Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, e3K-3-4-943/2026

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-17
Bylos Nr.: e3K-3-4-943/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05239-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Kasacinė instancija

Teisėjai: Sigita Rudėnaitė (pirm.), Egidija Tamošiūnienė (pran.), Donatas Šernas
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, DNSB „Vilkpėdės šilas“
Išvadą teikia: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: UAB „Unikals“, UAB Akirema

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e3K-3-4-943/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05239-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.17.3; 3.2.8.6; 3.3.3.10.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 17 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėjos), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo taikos sutarties patvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“, uždaroji akcinė bendrovė „Akirema“, G. P., R. G., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir pagal atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ priešieškinį ieškovui R. M. dėl statybos pripažinimo savavališka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl šalių taikos sutarties, pateiktos kasaciniam teismui, patvirtinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir civilinės bylos nutraukimo.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę organizuoti trečiojo asmens UAB „Akirema“ parengto pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą (papildymą) tam, kad būtų išsaugoti visi namo statytojos atlikti stogo virš ieškovo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimai (įrengti stoglangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionierius); uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis, be kita ko, trečiąjį asmenį UAB „Unikals“ (rangovę), demontuoti stoge virš ieškovo buto įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių.

Ieškovas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jis įgijo iš UAB „Keras ratu“ butą, esantį daugiabučio namo viršutiniame aukšte (mansardoje ir antresolėje). Ieškovui įgijus butą, paaiškėjo, kad butas turi esminius trūkumus ir jo naudoti neįmanoma. Buto pardavėja 2009 m. lapkričio 18 d. su namo statytoja UAB „Firma VITI“ pasirašė defektų sąrašą, o juos ištaisius, 2009 m. gruodžio 30 d. statytoja ir ieškovas pasirašė atliktų defektų darbų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinantį, kad defektai yra pašalinti, pakeista stogo danga, įrengtas stoglangis (švieslangis), stoge sumontuoti tualetų ir dušų ventiliaciniai kaminėliai. UAB „Rusvila“ 2009 m. gruodžio 30 d. stogo dalyje virš ieškovo buto sumontavo kondicionierių.

2019 m. kovo 6 d. įvykusiame pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo pritarta UAB „Unikals“ pasiūlymui parengti pastatų stogo paprastojo remonto techninį darbo projektą. 2019 m. rugpjūčio 22 d. jį parengė UAB „Akirema“. 2020 m. birželio 22 d. įvykusiame savininkų susirinkime buvo pritarta UAB „Unikals“ pasiūlymui atlikti stogo remontą, tačiau nebuvo priimtas sprendimas remontuoti stogo dalį, esančią virš ieškovo buto. Atsakovės valdyba neteisėtai (be gyventojų pritarimo) 2021 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą remontuoti šią stogo dalį. Ieškovas prašė atsakovės patikslinti projektą, kad į jį būtų įtraukti stogo konstrukcijų pakeitimai, esantys virš jam priklausančio buto, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti ir užtikrinti, kad, atliekant darbus virš ieškovo buto, būtų išsaugoti UAB „Firma VITI“ ir UAB „Rusvila“ 2009 metais atliktų darbų rezultatai. Toliau atliekant stogo remontą, bus pažeistos ieškovo, kaip buto savininko, teisės, teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir sukelta žala.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo ieškinyje nurodytas konstrukcijas (ventiliacijos kaminėlius (šachtas), stoglangį, kondicionieriaus išorinį bloką) neteisėta (savavališka) statyba, leisti atsakovei jas pašalinti atliekant darbus pagal galiojantį leidimą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų remonto darbus.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas tinkamu naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. aktu. Ieškovas 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo butą, o teisės į jį ieškovui perduotos 2009 m. lapkričio 25 d. Namo stogo konstrukcijose virš ieškovo buto ieškovo pageidavimu buvo įrengti ventiliacijos kaminėliai (šachtos) ir stoglangis, kondicionieriaus išorinis blokas. Statant namą šiame bute nebuvo suprojektuotas stoglangis, kaip ir kituose butuose, jame buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema (vėdinimo kanalai). Namo statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus, pagal jį buvo išduotas statybos leidimas. Namo statytojai buvo reiškiami reikalavimai dėl kitų namo statybos sprendinių ir atliktų darbų trūkumų, tačiau patalpų savininkai nereiškė pretenzijų dėl netinkamo patalpų vėdinimo ar insoliacijos. Įrengus stoglangį, ventiliacinius kaminėlius ir vėdinimo kondicionavimo sistemą, buvo atlikti namo statybos projekte nenurodyti darbai. Ieškovas negavo namo bendraturčių sutikimo atlikti minėtus darbus, neturėjo statybą leidžiančio dokumento, todėl šie darbai pripažintini neteisėta, savavališka statyba.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino ir leido atsakovei pašalinti stogo dalyje virš ieškovui priklausančio buto neteisėtai įrengtus ventiliacijos kaminėlius, stoglangį ir kondicionierių, jai atliekant darbus pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą atlikti remonto darbus.

