- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-14
- Bylos Nr.
- e2-471-639/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07059-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, Jolantai Palčiauskienei, dalyvaujant ieškovui IES1 ir jo atstovui advokatui Dariui Pociui, atsakovei ATS1 ir jos atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės ATS1 ieškovo IES1 naudai priteisti 5 780,17 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2023 metų gegužės mėnesio pabaigoje atsakovė ATS1 kreipėsi į ieškovą IES1 , ankstesnė pavardė “S.” (toliau tekste – Ieškovas), tuo metu veiklą vykdžiusį pagal individualios veiklos pažymą Nr.(duomenys neskelbtini), dėl bendrastatybinių darbų atlikimo jos gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad ieškovas atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliks bendrastatybinius darbus ir savo lėšomis įgis bei pajungs buitinę techniką. Vykdant susitarimą, ieškovas 2023 metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių laikotarpyje savo lėšomis įgijo statybines medžiagas, buitinę techniką bei bute atliko sekančius darbus: sanitariniame mazge demontavo plyteles nuo sienų ir grindų - darbų kaina 450 Eur; hole, kambaryje ir virtuvėje demontavo buvusius centrinio šildymo radiatorius bei pajungė naujus, du ieškovo įgytus už asmenines lėšas, vieną atsakovės turėtą. Dviejų ieškovo nupirktų radiatorių „Korado Klasik-R22“ kaina atitinkamai 165,57 ir 242,55 eurai. Darbų kaina 520 Eur, papildomų medžiagų – 280,00 Eur; demontavo buvusius nuotėkų, šalto, karšto vandens stovus ir štrabavus sienas sienose įrengė naujus stovus – darbų kaina 1 300 Eur, medžiagų kaina 700,00 Eur; išvežė ir perdavė utilizuoti statybinį laužą – kaina 200 Eur; savo lėšomis įgijo ir pajungė skalbyklę - džiovyklę “LG”, už kurią sumokėjo 443,99 Eur bei indaplovę “Electrolux”, už kurią sumokėjo 450,00 Eur; įgijo kabiną dušo masažinę, kurios kaina 499,00 Eur, vonios plyteles, kurių bendra kaina 313,29 Eur, klijus plytelėms, kurių kaina 159,39 Eur ir dangą hidroizoliacinę, kurios kaina 56,38 Eur. Ieškovas dušo kabinos neįrenginėjo, sanitarinio mazgo plytelėmis neklijavo, o tai padarė atsakovės sutuoktinis. Tokiu būdu ieškovas atsakovei atliko darbų, įgijo medžiagų bei buitinę techniką už bendrą 5 780,17 Eur (450 + 165,57 + 242,55 + 520 + 280 + 1 300 + 700 + 200 + 443,99 + 450 + 499 + 313,29 + 159,39 + 56,38) sumą.
Taip pat nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių ieškovas neturėjo galimybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, pateiktas medžiagas ir buitinę techniką kreiptis į atsakovę nedelsiant, todėl tik 2024 m. spalio 18 d. pranešimu paprašė atsakovės padengti įsiskolinimą iki 2024 m. lapkričio 18 d., tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė iki šiol.
Ieškovo vertinimu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis). Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Šalys buvo sutarusios dėl ieškovo atliktų darbų bute ir medžiagų bei buitinės technikos pateikimo (priešingu atveju ieškovas net nebūtų turėjęs galimybę patekti į butą). Nors rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau sandoris buvo sudarytas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais ir atsakovė už atliktus darbus privalo atsiskaityti su ieškovu, tai yra sumokėti 5 780,17 Eur sumą, kuri yra proporcinga atliktam darbui, pateiktoms medžiagoms ir buitinei technikai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog kategoriškai nesutinka dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių apie buto remontą ir ieškovo patekimo į butą galimybes rangos sutarties pagrindu ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad ieškovas IES1 ir atsakovės dukra A. P. buvo pažįstami nuo 2019 m. pabaigos, o jau nuo 2020 metų gyveno kartu pas A. P., bute (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. A. P. savo bute darė remontą, todėl su ieškovu nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d. gyveno pas atsakovę, jos bute (duomenys neskelbtini), tuo pačiu turėjo galimybę patekti į butą.
