- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-376-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17896-2025-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Aušra Vingilė, Daina Dyburienė
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (BK 3 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.4Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Dainos Dyburienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos LDT1 atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
KAL1 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu KAL1 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu byla nutraukta dėl to, kad jis siekdamas apgaule gauti kreditą, 2020 m. gruodžio 12 d. „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), klientų aptarnavimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą kreditui, blokuoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigijimui, gauti, prie prašymo pateikdamas Pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m., kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie 2019 m. gautas 34170 Eur pajamas, vykdant individualią veiklą (kitą specializuotą statybos veiklą) pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą su netikrais duomenimis apie pajamas bei po 18 netikrų sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie asmenims suteiktas paslaugas ir gautas pajamas, vykdant individualią veiklą (kitą specializuotą statybos veiklą) pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą su netikrais duomenimis apie pajamas bei po 23 sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys apie 2020 m. asmenims suteiktas paslaugas ir gautas 38301 Eur pajamas, vykdant individualią veiklą (kitą specializuotą statybos veiklą) pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), suklaidino kredito įstaigą ir, „(duomenys neskelbtini)“ atstovei – projektų vadovei LUD8 sudarius ir 2021 m. sausio 4 d. kartu su skolininkais KAL1 ir LUD4 pasirašius kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 79000 Eur kreditą, kurio lėšos 2021 m. sausio 7 d. buvo pervestos į KAL1 banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu KAL1 buvo išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad jis, vykdydamas individualią veiklą ir būdamas atsakingas už finansinės apskaitos tvarkymą, (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė individualios veiklos finansinę apskaitą, o būtent: nuo 2019 m. vasario 6 d. įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, veiklos rūšis – kita specializuota statybos veikla, kodas (duomenys neskelbtini) (pagal EVRK2 red.), individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti, apgaulingai tvarkė asmens finansinę apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 14 straipsnio 2 dalį, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 2 dalį, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2020 m. lapkričio 13 d. teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m., nurodant gautas pajamas 25000 Eur, bei 2020 m. gruodžio 2 d. patikslintą Pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m., nurodant gautas pajamas 34170 Eur, su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, bei laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė žinomai neteisingus duomenis 2019 m. ir 2020 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose apie gautas pajamas (2019 m. – 34 170 Eur, 2020 m. – 38301 Eur) bei surašė po 41 sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą apie neįvykusias finansines operacijas – atliktus statybos ir remonto darbus bei gautas pajamas, darbų nurodytose sąskaitose neatlikus bei pajamų negavus, ir šiuos netikrus dokumentus 2020 m. gruodžio 12 d. pateikė „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pajamoms pagrįsti, o gavus kreditą, netikrus finansinės apskaitos dokumentus – 2019 m. ir 2020 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus bei po 41 sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku sunaikino.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys įrodymai tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, pagrindžia nusikalstamos veikos – kreditinio sukčiavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl KAL1 veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį bei kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti KAL1 BK 40 straipsnio nuostatas bei jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos LDT1 atsakomybei be užstato minimaliam 1 metų terminui. Taip pat Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendyje konstatuota, jog nebuvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai – padariniai ir kaltininko tiesioginė tyčia apgaulingai vesti buhalteriją, todėl laikoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko KAL1 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Prokuroras pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei KAL1 nuteisti: pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 70 MGL bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 105 MGL bauda. Taip pat prašoma pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, bausmes bendrinti apėmimo būdu esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 105 MGL baudą bei pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti 1/3 bei galutinę bausmę skirti 70 MGL – 3 500 Eur baudą.
Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad KAL1 veiksmuose nenustatyta subjektyvioji pusė – tyčia apgaulingai tvarkyti individualią veiklą vykdančio asmens buhalterinę apskaitą. Teigiama, kad pats KAL1 teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis surašydamas netikrus apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas bei jas įtraukdamas į pajamų išlaidų žurnalą, suprato, kad juos klastoja, norėjo tai daryti ir tai darė, kad tuos dokumentus pateikti kredito unijai, patvirtinti neva jo gaunamas pastovias pajamas. Prokuroro nuomone, KAL1 parodymai bei kredito unijai pateikti dokumentai patvirtina jo kryptingą tyčią ir norą taip veikti.
