Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui E. L. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. vasario 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo įsakymu nuspręsta išieškoti iš skolininko E. L. U. 262,74 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (262,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 9 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 211,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kreditoriaus R. U. naudai.

Skolininkas E. L. U., nesutikdamas su 2026 m. vasario 9 d. teismo įsakymu, pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, kuriuos teismas priėmė ir pasiūlė ieškovui pateikti ieškinį bei primokėti žyminį mokestį. Ieškovas R. U. pateikė teismui ieškinį atsakovui E. L. U. dėl skolos priteisimo.

Ieškovas ir atsakovas yra giminės ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šį namą jie paveldėjo pagal įstatymą. Paveldėjus šį namą ieškovas gyvena ir dabartiniu metu gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena jų paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Name esantis suvartojamo šalto vandens ir nuotekų skaitiklis yra ieškovo vardu, todėl sąskaitas iš Kelmės vietinio ūkio filialo UAB “Kelmės mokesta” gauna ieškovas, nors šiame name negyvendamas nesinaudoja vandentiekiu.

2025 m. spalio 31 d., 2025 m. lapkričio 30 d., 2025 m. gruodžio 31 d. sąskaitas už suvartotą šaltą vandenį, šalto vandens nuotekas, abonentinį mokestį apmokėjo ieškovas, tikėdamasis, kad name gyvenantis ir vandenį naudojantis atsakovas jam pinigus sugrąžins. Apie tai jie buvo sutarę ir atrodė, kad jokių problemų dėl užmokėjimo už jo sunaudotą vandenį ir nuotekas nebus. Tačiau už panaudotą vandenį ir nuotekas jam atsakovas nesumoka, teisindamasis, kad yra senjoras, o jo gaunamos pajamos yra labai mažos. Ieškovas suprato, kad atsakovas taip nori pasipelnyti jo sąskaita ir pinigų už jo apmokėtą Kelmės vietiniam ūkiui už jo sunaudotą vandenį bei nuotekas geranoriškai iš jo negaus.

Atsakovas iš viso ieškovui yra skolingas 262,75 Eur. Šios sumos atsakovas nesiruošia jam sugrąžinti, todėl ieškovo įsitikinimu, jis turi pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti už savo sunaudota vandenį, nuotekas, todėl jam atsirado civilinė atsakomybė ( CK 6.245 straipsnis).

Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams – jam, ieškovui ir seseriai, kiekvienas iš jų turi paveldėtą dalį. Esant keliems savininkams jis neturi pareigos mokėti tariamą skolą vienas pats.

Ieškovo ir sesers patalpos yra užrakintos, į jas patekti be savininkų nėra galimybės, todėl jis jomis nesinaudoja.

Tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo sudaryta jokio susitarimo dėl jo apmokėtų sąskaitų kompensavimo. Ieškovo teiginiai apie tariamą susitarimą nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Jis nėra davęs sutikimo, kad ieškovas jo vardu ir jo naudai apmokėtų sąskaitas.

Vandens apskaita ir tiekimas yra susijęs su ieškovo valdoma namo dalimi, todėl jis neturi galimybės kontroliuoti viso sunaudoto vandens kiekio. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent jis vienas sunaudojo nurodytą vandens kiekį ar, kad visa suma yra pagrįstai priskirta tik atsakovui.