Teismas nustatė, kad ginčo namus pastatė AB „Firma VITI“; 2009 m. balandžio 2 d. jie buvo pripažinti tinkamais naudoti. Ginčo butą 2009 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartimi ir 2009 m. lapkričio 18 d. perdavimo–priėmimo aktu įgijo UAB „Keras ratu“; 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jis perleistas ieškovui. Parduodant butą buvo nustatyti jo trūkumai, todėl UAB „Keras ratu“ ir AB „Firma VITI“ 2009 m. lapkričio 18 d. sudarė defektų sąrašą ir statytoja įsipareigojo pašalinti defektus. Ieškovas ir statytoja 2019 m. gruodžio 30 d. pasirašė atliktų darbų su defektais perdavimo–priėmimo aktą ir patvirtino, kad defektai pašalinti, stogo dalyje iš mansardos į antresolę įrengtas mažas stoglangis, sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, surastos ir išmuštos ventiliacinių šachtų angos, pagal savininko pageidavimus sumontuotos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Ieškovo pageidavimu 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ sumontavo bute oro kondicionierių. Juridinių asmenų registre 2014 m. kovo 7 d. buvo įregistruota atsakovė.

Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 6 d. ginčo namų bendraturčiai pritarė UAB „Unikals“ pasiūlymui remontuoti stogo dalį ir stogų paprastojo remonto techninio darbo projektui. UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė stogų techninį darbo projektą, o Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 1 d. suteikė atsakovei leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą pagal šį projektą. Prasidėjus namo stogo remonto darbams, ieškovas sužinojo, kad pagal techninio darbo projektą nėra suplanuota palikti virš jo buto esančioje stogo dalyje įrengtų stoglangio, vėdinimo kaminėlių ir kondicionieriaus, o atsakovė neturi duomenų, kad jie būtų suprojektuoti pagal UAB „Firma VITI“ vykdytą projektą, todėl ji neketina inicijuoti remonto projekto pakeitimų.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad pašalinus jo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių bus pažeisti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081, reikalavimai. Ieškovas neįrodė, kad būtent jo įrengti stoglangis, ventiliaciniai kaminėliai ir kondicionierius užtikrina minėtuose teisės aktuose nustatytus parametrus ir kad juos likvidavus šie parametrai nebus užtikrinti, taip pat kad pagal namo statybos projekto sprendinius nesuprojektavus šių objektų ieškovo bute minėti parametrai nebuvo užtikrinti.

Įvertinęs namo projekto dokumentus ir byloje apklaustų liudytojų (projekto vadovo ir darbų vadovo) paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo butas buvo suprojektuotas taip pat kaip ir kiti butai, esantys analogiškose namo vietose. Ieškovo butui nebuvo suprojektuoti „Velux“ tipo stoglangis, papildomi ventiliacijos kaminėliai ir kondicionieriaus išorinis blokas ant namo stogo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad stogo ir ventiliacijos brėžiniai buvo ne galutiniai. Byloje pateiktame eksperto vertinime nurodyta, kad statybos projekto sprendiniai dėl ieškovo buto visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus; įrengiant ginčo objektus buvo atlikti statybos projekte nenurodyti darbai. Nors ieškovas nurodė, kad, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusius teisės aktus, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą namui statyti, buvo privaloma pateikti savivaldybei techninio projekto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį, ši projekto dalis nėra pateikta byloje, todėl negalima teigti, kad jo įrengti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginiai neatitinka projekto, teismas pažymėjo, kad ieškovas klaidingai nurodė namo statybos projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų redakcijas.

Teismas pažymėjo, kad pagal namo statybos dokumentus buvo išduotas statybos leidimas, o tai reiškia, kad projekto sprendiniai buvo patikrinti kompetentingos institucijos ir atitiko reikalavimus. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, taigi, buvo patvirtinta jo atitiktis projektui, esminiams statinio reikalavimams, galimybė jį saugiai naudoti pagal paskirtį. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Byloje nėra duomenų, kad minėti administraciniai aktai būtų nuginčyti arba pripažinti negaliojančiais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad egzistavo esminiai namo trūkumai ir jie turėjo būti pašalinti. Namo statybos projektas ir jo praktinis įgyvendinimas, statybos sprendiniai buvo išsamiai patikrinti kitoje byloje, iškeltoje pagal atsakovės ieškinį statytojai dėl statinio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau joje nebuvo nustatyta patalpų insoliacijos, vėdinimo trūkumų.

Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas buto statytojos pasirašytas defektų sąrašas skiriasi nuo buto pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusios notarės pateiktos defektų sąrašo kopijos, gautos tvirtinant šią sutartį. Notarės pateiktame sąraše nėra įrašo, kad buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti, todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis, bute neįrengta ventiliacija. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis atsirado dvi skirtingos dokumento versijos, ir nepateikė defektų sąrašo originalo. Teismas kaip patikimesnį įrodymą vertino notarės pateiktą defektų sąrašo kopiją, kadangi šis sąrašas buvo pateiktas tvirtinant ieškovo buto pirkimo–pardavimo sutartį ir jo kopija saugoma kaip sutarties priedas. Kaip liudytojas apklaustas UAB „Firma VITI“ darbų vadovas, pasirašęs defektų sąrašą, nurodė, kad jis nepasirašė ieškovo pateikto sąrašo ir kad atitinkami jo punktai yra neteisingi, nes tokių defektų nebuvo užfiksuota. Teismas nurodė neturįs pagrindo ieškovo pateiktą sąrašo kopiją pripažinti tinkamu įrodymu ir ja nesivadovavo. Teismas pažymėjo, kad atliktų darbų su defektais perdavimo–priėmimo akte nurodyta, jog stoglangis ir vėdinimo kondicionavimo sistema buvo įrengti ieškovo pageidavimu, taigi, šie darbai nebuvo atlikti šalinant trūkumus. Pagal byloje esantį kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą, kondicionierių įsirengė pats ieškovas.