Taip pat nurodo, kad ieškovas, gyvendamas atsakovės bute, piniginėmis lėšomis neprisidėjo, nei prie maisto pirkimo, nei prie komunalinių ar kitokių mokesčių, nes buvo laikomas atsakovės šeimos nariu, santykiai tarp šalių buvo draugiški, todėl atsakovė nereikalavo šių išlaidų atlyginti, o ieškovas neatlygintinai savo patarimais, pagalba prisidėjo prie bute vykdyto remonto. Todėl atsakovė neabejoja, kad gautas ieškovo ieškinys yra savotiškas kerštas atsakovei ir jos dukrai dėl tarp jo ir A. P. 2024 metais pavasarį nutrūkusių santykių. Atsakovė pripažįsta, kad butas nuo 2023 metų iki šiol remontuojamas iš savo turėtų santaupų, daugiausia vyro, mokančio atlikti statybos darbus, pastangomis. Ieškovas IES1 , gyvendamas atsakovės bute, matė, kada ir kokie daiktai namų reikmėms buvo perkami. Matė, kokius remonto darbus atliko atsakovės vyras R. P.. Remonto darbai vyko lėtai ir palaipsniui, kadangi viskas buvo daroma atsakovės sutuoktinio rankomis iš bendrų šeimos santaupų. Ieškovas pats jokių remonto darbų atsakovės bute neatliko, iš savo lėšų statybinių prekių bei buitinės technikos nepirko.
Ieškovė taip pat pažymėjo, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų sąskaitų, kurios išrašytos laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d., ieškovo V. S. vardu matyti, kad visos jos yra pateiktos be apmokėjimo kvitų ir be parašų. Sąskaitose nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne atsakovės gyvenamoji vieta. Minėtu adresu gyvena ieškovo IES1 tėvai. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinio motyvais ir laiko, kad tarp jų niekada nebuvo rangos sutartinių santykių, jokių darbų ieškovas niekada neatliko, nes jų ir nemoka atlikinėti, tarp jų nebuvo sudaryta jokių sutarčių, nėra jokių priėmimo - perdavimo aktų, laiku nebuvo išrašytinos jokios sąskaitos už atliktus darbus ir ji laiku neinformuota apie tai, kas įrodo, kad tarp šalių nebuvo jokių teisinių santykių. Atsakovė niekada nesikreipė nei raštu, nei žodžiu į ieškovą dėl darbų ar paslaugų atlikimo.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame sutinka, kad jis ir atsakovės dukra A. P. buvo pažįstami nuo 2018 m. vidurio, jau nuo 2020 metų gyveno kartu pas A. P., bute (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas 2023 metų birželio, liepos mėnesiais gyveno ir pas atsakovę, jos bute (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas savo sąskaita banke galėjo naudotis ribotai, nes dėl antstolių vykdomų išieškojimų jo sąskaitai buvo nustatytas piniginių lėšų naudojimo mėnesio limitas, kurio nepakako atsiskaityti už individualioje veikloje įsigyjamas medžiagas ir atsiskaityti su subrangovais už atliktus subrangos darbus, todėl sutikus A. P. aukščiau paminėtiems atsiskaitymams buvo naudojama jos sąskaita, esanti AB Swedbank banke. Ieškovas patvirtina, kad tarp jo ir atsakovės, atsakovės sutuoktinio R. P. ir jų dukros A. P. tuo metu santykiai buvo geri, todėl atsakovė ieškovui padėjo tvarkyti individualios veiklos buhalterinę apskaitą ir dokumentus susijusius su individualios veiklos vykdymu laikė atsakovės bute, kurie ten ir liko atsakovui 2023 metų gruodžio mėnesį išvykus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu atsakovė, elgiasi nesąžiningai, nes įrodinėdama, kad pirko medžiagas pati, teismui pateikė mokėjimų kvitus, kurie buvo kartu su kitais ieškovo individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie, kaip jau minėta aukščiau, buvo palikti atsakovei saugojimui nuo 2023 metų gruodžio mėnesio, kai ieškovas išvyko atlikinėti laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes bei papildomai pažymėjo, kad už remonto darbus ir perkamas medžiagas mokėjo pati atlikdama vidinius pervedimus savo sąskaitose ir išgrynindama pinigus (abu su vyru), tuo tarpu ieškovo finansinė padėtis visada buvo sunki, jo sąskaitos areštuotos antstolių, dėl paimtų A. P. kreditų vyksta ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovė 2023 m. gegužės mėnesį kreipėsi į ieškovą prašydama atlikti remonto darbus, ieškovas atliko ir organizavo darbus, pirko statybines medžiagas ir buitinę techniką, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti. Pažymėjo, kad ne visus darbus atliko pats ieškovas, jis samdė ir kitus asmenis atlikti tam tikrus darbus. Ieškovas paaiškino, kad samdė transportą išvežti statybinį laužą. Ieškovas ir jo atstovas akcentavo, kad nors atsakovės dukrą ir ieškovą siejo artimi santykiai, ieškovo atliktos paslaugos nebuvo vien neatlygintinė pagalba, artimi santykiai tik paaiškina, kodėl tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas paslaugas teikė kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, atliktų darbų pobūdis atitinka jo vykdomą individualią veiklą.
