Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys V. B. ir G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis A. S. pateikė teismui 2026 m. vasario 6 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašo spręsti klausimą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. vykdomojo rašto Nr. e2-439-999/2023 reikalavimų nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas sutinka, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo paties nurodytos tyrimo aplinkybės, t. y., ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Šios aplinkybės, nagrinėjant antstolio pareiškimą nebuvo tiriamos. Visas sprendimo neįvykdymo aplinkybes skolininkas pateikė teismui 2026 m. kovo 18 d. atsiliepime į antstolio teismui pateiktą pareiškimą. Be atsiliepime nurodytų visų aplinkybių, pagrindinė ir svarbiausia sprendimo neįvykdymo aplinkybė yra ta, kad po gautų pastabų statytojo G. J. pateikta projektinių inžinerinių grunto geologinių tyrimų ataskaita (kurios kaip ir kitų dokumentų trūko) yra ne šio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bet kito sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, todėl galimai yra suklastota (ne to sklypo, ne tas projektuotojas). Dėl šios pagrindinės aplinkybės, esant suklastotai projektinių inžinerinių grunto geologinių tyrimo ataskaitai, dėl inžinerinių geologinių – geotechninių tyrimų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), skolininkas įkelti šį dokumentą į minėtą duomenų sistemą „Infostatyba“ negalėjo, nes tam neturėjo teisinio pagrindo. Teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė ir jokių motyvų nenurodė.

Ši byla buvo nagrinėjama ne rašytinio, bet žodinio proceso tvarka. Skolininkui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo pranešta. Jei skolininkas šiame teismo procese būtų dalyvavęs, jis būtų aplinkybes dėl galimai suklastotos geologinių tyrimų ataskaitos, aiškinęsis teisme ir uždavęs išieškotojui klausimus, kas suklastojo šią ataskaitą, nes ataskaitoje yra užsakovo G. J. parašas 2022 m. rugpjūčio 22 d.. Dėl šios svarbios aplinkybės, skolininkas, kaip ginčo projekto architektas ir šiuo metu negali įvykdyti teismo sprendimo dalies: įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui. Esant šioms aplinkybėms skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir priimtas sprendimas iš esmės arba byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, nagrinėti iš naujo.

Remiantis 2025 m. lapkričio 28 d. gautomis pastabomis iš informacinės sistemos „Infostatyba“, po to, kai skolininkas pakartotinai įkėlė ištaisytą projekto dokumentaciją į „Infostatybą“ duomenų bazę, konstatuotina, kad visi 11 pastabose nurodytų punktų yra susiję su skolininko padarytomis klaidomis, kurių taisymas yra skolininko, kaip projektuotojo kompetencijos ir pareigų dalis. Visos dokumentų rinkinio atmetimo priežastys yra susijusios su netinkamu arba aplaidžiu skolininko veiksmų atlikimu. Be to, dalis šių klaidų yra identiškos toms, kurios buvo nustatytos dar pirmą kartą, kai skolininkas 2024 m. rugsėjo 23 d. įkėlė projektą į informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę. Pirmą kartą klaidų buvo mažiau nei antrą kartą įkeliant projektą 2025 m. lapkričio 24 d., po tariamo klaidų ištaisymo. Įprastai tokio pobūdžio klaidos ištaisomos per kelias savaites. Tačiau skolininkas šias klaidas taisė net 14 mėnesių, po kurių, pakartotinai įkėlus projektą, klaidų atsirado daugiau nei buvo po pirmojo projekto įkėlimo į „Infostatyba“ duomenų bazę.

Skolininkas sąmoningai vilkina projekto užbaigimo procesą ir faktiškai nevykdo 2023 m. kovo 14 d. teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę teisingus duomenis, pateikti visus statybos leidimo išdavimui reikalingus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui. Tačiau skolininkas ir antrą kartą įkėlė klaidingus ir neištaisytus duomenis į minėtą „Infostatyba“ duomenų bazę. Skolininko veiksmai rodo sistemingą teismo sprendimo nevykdymą bei nepagrįstą projekto užbaigimo vilkinimą. Tokie skolininko veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir teismo sprendimo nevykdymas, dėl kurio išieškotojas patiria finansinę žalą ir daugiau kaip 8 metus negali įgyvendinti savo teisės gauti statybos leidimą bei realizuoti projekto.