Teismas padarė išvadą, kad stoglangis, ventiliacijos kaminėliai ir kondicionierius nebuvo įrengti šalinant trūkumus, kuriuos namo statytoja ir buto pardavėja pripažino dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo. Ieškovas neįrodė, kad kitokie, nei nurodyta namo projekte, vėdinimas, kondicionavimas, šildymas, natūralus apšvietimas buvo įrengti teisėtai, kad jo bute nėra įgyvendinti statybos projekte nustatyti vėdinimo ir apšvietimo sprendiniai ar kad jie yra netinkami. Ieškovas įrengė ginčo objektus ne šalindamas trūkumus, o siekdamas pagerinti butą.

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktoje išvadoje nurodytus duomenis, aplinkybę, kad stogo konstrukcijos yra pagrindinės namo konstrukcijos, priklausančios visiems namo savininkams bendrosios nuosavybės teise, o sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, nurodė, kad ieškovo įrengtos konstrukcijos nebuvo nurodytos namo statybos projekte, joms įsirengti buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir namo bendraturčių daugumos sutikimą. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovas turėjo statybą leidžiančius dokumentus ir (ar) kreipėsi dėl namo projekto pakeitimo, todėl minėtų objektų įrengimas pripažintas neteisėta (savavališka) statyba.

Teismas nurodė, kad negalima situacija, kai savavališkos statybos padarinius būtų nuspręsta išsaugoti vien dėl to, kad jie jau yra, ir dėl to atsakovė būtų įpareigota keisti stogo remonto projekto sprendinius ir leidimą atlikti remonto darbus. Patenkinus ieškinį, savavališkos statybos padariniai būtų įteisinti įstatyme nenurodytu būdu. Ginčo objektai yra įrengti nekokybiškai, juos išsaugojus liktų neišspręstas jų priežiūros klausimas. Kai reikalavimas reiškiamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, o neigiamų padarinių įrodinėti nereikia.

Teismas nurodė, kad atsakovė nėra praleidusi 10 metų ieškinio senaties termino priešieškinio reikalavimams pareikšti. Atsakovė buvo įsteigta 2014 m. kovo 7 d., jai teikiant priešieškinį nebuvo praėję 10 metų nuo jos įsteigimo. Kol atsakovė nebuvo įsteigta, ji negalėjo sužinoti apie ieškovo neteisėtai įrengtus įrenginius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė perėmė pastatų administravimą iš ankstesnio namo administratoriaus.

Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad priešieškinis yra pareikštas netinkamai šaliai. Ginčo objektai įrengti ieškovo iniciatyva ir užsakymu, jų savininkas yra ieškovas, todėl jis yra tinkamas atsakovas. Ginčo įrenginiai yra įrengti neteisėtai (negavus statybą leidžiančio dokumento ir bendraturčių sutikimo), jie daro neigiamos įtakos atsakovės ir namo bendraturčių teisėms, todėl atsakovės teisės gali būti apgintos tik leidžiant atsakovei juos pašalinti.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kolegija nurodė, kad ieškovas yra buto savininkas, tačiau jo įrengti stoglangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionieriai yra namo stoge, o šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems name esančių patalpų savininkams. Sprendimai dėl stogo valdymo ir naudojimo, naujų objektų jame sukūrimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkai pritarė sprendimui atlikti stogo remontą pagal UAB „Akirema“ parengtą techninį projektą.

Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo butas buvo suprojektuotas taip pat kaip ir kiti butai analogiškose namo vietose ir stoge virš šio buto nebuvo suprojektuoti ginčo objektai. Nors ieškovas teigia, kad namo statybos projekto sprendiniai (brėžiniai) galėjo būti keičiami ir byloje esantys sprendiniai nėra galutiniai, jis neįrodė tokių aplinkybių. Tai, kad projekto sprendiniai, susiję su stogu ir ventiliacija, nebuvo keičiami, patvirtino byloje kaip liudytojai apklausti projekto vadovas ir darbų vadovas.

Vertindama ieškovo pateiktą ekspertės Vilmos Čekauskaitės išvadą, kolegija pažymėjo, kad prie jos nėra pridėta įrodymų, jog ją parengusi specialistė turi kompetenciją teikti išvadas dėl patalpų atitikties sveikatos reikalavimams, be to, išvada kelia abejonių, nes yra pagrįsta prielaidomis, kad ir kituose butuose buvo tapatūs privalomųjų statybos techninių reglamentų reikalavimų pažeidimai, taip pat kad ieškovui nėra būtina gauti kitų gyventojų sutikimo siekiant užtikrinti CK 6.698 straipsnio ir privalomųjų statybos techninių reglamentų reikalavimus. Išvadoje pateiktus duomenis paneigia statybos ir projektavimo eksperto Ryčio Skaudžiaus išvados, kad statybos projekto sprendiniai ieškovo bute atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal namo statybos projektą buvo išduotas statybos leidimas, namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad namo statybos projektas ir tai, kaip jis buvo įgyvendintas, buvo patikrinta kitoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skirtingus byloje pateiktus defektų sąrašus, atliktų darbų su defektais perdavimo–priėmimo aktą ir aplinkybę, kad kondicionierių įsirengė pats ieškovas, o ne trūkumus šalinusi statytoja. Ieškovas neįrodė, kad ginčo objektai buvo įrengti šalinant namo statytojos ir buto pardavėjos dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti pripažintus trūkumus; ieškovas juos įsirengė kaip pagerinimus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad, juos pašalinus, būtų pažeistos jo teisės.