Teismo posėdžio metu atsakovė ATS1 nurodė, kad ieškovas gyveno su jos dukra, vedė bendrą ūkį, jis buvo šeimos narys. Kadangi ieškovas ir atsakovės dukra gyveno kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu, tai remonto atlikimo metu jie prašydavo ieškovo pagalbos. Ieškovas vykdavo į parduotuves, pirkdavo reikalingas priemones, buitinę techniką, parveždavo sąskaitas ir atsakovė jam atiduodavo už prekes sumokėtus pinigus. Pažymėjo, kad tai buvo šeimos santykiai, jokių susitarimų ir pokalbių apie paslaugų teikimą ar atsiskaitymą už atliktus darbus kalbos nebuvo. Nurodė, kad ieškovas padėjo išnešti vonią iš buto, išvežė seną skalbyklę, padėjo įsigyti techniką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad byloje ieškovas neginčijo aplinkybių, kad jis su tuomete drauge, atsakovės dukra, remonto darbų atlikimo metu gyveno pas atsakovę. Byloje pateikti ieškovo laiškai rodo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri, būdamas įkalinimo įstaigoje jis atsakovei rašė laiškus, jokių užuominų apie pinigus, atsiskaitymą nebuvo. Jis tik prašydavo pinigų, kuriuos į A. P. banko sąskaitą pervesdavo jo motina. Situacija pasikeitė 2024 m. balandžio mėnesį, kai ieškovo ir A. P. santykiai nutrūko. Pats ieškovas pripažino, kad visos jo vardu atidarytos sąskaitos Lietuvoje buvo areštuotos antstolių, taigi iš esmės jis neturėjo finansinių galimybių medžiagas, skirtas remonto darbams, technikai įsigyti iš savo lėšų. Pateikti duomenys apie jo deklaruotas gaunamas pajamas ir išlaidas, rodo, kad ieškovas patyrė nemažai išlaidų ir jo pragyvenimui kas mėnesį lieka apie tūkstantį eurų, tai rodo, kad ieškovo finansinė padėtis nebuvo tokia gera, kad jis savo lėšomis galėtų įgyti visas nurodytas medžiagas. Pats ieškovas patvirtino, kad jo mama į P. banko kortelę pervesdavo jam pinigų, kuriuos jis naudodavo pragyvenimui. Pažymėjo, kad visi reikalavimai kilo po santykių nutraukimo, pradėtas ieškovo iniciatyva ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu, tai rodo, kad atliktų darbų vertinimas pasikeitė būtent po asmeninių santykių nutrūkimo.
Liudytojas LUD1 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra jo buvusio bendradarbio sūnus. Nurodė, kad ieškovas prašė sumontuoti jo uošvienei radiatorius, dėl darbų atlikimo su ieškovu susitarė žodžiu, ir už šiuos darbus ieškovas jam sumokėjo grynaisiais.
Liudytojas R. P. (atsakovės sutuoktinis) teismo posėdžio metu paaiškino, kad visus remonto darbus atliko jis (R. P.) pats. Detalizavo darbų atlikimą, įrankių nuomą ir kt.