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, kuris buvo pakeistas 2026 m. sausio mėn., geologiniai grunto tyrimai individualių namų statybos sektoriuje, privačiuose žemės sklypuose, nėra privalomi. Tuo tarpu geologiniai grunto tyrimai yra privalomi, kai projektas yra rengiamas NŽT valdomuose sklypuose, t. y. valstybiniuose žemės sklypuose. Šiuo atveju projektuojamas sklypas yra privatus, todėl, išieškotojo žiniomis, grunto tyrimai nėra privalomi. Manytina, kad 2025 m. lapkričio 28 d. „Infostatyba“ pastabų 6 punktas yra susijęs su 7 punkte nurodyta pastaba, t. y. skolininko suprojektuoto statinio dalis, apie 20-30 cm, patenka į NŽT derinimui reikalingą zoną. Tokiu atveju būtina suderinti projektą su NŽT arba pakoreguoti suprojektuoto pastato vietą generalinio plano brėžinyje taip, kad statinys nepatektų į servituto zoną, kuri galimai yra palikta šaligatvio plėtrai. Kitaip tariant, atlikus brėžinių pataisymus dėl NŽT servituto zonos, kurią būtina tinkamai išspręsti, nebūtų taikomas reikalavimas atlikti geologinius grunto tyrimus. Antra vertus, toks reikalavimas buvo taikomas iki 2026 m. sausio mėn. Tai dar kartą parodo, kad skolininkas net nebando tinkamai išsiaiškinti ir išspręsti klausimų, susijusių su šio projekto užbaigimu.

Išieškotojas tinkamai ir laiku įvykdė visas jam, kaip statytojui (užsakovui), įstatymo nustatytas pareigas, t. y. užsakė naujas projektavimo technines sąlygas iš ESO ir AB „Klaipėdos vanduo“; užsakė naują geodezinę toponuotrauką, įvykdė skolininko pageidavimą ir notarine tvarka pakeitė nuosavybės dokumentą – sudarė pardavimo sutartį su buvusia sutuoktine, perrašydamas buvusios sutuoktinės sklypo dalį savo vardu, taip pat iš naujo išdavė įgaliojimą skolininkui pagal naujai nustatytus reikalavimus. Pagal šį įgaliojimą skolininkas turi galimybę išieškotojo vardu užsakyti visas reikiamas pažymas ir atlikti visas kitas procedūras reikalingas projekto užbaigimui. Visi pirmiau nurodyti dokumentai skolininkui buvo pateikti elektroniniu paštu arba perduoti originalai. Dalis dokumentų skolininkui buvo siunčiami pakartotinai net tris kartus. Tuo tarpu skolininkas iki šiol nėra tinkamai įvykdęs įstatymo nustatytų projektuotojo pareigų, dėl ko projekto įgyvendinimo procesas yra nepagrįstai vilkinamas. Nuo projekto atmetimo pastabų gavimo iš „Infostatyba“ sistemos praėjo jau 19 mėnesių, nors analogiško projekto klaidų ištaisymas įprastai trunka apie vieną mėnesį. Be to, skolininkas nuo 2025 m. gruodžio mėn. faktiškai atsisako bendradarbiauti su išieškotoju – ignoruoja telefono skambučius, neatsako į elektroninius laiškus ir SMS žinutes, nereaguoja į prašymus bendradarbiauti ir ištaisyti projekto klaidas. Kitą kartą skolininkas vėl įkels klaidingus ir neištaisytus duomenis arba įkels juos į netinkamas „Infostatyba“ sistemos skiltis, jeigu skolininkui nebus nustatyta skatinamoji priemonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