Atsakovas pažymi, kad jis yra senjoras ir neįgalus, gyvena vienas, jam reikalinga socialinė pagalba – juo rūpinasi socialine darbuotoja, jo pajamos yra labai ribotos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo ir jo atstovo, atsakovo atstovės, liudytojų paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2015 m. gegužės 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu nustatyta, kad atsakovas, be kita ko, paveldėjo ir 30/100 dalių pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise šiame gyvenamajame name priklauso 3/10 dalys, o trečiajam asmeniui – 4/10 dalys. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės seniūnijos pažyma apie gyvenamajame name gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovas E. L. U. ir trečiasis asmuo D. V., ieškovas R. U. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad byloje esančiame skaitiklio Nr. 3904304 2013 m. spalio 4 d. įrengimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengtas naujas skaitiklis Nr. 3904304, parodymai – 00000 m³, plomba yra. 2013 m. spalio 24 d. tarp buvusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko ir UAB „Kelmės vanduo“ buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 008368. 2026 m. liepos 20 d. UAB „Kelmės vanduo“ informaciniame pranešime nurodyta, kad bendrovei prijungiant objektą prie centralizuotų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų nėra reikalingas bendraturčius sutikimas. Bendraturčiai dėl sutikimo ar nesutikimo sprendžia tarpusavio sutarimu. UAB „Kelmės vanduo“ vandens apskaitos prietaisą adresu, (duomenys neskelbtini), pastatė dar 2013 m. spalio 4 d.. 2026 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Kelmės vanduo“ informaciniame rašte nurodyta, kad UAB „Kelmės vanduo“ darbuotojas šalto vandens skaitiklį pakeitė 2025 m. liepos 28 d. Išmontuotas skaitiklis Nr. Nr. 3904304 – 00014 m³, sumontuotas skaitiklis 706826-00000 m³. Šalto vandens skaitiklį pakeitė UAB „Kelmės vanduo“ Abonentų tarnybos darbuotojas S. S.. Adresu (duomenys neskelbtini), pranešimų apie vandentiekio avariją nebuvo gauta. Adresu (duomenys neskelbtini) dėl nuotekų išvežimo iš lauko tualetų iškvietimų nebuvo. Nuo 2026 m. vasario 1 d. Kelmės rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje suvartojamojo geriamojo vandens ir nuotekų kiekis – 2,33 kub. m., gyventojui per mėnesį.

Iš ieškovo pateiktų UAB „Kelmės vietinio ūkio filialas „Kelmės mokesta“ mokėjimo pranešimo Nr. 88442 matyti, kad ieškovui 2025 m. spalio 31 d. buvo išrašyta sąskaita 2,64 Eur už laikotarpį 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. už sunaudotą vandenį; iš mokėjimo pranešimo Nr. 90171 matyti, kad ieškovui 2025 m. lapkričio 30 d. buvo išrašyta sąskaita 185,41 Eur sumai už laikotarpį 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. - abonentinis mokestis, už suvartotą šaltą vandenį ir šalto vandens nuotekas (skaitiklių rodmenys nuo 0,000 iki 50,000, skirtumas 50); iš mokėjimo pranešimo Nr. 90627 matyti, kad ieškovui 2025 m. gruodžio 31 d. buvo išrašyta sąskaita 74,69 Eur už laikotarpį 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. – abonentinis mokestis ir suvartotą šaltą vandenį ir šalto vandens nuotekas (skaitiklių rodmenys nuo 50,000 iki 70,000, skirtumas 20). Iš viso ieškovas už šalto vandens suvartojimą, šalto vandens nuotekas kartu su abonentiniu mokesčiu sumokėjo 262,74 Eur vandens tiekėjui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo vandens tiekėjui sumokėtus 262,74 Eur, kadangi vandentiekio skaitliukas buvo pakeistas atsakovo dukters prašymu gyvenamajame name, kuriame gyvena tik atsakovas, vandeniu naudojosi tik atsakovas, jis prašė atsakovo atlyginti jam jo vandens tiekėjui sumokėtus pinigus už šalto vandens suvartojimą ir šalto vandens nuotekas, tačiau atsakovas vengia tai daryti. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad: 1) namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams – jam, ieškovui ir seseriai, kiekvienas iš jų turi paveldėtą dalį, todėl esant keliems savininkams, jis neturi pareigos mokėti tariamą skolą vienas pats; 2) tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo sudaryta jokio susitarimo dėl jo apmokėtų sąskaitų kompensavimo; 3) jis nėra davęs sutikimo, kad ieškovas jo vardu ir jo naudai apmokėtų sąskaitas; 4) jis neturi galimybės kontroliuoti viso sunaudoto vandens kiekio, nes jis neprileidžiamas prie vandens skaitiklių; 5) jis yra senjoras ir neįgalus, gyvena vienas, jam reikalinga socialinė pagalba – juo rūpinasi socialine darbuotoja, o jo pajamos yra labai ribotos; 6) užfiksuotas didelis vandens kiekis yra dėl vandentiekio gedimo, todėl už vandens pratekėjimą privalo mokėti visi bendraturčiai, turintys pareigą rūpintis turtu. Taigi, byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovo patirtų išlaidų, jam sumokėjus mokesčius už šalto vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, abonentinį mokestį, vandens tiekėjui, priteisimo iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis (toliau ir - CPK) įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įstatyme įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33, 40 punktai).