Liudytoja A. P. (atsakovės dukra) teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas IES1 yra jos buvęs draugas – buvęs sužadėtinis. Nurodė, kad su juo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, apie metus laiko jiedu gyveno pas jos tėvus (kartu su tėvais) adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tėvai vyresnio amžiaus, jų bute kilo poreikis pakeisti radiatorius, todėl ji kreipėsi į savo draugą, prašydama surasti žmonių, galinčių atlikti radiatorių montavimo darbus. Tuo tarpu kitus bute atliktus remonto darbus atliko liudytojos tėtis. Nurodė, kad buvęs sužadėtinis remonto metu būdavo namuose, padėdavo liudytojos tėvui atlikti tam tikrus darbus, pavyzdžiui, pakelti skalbyklę ir kt. Liudytojos teigimu apie jokį piniginį atlygį už pagalbą, darbų organizavimą ar atliktus darbus su ieškovu tartasi nebuvo. Liudytojos teigimu ji su ieškovu vedė bendrą ūkį, buvo visi su tėvais šeima, tai nebuvo jokių minčių apie darbų apmokėjimą, nes ieškovas kaip šeimos narys savo darbu prisidėjo prie būsto pagerinimo. Paaiškino, kad ieškovo pateiktos sąskaitos, kurios išrašytos jo vardu ir patvirtinančios buitinės technikos įsigijimą, patvirtina, kad pirkimą atliko ieškovas, nes liudytoja jo prašė, kadangi jis turėjo nuolaidų kortelę, tačiau apmokėta už šias prekes buvo tėvų duotais pinigais. Taip pat pažymėjo, kad buvęs sugyventinis (sužadėtinis) naudojosi jos banko kortele, paėmė paskolų jos vardu, jokių pinigų neturėjo, ji jam duodavo pinigų, nes buvo dirbanti, tai paneigia, bet kokias ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis pirko buitinę techniką iš savo pinigų, nes piniginių lėšų jis neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovas IES1 ir atsakovės dukra A. P. buvo pažįstami nuo 2019 m. pabaigos, jau nuo 2020 metų gyveno kartu pas A. P., bute (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. A. P. savo bute darė remontą, todėl su ieškovu nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d. gyveno pas atsakovę, jos bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena su savo vyru R. P..
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės bute atliktų buto remonto darbų. Ieškovo teigimu, jis su atsakove sudarė žodinę rangos (darbų atlikimo) sutartį, pagal kurią ieškovas atliko remonto darbus atsakovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu šalys susitarė, kad ieškovas atsakovės bute atliks bendrastatybinius darbus ir savo lėšomis įgis bei pajungs buitinę techniką. Vykdant susitarimą, ieškovas 2023 metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių laikotarpyje savo lėšomis įgijo statybines medžiagas, buitinę techniką bei bute atliko sekančius darbus: sanitariniame mazge demontavo plyteles nuo sienų ir grindų - darbų kaina 450 Eur; hole, kambaryje ir virtuvėje demontavo buvusius centrinio šildymo radiatorius bei pajungė naujus, du Ieškovės įgytus už asmenines lėšas, vieną atsakovės turėtą. Dviejų ieškovo nupirktų radiatorių „Korado Klasik-R22“ kaina atitinkamai 165,57 ir 242,55 eurai. Darbų kaina 520 Eur, papildomų medžiagų – 280,00 Eur; demontavo buvusius nuotėkų, šalto, karšto vandens stovus ir štrabavus sienas sienose įrengė naujus stovus – darbų kaina 1 300 Eur, medžiagų kaina 700,00 Eur; išvežė ir perdavė utilizuoti statybinį laužą – kaina 200 Eur; savo lėšomis įgijo ir pajungė skalbyklę - džiovyklę “LG”, už kurią sumokėjo 443,99 Eur bei indaplovę “Electrolux”, už kurią sumokėjo 450,00 Eur; įgijo kabiną dušo masažinę, kurios kaina 499,00 Eur, vonios plyteles, kurių bendra kaina 313,29 Eur, klijus plytelėms, kurių kaina 159,39 Eur ir dangą hidroizoliacinę, kurios kaina 56,38 Eur. Ieškovas dušo kabinos neįrenginėjo, sanitarinio mazgo plytelėmis neklijavo, o tai padarė atsakovės sutuoktinis. Tokiu būdu ieškovas atsakovei atliko darbų, įgijo medžiagų bei buitinę techniką už bendrą 5 780,17 Eur (450 + 165,57 + 242,55 + 520 + 280 + 1 300 + 700 + 200 + 443,99 + 450 + 499 + 313,29 + 159,39 + 56,38) sumą.
