Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-493/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
1A-554-493/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48063-2024-2
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas, Marijus Šalčius
Nuteistasis
KAL1, KAL2
Nukentėjusysis
NKA1
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, NKA1
Prokuroras
prokuroras N.Gružauskas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius (Kėdainiai)
Ieškovas
VLK prie SAM, įgaliota atstovė Birutė Brazauskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-493/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48063-2024-Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7Kauno apygardos teismasN u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,nuteistajam KAL1 ir jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nuteistajam KAL2 ir jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,nukentėjusiajam NKA1 ir jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – 6 (šešis) mėnesius Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, KAL1 paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo KAL1 faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

KAL1 nuspręsta pripažinti recidyvistu.

KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradėjimo vykdyti, pradėjus bausmę vykdyti, nuspręsta panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinus visiškai, priteista solidariai iš KAL2 ir KAL1 426,48 (keturi šimtai dvidešimt šeši eurai 48 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 patikslintą civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, jam solidariai priteista iš KAL2 ir KAL1 496,00 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt šeši eurai) turtinei žalai ir 4 000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui NKA1 nuspręsta priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų lygiomis dalimis – po 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų iš KAL2 ir KAL1 .

Dėl tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto KAL2 apeliacinis skundas negautas.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

KAL1 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad jis ir KAL2 kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikdami kaip bendrininkų grupė, 2024 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 16.00 val., iki 16.20 val., per du kartus, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra KAL1 teleskopine lazda vieną kartą sudavė NKA1 į kairį šoną, KAL2 kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kumščiu po vieną kartą sudavė NKA1 į veidą, pastarajam nugriuvus ant kelio, KAL1 kartu su KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis spyrė gulinčiam NKA1 ne daugiau kaip keturis kartus į galvą, ne daugiau kaip šešis kartus į nugarą, ne daugiau kaip penkis kartus į sėdmenis, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, KAL1 , KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu du nenustatyti asmenys sugrįžo atgal prie nukentėjusiojo, KAL2 vieną kartą spyrė NKA1 į sėklides, vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir tuo pačiu metu KAL1 su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kumščiu sudavė po vieną kartą NKA1 į petį ir nugarą, nukentėjusiajam nugriuvus ant kelio, KAL1 kartu su KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis ne daugiau kaip keturis kartus spyrė į galvą, ne daugiau kaip dešimt kartų spyrė į nugarą, tai yra, šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė NKA1 fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus galvoje, kairėje plaštakoje, ekchimozes (poodines kraujosruvas) galvoje, nugaroje, žastuose, dešinio sėdmens srityje, dešinio akies obuolio junginės kraujosruvą, kai dėl šių sužalojimų padarė NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarė jam kairės pusės V-VI šonkaulių lūžius, kai dėl šio sužalojimo NKA1 remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1 punktu, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nuteistasis KAL1 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. birželio 17 d. priimtą nuosprendžio dalį KAL1 atžvilgiu, KAL1 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti ir baudžiamą bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Nurodo, kad nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas, nepadarė, smurto NKA1 atžvilgiu nevartojo.

Nuteistojo vertinimu, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, pripažindamas jį kaltu dėl visų kaltinime nurodytų įtarimų. Apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu galėjo būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas ir kitos svarbios bylos aplinkybės neginčytinai įrodytos byloje surinktais, laikantis baudžiamojo proceso įstatymų normų, teisme ištirtais įrodymais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia abejonių.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnyje yra išaiškinta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė minėtus reikalavimus. Nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisingas, todėl jis turėtų būti pakeistas, o apeliantas išteisintas.

Akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai, neobjektyviai. Ikiteisminio tyrimo institucijos rūpinosi tik nukentėjusiojo teisių gynimu ir nesiekė objektyvaus ir visapusiško įvykių aplinkybių nustatymo. Byla teismui buvo perduota su dideliais prieštaravimais tarp įrodymų. Teismas nors ir stengėsi pašalinti visus prieštaravimus tarp įrodymų, tačiau nepavyko to padaryti. Teismas nenustatė visų esminių bylos aplinkybių, tačiau apkaltinamąjį nuosprendį priėmė. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl žemiau nurodytų argumentų ir motyvų.

Apeliantas nurodo, kad tinkamai nebuvo įvertinti pačio nukentėjusiojo NKA1 veiksmai. Jo vertinimu, nukentėjusiojo NKA1 veiksmuose yra savavaldžiavimo požymiai. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad NKA1 savo neteisėtais veiksmais išprovokavo konfliktą, ko pasėkoje pats ir nukentėjo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis gynė pažeidžiamas turtines teises – motociklininkai važinėjo po jam priklausančius žemės plotus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad NKA1 priklausančiuose žemės plotuose buvo padaryta kokia nors žala. Žemėje buvo įšalas ir jokie motociklais nebuvo palikti pėdsakai. Jeigu NKA1 laikė, kad yra pažeidinėjamos jo teisės ir turtiniai interesai, turėjo kreiptis į policiją, o ne pačiam vykdyti teisingumą. Tačiau NKA1 nusprendė pats ginti tariamai pažeidžiamas jo teises. O tai yra įstatymų pažeidimas – savavaldžiavimo požymiai. Nenuginčijamais įrodymais įrodyta, kad NKA1 , pasivijęs automobiliu KAL2 , kuris vairavo motociklą, tyčia užkabino automobiliu motociklininką, kuris nuvažiavo į griovį ir buvo sužalotas. NKA1 už tokius uždraustus veiksmus nebuvo nubaustas. Tuo tarpu įvykio metu KAL2 buvo sužalotas ir buvo trumpam praradęs sąmonę. Po KAL2 nuvertimo į griovį, NKA1 nesustojo ir vijosi automobiliu kitus motociklininkus, kurių nepavijo ir kažkodėl grįžo atgal į tą pačią vietą, kur buvo automobiliu užkabintas KAL2 motociklas. Susidaro įspūdis, kad NKA1 ketino motociklininkų atžvilgiu panaudoti neteisėtus, neleistinus veiksmus.

