Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio SUA2 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundą dėl antstolio SUA2 veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis SUA2, SUA1.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė skundą dėl antstolio SUA2 veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio SUA2 2026 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-26-172-15117, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti VMI 2026 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-25958, ir priimti naują sprendimą – priimti vykdyti VMI 2026 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-25958.Nurodė, kad 2026 m. vasario 13 d. sprendime Nr. (23.31-08) 483-25958 nurodyta 80,00 Eur administracinė bauda yra atsiradusi ne iki teismo nutarties iškelti skolininkui fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2023 m. liepos 21 d., o po skolininko fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos nuo 2026 m. sausio 24 d. datos, t. y. ši skolininko bauda yra einamoji jo prievolė, kuri nėra trauktina į pareiškėjos kreditinį reikalavimą skolininko bankroto byloje ir ji nepatenka į reikalavimų, kurių tenkinimo klausimai sprendžiami FABĮ nustatyta tvarka, apimtį. Antstolio išvada, kad skolininko minėtos baudos išieškojimą vykdo bankroto administratorius, nepagrįsta. Antstolio atlikti veiksmai lemia tai, kad pareiškėja ne dėl savo kaltės, o dėl neteisėtų antstolio veiksmų praleis ANK 672 straipsnio 4 dalyje nurodytą šešių mėnesių terminą pateikti vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti ir pareiškėjai bus apribota galimybė ateityje, t. y. užbaigus skolininko bankroto procesą, išieškoti 80,00 Eur administracinę baudą iš skolininko turto. Antstolis turėjo atlikti šiuos vykdymo veiksmus: priimti vykdyti pareiškėjos 2026 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-25958 ir jį užbaigti vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi ir vykdomąjį dokumentą, t. y. pareiškėjos 2026 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-25958, persiųsti skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams.Suinteresuotas asmuo antstolis SUA2 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2026 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S- 26-172-15117 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3292-1054/2023 skolininkui SUA1 iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, priverstinį skolos išieškojimą vykdo bankroto administratorius. Nustatęs, kad skolininkui SUA1 yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, antstolis neturi teisės atlikti priverstinius vykdymo veiksmus bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu, tai yra sietina ir su naujų vykdomųjų bylų užvedimu. Priešingai, antstolis, pradėjęs naujas vykdomąsias bylas bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu, susidurs su imperatyviomis įstatymo nuostatomis, kurios draudžia vykdyti išieškojimus iš bankrutuojančio fizinio asmens ir įpareigoja antstolį sustabdyti vykdymo veiksmus iškėlus skolininkui fizinio asmens bankroto bylą. Tai reiškia, kad antstoliui nėra suteikta diskrecijos teisė atlikti ar neatlikti priverstinius vykdymo veiksmus bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino – panaikino antstolio SUA2 2026 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-26-172-15117 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigojo antstolį SUA2 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagrindiniai nutarties motyvai:Po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiradęs kreditorės reikalavimas nepateko į reikalavimų, kurių klausimai sprendžiami FABĮ nustatyta tvarka fizinio asmens bankroto byloje, apimtį. Atmestinas antstolio argumentas, kad pareiškėja turi pareigą teikti kreditinį reikalavimą teismui, kuris nagrinėja SUA1 fizinio asmens bankroto bylą, o ne reikalauti, kad antstolis už kreditorių įgyvendintų kreditoriaus teises ir pareigas.Aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstoliui metu skolininkui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas atitiko CPK 651 straipsnio reikalavimus, taigi, jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nebuvo.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentaiAtskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis SUA2 prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes bei priėmė nepagrįstą ir šališką nutartį. Nutartis priimta formaliais motyvais ir argumentais.Imperatyvios įstatymo normos draudžia antstoliui atlikti priverstinius vykdymo veiksmus bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu, tai yra sietina ir su naujų vykdomųjų bylų užvedimu. Nepagrįstas teismo teiginys, kad aplinkybė, jog vykdomojo rašto pateikimo antstoliui metu skolininkui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Antstoliui užvedus vykdomąją bylą bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu, privalės būti vykdomas išieškojimas tik šioje byloje dalyvaujančio vienintelio kreditoriaus naudai, tai yra šio kreditoriaus reikalavimai iškeliami aukščiau fizinio asmens bankroto byloje patvirtintame kreditorių ir jų reikalavimų sąraše esančių bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimo. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei šiam ginčui aktualias ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, jos panaikinti apelianto skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo.Apeliantas, atsisakydamas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl tariamų akivaizdžių kliūčių, nesigilino ir neįvertino aplinkybės, kad pateiktu vykdomuoju dokumentu išieškoma einamoji skolininko prievolė, kuri yra atsiradusi po jo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. liepos 21 d.) ir kuri pagal FABĮ teisinį reglamentavimą į kreditorių reikalavimų sąrašą nėra trauktina. Neatsižvelgė ir į tai, kad pateiktu vykdomuoju dokumentu išieškoma suma yra administracinė bauda, kurios įvykdymo tvarką ir terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir kuri pagal ANK 672 straipsnio 4 dalį priverstinai vykdyti gali būti pateikta per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai bauda turėjo būti sumokėta geruoju, kad, praleidus šį terminą, jo atnaujinimo galimybė ANK nėra numatyta.Suinteresuoto asmens išvada, jog yra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi skolininkui 2023 m. liepos 21 d. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir, kad jis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, yra nepagrįsta ir pažeidžianti VMI kaip skolininko kreditorės teises ir teisėtus interesus, užkertanti galimybę ateityje, t. y. pabaigus skolininko bankroto bylą, išieškoti minėtą baudą iš skolininko, kadangi skolininko bankroto bylai pasibaigus bus suėjęs ANK 672 straipsnio 4 dalyje nurodytas 6 mėnesių baudos priverstinio išieškojimo pateikimo terminas.Vien formalus fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo faktas pats savaime negali būti laikomas akivaizdžia kliūtimi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, neįvertinus esminių šios bylos aplinkybių, susijusių su išieškomos skolos pobūdžiu (ar ji atsiradusi iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, ar yra einamoji prievolė), taip pat neįvertinus ir išieškomos skolos pateikimo priverstinai vykdyti termino.Teismask o n s t at u o j a :Atskirasis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvadosDėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentųPirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio SUA2 2026 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-26-172-15117 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įpareigojo antstolį SUA2 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis SUA2 nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodo, kad imperatyvios įstatymo normos draudžia antstoliui atlikti priverstinius vykdymo veiksmus bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstoliui metu skolininkui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir šališką nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pastebi, kad nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos skundą buvo šališkas. Suinteresuoto asmens argumentai šiuo aspektu iš esmės remiasi prielaidomis ir nepasitenkinimu dėl atitinkamų procesinių sprendimų. Tačiau procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) per antstolių informacinę sistemą 2026 m. kovo 2 d. pateikė antstoliui SUA2 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo dėl 80,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko SUA1 ir prie prašymo pridėjo VMI 2026 m. vasario 13 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-25958. Antstolis SUA2 2026 m. kovo 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-172-15117, kuriuo nutarė atsisakyti priimti vykdyti VMI per Antstolių informacinę sistemą 2026 m. kovo 2 d. pateiktą antstoliui SUA2 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo dėl 80,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko SUA1 ir prie prašymo pridėtą VMI 2026 m. vasario 13 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 483-25958.VMI 2026 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-25958 nuspręsta išieškoti į biudžetą iš SUA1 80,00 Eur baudą už administracinį nusižengimą. Iš prie minėto sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos matyti, jog prievolės pagrindas yra bauda, paskirta skolininkui 2025 m. gruodžio 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nutarimo Nr. 0239-ANR_N-366613-2025, baudos apmokėjimo terminas – 2026 m. sausio 23 d. Nustatyta ir tai, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3292-1054/2023 SUA1 iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroteka“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d.Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog imperatyvios įstatymo normos draudžia antstoliui atlikti priverstinius vykdymo veiksmus bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstoliui metu skolininkui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.Pagal CPK nuostatas vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o gali tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi ir teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.CPK 651 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o gali tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Kaip yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, CPK normos neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje – tam procese numatytos apeliacija ir kasacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-798/2018).Nagrinėjamu atveju antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, be kita ko, teigdamas, jog vykdymo veiksmai pagal pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininko atžvilgiu nėra galimi, kadangi jam yra iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas). Minėta, jog antstoliui pagal kompetenciją nesuteikta teisė spręsti apie pateikiamo vykdyti dokumento priėmimo tvarkos teisėtumą ar institucijų, kurios turi teisę priimti sprendimus – vykdomuosius dokumentus, veiksmų atitiktį įstatymų nuostatoms. CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos akivaizdžios kliūtys negali būti siejamos su tuo, kad antstolis turi pareigą tikrinti, ar pateiktas vykdomasis dokumentas atitinka materialinės teisės normas, spręsti dėl kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš skolininko ir kokia apimtimi. Atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys ir į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančiose normose fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas skolininkui yra numatomas kaip pagrindas antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Tačiau įstatyme nėra numatyta, jog fizinio asmens bankroto byla laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1293-619/2020). FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau net ir tuo atveju, jeigu vykdomasis dokumentas būtų buvęs priimtas vykdyti, jo priėmimas vykdyti savaime negalėtų būti laikomas priverstinio išieškojimo veiksmu. Bankrutuojančio fizinio asmens statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja asmens civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstoliui metu fiziniam asmeniui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pati savaime nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolis nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nebuvo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentųTiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.Dėl bylos procesinės baigtiesEsant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).