Kolegija nurodė, kad atsakovė yra daugiabučių namų savininkų bendrija, ji pareiškė reikalavimus, siekdama apginti namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių teises, susijusias su jų naudojimu ir priežiūra. Pagal kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju bendrija turi teisę pareikšti priešieškinį.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, pareiškusi reikalavimą pašalinti ieškovo įrengtas konstrukcijas, turėjo įrodyti, jog jos įrengtos savavališkai. Kolegija šioje byloje pripažino, kad minėtos konstrukcijos buvo įrengtos po to, kai buvo išduotas namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ir kad jos nebuvo įrengtos šalinant namo statytojos ir buto pardavėjos iki namo pripažinimo tinkamu naudoti pripažintus trūkumus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo konstrukcijoms įrengti buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat buvo reikalingas namo bendraturčių sutikimas, išduotas CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byloje esantis vienos laiptinės savininkų daugumos sutikimas nėra tapatus visų savininkų daugumos sutikimui, namo savininkų dauguma nebuvo pritarusi, kad stogo konstrukcijose būtų įrengti ginčo objektai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėjo statybą leidžiančius dokumentus ir (ar) kreipėsi dėl projekto pakeitimo. Jo atlikti darbai pagrįstai buvo pripažinti neteisėta (savavališka) statyba. Ieškovas neįrodė, kad jis iki ieškinio pateikimo teismui būtų siekęs įteisinti ginčo objektus, būtų dėjęs pastangas gauti namo bendraturčių daugumos sutikimą juos įrengti ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nustatyta, kad ieškovo neteisėtai įrengti objektai turi neigiamos įtakos atsakovės ir namo bendraturčių teisėms. Ieškovas nepaneigė, kad atsakovės teisės gali būti apgintos tik leidžiant jai pašalinti neteisėtai įrengtas konstrukcijas. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir buvo šališkas.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė nepraleido senaties termino priešieškiniui pareikšti. Kai atsakovė pateikė priešieškinį, nebuvo praėję 10 metų nuo jos įsteigimo. Byloje nėra duomenų, iš kokio administratoriaus ji perėmė namo administravimą; net jei namą administravo kitas administratorius, nėra duomenų, kad jam buvo žinoma apie ieškovo neteisėtai įrengtus objektus stogo konstrukcijose. Ieškinio senaties terminas atsakovės reikalavimams pareikšti negali prasidėti anksčiau, nei atsakovė buvo įsteigta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti priešieškinį; netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – leisti ieškovui per teismo nustatytą terminą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos – stoglangio, vėdinimo kaminėlių ir kondicionieriaus bloko – įrengimą stoge virš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Statybos priežiūros įstatymas), kuriame reglamentuoti ginčo dėl savavališkos statybos sprendimo būdai, tiek kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi spręsti dėl galimybės įteisinti savavališką statybą. Įvertinus teismų nustatytas aplinkybes, kaip turėtų būti kvalifikuojami ieškovo atlikti darbai, taip pat teisės aktuose tokiems darbams keliamus reikalavimus, yra akivaizdu, kad ieškovas įstatymuose nustatyta tvarka galėtų atlikti paprastąjį remontą ir stoge įrengti ginčo objektus. Tokia statyba yra galima ir iš esmės nepažeidžia įstatymais saugomų interesų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo atliktiems paprastojo remonto darbams turėtų pritarti visi pastato bendraturčiai, nes, pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, pakanka, kad jiems pritartų dauguma butų ir kitų patalpų savininkų. Taigi, yra visos teisinės prielaidos savavališkai statybai įteisinti: 1) tokia statyba yra galima; 2) yra pagrįstai tikėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų dauguma sutiks su ieškovo atliktais darbais, juo labiau kad laiptinės, kurioje yra ieškovo butas, savininkų dauguma jau dabar yra jiems pritarusi. Teismai nevertino, ar savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti ir per kokį terminą tai gali būti atlikta, taip nepagrįstai apribodami ieškovo teisę juos įteisinti. Nesuteikus ieškovui galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius, buvo pažeista imperatyvi Statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostata, proporcingumo principas, CK 4.103 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymuose nustatyta tvarka. Taip pat buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kad savavališkos statybos padarinių griovimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai nėra galimybės jos įteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovas anksčiau nesiėmė priemonių savavališkos statybos padariniams įteisinti, nevertino aplinkybių, lėmusių ieškovo įsitikinimą, kad darbai buvo atlikti teisėtai. Ieškovas sužinojo, kad statyba yra neteisėta, tik teismui patenkinus priešieškinį, nes visi jo turimi rašytiniai įrodymai leido jam manyti, kad darbai buvo atlikti teisėtai šalinant buto trūkumus.