Toliau skunde akcentuojama, kad buvo skirtingi nukentėjusiojo NKA1 parodymai. NKA1 ikiteisminio tyrimo procese ir apylinkės teisme kiekvieną kartą davė vis skirtingus parodymus, o tai patvirtina, kad NKA1 duoti parodymai neatitinka tikrovės. Ikiteisminio tyrimo byloje esantys NKA1 parodymai ir duoti parodymai teisme po kilusio konflikto keturi asmenys, iš kurių vienas galėjo būti V. L., jam sudavė nemažiau 30 smūgių rankomis, kojomis ir metaliniu pagaliu į įvairias kūno vietas. Taip pat konflikto metu buvo apgadintas dukrai D. priklausantis automobilis. NKA1 negalėjo nurodyti, kas konkrečiai kokius smūgius sudavė, į kokias kūno vietas sudavė. Nežinojo jų nei vardų, nei pavardžių. Pagal bylos medžiagą matyti, kad NKA1 KAL2 ir KAL1 pavardes sužinojo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pradėtą KAL2 pareiškimu.

Be to, toliau nurodoma skunde, kad teismas nenustatė tikslaus NKA1 sužalojimo mechanizmo, neindividualizavo kiekvieno nusikaltusio asmens veiksmų. Teismo nuosprendyje konstatuojama, kad KAL2 ir KAL1 kartu su dviem tyrimo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupe, tuo tarpu, ar kartu su KAL2 ir KAL1 buvo dar du asmenys, objektyviais įrodymais nepatvirtinta, išskyrus nukentėjusiojo teigimą, kad buvo 4 motociklininkai. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad NKA1 buvo mušamas per du kartus, kad KAL1 teleskopine lazda vieną kartą sudavė NKA1 į kairį šoną, kad KAL1 kartu su KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis spyrė gulinčiam NKA1 ne daugiau kaip keturis kartus į galvą, ne daugiau kaip šešis kartus į nugarą, ne daugiau kaip penkis kartus į sėdmenis, kad sugrįžus atgal prie nukentėjusiojo (tokio atvejo, t. y. tokių veiksmų nebuvo), KAL2 vieną kartą spyrė NKA1 į sėklides, vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir tuo pačiu metu KAL1 su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kumščiu sudavė po vieną kartą NKA1 į petį ir nugarą, kad nukentėjusiajam nugriuvus ant kelio KAL1 kartu su KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis ne daugiau kaip keturis kartus spyrė į galvą, ne daugiau kaip dešimt kartų spyrė į nugarą. Apelianto vertinimu, tokie NKA1 parodymai yra išgalvoti. Nenustatyta ir, kas konkrečiai sudavė smūgius nukentėjusiajam į šonkaulius.

Laiko nepagrįstu nukentėjusiojo NKA1 neigimą, kad įvykio aplinkybės buvo žinomos A. K. ir B. K. Mano, kad abejoti šių liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo, tačiau NKA1 nesutiko su nurodytų liudytojų parodymais. Apeliantas mano, kad jis taip elgėsi dėl to, kad NKA1 automobilis buvo užblokavęs kelią ir kiti vairuotojai negalėjo pravažiuoti ir tokie liudytojų parodymai nenaudingi NKA1 .

Nesutinka su teismo išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinimas pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pasitvirtino visa apimtimi. Apeliantas nurodo, kad tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, kurie patvirtina, kad KAL1 nepadarė nusikaltimo už kurį yra nuteistas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis KAL2 prašo KAL1 apeliacinį skundą visiškai patenkinti, o patenkinus jo skundą, spręsti dalyje ir dėl jo kaltės nebuvimo, 2026 m. birželio 17 d. Kauno apylinės teismo Kėdainių rūmų (Jonava) nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Nuteistasis KAL2 visiškai palaiko apeliacinį skundą, kadangi skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės dėl KAL1 atliktų veiksmų visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tiek KAL1 , tiek jo neva naudoto fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu arba veikimo bendrininkų grupėje. Pritaria apeliacinio skundo motyvams, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tiek jis ( KAL2 ), tiek ir KAL1 ikiteisminiame tyrime ir teisme pateikė nuoseklius parodymus apie tai, kad jie jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, o jis ( KAL2 ) fizinio smurto įvykio dieną net ir nebūtų galėjęs pavartoti dėl savo fizinės būklės, nes nukentėjusysis jį ir kitus, važiavusius motociklais, persekiojo vydamasis automobiliu ir jį tyčia pasukdamas į jį ( KAL2 ), vairavusį motociklą, trenkė automobilio šonu jam į dešinę koją, dešinį šoną, petį, dėl tokių jo tyčinių veiksmų jis ( KAL2 ) vertėsi nuo motociklo, buvo sužalotas, duomenys apie tai byloje yra. Taigi, dėl patirtų sužalojimų jis ( KAL2 ) net ir norėdamas nebūtų galėjęs fiziškai smurtauti prieš nukentėjusįjį NKA1 . Tik KAL1 jam suteikus pagalbą ir jo lydimas jis ( KAL2 ) galėjo grįžti į namus, kur jį slaugė žmona LUD3 ir iš namų tą vakarą dėl tokio sveikatos stovio jis ( KAL2 ) negalėjo niekur išvyti, todėl pritaria KAL1 apeliaciniam skundui, kad nukentėjusiojo duoti parodymai dėl prieš jį vartoto fizinio smurto ir, kad smurtą jo atžvilgiu vartojo KAL1 ir jis ( KAL2 ), yra neteisingi.

Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių duomenų apie tai, kad jis ( KAL2) su KAL1 išvykdami iš įvykio vietos, kai jis KAL2 suteikė pagalbą, nukentėjusįjį paliko ant kelio prie savo automobilio, jokio smurto jo atžvilgiu iki to laiko niekas nebuvo pavartojęs. Svarbu yra tai, kad jis ( KAL2 ) ir KAL1 , išvykdami iš įvykio vietos ir nukentėjusiajam pasilikus ant kelio matė, kaip prie jo privažiavo tamsus automobilis, tačiau tai nebuvo jo ( KAL2 ) žmonos tėvų A. automobilis, jis ( KAL2 ) jį tikrai būtų pažinęs. Iš nukentėjusiojo parodymų galima daryti išvadą, kad iš to automobilio išlipę kaukėti asmenys jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau jis ( KAL2 ) su KAL1 įvykio vietoje jau nebebuvo.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas bei tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas KAL2 bei jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis bei jo atstovas – prašė atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo, atsiliepimo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis KAL1 nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir aukštesnio teismo prašo jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti.

Pažymėtina, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo, atsiliepimo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, t. y., kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo KAL1 kaltę. Teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių keltas versijas. Atlikta bylos įrodymų analizė leidžia spręsti, kad skundžiamo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes ir nustatyti KAL1 nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą.

Kaip minėta, nuteistasis KAL1 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl to, kad jis ir KAL2 kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikdami kaip bendrininkų grupė, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra KAL1 teleskopine lazda vieną kartą sudavė NKA1 į kairį šoną, KAL2 kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kumščiu po vieną kartą sudavė NKA1 į veidą, pastarajam nugriuvus ant kelio, KAL1 kartu su KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis spyrė gulinčiam NKA1 ne daugiau kaip keturis kartus į galvą, ne daugiau kaip šešis kartus į nugarą, ne daugiau kaip penkis kartus į sėdmenis, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, KAL1 , KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu du nenustatyti asmenys sugrįžo atgal prie nukentėjusiojo, KAL2 vieną kartą spyrė NKA1 į sėklides, vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir tuo pačiu metu KAL1 su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kumščiu sudavė po vieną kartą NKA1 į petį ir nugarą, nukentėjusiajam nugriuvus ant kelio, KAL1 kartu su KAL2 ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis ne daugiau kaip keturis kartus spyrė į galvą, ne daugiau kaip dešimt kartų spyrė į nugarą, tai yra, šiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė NKA1 fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus galvoje, kairėje plaštakoje, ekchimozes (poodines kraujosruvas) galvoje, nugaroje, žastuose, dešinio sėdmens srityje, dešinio akies obuolio junginės kraujosruvą, kai dėl šių sužalojimų padarė NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą bei padarė jam kairės pusės V-VI šonkaulių lūžius, kai dėl šio sužalojimo NKA1 padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio prasme kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-175-489/2023). Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-489/2018, 2K-230-495/2024).

Proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis KAL1 savo kaltę neigė. Laikėsi pozicijos, kad jis su KAL2 NKA1 nemušė ir automobilio, telefono negadino. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme KAL1 parodė, kad 2024 m. gruodžio 9 d., apie 13.00 val., per socialinį tinklą susirašė su KAL2 ir pasiūlė kartu pasivažinėti motociklais. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) kaime ir nusprendė vykti į buvusią motociklininkų trasą, vadinamą (duomenys neskelbtini). Ten jie važinėjo kartu su kitais nepažįstamais asmenimis apie dvi–tris valandas, kol pradėjo temti. Kadangi motociklai neturėjo šviesų, nutarė grįžti namo. Grįždami pamatė NKA1 , stovintį prie savo namų su pagaliu. Jie nenorėjo važiuoti pro jo sodybą ir nusprendė sukti per laukus (duomenys neskelbtini) kryptimi. Išvažiavus į kelią, juos pralenkė du kiti motociklininkai. Važiuodamas nuolat atsisukinėjo atgal ir netrukus pastebėjo automobilio šviesas. Nukentėjusysis automobiliu labai greitai priartėjo. Tuo metu jie važiavo kaire kelio puse. Jis (apeliantas) važiavo pirmas. Pamatęs labai arti priartėjusį automobilį, pasuko į laukus, nuvažiavo kelis metrus į šoną ir iš ten matė visą situaciją. Privažiavęs nukentėjusysis dešine automobilio puse artėjo prie KAL2 . Matė, kaip NKA1 susilygino su KAL2 , pravėręs langą kažką šaukė, mosikavo ir automobiliu trenkė į šoną. Po smūgio KAL2 vertėsi, net šalmas nuo galvos nukrito. Gerai matė, kad nukentėjusysis kliudė KAL2 kaire puse. Po šio įvykio NKA1 nesustojo ir nuvažiavo toliau. Jis pats privažiavo prie nugriuvusio KAL2 , kuris buvo be sąmonės. Bandė jį gaivinti, pylė vandeniu veidą ir po kiek laiko KAL2 atsigavo. Neskambino greitajai pagalbai, nes, jo manymu, neturėjo telefono. Vėliau nurodė, kad telefoną turėjo, tačiau negali paaiškinti, ar skambino bendruoju pagalbos numeriu. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamajame posėdyje perskaitė KAL1 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 154–158), jog jis neskambino bendruoju pagalbos telefonu. KAL1 patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus jis nurodė, kad maždaug po 10–15 minučių NKA1 grįžo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir sustojo prie jų. Išlipęs nukentėjusysis pradėjo šaukti, tačiau muštynių nebuvo. Jis pats liepė nukentėjusiajam nusiraminti. Tuo metu nukentėjusysis sužalotas nebuvo. KAL2 skaudėjo koją, jis jam padėjo atsikelti, padavė šalmą, padėjo užlipti ant motociklo ir abu išvyko nuo įvykio vietos. KAL2 važiavo pirmas ne keliu, o šalia kelio. Važiuodami prasilenkė su kažkokiu automobiliu. Nematė, ar tas automobilis sustojo prie nukentėjusiojo automobilio. Neturėjo priežasčių, dėl ko reikėjo pasilikti įvykio vietoje. Jis neturėjo teisės vairuoti ir nenorėjo prarasti motociklo. Grįžus į KAL2 namus, KAL2 nespėjęs nulipti nuo motociklo prarado sąmonę. Jis ir KAL2 žmona nešė K. į namus. Po to jis išvyko tiesiai į savo namus ir tą vakarą niekur daugiau nebevažiavo. Tvirtino, kad nei jis, nei KAL2 nukentėjusiajam nesudavė smūgių, jokio fizinio smurto nenaudojo. Jis nesupranta, kodėl nukentėjusysis juos kaltina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo KAL1 parodymus baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje dalyje svarbu akcentuoti paties nuteistojo parodymų nenuoseklumą, kas iš esmės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą nuteistojo parodymus vertinti kritiškai. Nuteistasis KAL1 , kaip minėta, apklausiamas apylinkės teisme, nurodė, kad tuo metu, kai jis privažiavo prie nuo motociklo nugriuvusio KAL2 , pastarasis buvo be sąmonės, jis pats bandė jį gaivinti, šlakstė vandeniu veidą, po kiek laiko KAL2 atsigavo. Greitosios medicinos pagalbos, kaip matyti, po nukritimo nuo motociklo radus be sąmonės buvusį KAL2 , KAL1 nekvietė, tokio savo elgesio paaiškinti negalėjo, iš pradžių nurodė, kad, jo manymu, neturėjo telefono, vėliau jau nurodė, kad telefoną turėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. gegužės 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, KAL1 šioje dalyje buvo nurodęs visai kitas faktines aplinkybes. Tai nurodė, kad grįžęs ir radęs nuo motociklo nukritusį KAL2 , pastarajam padėjo atsistoti, atnešė šalmą, tuomet automobiliu prie jų privažiavęs nukentėjusysis išlipęs prie savo automobilio su kažkuo kalbėjo telefonu, paskui kažką rėkė ant jų (tai yra nuteistųjų), tada KAL1 padėjo KAL2 užsėsti ant motociklo ir jie, užsikūrę motociklus, nuvažiavo pas KAL2 į namus, kur kieme sustojus KAL2 neteko sąmonės. Tai yra tokios aplinkybės, kad grįžus prie nuo motociklo nugriuvusio KAL2 pastarąjį būtų radęs be sąmonės ir, kad jį kurį tai laiką būtų reikėję gaivinti – šlakstyti veidą vandeniu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs. Tokia versija atsirado nuteistąjį KAL1 apklausiant apylinkės teisme. Pažymėtina, kad, nukentėjusiojo teigimu, jam grįžus automobiliu prie nugriuvusio motociklininko ( KAL2 ), pastarasis kažko ieškojo griovyje, nukentėjusysis klausė, ar nereikia pagalbos, į ką motociklininkas ( KAL2 ) atsakė, kad nereikia. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad po kelių minučių prie jų privažiavo kitas motociklininkas, kuris buvo su motociklininko kauke. Iš pradžių to asmens neatpažino ir tik vėliau tyrimo metu sužinojo, kad tai KAL1 . Beje, nuteistasis KAL2 , apklaustas apylinkės teisme, taip pat parodė, kad jam, nugriuvusiam nuo motociklo, sugrįžęs KAL1 padėjo užsidėti šalmą, pasodino ant motociklo, o blogai jis pasijuto grįžęs namo į kiemą, ką tvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta jo žmona LUD3 .