Skunde taip pat pažymima, kad kredito unijai įvertinus, jog pateikti duomenys nepakankami prašomai kredito sumai, KAL1 teikė patikslintą deklaraciją VMI, kredito unijai pateikė papildomus suklastotus apskaitos dokumentus. Taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas paprastai susijęs su kitomis nusikalstamomis veikomis, mokesčių slėpimu, PVM grobstymu, svetimo turto pasisavinimu ir panašiai, veikiant vieninga tyčia ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės kaip tik patvirtina tyčinį apskaitos dokumentų klastojimą ir pateikimą siekiant gauti kreditą.
Prokuroras skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad byloje nenustatyta, jog padaryta didelė turtinė žala kredito davėjui „(duomenys neskelbtini)“, valstybei ar kokiam nors asmeniui, nes kredito unija nurodė, kad jai žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškė. Skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-594/2025, suformuota praktika bei nurodoma, kad šiuo atveju žala reikšminga atsakomybei kilti turėtų būti suteikto kredito vertė – 79 000 Eur.
Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad KAL1 41 netikros sąskaitos faktūros ir 41 netikro pinigų priėmimo kvito surašymas bei įtraukimas į pajamų – išlaidų žurnalą, leidžia nustatyti veiklą jo, kaip asmens vykdančio individualią veiklą, teigiant, kad galimai pirmosios instancijos teismas tokią išvadą grindžia tuo, jog nėra specialisto išvados ar ekspertizės akto, kuriais nustatyti apskaitos tvarkymo pažeidimai. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog į apskaitą nepagrįstai įtrauktos kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, kadangi tokios paslaugos nebuvo suteiktos ir pinigai negauti, todėl teismo išvados prieštarauja tarpusavyje.
Prokuroras taip pat teigia, kad remiantis ir skundžiamame nuosprendyje cituojama teismų praktika, išvada ar ekspertizės aktas nėra būtini išimtinai visais atvejais, juo labiau, kad ir be specialių žinių aišku, jog nesant jokių apskaitos dokumentų, negalima nustatyti nei įmonės veiklos, nei kitų BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių ir tam specialisto išvada ar ekspertizės aktas nereikalingi. Taip pat priešingai, nustačius, kad apskaitoje fiksuotais apskaitos dokumentais ūkiniai įvykiai neįvykę, akivaizdu, kad iš tvarkomos apskaitos negalima nustatyti įmonės veiklos, nes faktiškai jokia veikla nebuvo vykdyta. Juo labiau, kad ir skundžiamame nuosprendyje cituojamose kasacinėse nutartyse nurodoma, jog apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali pasireikšti ir neįvykusių ūkinių sandorių įtraukimu į apskaitą. Skunde pažymima, kad šiuo atveju svarbu ir tai, kad yra surašyta 41 netikra sąskaita bei 41 pinigų priėmimo kvitas, kurie įtraukti į pajamų išlaidų žurnalus 72 471 Eur sumai.
Prokuroras skundu nesutinka ir dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visų pirma nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė svarbia aplinkybe tai, jog po nusikalstamos veikos 2020 m. padarymo, 2022 m. Nyderlanduose KAL1 atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis, už ką jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią baigė vykdyti 2022 m. gruodžio 30 d. Apklausiamas KAL1 pats patvirtino, kad buvo sulaikytas vagystės metu ir buvo suimtas. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose. Taip pat nurodoma, kad KAL1 toliau daro administracinius pažeidimus, nors įregistravęs individualią veiklą, tačiau neteikia privalomų teikti deklaracijų, daro kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Prokuroro nuomone, KAL1 mama LDT1 nėra tinkama laiduotoja. Teigiama, kad teismo posėdžio metu, atsakinėdama į prokuroro klausimus, laiduotoja atsakymais nepatvirtino, kad iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodoma, kad LDT1, gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra senatvės pensininkė, gyvena pas kitą sūnų, nurodo, jos pajamos nėra didelės, kas rodo ribotą galimybę daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Juo labiau, kad pati laiduotoja buvo įtariamoji kitame tyrime, kuris prieš ją nutrauktas. Be to, nors laiduotoja nurodo, kad su sūnumi palaiko labai artimus santykius, tačiau nežinojo, kad sūnus yra atsakovas teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo, kas paneigia KAL1 ir jo motinos nurodomas aplinkybes dėl artimo bendravimo. Taip pat prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad jis padarė neteisingą prielaidą LDT1 supainiojus procesus – ikiteisminį tyrimą, kuriame ji buvo įtariamoji ir civilinį procesą, kurie yra iš esmės dėl to paties. Prokuroras nurodo, kad paties KAL1 atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad LDT1 buvo įtariamąja ikiteisminiame tyrime, susijusiame ne su KAL1, o su kitu sūnumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas atmetamas.
BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju neginčijama atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 kaltė, padarius BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jo kvalifikavimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimis, kuriomis nuspręsta KAL1 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismas KAL1 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino, konstatavęs, jog nebuvo nustatyti visi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. aptariamoje teisės normoje numatyti padariniai ir kaltininko tiesioginė tyčia apgaulingai vesti buhalteriją. Prokuroras iš esmės nesutinka su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi ir prašo ją panaikinti.
Kaltinime KAL1 inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu metu BK 222 straipsnio 1 dalyje atsakomybė buvo nustatyta tam, kas apgaulingai tvarkė įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl tai, ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-128-654/2026).
Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, bylos duomenys (tiek paties KAL1 parodymai, tiek baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys) patvirtina, kad KAL1 išsiėmė individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58, 129), pateikė VMI Pajamų mokesčio deklaracijas (pirminę ir patikslintą) už 2019 m. su tikrovės neatitinkančiais duomenimis (1 t., b. l. 59–60, 130–131, 193, 194), surašė 41 sąskaitą faktūrą ir 41 pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 18–57, 70–106, 141–182) apie neįvykusias finansines operacijas – atliktus statybos ir remonto darbus bei gautas pajamas, darbų nurodytose sąskaitose neatlikęs bei pajamų negavęs, siekdamas apgaule gauti kreditą būstui iš „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 68–69, 118–126, 127–128).
Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog KAL1, nurodydamas netikrus duomenis buhalterinės apskaitos dokumentuose, sąmoningai siekė pažeisti buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pats KAL1 pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis surašydamas netikrus apskaitos dokumentus suprato, jog juos klastoja, norėjo tai daryti ir tai darė (3 t., b. l. 95). Tačiau pats KAL1 taip pat nurodė, kad šiuos veiksmus atliko būtent dėl paskolos gavimo, kad ir individualios veiklos pažymėjimą išsiėmė tik dėl paskolos ir nepagalvojo, kad taip daromas nusikaltimas (3 t., b. l. 95). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šiuos KAL1 parodymus patvirtina tai, kad jis neturi kvalifikacijos atlikti statybos darbus pagal išsiimtą individualios veiklos pažymą, kad jokios veiklos pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) realiai niekada nevykdė, kad Pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neteikė (2 t., b. l. 3), netikrų dokumentų nesaugojo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad KAL1 tyčia buvo nukreipta apgauti kredito įstaigą su tikslu gauti paskolą, o ne apgaulingai vesti buhalteriją. Juo labiau, kad ir pats prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog KAL1 surašė netikrus apskaitos dokumentus tikslu juos pateikti kredito įstaigai.
Priešingai nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, ta aplinkybė, kad KAL1 pateikė patikslintą deklaraciją VMI, kredito įstaigai pateikė papildomus suklastotus dokumentus, niekaip nepaneigia išvados, jog šiuo atveju nenustatyta KAL1 tyčia apgaulingai vesti buhalteriją. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme KAL1 nurodė, kad tai darė, jog nekiltų kliūčių ir būtų daugiau šansų gauti paskolą (3 t., b. l. 95). Be to, ir pats prokuroras skunde nurodo, jog KAL1 teikė patikslintą deklaraciją ir papildomus suklastotus dokumentus kredito įstaigai, kadangi kredito įstaiga įvertino, jog pateikti pirminiai duomenys buvo nepakankamai prašomai kredito sumai.
Pažymėtina, kad sprendžiant BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą, neturi būti apsiribojama vien formaliu buhalteriniu vertinimu. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės tam tikro laikotarpio pajamas bei išlaidas, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikros asmens ar įmonės finansinės padėties ar turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020).
Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KAL1 surašė žinomai neteisingus duomenis 2019 m. ir 2020 m. gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose apie gautas pajamas bei pateikė VMI Pajamų mokesčio deklaracijas su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, kas yra neteisėti veiksmai. Tačiau byloje nustatyta tiek konkreti KAL1 deklaruotų gautų pajamų suma, tiek valstybei sumokėti mokesčiai bei tai, kad realiai KAL1 nagrinėjamu laikotarpiu jokios veiklos pagal individualios veiklos pažymą nevykdė, taigi, ir negavo pajamų, ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad nors ir nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog specialisto išvada ar ekspertizės aktas nėra išimtinai būtini visais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, juos susiejo į vientisą loginę grandinę ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog konstatuoti, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti KAL1 vykdytos individualios veiklos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, kad byloje nėra nei specialisto išvados, nei ekspertizės akto, kuris šią išvadą paneigtų, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog KAL1 nepadarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, grindė ir ta aplinkybė, jog byloje nenustatyta, kad dėl KAL1 neteisėtų veiksmų valstybė, koks nors fizinis ar juridinis asmuo patyrė didelę žalą. Kaip minėta, KAL1 kaltinime inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje redakcijoje dėl dispozicijoje įvardintų veiksmų buvo numatytas tik vienas šios nusikalstamos veikos padarinys (objektyvioji pusė) – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu didelės turtinės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui padarymas buvo įtvirtintas BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nors skundžiamame nuosprendyje ir nepasisakyta, kodėl nagrinėjamu atveju buvo vertinama ne inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija (BK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau įvertinus tai, kad ir apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję būtent su didelės žalos padarymu, apeliacinės instancijos teismas ir šioje dalyje įvertina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą.
Prokuroras skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, remiantis kasacinio teismo praktika, žala reikšminga atsakomybei kilti turėtų būti suteikto kredito vertė – 79 000 Eur. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra jokio teisėto pagrindo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad KAL1 nors ir buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą, tačiau realiai jokios veiklos nevykdė, todėl iš jos ir negavo pajamų (2 t., b. l. 146–155). Tuo tarpu, pateikdamas VMI pirminę ir patikslintą Pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 metus, jis sumokėjo valstybei mokesčius – 2 695,87 Eur (1 t., b. l. 192–194). Taigi, akivaizdu, jog neteisėtais KAL1 veiksmais didelė turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvadą, jog didelė turtinė žala nebuvo padaryta ir juridiniams asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėtos įmonės 2025 m. rugpjūčio 20 d. rašto matyti, kad KAL1 vykdo kredito sutarties įpareigojimus, įmonė civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 38). Aptartų duomenų visuma, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš esmės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju didelė turtinė žala nebuvo padaryta nei valstybei, nei fiziniam ar juridiniam asmeniui, kadangi ji pagrįsta objektyviais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais duomenimis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalis KAL1 atžvilgiu dėl BK 222 straipsnio 1 dalies nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu KAL1 atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, teigdamas, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes apie KAL1 teistumą užsienio valstybėje bei administracinius nusižengimus. Taip pat nurodo, kad ir KAL1 motina nėra tinkama laiduotoja, nes ji nepatvirtino, kad iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kad ji yra senatvės pensininkė, gyvena pas kitą sūnų, jos pajamos nėra didelės bei kad pati laiduotoja buvo įtariamoji kitame tyrime, kuris prieš ją nutrauktas ir kad laiduotoja nežinojo, kad sūnus yra atsakovas teisme nagrinėtoje civilinėje byloje.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Siekiant taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta aukščiau išvardintų sąlygų visuma, priešingu atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Pažymėtina, kad teismui paliekama diskrecija motyvuotai nuspręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad sisteminė baudžiamojo įstatymo nuostatų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios. Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-121-719/2025).