Ieškovas į bylą pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą, kurioje nurodyta, kad IES1 laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. vykdė individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašytas sąskaitas, kuriose pirkėju nurodomas V. S.. Minėtos sąskaitos patvirtina masažinės dušo kabinos, skalbyklės - džiovyklės, klijų, plokščių, plytelių įsigijimą. Taip pat teismui pateikta UAB „Kesko Senukai Digital“ išrašyta IES1 vardu sąskaita, patvirtinanti radiatoriaus (jo laikiklių) įsigijimą, sąskaitos už transporto paslaugų teikimą.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovo pagalba organizuojant remonto darbus ir įgyjant reikalingas medžiagas, techniką buvo pagalba šeimos nariams, nes jis su atsakovės dukra gyveno pas atsakovę ir jos sutuoktinį. Atsakovė nurodė, kad abu su vyru yra pensinio amžiaus, todėl vaikai (dukra A. P. ir tuometis jos draugas IES1 ) padėjo tėvams įsigyti techniką, nes geriau moka naudotis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, turi nuolaidų kortelių. Atsakovė paaiškino, kad paprašydavo IES1 nupirkti kokią nors techniką, o jam nupirkus ir pateikus sąskaitą jam sumokėdavo grynais pinigais. Pažymėjo, kad ilgus metus dirbę kartu su vyru ir gaudami senatvės pensiją taupė ir turi grynųjų pinigų, didžioji dalis remonto išlaidų buvo padengta grynaisiais pinigais. Atsakovė taip pat į bylą pateikė įrodymų, patvirtinančių medžiagų, technikos pirkimą. Šalys nesutaria kokiu būdu minėti pirkimo kvitai atsirado pas atsakovę, ieškovo teigimu ji juos pasiėmė iš jo dokumentų, likusių minėtame bute, kai jis išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės, atsakovė teigia, kad sąskaitas rinko tiek pati įsigydama prekes tiek paimdama iš IES1 , kai šis ką nors nupirkdavo ir ji jam sumokėdavo.
Iš šalių nurodomų aplinkybių, matyti, kad abi šalys pripažįsta, jog šalis siejo šeimyniniai santykiai, apie metus laiko ieškovas su drauge A. P. gyveno atsakovei priklausančiame bute kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu (A. P. tėvais). Abi šalys pripažįsta, kad nurodytu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėnesio bute (duomenys neskelbtini), buvo atliekami remonto darbai. Abi šalys taip pat patvirtina, kad ieškovas padėjo surasti reikiamus darbuotojus kai kuriems remonto darbams, pavyzdžiui, radiatorių pakeitimui, (tą patvirtina ir liudytojų parodymai), taip pat, kad atliko tam tikrus darbus – išnešti vonią, išvežti statybines atliekas, įsigyti reikiamą buitinę techniką. Ginčas byloje kilo dėl minėtų darbų atlikimo vertinimo – ieškovo teigimu buvo sudaryta žodinė rangos sutartis – jis kaip individualią veiklą vykdantis asmuo buvo pasamdytas atlikti rangos – buto remonto darbus, o atsakovei kilo pareiga už tai atsiskaityti. Atsakovės vertinimu, ieškovas konkrečių statybinių, remonto darbų neatliko, o technikos nupirkimas savo vardu, pagalba organizuojant darbus buvo jo prisidėjimas prie bendro gerbūvio kūrimo, nes jis gyveno kartu ir buvo šeimos narys, dėl to jokių išlaidų už kurias jam nebūtų buvę atlyginta, nėra.
Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, bei nurodyti ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-264-916/2021, 39 punktas).
Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 16 punktą; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015). Taigi teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.
Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga.
Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė rašytinės sutarties, ieškovo teigimu, buvo tik žodiniai susitarimai. Atsakovės vertinimu, tai buvo epizodinė ieškovo, gyvenančio kartu pagalba, nes konkrečių remonto darbų jis neatliko. Tokioje situacijoje kiekviena iš šalių patikimomis priemonėmis turi įrodyti, koks buvo žodinio sandorio turinys, o rašytinės sutarties nesudarymo neigiamos pasekmės ginče, nesant galimybių patikimai įrodyti žodinės sutarties turinio, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali kilti tiek vienai tiek kitai šaliai.
Šiuo aspektu paminėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 32 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 51 punktas).
Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 34 punktas).
Tam, kad susiklostytų rangos santykiai (CK 6.644 straipsnis), būtina šalių valia sudaryti būtent atlygintinį sandorį, suderinti darbų kainą (ar jos nustatymo tvarką) ir siekti komercinio rezultato. Kad tarp šalių atsirastų rangos ar paslaugų teisiniai santykiai, neužtenka vien to, kad asmuo turi individualios veiklos pažymėjimą. Rangos sutarčiai būtini šie elementai: Šalių valia sukurti komercinius santykius, suderinta kaina ir sąmata, individualios veiklos dokumentai. Ieškovo argumentas, kad darbai buvo atlikti vykdant individualią veiklą, yra teisiškai nepagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorio šalims būtinai turi egzistuoti suderinta valia sukurti būtent komercinius teisinius santykius. Vien faktas, kad asmuo verčiasi tam tikra veikla, nereiškia, jog kiekvienas jo veiksmas ar pagalba artimiesiems yra tos veiklos dalis.
Iš teismui pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų, matyti, kad tarp šalių nebuvo net tartasi (derėtasi) dėl rangos sutarties sąlygų: nebuvo aptarta darbų kaina, apmokėjimo tvarka, terminai ar darbų priėmimo - perdavimo procedūra. Ieškovo teigimu jis prisiėmė pareigą atlikti visus remonto darbus, surasti reikiamus asmenis kai kurių darbų atlikimui, nupirkti reikiamą įrangą, o atsakovė pažadėjo už viską sumokėti. Tačiau ieškovas nenurodė ir nedetalizavo koks buvo susitarimas – darbų apimtis, darbų kainos aptartos nebuvo, nenustatytas valandinis įkainis nei bendra sąmata prieš darbų atlikimą. Taip pat ieškovas nenurodė ir nepaaiškino koks buvo susitarimas dėl atsiskaitymo – ar atsakovė pažadėjo sumokėti po visų darbų atlikimo, ar mokėti periodiškai pagal pateiktas sąskaitas, faktiškai atliktus darbus, ar apskritai, buvo nustatytas koks nors atsiskaitymo terminas. Teismo vertinimu minėti darbai buvo atliekami kaip įprasta šeimyninė pagalba, kuriai netaikomos civilinio kodekso nuostatos dėl rangos/paslaugų atlygintinumo. Jei ieškovas veikė kaip verslininkas, jis privalėjo prieš darbus arba jų metu išrašyti išankstines sąskaitas, užsakymo lapus ar pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktus. Šių dokumentų nebuvimas patvirtina atsakovės poziciją, kad tai buvo šeimos narių savitarpio pagalba. Šalių elgesys - sąmatų nebuvimas, atsiskaitymų nereikalavimas darbų atlikimo metu, rodo, kad šalys niekada nesiekė sukurti rangos teisinių santykių.
Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmenys, gyvenantys kartu ar susiję artimais emociniais bei šeimyniniais ryšiais, bendrai tvarko ūkį ir padeda vieni kitiems neatlygintinai. Darbai (remonto organizavimas, darbininkų paieška) ir pagalba buityje yra laikomi įprastu indėliu į bendrą gyvenimą ir santykius. Vien tai, kad asmuo turi profesinių įgūdžių ar vykdo tokio pobūdžio individualią veiklą, nepanaikina prezumpcijos, kad savo draugės tėvams ieškovas padėjo vedamas asmeninių, o ne komercinių paskatų.