Visų pirma, atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia tuo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams – jam, ieškovui ir seseriai (trečiajam asmeniui), kiekvienas iš jų turi paveldėtą dalį, todėl esant keliems savininkams, jis neturi pareigos mokėti tariamą skolą už vandenį vienas pats.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pažymėtina, kad ši teisės norma nesudaro pagrindo visiems bendraturčiams proporcingai paskirstyti bet kokias išlaidas, formaliai susijusias su bendrosios nuosavybės objektu. Sprendžiant dėl konkrečių išlaidų paskirstymo, būtina įvertinti jų pobūdį, paskirtį ir tai, kurio bendraturčio interesais jos buvo patirtos.

Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno tik atsakovas ir tik jis naudojosi vandeniu iš vandentiekio, įrengto (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovo, tiek ir trečiojo asmens paaiškinimai, tiek ir byloje apklaustų liudytojų L. J. bei A. B. parodymai.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvena kitur, o name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena tik atsakovas. Jis į namą atvažiuoja labai retai, o kai pradėjo konfliktuoti su dėde (atsakovu), iš vis nevažiuoja, vandeniu nesinaudoja, nes neturi tokio poreikio. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad savo namo dalyje vandentiekio neturi, naudojasi bendru šuliniu, todėl su vandentiekiu ir atsiskaitymu už vandenį, ji nėra susijusi. Pas ją vanduo nėra įvestas. Vandenį buitinėms reikmėms atveža ir nuperka vaikai – sūnus, dukra, marti. Šias ieškovo ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. J., atsakovui priskirta slaugytoja, kuri nurodė, kad ji teikia slaugos paslaugas atsakovui nuo 2025 m. birželio 19 d., ir per visą jos buvimo laikotarpį ieškovą matė tik du kartus, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo gyvenamajame name faktiškai negyvena, vandeniu, kuomet jis nebuvo užsuktas, savo buitiniams poreikiams – skalbimui, indų plovimui, tualetui, naudojosi atsakovas. Tai, kad vandeniu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), nesinaudojo trečiasis asmuo patvirtino ir trečiojo asmens dukra liudytoja A. B., kuri paaiškino, kad mama gyvena kitoje namo dalyje ir vandentiekio neturi, naudojasi bendru šuliniu, todėl su vandentiekiu ir atsiskaitymu už vandenį, ji nėra susijusi. Pas ją vanduo nėra įvestas. Vandenį buitinėms reikmėms mamai atveža ir nuperka ji pati arba brolis. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, priešingai nurodė, kad jis paveldėto namo dalyje gyvena nuo 2025 m. kovo 19 d. ir per tris dienas, kol veikė vandentiekis, vandenį naudojo prausimuisi, valgio gaminimui, kažkiek tualete. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vandeniu iš vandentiekio, įrengto name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi tik vienas iš trijų bendraturčių, t. y. atsakovas.