Be paminėtų nuteistojo KAL1 parodymų prieštaringumo, prieštaringai vertintina viso proceso metu apelianto išlaikyta pozicija, kad su KAL2 jie NKA1 nemušė ir nukentėjusiojo automobilio, telefono negadino. Taip pat neįrodyta ir prieštaraujančia byloje surinktų įrodymų visumai laikytina KAL1 viso proceso pateikiama versija, kad jiems su KAL2 išvažiavus motociklais iš įvykio vietos ir ten palikus iš savo mašinos išlipusį bepriekaištaujantį nukentėjusįjį, bevažiuodami pakeliui jie prasilenkė su automobiliu, o atsisukę pamatė, jog tas automobilis sustojo prie NKA1 , tuo tarpu jie su KAL2 prieš nukentėjusįjį jokio fizinio smurto nenaudojo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis KAL2 viso proceso metu taip pat neigė tiek savo, tiek KAL1 jiems inkriminuotus smurtinius fizinius veiksmus prieš nukentėjusį NKA1 , taip pat nuosekliai tvirtino, kad jiems bevažiuojant su KAL1 pakeliui jie prasilenkė su automobiliu, kuris sustojo prie NKA1 . Tokios pozicijos šis nuteistasis laikosi ir aukštesniam teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą. Jo teigimu, iš nukentėjusiojo parodymų galima daryti išvadą, jog iš to automobilio išlipę kaukėti asmenys nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau jo ( KAL2 ) su KAL1 įvykio vietoje jau nebebuvo. Skundžiamame nuosprendyje tokia nuteistojo KAL2 pozicija pagrįstai įvertinta kritiškai, kaip nepatikima ir neobjektyvi, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, kaip abiejų nuteistųjų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šio nuteistojo parodymų prieštaringumą apklausų metu skirtingai apibūdinant įvykio vietą. Ikiteisminėje apklausoje KAL2 teigė, kad po smūgio buvo nublokštas į griovį ir apsivertė. Tuo tarpu teisme aiškino, kad toje vietoje, kur nugriuvo, buvo pakankamai lygu ir didelio griovio nebuvo. Teismas pažymėjo, kad šios dvi kaltinamojo (tuo metu) versijos dėl įvykio vietos ir aplinkybių tarpusavyje nėra visiškai suderinamos, nes viena suponuoja kritimą į griovį, o kita – kad ryškaus griovio ten apskritai nebuvo. Todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistojo KAL2 parodymais remtasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį.

Nukentėjusysis NKA1 , apklaustas apylinkės teisme, parodė, kad jam dukrai priklausančiu automobiliu „VW Touareg“ prisivijus per jo pasėtus kviečius važiavusius motociklininkus, maždaug už 7 kilometrų nuo namų jis prisivijo motociklininką KAL1 , kuris pasuko į laukus ir važiavo lauku į šoną nuo kelio. Keliu, maždaug 300 metrų atstumu, važiavo KAL2 , o jo priekyje dar du nenustatyti motociklininkai. KAL2 važiavo kairiąja kelio puse. Privažiavęs prie jo nukentėjusysis susigretino, tačiau kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir motociklo nebuvo. Pamatė, kad KAL2 nuvažiuoja nuo kelio, įvažiuoja į griovį ir verčiasi. KAL2 mėgino peršokti griovį, tačiau nugriuvo. Nuo jo automobilio iki KAL2 motociklo buvo 2–3 metrai. Vėliau apie penkias minutes sekė kitus motociklininkus, tačiau jie padidino greitį ir jis jų nebepasivijo. Grįžo prie nugriuvusio motociklininko. Motociklas buvo pastatytas, o KAL2 griovyje kažko ieškojo. Paklausė KAL2 , ar nereikia greitosios ar policijos, tačiau šis atsakė, kad nereikia. Jis atpažino KAL2 iš veido, nes prieš 2–3 metus šis jam buvo prisistatęs lentpjūvės direktoriumi L., todėl pirminėje apklausoje ir nurodė tokią pavardę. Po kelių minučių prie jų privažiavo kitas motociklininkas, kuris buvo su motociklininko kauke. Iš pradžių to asmens neatpažino ir tik vėliau, tyrimo metu, sužinojo, kad tai KAL1 . Pastarasis išsitraukė trumpą raudoną lazdelę ir nukentėjusysis pamanė, kad gali pulti. Pasiėmęs telefoną bandė kviesti policijos pareigūnus, tačiau ryšys buvo prastas, atsiliepė autoatsakiklis. Tuo metu smurtas jo atžvilgiu nebuvo vartojamas. Po maždaug penkių privažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi“. Iš automobilio iššoko dar du motokrosiniais drabužiais vilkintys ir kaukes dėvintys vyrai. Visi keturi asmenys puolė ant jo, sudavė smūgius į veidą ir galvą. Matė, kaip pirmą smūgį į veidą jam sudavė KAL2 . Kitas asmuo sudavė per šoną prailginta raudona lazda, kuri, kaip jis suprato, buvo teleskopinė. Gavęs tris smūgius į galvą ir vieną per šonkaulius, jis nukrito. Tada pradėjo jį spardyti. Apie 10 kartų spyrė į krūtinę, pečius ir galvą. Matė, kaip KAL2 jam 2–3 kartus spyrė. Visi keturi buvę asmenys jo atžvilgiu vartojo smurtą. Po smūgių neteko sąmonės. Kiek buvo smūgių jam nukritus, sužinojo iš eksperto. Kažkuris iš vaikinų atėmė iš jo telefoną. Kai atgavo sąmonę, jau nieko nebebuvo. Kurį laiką, pasišviesdamas prožektoriumi, ieškojo savo telefono. Netrukus privažiavo tamsios spalvos automobilis „Opel“, jame buvo vyras ir moteris. Moteris buvo apsigaubusi skara. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo A. ir A., KAL2 uošviai. Jis prašė jų iškviesti medikus ir pareigūnus. Vyriškis sakė, kad nenori būti įtrauktas, liepė važiuoti namo ir pačiam išsikviesti pareigūnus. Tie žmonės atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, tačiau toliau nevyko, apsisukę grįžo iš kur atvyko. Jam susidarė įspūdis, jog tie asmenys galėjo būti atvykę pasižiūrėti, ar po sumušimo jis liko gyvas. Po kelių minučių vėl privažiavo automobilis „Audi“. Iš jo išlipo keturi asmenys, vienas jų – KAL2 , kurį atpažino, nes buvo be kaukės, kiti buvo su kaukėmis. Vienas jų buvo su raudona kauke ir prailginta raudona lazda. Kaip dabar jau žino, tai buvo KAL1 . KAL2 pirmas spyrė jam į sėklides, sudavė smūgius į veidą, ir toliau spardė. Kiti asmenys taip pat sudavė smūgius į galvą ir veidą. Nuo smūgių nukrito. Nukritusį ant žemės spardė visi, buvo suduota apie 8–10 smūgių į nugarą. Matė, kaip KAL2 kartu su kitais jį spardė. Kiek kartų KAL2 jam spyrė, negali pasakyti. Buvo viskas taip, kaip nurodyta kaltinime. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui tiksliai negali pasakyti, kuris iš jų kiek smūgių jam sudavė. Pradžioje atsiminė suduotų smūgių skaičių, po to smūgių nebeskaičiavo. Gulėdamas automobilio pusėn matė, kaip asmuo su kauke raudona lazda daužė dukrai priklausančio automobilio „VW Touareg“ stiklus. Po šio užpuolimo jis neteko sąmonės. Atgavęs sąmonę nuvyko iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur paprašė iškviesti medikus ir pareigūnus. Pareigūnai atvyko maždaug po 3 minučių, o medikai – po 5 minučių. Iš pradžių buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, vėliau dėl akių ir kitų sužalojimų – į Kauno klinikas. Buvo nustatyti lūžiai, sumušimai, kraujas šlapime, o vėliau sutriko regėjimas dešine akimi.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė iš esmė analogiškas faktines aplinkybes, nurodė, kad smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas du atskirus kartus, tvirtino, kad prieš jį smurtavo visi keturi asmenys (1 t., b. l. 121-124, 131–137).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu esminės aplinkybėse buvo itin nuoseklus ir priešingai skunde pateikiamiems argumentams, jo parodymai visiškai nesiskyrė viso proceso metu. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis NKA1 nurodė ir akistatos su KAL2 ir KAL1 metu, kitų dviejų vyrų, kurie buvo prie laužo ir su motociklais nepažįsta, jų duomenų nežino (2 t., b. l. 8–86, 91–95).