Teismai nepagrįstai susiejo ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą su atsakovės įsteigimo momentu, todėl padarė neteisingą išvadą, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Savavališka statyba gali pažeisti butų ir kitos paskirties patalpų savininkų, o ne atsakovės (bendrijos) teises. Atsakovė yra tik specialus jų interesams atstovaujantis subjektas, ji gina ne savo, o savininkų teises. Tokį atsakovės statusą patvirtina tiek CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.85 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, tiek ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai. Ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai butų ir kitų patalpų savininkai (stogo bendraturčiai) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savavališką statybą. Teismai nepagrįstai priešieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su atsakovės įsteigimo momentu ir netyrė, kada butų ir kitų patalpų savininkai sužinojo apie savo galimai pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nors ieškovas prašo priimti naują sprendimą, jis ginčija tik apeliacinės instancijos teismo nutartį ir neginčija įsiteisėjusio ir privalomo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės. Priešieškinis negali būti atmestas vien panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes jis buvo patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, o apeliacinės instancijos teismas paliko jį nepakeistą. Dėl šios priežasties negalėtų būti patenkintas ir antrasis kasacinio skundo reikalavimas – pirmosios instancijos teismas sprendimu leido atsakovei pašalinti ginčo objektus, todėl tuo pačiu metu ieškovui negali būti leista juos įteisinti. Ieškovas neprašo teismo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; tokios kasaciniu skundu apibrėžtos ginčo ribos neturėtų būti peržengtos, nes nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Prašydamas leisti įteisinti savavališką statybą, ieškovas formuluoja iš esmės naują reikalavimą, o tai prieštarauja CPK 353 straipsniui. Siekiant patenkinti šį reikalavimą, statyba turi būti pripažinta neteisėta, tačiau tai visiškai neatitinka ieškovo ieškinyje išdėstytos pozicijos.

Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas atsakovei negalėjo prasidėti anksčiau, nei ji buvo įregistruota, ir kad atsakovė nepraleido šio termino. Nors ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovė veikia namo savininkų interesais, vis dėlto bylos šalis, pareiškusi priešieškinį, yra ji (kaip juridinis asmuo ir atskiras civilinių teisių subjektas), o ne atskiri namo gyventojai, todėl ir senaties terminas turėtų būti taikomas jai. Priešingu atveju reikėtų nustatyti, kada apie teisių pažeidimą sužinojo kiekvienas iš bendraturčių, o jie nuolat keitėsi. Ieškovas anksčiau neteigė, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada atskiri namo savininkai sužinojo apie pažeistas teises, ir pats rėmėsi aplinkybėmis (jos buvo atmestos kaip neįrodytos), kad prieš atsakovę namą administravo kitas subjektas. Nustatyti, kada buvo įrengti ginčo objektai, yra sunku; atsakovė negalėjo gauti iš statytojos namo statybos dokumentų, todėl jai ilgai nebuvo žinoma, kas yra įrengta neteisėtai. Atsakovė nebuvo nerūpestinga, ji nesielgė nesąžiningai, taip elgėsi ieškovas, nes jis laiku nepasirūpino, kad savavališka statyba būtų įteisinta, be to, teikė teismui žinomai klaidingą informaciją, įrodinėdamas, kad ginčo objektai įrengti teisėtai. Jei būtų konstatuota, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, yra pagrindas jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsakovė buvo pareiškusi tokį prašymą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nurodydamas, kad teismas turėjo įvertinti galimybę įteisinti savavališką statybą, ieškovas neatsižvelgia į tai, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija yra kitokia, nei reglamentuota Statybos priežiūros įstatyme ir jo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje. Minėtame įstatyme reglamentuojamos situacijos, kai surašomas savavališkos statybos aktas statinio (žemės sklypo) savininkui, valdytojui ar naudotojui ir jis įpareigojamas pašalinti statybos padarinius, o šiuo atveju teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius suteikta atsakovei, atliekančiai stogo remonto darbus. Aplinkybė, kad stogo remonto projektas yra teisėtas ir gali būti visiškai įgyvendintas, yra nustatyta išdavus atsakovei galiojantį ir privalomą administracinį sprendimą – statybos leidimą. Jam galiojant atsakovė turi teisę atlikti remonto darbus būtent taip, kaip nurodyta projekte. Ginčo objektai nėra suprojektuoti stogo remonto projekte, todėl jie bus išardyti ir nebus iš naujo sumontuoti atlikus remontą. Ieškovas nekvestionuoja statybos leidimo, todėl tenkinus jo reikalavimus kiltų statybos leidimo ir teismo sprendimo kolizija – statybos leidimu atsakovei leista įgyvendinti projekto sprendinius, tačiau kartu teismas įpareigotų atsakovę juos keisti ir remonto darbus atlikti kitaip.

Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei yra leista pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes atsakovė ne šalina savavališkos statybos padarinius, o atlieka darbus pagal projektą ir statybos leidimą. Būtinybę pašalinti nurodytus objektus lemia remonto projekto sprendiniai, patvirtinti byloje neginčijamu statybos leidimu. Remdamasis minėta klaidinga išvada, teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, privalomai nurodė pirmosios instancijos teismui išaiškinti atsakovei galimybę reikšti priešieškinį dėl stogo dalyje esančių ieškovo įrenginių pripažinimo neteisėta statyba ir jų pašalinimo. Atsakovė teikė dėl šios nutarties kasacinį skundą, bet jis nebuvo priimtas, todėl atsakovė buvo priversta pateikti priešieškinį dėl ginčo įrenginių pripažinimo savavališka statyba ir pašalinimo. Taip buvo sukurta situacija, kai yra ignoruojama statybos leidimo galia ir atsakovei neleidžiama tęsti darbų.