Byloje taip pat nustatyta, kad vandentiekis name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo įrengtas jo dukters iniciatyva atsakovo poreikiams, ir kaip teismo nustatyta, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga ginčo laikotarpiu faktiškai naudojosi tik atsakovas. Kiti bendraturčiai vandens nevartojo ir iš apmokėtos paslaugos ekonominės naudos negavo. Todėl išlaidos už atsakovo faktiškai suvartotą vandenį nelaikytinos bendro daikto išlaikymo ar išsaugojimo išlaidomis CK 4.76 straipsnio prasme. Šios išlaidos atsirado ne dėl bendrosios nuosavybės teisės turėjimo, bet dėl išimtinio atsakovo naudojimosi šalto vandens tiekimo bei šalto vandens nuotekų tvarkymo paslauga. Dėl šios priežasties atsakovo argumentas, kad šalto vandens tiekimo bei šalto vandens nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo išlaidos turi būti paskirstytos visiems bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės dalims, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis ir atsakovas, faktiškai gyvenantis name ir naudojantis vandeniu, žodžiu buvo susitarę, kad atsakovas už ieškovo mokamus mokesčius vandens tiekėjui, sugrąžins visas mokėtinas pinigų sumas, tačiau atsakovas atsiliepime bei jo atstovė tvirtino, kad su ieškovu nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl jo apmokėtų sąskaitų kompensavimo. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos neišdėstė, o jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra įrodyta buvus žodiniam ieškovo bei atsakovo susitarimui dėl išlaidų už tiekiamą vandenį bei nuotekas ieškovui atlyginimo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sutinka su atsakovės atstove, ir daro išvadą, kad byloje, išskyrus ieškovo teiginius, nenustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti konkretaus turinio šalių susitarimą dėl vandens tiekimui ir vandens nuotekų tvarkymui atlyginti išlaidų kompensavimo, todėl nėra pagrindo ginčo santykį kvalifikuoti kaip sutartinės prievolės pažeidimą ir šiuo nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutartinę civilinę atsakomybę, taip, kaip prašo ieškovas. Tačiau, kaip minėta jau pirmiau, byloje nustatyta, kad vandentiekis buvo įrengtas atsakovo dukters iniciatyva, atsakovo poreikiams, vandens nuotekų bei vandens tiekimo paslauga naudojosi tik atsakovas, o už ją savo lėšomis sumokėjo ieškovas. Atsakovas tokiu būdu sutaupė išlaidas, kurias būtų turėjęs pats, o ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo. Todėl, net ir nenustačius atskiro šalių susitarimo dėl išlaidų kompensavimo, atsakovas gavo ekonominę naudą – sutaupė išlaidas, kurias būtų turėjęs patirti, atsiskaitydamas už savo faktiškai suvartotą vandenį ir nuotekas. Ieškovo turto sumažėjimas atitinka atsakovo sutaupytas išlaidas, todėl nesant nustatyto pagrindo ieškovui neatlygintinai finansuoti už atsakovo vandens suvartojimą ir šalto vandens nuotekas, atsakovas privalo atlyginti jo sąskaitą įgytą naudą CK 6.242 straipsnio pagrindu (nepagrįstas praturtėjimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026). Šiame kontekste paminėtina kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 19 punktas).

Atsakovas neginčija byloje pateiktų vandens apskaitos prietaiso pradinių ir galutinių rodmenų, tačiau nesutinka su užfiksuotu vandens kiekiu, motyvuodamas tuo, kad vandeniu naudojosi tik tris dienas, nes vėliau dėl vandentiekio avarijos tiekimas buvo nutrauktas. Tačiau tokiems savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių vandentiekio įrenginių geidimo (avarijos) faktą, jo konkrečią datą, gedimo pobūdį, gedimo lokaciją, vandens užsukimo momentą ir tuo metu buvusius vandens apskaitos prietaiso rodmenis, nuotraukų ar kitų įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad po atsakovo nurodomų trijų dienų, kuomet jis naudojosi vandeniu, iš tiesų, kaip teigia atsakovas, nebuvo tiekiamas vanduo ar atsakovas juo nesinaudojo.