Pažymėtina, kad viso proceso metu nukentėjusiojo NKA1 atskiri parodymų netikslumai ar skirtumai dėl to, kuris konkretus asmuo sudavė konkretų smūgį, kokia tikslia tvarka smūgiai buvo suduoti ir kiek tiksliai jų buvo, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai nelaikė esminiais prieštaravimais. Sutiktina, kad pagal faktines bylos aplinkybes nukentėjusysis objektyviai negalėjo tiksliai suvokti ir įsiminti, kuris būtent asmuo ir kiek kartų jam sudavė, juolab, kad dalis smūgių buvo suduodami jam jau gulint ant žemės, dengiantis galvą rankomis, būnant nusisukus nuo užpuolikų ar praradus sąmonę. Kiek buvo suduota smūgių jam nukritus, nukentėjusiojo teigimu, jis sužinojo iš eksperto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymų netikslumai, susiję prieš jį panaudoto fizinio smurto aplinkybėmis, nepaneigia nukentėjusiojo viso proceso metu duotų nuoseklių parodymų dėl esminių bylos aplinkybių. O būtent, kad įvykio vietoje jis buvo užpultas keturių asmenų, kad buvo užpultas du kartus, kad smurtas buvo intensyvus, kad jam buvo suduodami smūgiai rankomis ir kojomis, kad smūgiai buvo suduodami į galvą, veidą, nugarą, krūtinę, sėdmenis, tame tarpe vienas smūgis buvo suduotas teleskopine lazda į šoną ir vienas smūgis koja į sėklides, ir kad nuo patirtų smūgių buvo parblokštas ant žemės ir prarado sąmonę, kad prieš jį smurtavo visi keturi asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis, atpažinęs prieš jį smurtą vartojusius du asmenis – KAL2 ir KAL1 , patikslino įvykio aplinkybes bei nurodė, kad pirmo užpuolimo metu KAL2 sudavė jam smūgį į veidą, bei spardė gulintį, o KAL1 teleskopine lazda sudavė į kairį šoną, o nukritusį ant žemės spardė visi keturi asmenys, suduodami smūgius į galvą, nugarą, sėdmenis. Tęsdami nusikalstamą veiką KAL2 kartu su KAL1 ir dviem nenustatytais asmenimis antro užpuolimo metu toliau vartojo prieš nukentėjusįjį smurtą. KAL2 nukentėjusiajam spyrė į sėklides, sudavė smūgius į veidą, nugarą, KAL1 ir kiti nenustatyti asmenys sudavė smūgius į galvą, veidą, petį, o nuo smūgių nukritusi ant žemės visi keturi spardė kojomis. Kiti du asmenys, veikę kaip bendrininkų grupė su KAL1 ir KAL2 , ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti. Duomenų, kad nukentėjusįjį sužalojo kažkas kitas, byloje nėra.