Šalies argumentai

Ieškovo nurodomos Statybos priežiūros įstatymo normos neįpareigoja teismo visais atvejais suteikti galimybę įteisinti savavališką statybą. Šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų, pagal kasacinio teismo praktiką, reikalingų priimant sprendimą leisti įteisinti statybą, nes statyba iš esmės pažeidžia namo savininkų teises ir interesus: ją įteisinus nebūtų aišku, ar reikia vadovautis statybos leidimu, leidžiančiu tęsti darbus pagal esamus projekto sprendinius, ar teismo sprendimu; vadovaujantis teismo sprendimu būtų sustabdyti remonto darbai; liktų neišspręstas klausimas dėl ginčo įrenginių priežiūros; nebūtų įvertintos aplinkybės, kad ieškovas anksčiau turėjo galimybę imtis priemonių jiems įteisinti. Ieškovas nepagrindė, kad ginčo įrenginiai turi esminę reikšmę siekiant naudoti jo butą. Nors ieškovas reikalauja, be kita ko, išsaugoti kondicionieriaus išorinį bloką, šiuo metu jis jau yra išmontuotas. Tam, kad būtų išsaugoti ginčo įrenginiai, atsakovė turėtų koreguoti projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas nesiėmė veiksmų ginčo objektams įteisinti, nors atsakovė byloje išreiškė poziciją, kad ji neprieštarautų jų išsaugojimui, jei jie būtų įteisinti ir būtų suderintas klausimas dėl reikalingų projektavimo darbų apmokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. e3K-3-4-943/2026 (buvęs Nr. e3K-3-92-943/2025) (teisminį ginčą) teisminei mediacijai.

Atsakovės atstovas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2026 m. birželio 9 d. pateikė šalių sudarytą taikos sutartį, ją šalys prašo patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti; taip pat prašo grąžinti šalims po 75 proc. byloje sumokėtų žyminių mokesčių. Kadangi šalims nepavyko tarpusavio kompromisų būdu suderinti pozicijų ir susitarti dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tokiu būdu visiškai išspręsti šalių ginčo byloje, ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje lieka neišspręstu ir paliekamas spręsti bylą nagrinėjančiam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo

Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateikta tvirtinti taikos sutartimi, vertina, kad iš jos turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Šalys patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Į teismo nutartimi tvirtinamos taikos sutarties sąlygas nėra įtraukiamos taikos sutarties 18‒20 punktų sąlygos, kurios susijusios su taikos sutarties pasirašymu, įsigaliojimu, pasirašytų egzempliorių skaičiumi bei prašymu ją tvirtinti rašytinio proceso tvarka, nes tai nėra vykdytinos taikaus šalių susitarimo sąlygos.

Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2026 m. birželio 9 d. šalių sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas.

Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Neįtraukus taikos sutarties 15 punkto (jame suformuluotas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį, nutraukti bylą ir grąžinti žyminio mokesčio dalį) į nutarties rezoliucinę dalį, atitinkamai keičiasi tvirtinamos taikos sutarties punktų numeracija (eiliškumas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė taikos sutartį, kurioje nurodė nepasiekusios taikaus susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perdavė teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Tuo atveju, kai byla yra užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismui patvirtinus taikos sutartį, o šalims neišsprendus šio klausimo taikos sutartimi, teismo proceso metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo yra paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos apima įvairias procesines situacijas, kuriose byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Toks bylos užbaigimas siejamas su skirtingomis priežastimis, šių priežasčių pobūdis lemia, koks būdas bus taikomas byloje nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės: ieškinio palikimas nenagrinėto (CPK 296 straipsnis) ar bylos nutraukimas (CPK 293 straipsnis). Skiriasi tiek šių institutų taikymo procesiniai pagrindai, tiek jų sukeliami procesiniai teisiniai padariniai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, todėl yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti atsižvelgta ir į bylos užbaigimo pagrindą. Šalims byloje sudarius taikos sutartį, teismas, patvirtinęs tokią sutartį, bylą nutraukia (CPK 296 straipsnio 5 punktas) ir, kai šalys nurodo nesusitarusios dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikos sutartimi, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taikydamas CPK 94 straipsnio 1 dalį.

Taigi, nors CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, toks vertinimas negali būti atliktas atsietai nuo bylos užbaigimo pagrindo, nagrinėjamoje byloje – taikos sutarties instituto teisinės prigimties ir sukeliamų teisinių padarinių.

Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).

Taikos sutarties sudarymas paprastai nereiškia ieškinio pripažinimo, taip pat negali būti tapatinamas su ieškinio atsisakymu. Tokiu atveju nevertinama, kuri iš taikos sutarties šalių padarė didesnes nuolaidas ar prisiėmė didesnės apimties įsipareigojimus. Į tai, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamoje byloje. Todėl ir šioje nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nevertina ieškovo nurodytų argumentų, susijusių su jo pozicija, jog būtent jis iš esmės laimėjo bylą.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje negali būti vertinami ieškovo 2026 m. birželio 8 d. prašyme ir 2026 m. birželio 10 d. papildomuose paaiškinimuose bei atsakovės 2026 m. birželio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, susiję su šalių elgesiu siekiant ginčą išspręsti taikiai mediacijos procese. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui, arba užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms. Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms civilinių ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su civiliniu ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Mediacijos įstatyme nustatytus atvejus (CPK 177 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje tokių išimčių nenustatyta, todėl minėti šalių argumentai, susiję su jų elgesiu mediacijos procese, teismo nevertinami.

Vertinant šalių procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje reikšminga, kad abi šalys, jų manymu, pažeistas savo teises gynė kreipdamosi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ši teisė įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Pasinaudojimas šia teise net ir tais atvejais, kai proceso metu reikalavimas netenkinamas ar tenkinamas iš dalies, savaime negali būti traktuojamas kaip netinkamas šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, reiškia pakartotinius ieškinius, kai ginčas jau yra išspręstas, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 31 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visą teismo proceso eigą nagrinėjamoje byloje, tai, kad byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, kad byla pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėjama ne kartą, šalių pastangas išspręsti ginčą taikiai, tai pasiūlius bylą nagrinėjančiam teismui, ir sudarytos taikos sutarties turinį, nusprendžia, kad bendruosius teisės (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) principus atitiktų bylinėjimosi išlaidų padengimas lygiomis dalimis.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2016 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016, 60 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šalims sudarius taikos sutartį, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį, kartu atsižvelgiant į taikos sutarties instituto ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 38 punktas).