Nepaisant to, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie jo teigiamą įvykusį vandentiekio ir/ar jo įrenginių gedimą, bylą nagrinėjant teisme, paaiškėjo aplinkybės, kurios leidžia teismui manyti, jog ginčo laikotarpiu tikėtina buvo įvykęs vandentiekio ir/ar jo įrenginių gedimas. Nors vandens tiekėjas patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pranešimo apie vandentiekio gedimą ar avariją negavo, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepaneigia vidaus vandentiekio gedimo galimybės. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2025 m. vėlyvą rudenį, aplankiusi atsakovą, lyg ir matė, kad rūsyje yra šlapia, lyg ir girdėjo šniokščiantį vandenį, o atsakovas jai pasakęs, kad užsuko vandenį, bet kai jam reikia jis vandenį atsisuka, o kai reikia jį užsuka. Iš byloje esančių mokėjimo pranešimų už ginčo laikotarpį matyti, kad 2025 m. lapkričio 30 d. skaitiklio parodymais buvo sunaudota vandens nuo 0 m³ iki 50 m³, o 2025 m. gruodžio 31 d. – nuo 50 m³ iki 70 m³. Paskutinis vandens apskaitos prietaiso patikrinimas buvo atliktas 2026 m. liepos 17 d. ir nustatytas 70 m³ vandens sunaudojimas. Liudytojas UAB „Kelmės vanduo“ darbuotojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vandens apskaitos prietaiso užfiksuotas 50-70 m³ mėnesio vandens kiekis akivaizdžiai viršija nurodytą vidutinį kiekį vienam gyventojui tenkantį mėnesio suvartojimą, ir tai gali būti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui vandentiekio gedimo, dėl palikto tualeto nuleidimo mygtuko užstrigimo ar pan. Šių aptartų įrodymų visuma leidžia teismui labiau tikėti, kad neįprastai didelę apskaityto vandens dalį greičiausiai galėjo lemti vandentiekio gedimas ar netinkamas santechnikos įrenginių įrengimas, jų naudojimas, o ne įprastas atsakovo vandens vartojimas buitinėms reikmėms.

Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia apskaitos prietaiso užfiksuoto vandens dalis buvo atsakovo suvartota buities poreikiams, o kokia ištekėjo dėl gedimo, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro mažinti ieškovui atlygintiną sumą. Byloje nustatyta, kad vandentiekiu naudojosi tik atsakovas, kaip nurodė ieškovas, atsakovas name pats įsirenginėjo santechnikos įrenginius (atsakovas ir jo atstovė šių aplinkybių neginčijo), o kiti bendraturčiai vandens tiekimo paslauga nesinaudojo ir atsakovo įrengtos santechnikos įrangos nekontroliavo. Atsakovas, pastebėjęs vandentiekio avariją, vandens pratekėjimą pro prakiurusius vamzdžius, turėjo elgtis kaip rūpestingas ir apdairus turto naudotojas – nedelsdamas visiškai nutraukti vandens tiekimą, po gedimo/avarijos nesinaudoti nepatikrinta sistema, apie gedimą informuoti bendraturčius, taip pat ir ieškovą, kuris yra sudaręs sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su vandens tiekėju, ir su kuriuo buvo tariamasi dėl vandentiekio įrengimo, organizuoti gedimo pašalinimą bei neatnaujinti vandens tiekimo iki gedimo priežasties pašalinimo. Kaip minėta jau pirmiau, atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada gedimas atsirado, kada vandens tiekimas buvo užsandarintas, kada ir/ar buvo pašalintas gedimas, kokie tuo metu buvo vandens skaitiklio rodmenys, ir, kad apie gedimą/avariją būtų buvę informuoti bendraturčiai ir/ar vandens tiekėjas. Šiuo metu jau nėra galimybės tiksliai atriboti atsakovo buities poreikiams suvartoto ir dėl gedimo ištekėjusio vandens kiekio (pastaba: konkretus sunaudotas vandens kiekis iki vandentiekio gedimo nebuvo užfiksuotas), tačiau ši aplinkybė negali būti aiškinama vandentiekiu nesinaudojusio ieškovo, be kita ko, ir trečiojo asmens, nenaudai.