Be nukentėjusiojo NKA1 parodymų, nuteistojo KAL1 kaltę patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusiajam NKA1 padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada Nr. G 2675/2024 (02), kuria nustatyta, kad NKA1 konstatuoti odos nubrozdinimai galvoje, kairėje plaštakoje, ekchimozės (poodinės kraujosruvos) galvoje, nugaroje, žastuose, dešinio sėdmens srityje, dešinio akies obuolio junginės kraujosruva, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžiai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Taip pat pažymėta, kad konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 14 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Konstatuoti šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti konstatuoti sužalojimai, vertinant juos kartu ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį fizinį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 171–175).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo NKA1 parodymų, jis netrukus po įvykio, neturėdamas galimybės pats išsikviesti pagalbą, nuvyko į parduotuvę ir ten paprašė iškviesti pagalbą, nurodė parduotuvės darbuotojai, kad buvo sumuštas ir iš jo atimtas telefonas. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta parduotuvės darbuotoja LUD4 . Minėta liudytoja, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai dirbant parduotuvėje ji išgirdo pagalbos šauksmą ir pamatė, kaip į parduotuvę kruvinu veidu ir rankomis atėjo nukentėjusysis NKA1 , kuris prašė iškviesti pagalbą, sakė, kad jį sumušė ir atėmė telefoną.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2025 m. liepos 29 d. pateikta informacija, kuri buvo apžiūrėta 2025 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, taip pat patvirtina, kad skambučio metu prisistatęs pranešėjas NKA1 prašė iškviesti policiją, medikus prie jo nurodytos parduotuvės, nurodė, kad jį sudaužė keturi nepažįstami vyrai su motociklais, kurie važinėjo laukais, juos prisivijo, jį patį sudaužė, visą mašiną sudaužė, atėmė telefoną, kad jį daužė kojom ir rankom, kad reikia medikų, nes kraujuoja. Operatorei paklausus, ar atpažintų, ar įsidėmėjo kažką iš prieš jį smurtavusių, NKA1 nurodė, kad atpažintų, du įsidėmėjo, vardų, pavardžių nežino (1 t., b. l. 101–102, 103, 104–107).

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinta, kad nukentėjusiojo parodymų teisingumą, t. y., kad jis buvo sumuštas ir, kad buvo sudaužytas jo vairuojamas automobilis, patvirtino ir netiesioginiai liudytojos LUD2 parodymai, kad ji apie įvykį sužinojo iš mamos, kurios teigimu, tėtis vijosi krosinius motociklus, kurie išvažinėjo tėvams priklausančius laukus, tėčiui juos pavijus, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu tėtis buvo sužalotas, o jos automobilis „VW Touareg“ buvo sugadintas – buvo išdaužtas priekinis bei galinis stiklai, taip pat išdaužti kairės pusės durelių priekinis bei galinis stiklai.

Asmens kaltę ir bylos faktines aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis NKA1 tyrimui pateikė vaizdo įrašą ir jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Redmi C13“, kurį pats rado (2 t., b. l. 41–42, 43, 44, 45–48), o daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota šio daikto apžiūra, patvirtina, kad nukentėjusiojo pateiktas mobilaus ryšio telefonas neveikiantis, sudaužytas, nėra ekrano, ekrano plokštėje matosi žemių ir smėlio liekanų, dėklas subraižytas, dvi kameros subraižytos, įskilusios (2 t., b. l. 58–60, 61–62, 63–64). Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje buvusio įvykio metu nukentėjusiojo vairuoto automobilio „VW Touareg“ kairės pusės priekinio sparno matosi rudos spalvos žymės, panašios į kraują (1 t., b. l. 79–81, 82–91). Paminėtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota informacija esminiai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo sumuštas ir iš jo atimtas telefonas, tai atitinka ir liudytojos LUD4 parodymus, jog NKA1 į parduotuvę atėjo kruvinu veidu ir rankomis bei prašė iškviesti pagalbą, kadangi jį sumušė ir atėmė telefoną, o taip pat Bendrajam pagalbos centrui telefonu nukentėjusiojo pateiktą pranešimą, kad jį sudaužė, atėmė telefoną, kad jam reikia medikų, nes jis kraujuoja. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikto vaizdo įrašo apžiūra patvirtina NKA1 nurodytas aplinkybes, kad įvykyje dalyvavo asmenys, kurie buvo su motokrosiniais motociklais, kurių veidai uždengti motociklininko kaukėmis (2 t., b. l. 49–51).