Taigi nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens arba teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokia trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlieka ir bylą užbaigus taikos sutartimi. Ginčo šalys taikos sutartyje taip pat neaptarė, kuriai iš jų teks pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį sprendžia teismas. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jau nusprendė, kad tokios išlaidos atlygintinos abiejų šalių lygiomis dalimis. Ta pačia tvarka atlygintinos ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtos išlaidos.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: pirmosios instancijos teisme – 3 666,30 Eur už advokato teisines paslaugas, 847 Eur už specialisto išvados parengimą, 266 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones; apeliacinės instancijos teisme – 1 149,50 Eur už advokato teisines paslaugas ir 210 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo ‒ 5 929 Eur už advokato teisines paslaugas ir 54 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones; apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą antrą kartą ‒ 1 815 Eur už advokato teisines paslaugas ir 220 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; kasaciniame procese – 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas ir 222 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą; iš viso 15 378,80 Eur.

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka vėliau, grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą. Šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, ieškovui grąžintinas įstatyme nustatyto dydžio (75 proc.) žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, už kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 222 Eur žyminį mokestį, taigi, jam grąžintina 166,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 15 156,80 Eur (15 378,80 Eur - 166,50 Eur).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 107 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 16 290 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. y. 2 359,50 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą; 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 9 332,50 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo; 726 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 12 d. nutarties parengimą, 2 662 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant antrąjį kartą), iš viso 16 397 Eur.

Taigi, bendra šalių patirtų išlaidų suma yra 31 553,80 Eur, todėl, paskirstant šias išlaidas lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai tenka po 15 776,90 Eur (31 553,80 Eur / 2).

Trečiasis asmuo UAB „Unikals“, bylos duomenimis, patyrė 1 750 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų. Taigi, kiekvienai šaliai tenka po 875 Eur šių išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 140,77 Eur (8,96 Eur + 131,81 Eur), todėl kiekvienai šaliai tenka po 70,38 Eur. Apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų nepatirta.

Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, atlygino atsakovei 16 397 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Unikals“ 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlygino valstybei 140,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 16 722,28 Eur suma (15 776,90 Eur + 875 Eur (1 750 Eur / 2) + 70,38 Eur (140,77 Eur / 2).

Kasacinis teismas patyrė 14,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl kiekvienai šaliai tenka po 7,10 Eur. Ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, nustatytos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl valstybei šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti ieškovo R. M. ir atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ 2026 m. birželio 9 d. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:

„1. Atsakovas, atlikdamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – „Gyvenamasis namas“) stogo remonto darbus pagal UAB „Akirema“ parengtą daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), stogų dangos keitimo paprastojo remonto aprašą PRA-2019/06/26 (toliau – „Remonto projektas“), įsipareigoja, iš naujo įrengdamas Gyvenamojo namo stogo dangą virš Ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (toliau – „Ieškovo Butas“), taip pat įrengti (Atsakovo pasitelkto rangovo pagalba) Ieškovo pateiktą 570 x 1000 mm dydžio VELUX stoglangį (toliau – „Stoglangis“) – taip, kaip tai numatyta MB „Architeca“ parengtoje Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto aprašo A laidoje (dokumento Nr. 25-21-PRA, toliau „Remonto projekto papildymas“) – jei Stoglangis bus išmontuotas, kai tai numatyta šios Taikos sutarties 3 punkte.

2. Ginčo šalių bendru sutarimu, įrengiamas šiuo metu virš Ieškovo Buto esantis Stoglangis ar kitas Ieškovo pateiktas Stoglangis, kuris turi visiškai atitikti Remonto projekto papildyme numatytus techninius reikalavimus.

3. Ieškovui žinoma, kad atliekant Gyvenamojo namo stogo (toliau – „Stogas“) virš Ieškovo Buto remonto darbus pagal Remonto projektą pirmiausiai gali būti išmontuotas (jeigu tai būtina technologiškai) šiuo metu esantis (Ieškovo jau įrengtas) Stoglangis. Sprendimą dėl Stoglangio išmontavimo būtinumo priima Atsakovas, ir apie tokį sprendimą praneša Ieškovui. Stoglangio išmontavimo atveju Ieškovas įsipareigoja:

3.1. Nedelsiant pasiimti šį Stoglangį, kai jis bus išmontuotas ir pats pasirūpinti jo sandėliavimu (Ieškovui asmeniškai priklausančiose, ar kitaip teisėtai asmeniškai naudojamose patalpose ar vietoje), apsauga;

3.2. Laiku pateikti Stoglangį, kai Stogo remonto darbų eigoje bus pasirengta jį sumontuoti;

3.3. Netrukdyti Stoglangio išmontavimo ir sumontavimo darbams;

3.4. Apmokėti (kompensuoti) Atsakovui visas Stoglangio išmontavimo ir sumontavimo išlaidas (darbų kainą ir kitas susijusias išlaidas). Šios išlaidos turi būti protingos ir atitikti atitinkamų darbų rinkos kainas, iš anksto suderinus su Ieškovu.