KAL1 pirmosios instancijos teismui teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta, buvo gavęs pajamų iš pokerio ir šias pajamas užpildė kita forma tikslu gauti paskolą, kadangi šeimai reikėjo didesnio būsto, individualios veiklos pažymėjimą išsiėmė dėl paskolos, sąskaitose nurodytų asmenų vardai, pavardės, adresai buvo išgalvoti, deklaravo pajamas už 2019 metus, negalvojo, kad daro didelį nusikaltimą bei žalą, gailisi, dabar viską daro legaliai, nedaro jokių nusikalstamų veikų (3 t., b. l. 95–96). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, KAL1 dėl savo kaltės pozicijos nenurodė, pirmosios apklausos metu nurodė, kad parodymus duos atvykęs su advokatu, antrosios apklausos metu duoti parodymus, atsakyti į klausimus atsisakė, nurodė, kad susisieks su tyrėja, pasikonsultavęs su advokatu (3 t., b. l. 10, 43). Šioje dalyje pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-161-693/2019, 2K-239-648/2020, 2K-250-976/2020, 2K-195-628/2023, 2K-207-628/2023). Išdėstytų parodymų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad KAL1 teisminio nagrinėjimo metu patvirtino padarytos nusikalstamos veikos faktą, besąlygiškai pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes – deklaravo individualios veiklos pajamas pagal tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas apgauti kredito įstaigą, tikslu gauti paskolą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti KAL1 prisipažinimu ir gailėjimusi, kurie, nors išreikšti vėlesnėje proceso stadijoje, parodo savikritišką nuteistojo požiūrį į padarytus neteisėtus veiksmus. Be to, pripažinęs kaltę, KAL1 palengvino teismo užduotį procese, pagrindžiant nusikalstamos veikos padarymą. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga – KAL1 visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog KAL1 neteisėtais veiksmais būtų padaręs turtinę ir (ar) neturtinę žalą, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga šiuo atveju nevertintina.
Sprendžiant, ar kaltininkas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, o būtent, ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-121-719/2025). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta, sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, jog būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nenusikals.
KAL1 yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, vykdo individualią veiklą, kaip minėta, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo poelgį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino KAL1 praeities teisumus bei baustumus, tačiau susipažinus su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl laidavimo instituto taikymo, akivaizdu, kad pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai įvertintos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas patvirtina, kad KAL1 2002 m. balandžio 19 d. teismo procesiniu sprendimu buvo teistas už vagystę, 2004 m. kovo 26 d. teismo procesiniu sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas už vagystę, 2007 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu buvo teistas už vagystę. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teistumas pagal Lietuvos Respublikoje priimtus procesinius sprendimus KAL1 atžvilgiu yra išnykęs, dėl ko laikoma, kad KAL1 yra neteistas (2 t., b. l. 169–175). Taip pat minėto registro išrašas patvirtina, kad KAL1 atžvilgiu 2022 m. spalio 12 d. Nyderlanduose buvo priimtas procesinis sprendimas dėl jo įvykdyto teisės pažeidimo (2 t., b. l. 177–178), kas akcentuojama ir prokuroro apeliaciniame skunde. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog minėtas užsienio valstybės procesinis sprendimas buvo pripažintas ir vykdytas Lietuvos Respublikoje, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo atveju KAL1 laikyti neteistu yra pagrįstas. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad KAL1 3 metų laikotarpyje 2 kartus baustas už 2023 m. vasario 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei 2 kartus baustas už 2021 m. ir 2024 m. Metinių pajamų deklaracijų kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, nepateikimą, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 164–167). Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prieš 10 ir 20 metų priimti nuosprendžiai bei administracinės nuobaudos už 2021 m. ir 2024 m. Metinių pajamų deklaracijų kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, nepateikimas, be kita ko, ir užsienio valstybėje KAL1 atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo teisėto sprendimo taikyti laidavimo institutą. Juo labiau, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, KAL1 nusikaltimą įvykdė norėdamas pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas, paimta paskola buvo skirta didesnio būsto šeimai įsigijimui, paskolą jis moka, valstybei žalos nepadarė. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad KAL1 padaryta nusikalstama veika buvo nulemta lengvabūdiško požiūrio į atliktų veiksmų pavojingumą. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama prokuroro skunde, šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.
Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta laiduotojas yra netinkamas. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Remiantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019, 2K-207-628/2023).
Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas LDT1 ir KAL1 pasirašytas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad LDT1 sutinka laiduoti bei laiduoja už KAL1 ir prašo perduoti jį kaip kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą. Taip pat nurodoma, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio sąlygos, kad LDT1 yra KAL1 motina, todėl turi realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Taip pat minėtu prašymu KAL1 prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t., b. l. 103). Bylos duomenimis nustatyta, kad LDT1 nuo 2024 m. sausio 2 d. vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 104), yra neteista (3 t., b. l. 106), taip pat penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 150). Apklausiama pirmosios instancijos teisme, LDT1 parodė, kad KAL1 jai visada buvo artimiausias, jie daugiausiai rasdavo bendros kalbos apie viską, buvo 14 metų išvykusi į užsienį, dabar dažnai susitinka, daug kalbasi, pataria jam, gyvena netoli vienas kito. Taip pat nurodė, jog mato, kad KAL1 supranta padaręs klaidą ir yra tikra, kad jo pasiryžimas gyventi sąžiningai yra tvirtas, neabejoja, kad viskas bus gerai. Teigė, kad pačios reakcija į šią situaciją buvo stresas ir nemigo naktys (3 t., b. l. 131).
Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad LDT1 yra senatvės pensininkė, gyvena pas kitą sūnų bei kad jos pajamos nėra didelės, spęstina, kad pastarosios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog asmuo dėl to yra netinkamas būti laiduotoju. Juo labiau, kad ir pačiame skunde nedetalizuojama, kodėl pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad laiduotojas yra netinkamas. Be to, nors skunde akcentuojama, jog LDT1 buvo įtariamoji kitame ikiteisminiame tyrime, tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad 2022 m. birželio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo LDT1 atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (3 t., b. l. 106). Todėl pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo LDT1 asmenybę vertinti neigiamai. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog LDT1 ir KAL1 artimą bendravimą paneigia tai, kad LDT1 pirmosios instancijos teisme nurodė nežinanti, jog sūnus yra atsakovas teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši baudžiamoji byla, civilinė byla dėl civilinio turto konfiskavimo, yra susijusios su minėtu nutrauktu ikiteisminiu tyrimu, todėl teisinio išsilavinimo neturintis asmuo galėjo ir suklysti, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, susijusius iš esmės su tais pačiais įvykiais, kurie yra ir buvo nagrinėjami skirtingo pobūdžio procesuose. Juo labiau, kad ir KAL1 patvirtino, kad jo motina apie aptariamus procesus žinojo, tik nežinojo, jog yra atskiros bylos (3 t., b. l. 136).
Teisėjų kolegijos vertinimu, LDT1 asmenybę ir santykius su KAL1 apibūdinantys duomenys atskleidžia, kad LDT1 yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis realią galimybę daryti teigiamą įtaką KAL1. Kaip minėta, LDT1 yra neteista, administracine tvarka nebausta ir yra pasiryžusi užtikrinti, kad KAL1 laikysis įstatymų. LDT1 išsakė neigiamą požiūrį į KAL1 neteisėtus veiksmus, taip pat nurodė, kad KAL1 dėl to gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir glaudžius sūnaus bei motinos ryšius, kaip nurodė LDT1 dabar su sūnumi dažnai susitinka, daug kalbasi, ji jam pataria. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad LDT1 ir KAL1 santykiai yra artimi ir ji gali daryti teigiamą įtaką KAL1 elgesiui, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant LDT1 atsakomybei vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamasis procesas sudarė prielaidas KAL1 kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės prevencinį poveikį, o LDT1, kaip atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės artimas asmuo, yra suinteresuotas teigiamais jo elgesio pokyčiais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas paliekamas galioti pilna apimtimi.
Dėl proceso išlaidų
Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, už suteiktą advokatės Ramunės Genovaitės Baltrušaitienės antrinę teisinę pagalbą atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1, yra 129,17 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).
Baudžiamoji byla apeliacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Gynėjas KAL1 buvo paskirtas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, kuria remiantis, gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė dalyvavo tik viename 2026 m. liepos 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas, gavus prokuroro prašymą. Be to, minėtame teismo posėdyje paaiškėjo, jog KAL1 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Gražvydu Godoniu, kuris ir gynė KAL1 apeliacinės instancijos teisme, todėl advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl KAL1 atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą.
Nepriteisti iš KAL1 valstybės naudai 129,17 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų septyniolikos euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 10 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.