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad aptarti nukentėjusiojo parodymai, esminiai sutampantys su kitais pirmiau paminėtais baudžiamojoje byloje esančiais pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, patvirtina nuteistojo KAL1 veiksmų neteisėtumą nukentėjusiojo NKA1 atžvilgiu, nuteistojo KAL1 neteisėti tyčiniai veiksmai, veikiant bendrininkų grupėje kartu su KAL2 bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius. Nors skunde ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, aptarti duomenys patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas pirmosios instancijos teismui įvertinus ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę, dėl ko apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo nuosprendžiu neteisėtu bei nepagrįstu. Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam KAL1 šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo atskleistas KAL1 inkriminuoto nusikaltimo mechanizmas. Pirmiau aptarti ir aukštesnio teismo įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad keturi asmenys, veikdami bendrininkų grupe, tame tarpe ir KAL1 , per du kartus aktyviai fiziškai smurtavo prieš KAL1 , pastarasis sužalojimus patyrė nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos. Aukštesnis teismas neabejoja, kad KAL1 suprato, kad neteisėtai bendrai su kitais naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad kartu su kitais jį gali sužaloti, ir abu kartus sąmoningai aktyvai dalyvavo bendruose tyčiniuose prieš nukentėjusįjį naudojamo fizinio smurto veiksmuose. Nukentėjusiojo parodymai, kaip minėta, sutampa su kitais baudžiamojoje byloje esančias įrodymais, jam padarytų sužalojimų mastą patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tinkamai neįvertinti pačio nukentėjusiojo NKA1 veiksmai, kad nukentėjusiojo NKA1 veiksmuose yra savavaldžiavimo požymiai. Apelianto vertinimu, nenuginčijamais įrodymais įrodyta, kad NKA1 , pasivijęs automobiliu KAL2 , kuris vairavo motociklą, tyčia užkabino automobiliu motociklininką, kuris nuvažiavo į griovį ir buvo sužalotas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Kaip parodė liudytojas LUD6 , kuris įvykio metu buvo policijos pareigūnas, kaltinamasis KAL2 , atvykęs (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariatą, paaiškino, jog pamatęs iš paskos važiuojantį automobilį „Volkswagen“, išsigando ir nuvažiavo į griovį, tačiau jau po dviejų dienų KAL2 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą su raštišku pareiškimu, kuriame nurodė visiškai kitą įvykių versiją, tai yra, kad 2024 m. gruodžio 9 d. važiuojantį krosiniu motociklu jį automobiliu „Volkswagen“ nuo kelio nustūmė nukentėjusysis. Paminėtos liudytojo LUD6 pirminės nuteistojo KAL2 nurodytos aplinkybės, kad jis pamatęs iš paskos važiuojantį automobilį „Volkswagen“, išsigando ir nuvažiavo į griovį, iš esmės atitinka NKA1 parodymus, kad prisivijęs KAL2 jis jo nenustūmė nuo kelio ir, kad KAL2 pats nuvažiavęs nuo kelio nuvirto. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinės bylos teisena NKA1 atžvilgiu buvo nutraukta, nesant objektyvių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, kurio padarymu jį kaltino KAL2 (3 t., b. l. 185–189).

Dėl apeliaciniame skunde minimų liudytojų A. K. ir B. K. parodymų motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje (Nuosprendžio 61 punktas), todėl plačiau aukštesnis teismas dėl šio skundo argumento nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų liudytojų parodymus apylinkės teismas pagrįstai laikė nepatikimais ir pagrįstai priimant skundžiamą nuosprendį jais nesirėmė.

Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji KAL1 inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai KAL1 pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl bausmės, civilinio ieškinio

Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas sutinkamai su kasacinio teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

Pirmosios instancijos teismas parinkdamas KAL1 tiek bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai veikdamas tiesiogine tyčia. KAL1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (past. – KAL1 recidyvistu buvo pripažintas 2025 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių nuosprendžiu). Tai pat buvo įvertinta tai, kad KAL1 teisiamas aštuntą kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas eilę kartų (pareigūnų įžeidimas, chuliganiškas vairavimas, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų nesilaikymas ir pan.), baudos nesumokėtos (5 t., b. l. 88–108). Kaltinamasis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (5 t., b. l. 113), vykdo individualią veiklą (5 t., b. l. 117), vedęs, turi du mažamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinęs kaltinamąjį (tuo metu) charakterizuojančius duomenis (išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, keisti nusikalstamo gyvenimo būdo nesistengia), sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti KAL1 paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį, nei minimalus šios bausmės dydis – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius.

Kadangi nagrinėjamu atveju aktualų nusikaltimą KAL1 padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, apylinkės teismas bausmes pagal abu procesinius sprendimus pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti, apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys) ir paskyrė galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pridedamos bausmės dalį teismas parinko atsižvelgiant į veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo (tuo metu) asmenybę, jo procesinį elgesį ir jį charakterizuojančius duomenis.

Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir parinko tinkamą bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą ir jų bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veika, tiek ir jo asmenybei.

Dėl KAL1 kaltų veiksmų, veikiant bendrininkų grupėje kartu su KAL2 bei dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, civilinei ieškovei Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta 426,48 Eur turtinė žala ir nukentėjusiajam NKA1 padaryta 496,00 Eur turtinė žala pagrįstai solidariai priteista iš KAL1 ir KAL2 . Be to, teismas solidariai iš KAL1 ir KAL2 nukentėjusiajam priteisė 4 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 29 d. pažyma Nr. APD-2026-09437 dėl nuteistajam KAL1 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 214,32 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

Įvertintinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), o nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, o kartu su kitu kaltininku šioje byloje solidariai priteista turtinė ir neturtinė žala, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš nuteistojo KAL1 nepriteistinos.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Sigitas Štaraitis apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė prašymą nukentėjusiojo naudai priteisti 250,00 Eur jo patirtoms išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šiam prašymui pagrįsti teismui pateiktas 2026 m. rugsėjo 15 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas serija LAA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už teisinių paslaugų teikimą, atstovaujant apeliacinėje instancijoje, nukentėjusysis NKA1 advokatui ANK1 sumokėjo 250,00 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pirmiau nurodytos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-150/2014).

Skundą nagrinėjusio teismo vertinimu, prašoma priteisti 250,00 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (viename iš teismo posėdžių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, bendra posėdžių trukmė – 36 min. (5 min.+31 min.)), buvo aktyvus, pasisakė byloje nagrinėjamais klausimais, dalyvavo baigiamosiose kalbose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nurodytus atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti dydžius, taip pat ir į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, kad prašomos atlyginti 250,00 Eur išlaidos už atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme yra adekvataus dydžio ir pagrįstos, todėl šioje dalyje atlygintinos pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo KAL1 valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Iš nuteistojo KAL1 priteisti nukentėjusiajam NKA1 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidoms už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Arūnas PaštuolisMarijus ŠalčiusGytis Večerskas