Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1016-1051/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06639-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.4; 3.3.2.7; 3.5.23 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 21 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui ATS1 (ATS1) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu prašė atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-17409-949/2025 ir ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo ATS1 priteisti 5 631,56 Eur dydžio sumą bei visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad vykdydama Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo darbo ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17409-949/2025 dalis, kuriomis 2 815,78 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, išieškojimas ATS1 naudai buvo pripažintas skubiai vykdomu, ieškovė ATS1 2026 m. birželio 10 d. ir 2026 m. gruodžio 23 d. sumokėjo po 2 815,78 Eur. Vilniaus apygardos teismui 2026 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir atmetus atsakovo ATS1 reikalavimus ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir nepanaudotų atostogų kompensacijos nepriemokų priteisimo, atsakovas iš ieškovės be jokio teisinio pagrindo gavo 5631,56 Eur sumą. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo vykdymo civilinėje byloje Nr. e2-17409-949/2025 atgręžimo netenkino.Teismas nustatė, kad vykdydama DGK 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio17 d. sprendimą ieškovė turėjo skubiai išmokėti atsakovui ATS1 2 815,78 Eur darbo užmokesčio sumą už 2024 m. lapkričio mėn. Teismas atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų, jog ATS1 gavęs pinigines lėšas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip išieškotiną darbo užmokestį būtų veikęs nesąžiningai ar kad buvo padaryta kokių nors sąskaitybos klaidų, tokių aplinkybių ieškovė nagrinėjant bylą apeliacines tvarka neįrodinėjo, Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą, savo iniciatyva teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo taip pat nesprendė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 762 straipsnio 4 dalimi konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atgręžti sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo, todėl ieškovės prašymo netenkino. III. Atskirojo skundo argumentaiAtskiruoju skundu ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį bei atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-17409-949/2025 ir ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovo ATS1 priteisti 5 631,56 Eur dydžio sumą; priteisti MB „(duomenys neskelbtini)“ iš ATS1 visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės pateiktame prašyme dėl sprendimo vykdymo atgręžimo buvo nurodyta, kad abi po 2 815,78 Eur išmokėtos sumos buvo susietos su tuo pačiu 2024 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčiu ir kad, jų negrąžinus, darbuotojas tą patį darbo užmokestį būtų gavęs du kartus. Abu mokėjimus patvirtinantys dokumentai buvo pridėti prie pareiškimo ir jų neginčijo nei atsakovas, nei teismas skundžiama nutartimi. Teigia, kad sąskaitybos klaidai reikšmingas faktinis pagrindas buvo nurodytas dar pirmosios instancijos teisme.Ieškovė atsakovo nesąžiningumą grindžia ne pačiu reikalavimo pareiškimu, o galutinai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo, kaip darbuotojo žinojimu apie tikrąjį išmokų pobūdį ir tikslą. Pažymi, kad darbuotojo teiginiai apie nuolatinį darbo užmokesčio padidinimą buvo tiesioginė darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų bei abiejų skubių išmokų priežastis. Mano, kad šios aplinkybės atitinka kasacinėje praktikoje nurodytą priežastinio ryšio kriterijų: sąmoningai klaidinanti faktinė pozicija lėmė nepagrįstų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas 2026 m. gegužės 6 d. sprendimo 59 punkte pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas susitarimo aiškinimas iš esmės reiškė nesąžiningumą darbdavės, siekusios padėti darbuotojui įsigyti nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu. Akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė nė vienos 2026 m. gegužės 6 d. sprendimo 54–61 punktuose nustatytos aplinkybės ir jų nesugretino su ATS1 kategoriškais teiginiais DGK procese. Atkreipia dėmesį, kad nepakanka vien formalios nuorodos į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atgręžimo savo iniciatyva netaikė.Teigia, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai (per siaurai) aiškinant ir taikant CPK 762 straipsnio 4 dalį, nes dvigubas tos pačios skolos sumokėjimas turi būti laikoma sąskaitybos klaida. Ši norma neskirta ginti situacijas, kai ta pati piniginė suma, susijusi su tuo pačiu vienu mėnesiu (2024 m. lapkritis), pervedama gavėjui du kartus dėl to, kad du skirtingi procesiniai sprendimai dėl to paties reikalavimo, formaliai kiekvienas atskirai, nurodė skubaus vykdymo pareigą.Apeliantės įsitikinimu, sąskaitybos klaidos sąvoka CPK 762 straipsnio 4 dalies kontekste apima ir atvejus, kai suma apskaičiuota ar sumokėta netiksliai, be kita ko – pakartotinai, dubliuojant jau įvykdytą mokėjimą. Šioje byloje dvigubo mokėjimo faktas yra objektyvus, dokumentais pagrįstas ir paties