iš bylos aplinkybių galima spręsti, jog kyšis nesiekia didesnės nei 1 MGL pinigų sumos arba tokia galimybė lieka nepaneigta. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra kitokios nei kasatoriaus nurodomose bylose, nes šioje byloje nėra neaiškumų dėl kyšio ekonominės vertės tiek, kiek tai reikšminga baudžiamajam įstatymui (BK 225 straipsnio 1 ar 4 daliai (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) tinkamai pritaikyti, o kasatoriaus nurodomose bylose pagal jose surinktus įrodymus net ir tokio pobūdžio išvadų nebuvo galima padaryti, taigi, kyšio ekonominė vertė buvo visiškai neaiški.Nesutiktina su nuteistojo E. K. gynėjo kasacinio skundo argumentu, kad, kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, pagal kurią kyšis gali būti duodamas ir už paperkamo valstybės tarnautojo palankumą. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad, pagal nuosprendžiais nustatytas bylos aplinkybes, R. P. nuteistas ne tik už jo ar jam pavaldžių valstybės tarnautojų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, pasireiškusį darbų pagal šias sutartis priėmimu ir sumokėjimu už juos, bet ir R. P. ir jam tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžių Kauno rajono savivaldybės administracijos ar jos biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų palankumą vykdant jų įgaliojimus ateityje, veikiant taip, kad renkantis statybos darbų ar paslaugų tiekėjus, organizuojant ir vykdant su tuo susijusius viešųjų pirkimų konkursus ar atrankas būtų kviečiama dalyvauti ir kitaip proteguojama UAB „Kaunesta“, o bendrovei laimėjus būtų sudaromos palankios sąlygos įsipareigojimams pagal sutartis įvykdyti, t. y. ir paperkamo valstybės tarnautojo palankumą ateityje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), pagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008.Byloje nenustačius, kad teismo išvados dėl kyšio ir jo vertės yra pagrįstos spėjimais ir prielaidomis, abejones aiškinant ne kaltinamojo naudai, taip pat nenustačius pagrindo nuteistojo E. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes patraukė E. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, nustatydami bylos aplinkybes, esminio BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimo nepadarė, todėl taikydami nuteistojo R. P. veikai BK 225 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o E. K. veikai – BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio taikymo Nuteistojo R. P. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, nes atsižvelgęs į pernelyg ilgą proceso trukmę R. P. paskirtą bausmę sumažino per mažai, todėl nuteistajam buvo paskirta per didelė bausmė, kuri turėtų būti keičiama į kitą bausmės rūšį arba reikšmingai mažinama, taip pat mano, kad, apeliacinės instancijos teismui sumažinus R. P. paskirtą subendrintą bausmę iki ketverių metų, pernelyg ilga proceso trukmė R. P. galėtų būti tinkamai kompensuota ir atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją).Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai viena efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos priemonių, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Be to, kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017). BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš to išplaukia, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes visiškai ar iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jei yra kitos sąlygos laisvės atėmimo bausmės vykdymui atidėti. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.Nagrinėjamoje byloje R. P. yra nuteistas už tris korupcines nusikalstamas veikas, iš kurių viena – sunkus nusikaltimas. Už įvykdytų nusikalstamų veikų padarymą kartu su laisvės atėmimo ketveriems metams bausme jam yra paskirta ir 350 MGL dydžio bauda, taip pat taikytas 19 124,89 Eur turto konfiskavimas, atimta teisė būti išrinktam arba teisė būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketveriems metams. Nors R. P. veiksmai vykdant veikas buvo intensyvūs, truko ilgą laiko tarpą, jo vaidmuo planuojant ir vykdant visą procesą – pagrindinis, tačiau šiuo metu jis nebedirba valstybės tarnyboje ir dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neteko realios galimybės padaryti naujų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ateityje. Pažymėtina, kad nors R. P. praeityje yra baustas administracine tvarka, anksčiau nėra teistas, turi šeimą, yra teigiamai apibūdinamas. Paskutinę nusikalstamą veiką R. P. įvykdė dar 2016 m. gegužės 9 d., t. y. šiuo metu nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei dešimt metų. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad proceso trukmė buvo pernelyg ilga ir tai reikia kompensuoti, išteisino R. P. dėl dviejų nusikalstamų veikų, pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – organizuotą grupę, tačiau pirmosios instancijos teismo paskirtą realią ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino tik šešiais mėnesiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ilgą laiką, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, pernelyg ilgą proceso trukmę, kuri turi būti kompensuojama, R. P. apibūdinančius duomenis, jam paskirtas kitas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, taip pat tai, kad jis neteko galimybės padaryti naujas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl tikslinga dalies bausmės vykdymą atidėti. Atidėti visos R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes taip nebūtų tinkamai įvertintas R. P. įvykdytų korupcinių veikų, tarp jų ir priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, pavojingumas, jų sisteminis pobūdis ir ilgas veikimo laikas. Kadangi nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija yra palankesnė nuteistajam R. P., palyginti su BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, dėl šios priežasties R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinis atidėjimas taikomas pagal nutarties priėmimo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,n u t a r i a :Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 5 d. nuosprendį.Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 8 punktu, R. P. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo ketveriems metams – vykdymą iš dalies atidėti, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – dvejus metus, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Kitas skundžiamų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.Atmesti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą.Teisėjai Rima Ažubalytė Alenas Piesliakas Alvydas Pikelis