Atsakovo argumentas, kad dėl pratekėjusio vandens nuostolių atsakingi ir kiti bendraturčiai, nes jie privalėjo imtis veiksmų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Vien bendrosios nuosavybės teisės turėjimas savaime nesukuria bendraturčiams pareigos nuolat kontroliuoti atsakovo išimtinai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje esančių ir jo paties įrengtų santechnikos įrenginių būklę, juolab, kad vandentiekiu naudojosi tik atsakovas, jis buvo gedimo vietoje, kaip teigia pats, pastebėjo vandens pratekėjimą pro prakiurusius vandentiekio vamzdžius ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užsuktas vandens tiekimas (atsiliepimo papildyme nurodė, kad jo dukra paskambino vandentiekį įrengusiai įmonei ir paprašė atvykti ir pašalinti gedimą). Vadinasi, būtent atsakovas turėjo faktinę galimybę užfiksuoti gedimą, jei toks buvo, nedelsdamas nutraukti vandens tiekimą, informuoti bendraturčius ir/ar vandens tiekėją ir organizuoti gedimo šalinimą. Duomenų, kad apie gedimą/avariją atsakovas būtų informavęs ieškovą ar sudaręs jam galimybę imtis atitinkamų veiksmų, byloje nėra. Teismo vertinimu, negalima konstatuoti bendraturčių pareigos užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos didėjimui, jeigu jie apie gedimą nežinojo, vandens tiekimo sistema nesinaudojo ir jos faktiškai nekontroliavo. Taigi atsakovas neįrodė, kad, jo deklaruojamas bendraturčių neveikimas turėjo tiesioginės įtakos vandens apskaitos prietaisu užfiksuotam vandens kiekiui (CPK 178 straipsnis).

Atsakovo argumentas, kad jis nėra davęs sutikimo, jog ieškovas jo vardu ir jo naudai apmokėtų sąskaitas, taip pat atmetamas, nes jis yra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2013 m. spalio 24 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 008368 buvo sudaryta ieškovo tėvo vardu. Taip pat nustatyta, kad UAB „Kelmės vanduo“ darbuotojas 2025 m. liepos 28 d. pakeitė šalto vandens skaitiklį, išmontuojant skaitiklį Nr. 3904304, skaitiklio parodymai - 00014 m³, ir sumontuojant naują skaitiklį Nr. 706826, skaitiklio parodymai - 00000 m³. Naujas vandens apskaitos prietaisas įrengtas ieškovo vardu, kuriam UAB „Kelmės vietinio ūkio filialo „Kelmės mokesta“, kaip atsakingam asmeniui (abonentui), ir siuntė sąskaitas už vandens sunaudojimą. Taigi šiuo metu vartotojas (abonentas) ginčo objekte pagal sutartį su vandens tiekėju yra ieškovas, todėl būtent jis, atsiskaitydamas su vandens tiekėju, už jo teikiamas paslaugas, vykdė savo sutartinę prievolę ir tam atsakovo sutikimas nebuvo reikalingas. Atsakovo pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas kyla ne dėl jo sutikimo su konkrečiu mokėjimu, o dėl to, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga faktiškai naudojosi tik jis ir ieškovo sąskaita išvengė su šios paslaugos teikimu, susijusių išlaidų. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų prašęs nutraukti vandens tiekimą, nėra, priešingai bylos duomenys patvirtina, kad jis šia paslauga naudojosi ir jos teikiamą naudą priėmė, todėl vien atsakovo nesutikimas su vėlesnių sąskaitų apmokėjimu nepaneigia jo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimais atlyginti jo patirtas išlaidas už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, grindžia taip pat ir tuo, kad jis nebuvo prileidžiamas prie vandens apskaitos prietaiso, tačiau tai savaime nepaneigia pagal neginčijamus skaitiklių rodmenis apskaičiuoto vandens kiekio ir neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti jo vienintelio naudotos vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugos išlaidas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų konkrečiai prašęs jam sudaryti galimybę patikrinti skaitiklio rodmenis, tačiau ieškovas būtų atsisakęs tai padaryti, kaip neįrodė ir tai, kad negalėjimas prieiti prie skaitiklio lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir neturintis reikšmės jo pareigai atlyginti ieškovo apmokėtas išlaidas už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių mokėjimo pranešimų matyti, kad ieškovui vandens tiekėjas 2025 m. spalio 31 d. išrašė sąskaita 2,64 Eur sumai už laikotarpį 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. už sunaudotą vandenį; iš mokėjimo pranešimo Nr. 90171 matyti, kad ieškovui 2025 m. lapkričio 30 d. buvo išrašyta sąskaita 185,41 Eur sumai už laikotarpį 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. - abonentinis mokestis, už suvartotą šaltą vandenį ir šalto vandens nuotekų tvarkymą bei abonentinis mokestis (skaitiklių rodmenys nuo 0,000 iki 50,000, skirtumas 50); iš mokėjimo pranešimo Nr. 90627 matyti, kad ieškovui 2025 m. gruodžio 31 d. buvo išrašyta sąskaita 74,69 Eur už laikotarpį 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. – abonentinis mokestis, už suvartotą šaltą vandenį ir šalto vandens nuotekų tvarkymą (skaitiklių rodmenys nuo 50,000 iki 70,000, skirtumas 20). Iš viso ieškovas vandens tiekėjui sumokėjo 262,74 Eur už mokėjimo pranešimuose apskaičiuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bei abonentinį mokestį. Atsakovas, ginčydamas jam tenkančią pareigą atlyginti šias išlaidas, neginčija, kad ieškovas šią sumą sumokėjo, bei nenurodė šios sumos apskaičiavimo klaidų.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų mokėjimų pranešimų, jose yra paskaičiuotos ir mokėtinos sumos abonentiniam mokesčiui, kuris per mėnesį sudaro 0,88 ct. Nors abonentinis mokestis nepriklauso nuo faktiškai suvartoto vandens kiekio, nagrinėjamu atveju jis paskaičiuotas, kaip vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, teikiamos atsakovo poreikiams ir faktiškai teiktos tik jam, sudedamoji dalis. Nenustačius, kad kiti bendraturčiai faktiškai naudojosi vandentiekio paslauga ar kad vandentiekio įrenginiai buvo skirti tenkinti visų bendraturčių bendrus poreikius, abonentinis mokestis negali būti kvalifikuojamas kaip bendro daikto išlaikymo išlaidos, proporcingai tenkančios visiems bendraturčiams pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą atsakomybės naštos perkėlimą bendraturčiams, nes jiems būtų priskiriama dalis išlaidų, susijusių su atsakovo individualiam naudojimuisi būtinos paslaugos teikimu, o tai prieštarautų CK 4.76 straipsnyje įtvirtintai taisyklei, kad bendraturčiai apmoka tik bendro daikto išlaikymo išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta ir įvertinta pirmiau, atsakovo faktiškai suvartoto šalto vandens ir šalto vandens nuotekų tvarkymo išlaidos, abonentinis mokestis už ginčo laikotarpį priteistinos kaip jo ieškovo sąskaita sutaupytos išlaidos pagal CK 6.242 straipsnį.