teismo pripažintas: du atskiri 2 815,78 Eur pavedimai (2025 m. birželio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 23 d.) atitiko vieną ir tą pačią 2024 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio – piniginę prievolę. Pažymi, kad antrasis mokėjimas objektyviai neturėjo savarankiško pagrindo, nes ta pati skola jau buvo dengta pirmuoju mokėjimu, jį lėmė vien formalus faktas, kad du skirtingi sprendimai tą pačią sumą kiekvienas savarankiškai pripažino skubiai vykdytina.Skundžiama nutartimi teismas dvigubo mokėjimo aplinkybę pripažino, tačiau jos nevertino kaip sąskaitybos klaidos ir nepateikė jokių argumentų, kodėl kasacinė praktika dėl pakartotinio mokėjimo šioje byloje netaikytina. Taip nepagrįstai susiaurino CPK 762 straipsnio 4 dalies taikymą ir neištyrė esminės, bylos rezultatą lemiančios aplinkybės. Ieškovė prašė spręsti tiek DGK sprendimo, tiek teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, tačiau teismas apsiribojo išimtinai CPK 762 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo atgręžimą, taikymu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 233 straipsnio bei jo santykio su DGK sprendimo teisinės galios pasibaigimu neanalizavo. Vertina, kad skundžiama nutartis nėra motyvuota.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas tenkintinas iš daliesBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ATS1 padavė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijai pareiškimą, kuriuo prašė išieškoti iš darbdavės MB „(duomenys neskelbtini)“ 2 815,77 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2024 m. lapkričio, gruodžio, 2025 m. sausio ir vasario mėnesius, proporcingai kiekvieną mėnesį dirbtam laikui, išeitinę išmoką pagal DK 59 straipsnį, delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį bei išeitinės išmokos dalį. 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu DGK patenkino atsakovo prašymą, priteisdama iš ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui ATS1 8 447,34 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio, gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesius, 22 404,46 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2025 m. vasario mėn., išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 22 838,55 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Įpareigojo darbdavę MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis DK 230 straipsnio 3 dalimi, vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio 2 815,78 Eur atskaičius mokesčius, išieškojimo ieškovo naudai. DGK minėtame sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl vykdytinos sprendimo dalies nurodė, kad sprendimas dalyje ieškovo darbo užmokesčio už 2024 m. lapkričio mėn. 2 815,78 Eur, suma atskaičius mokesčius, išieškojimo vykdytinas skubiai.Ieškovė įvykdė skubiai vykdytiną DGK 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, 2025 m. birželio 10 d. sumokėdama ATS1 2 815,78 Eur.Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17409-949/2025 atmetė ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir priteisė atsakovui ATS1 iš ieškovės 8 447,34 Eur darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn., 22 404,46 Eur darbo užmokestį už 2025 m. vasario mėn., išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotos atostogas, 39 950,82 Eur netesybas. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, įpareigojo vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl 2 815,78 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio išieškojimo atsakovo naudai. Teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 69 punkte nurodė, kad sprendimo dalis dėl atsakovui iš ieškovės priteisto 2 815,78 Eur darbo užmokesčio už 2024 m. lapkričio mėnesį, atskaičius mokesčius, yra vykdytina skubiai.Ieškovė įvykdė skubiai vykdytiną Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, 2025 m. gruodžio 23 d. sumokėdama ATS1 2 815,78 Eur.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui ATS1 ; atmetė atsakovo ATS1 reikalavimus ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir nepanaudotų atostogų kompensacijos nepriemokų priteisimo. Byloje kilo klausimas dėl 2025 m. birželio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 23 d. ieškovės sumokėtų sumų (2 815,78 Eur x 2) grąžinimo pagal CPK nuostatas dėl panaikinto teismo sprendimo vykdymo atgręžimo bei DGK sprendimo vykdymo atgręžimo.Dėl sprendimo vykdymo atgręžimoCPK 760 straipsnis įtvirtina sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). Nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą (net jei jo pagrindas buvo tuo metu galiojęs teismo sprendimas), tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, sprendžiant dėl mintame straipsnyje įtvirtinto įvykdyto sprendimo atgręžimo ribojimo yra svarbu nustatyti, ar apeliacine ar kasacine tvarka ieškovo naudai priteista išmoka yra darbo užmokestis ar darbo užmokesčiui prilyginta išmoka. Nustačius, kad priteista išmoka yra darbo užmokestis ar yra laikytina darbo užmokesčiui prilyginta išmoka, turi būti vertinamas ieškovo kaip darbuotojo nesąžiningas elgesys nagrinėjant bylą bei, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų ir šios aplinkybės turėjo įtakos panaikinto teismo sprendimo priėmimui.Pažymėtina, kad DK 233 straipsnyje nustatyta, jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą.Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad tiek DGK 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu ir tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimu, atitinkamai pritaikius DK 230 straipsnio 3 dalį ir CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buvo pripažinta skubiai vykdyti sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio 2 815,78 Eur už 2024 m. lapkričio mėnesį išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai.Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama DGK 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą, 2025 m. birželio 10 d. ir 2025 m. gruodžio 23 d. sumokėjo ieškovui du kartus po 2 815,78 Eur už 2024 m. lapkričio mėnesį paskaičiuotą vidutinio atlyginimo sumą, t. y. ieškovė darbuotojui realiai du kartus sumokėjo vidutinį darbo užmokestį už tą patį mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kai skirtingais sprendimais priteistos vidutinio darbo užmokesčio sumos už tą patį laikotarpį susidubliuoja ir darbuotojas jau šias sumas yra gavęs, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Nagrinėjamu atveju nors ir klausimas dėl atgręžtinio vykdymo keliamas darbo ginčo byloje dėl išmokėtų sumų susijusių su darbo užmokesčiu, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl antrą kartą sumokėtos darbo užmokesčio sumos, netaiko CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimties. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovė yra permokėjusi 2 815,78 Eur sumą ir nustatyta permoka, sumokėta vykdant DGK 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą, nukreipiama atgręžtiniam vykdymui (DK 233 straipsnis).Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties motyvus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo vykdymo atgręžimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra duomenų, jog ATS1 , gavęs pinigines lėšas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip išieškotiną darbo užmokestį būtų veikęs nesąžiningai, ar kad buvo padaryta kokių nors sąskaitybos klaidų, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. sprendimu, panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą, savo iniciatyva teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo nesprendė, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atgręžti sprendimą dėl darbo užmokesčio išieškojimo.Ieškovė atskirajame skunde argumentuoja, kad atsakovo klaidingi teiginiai apie nuolatinį darbo užmokesčio padidinimą buvo tiesioginė darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų dėl skubių išmokų priežastis ir lėmė nepagrįstų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl atsakovo sąžiningumo pirmosios instancijos teismas neaptarė nė vienos Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. sprendimo 54–61 punktuose nustatytos aplinkybės ir jų nesugretino su ATS1 teiginiais darbo ginčų komisijos procese. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimas taikomas esant tokioms sąlygoms: 1) teismo sprendimu, kuris vėliau panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka, buvo priteistas ir išieškotas ieškovo naudai darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos ir 2) neįrodoma, kad gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra ribojamas tais atvejais, kai darbuotojui iš darbdavio buvo priteistos ir išieškotos išmokos, kurios nepriskirtinos nei darbo užmokesčiui, nei jam prilygtinoms išmokoms, taip pat tais atvejais, kai nors priteistos ir išieškotos išmokos priskirtinos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, tačiau darbdavys įrodo, kad darbuotojas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų ir tai lėmė teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas, priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016 14 punktas).Kaip minėta, nustačius, kad priteista išmoka yra darbo užmokestis ar yra laikytina darbo užmokesčiui prilyginta išmoka, turi būti vertinamas ieškovo, kaip darbuotojo, elgesio (ne)sąžiningumas bei sąskaitybos klaidų (ne)buvimas ir tai, ar šios aplinkybės turėjo įtakos panaikinto teismo sprendimo priėmimui.Kaip matyti iš atskirojo skundo, ieškovė atsakovo nesąžiningumą sieja su atsakovo pareikštu prašymu DGK bei aplinkybe, kad apeliacine tvarka buvo panaikintas ieškovės apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant darbuotojo sąžiningumą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, neturėtų būti vertinamas darbuotojo elgesys jam kreipiantis pareiškimu į DGK ar teismui teikiant procesinius dokumentus, o turėtų būti vertinama ar dėl jo nesąžiningų veiksmų buvo išmokėtos sumos, kurias prašoma grąžinti. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad bylą dėl darbo ginčo apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. sprendimu padarė kitokias išvadas, nei atsakovas siekė pareiškimu kreipdamasis į DGK, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas yra nesąžiningas. Kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, apeliacine tvarka darbo bylą nagrinėjęs teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kurie būtų susiję su atsakovo nesąžiningumu. Aplinkybė, kad atsakovas gera valia negrąžino ieškovės išmokėtų sumų, esant panaikintam darbo byloje pirmosios instancijos teismo sprendimui, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes šiuo atveju darbuotojas nepažeisdamas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka realizavo turimą teisę į teismo sprendimo įvykdymą skubos tvarka, t. y. priėmė ieškovės sumokėtas sumas, vykdant DGK ir teismo sprendimus dėl nustatytos skubiai vykdytinos sprendimų dalies dėl 2 815,78 Eur darbo užmokesčio išieškojimo atsakovo naudai.Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo vertinant dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.Kita sąlygą vertinat dėl sprendimo vykdymo atgręžimo yra sąskaitybos klaidų (ne)buvimas ir tai, ar šios aplinkybės turėjo įtakos panaikinto teismo sprendimo priėmimui.Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Sąskaityba pagal kasacinio teismo išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 24 punktas). Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 27 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovė sumas pervedė atsakovui vykdydama DGK sprendimą ir teismo sprendimą ir ši pareiga yra imperatyvi, todėl aplinkybė, kad minėti sprendimai dalyje dėl 2 815,78 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai atsakovo naudai, sutapo ir ieškovė įvykdė šiais sprendimais nustatytą imperatyvią pareigą, du kartus atsakovui išmokėdama tas pačias sumas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė šias sumas sumokėdama du kartus padarė sąskaitybos klaidą.Nagrinėjamoje byloje vertinant dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo vykdymo atgręžimo, ieškovė neįrodė, kad darbuotojas (atsakovas) veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų ir tai lėmė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas, priėmimą, todėl šioje dalyje yra pagrindas taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimą.Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės atskirajame skunde nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007 ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-661-1071/2025 išaiškinimais nesivadovauja, nes minėtose bylose buvo sprendžiama ne dėl sprendimo vykdymo atgręžimo CPK 762 straipsnio 4 dalies pagrindu, o dėl CK 6.241 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, kai darbdavys išmokėjo darbuotojui be pagrindo darbuotojui didesnę darbo užmokesčio arba jam prilygintos išmokos sumą.Apeliacinės instancijos teismas apibendrinant konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti iš dalies – atgręžti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymą, priteisiant ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo ATS1 2 815,78 Eur.Kadangi, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).Dėl bylos procesinės baigtiesApibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors sprendė, kad egzistuoja sąlygos taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytą ribojimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, tačiau nepagrįstai neįvertino, kad DGK sprendimu ir teismo sprendimu priteistos vidutinio darbo užmokesčio sumos už tą patį laikotarpį dubliuojasi ir dvigubas darbo užmokesčio sumos išmokėjimas pagal minėtus sprendimus neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina iš dalies, nusprendžiant atgręžti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymą, priteisiant ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo ATS1 2 815,78 Eur, kitoje dalyje skundžiama nutartį paliekant nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas patenkintas 50 procentų, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė prašymą ir įrodymus apie patirtas 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme už prašymo parengimą neviršija Rekomendacijos 8.16 punkte nustatyto už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas parengimą priteistino išlaidų atlyginimo maksimalaus dydžio, todėl patenkinus ieškovės prašymą 50 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 435,60 Eur (871,20 Eur : 2) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeVadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė pateikė prašymą ir įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugas rengiant atskirąjį skundą patirtas 871,20 Eur išlaidas. Ieškovės atskirasis skundas patenkintas 50 procentų, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atlyginimą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokato paslaugas rengiant atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijos 8.15 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl patenkinus ieškovės atskirąjį skundą 50 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 435,60 Eur (871,20 Eur : 2) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, n u t a r i a :Ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį pakeisti iš dalies.Atgręžti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir priteisti ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 ( ATS1 ) asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2 815,78 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų 78 ct).Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Irma Valiuškienė