Ieškovas pateikia UAB „Nostro“ pateiktas sąskaitas 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 28 d., 2023 m. rugpjūčio 19 d. pirkėjui „Visi griovimo darbai“, kurios patvirtina, kad buvo suteiktos transporto paslaugos. Ieškovas teigia, kad jis samdė transportą išvežti iš atsakovės buto statybines atliekas.
Vertindamas ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras, susijusias su transporto paslaugomis bei statybinių atliekų išvežimu, teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja sąsajumo principas (CPK 180 straipsnis). Tai reiškia, kad šalies pateikti įrodymai turi patvirtinti arba paneigti būtent tas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti dokumentai įrodo tik patį faktą, kad ieškovas, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, iš trečiųjų asmenų užsakė ir apmokėjo transporto bei atliekų išvežimo paslaugas. Tačiau nei iš pateiktų sąskaitų - faktūrų, nei iš kitų bylos duomenų neįmanoma identifikuoti, kad šios paslaugos buvo suteiktos būtent atsakovės objekte (bute). Sąskaitose nėra nurodytas nei tikslus atsakovės nekilnojamojo turto adresas, nei kiti duomenys, susiejantys šias paslaugas su ginčo objektu. Kadangi ieškovas verčiasi individualia statybų/remonto veikla ir nuolat vykdo darbus įvairiuose objektuose, teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai atspindi įprastą ieškovo komercinę ūkinę veiklą, o ne atsakovės naudai patirtas išlaidas. Nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog statybinės atliekos buvo vežamos būtent iš atsakovės buto, vien formalus sąskaitų pateikimas negali būti pagrindas konstatuoti atsakovės prievolę sumokėti už šias paslaugas.
Ieškovas taip pat pateikė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ išrašytas sąskaitas, kuriose pirkėju nurodomas V. S.. Minėtos sąskaitos patvirtina masažinės dušo kabinos, skalbyklės- džiovyklės, klijų, plokščių, plytelių įsigijimą. Taip pat teismui pateikta UAB „Kesko Senukai Digital“ išrašyta IES1 vardu sąskaitą, patvirtinanti radiatoriaus (jo laikiklių) įsigijimą. Ieškovas teigia, kad būtent jis pirko nurodytą techniką, o atsakovė už tai neatsiskaitė. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas įsigijo šias prekes atsakovės paprašytas, nes turi nuolaidų korteles, todėl galėjo kaip individualią veiklą vykdantis asmuo jas įsigyti pigiau, todėl sąskaitos išrašytos jo vardu, tačiau akcentavo, kad parvežus įrangą ir ieškovui parodžius įsigijimą patvirtinančias sąskaitas ji sumokėtas sumas ieškovui atiduodavo grynaisiais. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad jeigu ieškovas teikė paslaugas pagal rangos sutartį, pirko įrangą, lieka neaišku dėl kokių priežasčių delsė reikalauti atsiskaitymo, o reikalavimą pareiškė tik po to, kai nutrūko asmeniniai santykiai su atsakovės dukra.
Vertindamas ieškovo argumentus ir pateiktas sąskaitas-faktūras dėl buitinės technikos įgijimo, teismas konstatuoja, kad vien šių dokumentų išrašymas ieškovo vardu savaime neįrodo šalių rangos ar kitų komercinių santykių, taip pat nepagrindžia atsakovės skolos fakto. Byloje nustatyta, kad daiktų pirkimo metu ieškovą ir atsakovės dukrą siejo artimi asmeniniai santykiai, ieškovas gyveno kartu su atsakove kaip šeimos narys ir bendrai tvarkė ūkį. Esant tokioms faktams, pagrįstai įsitikinama (CPK 185 straipsnis), kad buitinė technika ieškovo vardu buvo „įsigyjama“ pasinaudojant jo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, turimomis nuolaidomis bei komercinėmis privilegijomis, veikiant atsakovės interesais ir jos naudai, o ne vykdant savarankišką verslo užsakymą.
