Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo P. V. skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, priėmimo klausimas.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2026 m. gegužės 20 d. teisme gautas pareiškėjo P. V. pareiškimas (skundas) dėl antstolės E. M. veiksmų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės E. M. vykdomais priverstinio vykdymo veiksmais (priemonėmis), vykdomosiose bylose, todėl prašoma šių veiksmų atidėjimo, sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo, lėšų limito padidinimo ir skubių apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas (apeliantas) skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tiesiogiai, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia neaiškiais motyvais, padrika ir nepagarbaus turinio argumentacija, dėl ko nėra aišku, kokias pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, priimdamas nepalankią nutartį apelianto atžvilgiu. Be to, tinkamai nėra suformuluotas ir procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (antstolės turto arešto), nenurodyti jokie logiški motyvai jų taikymui pagal CPK 144 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako tokį prašymą nagrinėti iš esmės.

Skundžiama 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio galimai neteisėtų veiksmų, kadangi apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas (apeliantas) nesutikdamas dėl antstolės E. M. veiksmų, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi turėjo skundą pateikti tiesiogiai antstolei per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Tik tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėtų skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakytų patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduotų teismui, asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) turėtų teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo turi pateikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies netenkinęs neperdavė teismui.

Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su morale, neatitinka faktinės tikrovės.

Pasisakydamas dėl šio prašymo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepagrindė ir tinkamai nemotyvavo, toks pareiškėjo prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, objektyvių priežasčių, suponuojančių būtinybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nenustatė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. V. ne pirmą kartą teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismai (pvz.; Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-253-856/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-315-1051/2026, Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-683-965/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-338-650/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-409-883/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-476-856/2026 ir kt.), išnagrinėję panašaus turinio pareiškėjo atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nepakeistas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nesilaikydamas tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, kuri pareiškėjui ne vieną kartą yra išaiškinta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas apsunkinti teismo darbą, juo labiau, kad jo procesiniuose dokumentuose vartojamos nepagarbios paties teismo atžvilgiu frazės. Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, dar kartą siūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teises vykdymo procese, nesutinkant su antstolio veiksmais ir priimtais patvarkymais.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.