Teismas įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl ieškovo patirtų išlaidų dydžio tarp šalių nėra, ieškovo ieškinį tenkina visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisia 262,74 Eur skolą.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra senjoras ir neįgalus, neturi reikšmės jo prievolės atlyginti ieškovo sumokėtas išlaidas egzistavimui ir dydžiui. Šios aplinkybės, galėtų būti vertinamos, sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, tačiau tai nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną sumą.

Dėl procesinių palūkanų

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kiti šalių ir jų atstovų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį iš viso sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, taip patyrė 423,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo patirtos ir byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui šioje byloje pagal 2026 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. ATS-2026-25174 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš 2026 m. rugpjūčio 27 d. pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus patikslintos pažymos Nr. APD-2026-08664 matyti, kad už antrinės valstybės garantuojamos pagalbos teikimą atsakovui valstybė patyrė 391,67 Eur išlaidų. Nors atsakovas šį ginčą pralaimėjo, bylinėjimosi išlaidos (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) valstybei nepriteisiamos, nes atsakovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Šios išlaidos, aktualiu atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Trečiasis asmuo duomenų apie jo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 45,55 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, šios išlaidos, aktualiu atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo R. U. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262,74 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 74 ct) skolą, penkis procentus dydžio metines palūkanas už šiuo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2026 m. vasario 9 d.) iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, ir 446,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.