4. Gyvenamojo namo savininkai 2026 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą (Civilinio kodekso 4.85 straipsnis) pritarti Remonto projekto papildymui dalyje dėl Ieškovo Buto WC patalpų vėdinimo vamzdžių (toliau – „Kaminėliai“) įrengimo Stoge, Ieškovo lėšomis.

5. Atsižvelgiant į šios Taikos sutarties 4 punkte nurodytą Gyvenamojo namo savininkų 2026 m. birželio 7 d. sprendimą, Atsakovas, atlikdamas Stogo remonto darbus įsipareigoja, iš naujo įrengdamas Stogo dangą virš Ieškovo Buto taip pat įrengti (Atsakovo pasitelkto rangovo pagalba) Ieškovo pateiktus ventiliacijos vamzdžius – taip, kaip tai numatyta Remonto projekto papildyme.

6. Ginčo šalių bendru sutarimu, įrengiami virš Ieškovo Buto (buto atsakomybės ribose, t. y. virš bute įrengtų lubų iki stogo konstrukcijos (neliečiant gegnių)) ventiliaciniai vamzdžiai, kurie turi visiškai atitikti Remonto projekto papildyme numatytus techninius reikalavimus.

7. Ieškovui žinoma, kad atliekant Stogo virš Ieškovo Buto remonto darbus pagal Remonto projektą Kaminėliai pirmiausiai bus išmontuoti. Ieškovas įsipareigoja:

7.1. Nedelsiant pasiimti Kaminėlius, kai jie bus išmontuoti, ir pats pasirūpinti jų sandėliavimu (Ieškovui asmeniškai priklausančiose ar kitaip teisėtai asmeniškai naudojamose patalpose ar vietoje), apsauga;

7.2. Laiku pateikti ventiliacijos vamzdžius, kai Stogo remonto darbų eigoje bus pasirengta juos sumontuoti;

7.3. Netrukdyti Kaminėlių išmontavimo ir ventiliacijos vamzdžių sumontavimo darbams;

7.4. Apmokėti (kompensuoti) Atsakovui visas Kaminėlių išmontavimo ir ventiliacijos vamzdžių sumontavimo išlaidas (darbų kainą ir kitas susijusias išlaidas). Šios išlaidos turi būti protingos ir atitikti atitinkamų darbų rinkos kainas, iš anksto suderinus su Ieškovu.

8. Ieškovui žinoma ir Ieškovas sutinka, kad Stoglangio ir Kaminėlių išmontavimo ir sumontavimo darbų eigoje Stogo remonto darbus atliekantiems asmenims gali prireikti patekti į Ieškovo Butą tokių darbų atlikimui, į Ieškovo Butą taip pat gali patekti statybinių šiukšlių, išorės drėgmės, taip pat Ieškovo Butas gali patirti kitokį tokių darbų poveikį, koks yra įprastas tokių darbų atlikimo eigoje. Ieškovas įsipareigoja laiku sudaryti sąlygas visų būtinų Stogo remonto darbų jo Buto zonoje atlikimui. Stogo remonto darbus atliekantis rangovas turi būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę įstatymo numatyta tvarka.

9. Jokių Ieškovo patirtų išlaidų Stoglangio ir Kaminėlių išmontavimo, saugojimo, sumontavimo procese Atsakovas nekompensuos.

10. Gyvenamojo namo savininkai priėmė sprendimą (Civilinio kodekso 4.85 straipsnis) pritarti Ieškovo Buto oro kondicionavimo išorinio bloko (toliau – „Kondicionieriaus blokas“) įrengimui kitoje vietoje, nei anksčiau Kondicionieriaus bloką buvo sumontavęs Ieškovas, o būtent ‒ Ieškovo Buto balkone, ant Gyvenamojo namo sienos, kaip tai numatyta Remonto projekto papildyme.

11. Šalys patvirtina, kad Kondicionieriaus blokas, kurį Ieškovas anksčiau buvo sumontavęs ant Stogo, šiuo metu yra Ieškovo išmontuotas.

12. Atsižvelgiant į šios Taikos sutarties 10 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes, Ieškovas pats įsirengs Kondicionieriaus bloką, laikydamas Gyvenamojo namo savininkų sprendime numatytų sąlygų ir visų tokio pobūdžio įrenginiams, tokių įrenginių įrengimo darbams taikomų normatyvinių techninių ir teisinių reikalavimų. Jei tokio pobūdžio darbams yra būtini papildomi leidimai, privalomi dokumentai, Ieškovas įsipareigoja pasirūpinti visais tokiais leidimais ir dokumentais.

13. Jokių Kondicionieriaus bloko įrengimo išlaidų, ar susijusių išlaidų Atsakovas nekompensuos.

14. Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties 1–13 punktuose aptartu būdu yra visiškai išsprendžiamas Byloje kilęs Šalių ginčas dalyje dėl Ieškovo priklausančio buto (duomenys neskelbtini) įrengto stoglangio, ventiliacijos kaminėlių (2 vnt.) ir kondicionieriaus išorinio bloko.

15. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos CK 6.985 straipsnyje bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje bei 293–294 straipsniuose nustatytos taikos sutarties sudarymo ir teisminės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant šią Taikos sutartį.“

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-513-368/2024 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-527-1134/2024 ir nutraukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. e3K-3-4-943/2026.

Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ (j. a. k. 303259317) 16 722,28 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt du eurus 28 ct) ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 166,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2025 m. vasario 12 d. banko „Luminor Bank AS“ mokėjimo nurodymu Nr. 164.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita RudėnaitėDonatas ŠernasEgidija Tamošiūnienė