Be to vertindamas šalių elgesį ir faktines aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį į ieškovo reikalavimų pareiškimo laiką ir jo procesinį elgesį. Byloje nustatyta, kad ieškovas finansines pretenzijas atsakovei pareiškė tik po to, kai nutrūko jo asmeniniai santykiai su atsakovės dukra. Šalys nurodė, kad darbai buvo atliekami 2023 m. vasarą, santykiai tarp A. P. ir ieškovo nutrūko 2024 m. pavasarį, reikalavimas atsakovei pareikštas 2024 m. spalio mėnesį. Iki šio momento ieškovas ilgą laiką jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo už buitinę techniką ar remonto darbus nereiškė. Teismo posėdžio metu ieškovas teisiškai ir logiškai nepaaiškinti tokio savo delsimo priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų buvęs pasiektas susitarimas dėl atidėto mokėjimo termino, kredito suteikimo ar kad būtų egzistavusios objektyvios kliūtys, trukdžiusios ieškovui reikalauti pinigų prekių pristatymo ar darbų atlikimo metu. Verslo praktikoje ir pagal įprastus rangos/paslaugų santykius (CK 6.655 straipsnis, 6.720 straipsnis) užsakovo pareiga sumokėti kyla iš karto po paslaugos suteikimo ar daikto perdavimo, jei sutartis nenumato kitaip. Tai, kad atsakovė prekių pristatymo metu nereikalavo sąskaitų, o ieškovas jų neišrašė ir nereikalavo apmokėjimo, patvirtina atsakovės poziciją – šalys elgėsi kaip šeimos nariai, tarp kurių visi atsiskaitymai vyko iš karto grynųjų pinigų pavidalu pasitikėjimo pagrindu, neįforminant to rašytiniais dokumentais. Teismas pažymi, kad šeimos narių ir artimųjų tarpusavio santykiams yra būdingas fiduciarinis (pasižymintis ypatingu pasitikėjimu) pobūdis, todėl kasdieniai atsiskaitymai grynaisiais pinigais už buities pirkinius ar pagalbą įprastai nėra įforminami rašytiniais kvitais ar pinigų priėmimo orderiais. Atsakovės paaiškinimai, jog pinigai ieškovui už techniką buvo perduoti grynųjų pinigų pavidalu iš karto po daiktų pristatymo, yra logiški, nuoseklūs ir atitinkantys gyvenimiškąją praktiką bei analogiško pobūdžio šeimos santykių modelį. Kadangi ieškovas nepagrindė, jog tarp šalių buvo pasiektas aiškus susitarimas dėl technikos pirkimo iš jo asmeninių lėšų kaip iš komercinio subjekto, o reikalavimas apmokėti prekių įgijimo išlaidas buvo pateiktas tik po asmeninių santykių nutrūkimo, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis). Vien formalus pirkimo dokumento turėjimas nepaneigia atsakovės pozicijos dėl įvykusio faktinio atsiskaitymo šeimyninio pasitikėjimo pagrindu.
Teismas konstatuoja, kad toks ilgalaikis ieškovo tylėjimas ir reikalavimų iškėlimas tik po asmeninių ryšių pabaigos rodo, jog darbų atlikimo ir technikos pirkimo metu ieškovas neturėjo siekio sukurti atlygintinių komercinių santykių.
Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese galiojanti taisyklė „įrodyti privalo tas, kas teigia“ reiškia, kad ieškovas turėjo pateikti patikimus, susijusius ir pakankamus įrodymus, patvirtinančius rangos ar paslaugų sutartinių santykių atsiradimą, suderintą darbų bei prekių kainą ir patį skolos faktą.
Vien formalus individualios veiklos vykdymo faktas, bendro pobūdžio sąskaitos-faktūros už transporto paslaugas, kuriose neidentifikuotas atsakovės objektas, ar pirkimo dokumentai ieškovo vardu, esant artimiems šeimyniniams šalių ryšiams, nepaneigia atsakovės pozicijos. Priešingai – byloje nustatytų aplinkybių visuma bei paties ieškovo elgesys, kai finansiniai reikalavimai buvo iškelti tik po asmeninių santykių su atsakovės dukra nutrūkimo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalių santykiai buvo grįsti asmenine savitarpio pagalba ir pasitikėjimu, o visi einamieji atsiskaitymai vyko grynųjų pinigų pavidalu.
Kadangi ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, o jo pateikti įrodymai nepatvirtina komercinių prievolių atsiradimo tarp šalių, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 800,00 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo IES1 atsakovės ATS1 naudai 2 800,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.