Skolininkas V. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė projektinių inžinerinių gruntinių geologinių tyrimų ataskaitą ir išrašą iš Žemės gelmių tyrimo žemėlapio, o išieškotojas G. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. lapkričio 28 d. bei 2024 m. rugsėjo 23 d. pastabas, gautas iš „Infostatyba“ duomenų bazės.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju nei skolininkas, nei išieškotojas nesuformulavo prašymo priimti kartu su procesiniais dokumentais pateiktus papildomus įrodymus ir nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių jų pateikimo apeliacinės instancijos teisme būtinybę. Pažymėtina, kad išieškotojo pateiktos 2025 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. rugsėjo 23 d. pastabos, gautos iš informacinės sistemos „Infostatyba“, taip pat skolininko kartu su atskiruoju skundu pateikta projektinių inžinerinių gruntinių geologinių tyrimų ataskaita jau yra nagrinėjamos bylos medžiagoje. Taigi šie dokumentai nelaikytini naujais įrodymais ir pakartotinai juos prijungti prie bylos pagrindo nėra. Tuo tarpu skolininko pateiktame Žemės gelmių tyrimo žemėlapyje atvaizduoti duomenys yra viešai prieinami, todėl apeliacinės instancijos teismas gali juos tiesiogiai patikrinti ir įvertinti, remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti skolininko ir išieškotojo papildomai pateiktus dokumentus.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-439-999/2023 atsakovas (skolininkas) V. B. įpareigotas užbaigti 2017 m. pradėtą dviejų blokuotų gyvenamųjų dviejų butų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui. Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. gegužės 27 d., o 2023 m. birželio 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolio A. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-237-999/2024 Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime už akių nustatytiems reikalavimams, t. y. reikalavimams atsakovą V. B. įpareigoti užbaigti 2017 m. pradėtą dviejų blokuotų gyvenamųjų dviejų butų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui, nustatytas trijų mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 5 d.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad IS „Infostatyba“ 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustačiusi skolininkui tokius trūkumus: 1) skolininkas įpareigotas pateikti projektavimo darbų sutartį; 2) skolininkas savivaldybės infrastruktūros apskaičiavimus ir mokestį įkėlė ne į tam skirtas IS „Infostatyba“ sritis; 3) pateiktas techninis darbo projektas, o projektas skirtas viešinimui pateiktas skiltyje techninis projektas; 4) neįvykdyti STR 1.04.04:2017 – 5.3.15. papunkčio reikalavimai, nepateiktas pastato energinio naudingumo įvertinimas, nepateikti duomenys ir skaičiavimai apie pastato atitiktį projekte nurodytai energinio naudingumo klasei, pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai; 5) neįvykdytas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11.4.2.1. papunkčio reikalavimas. Nepateiktas projekto rinkmenų turinys. Teikiamų dokumentų pavadinimai turi atitiktį jų turinį; 6) nepateiktas besiribojančio žemės sklypo valdytojo sutikimas dėl neišlaikyto projektuojamo pastato atstumo iki sklypo ribos; 7) vadovaujantis STR 1.04.02: 2011 „inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ nuostatomis, nepateikti geologiniai tyrimai; 8) projektuojamas dvibutis gyvenamasis namas su poilsiui skirtomis patalpomis. Rodiklių lentelėje nėra išskirti patalpų plotai, neaišku, kokia paskirtis yra vyraujanti, nurodoma, kad tai polifunkcinis pastatas; 9) techninis projektas (nuasmeninta versija). Visuomenei viešai skelbiami failai. Šioje skiltyje turi būti įkelti nuasmeninti failai be fizinių asmenų duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta), išskyrus asmenis, rengiančius statinio projektą, kai tikrinamas statinio projektas ar atliekama statinio projekto ekspertizė, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas. Pirmoje ir antroje rinkmenose pateikti nenuasmeninti dokumentai ir brėžiniai; 10) Srityje rašytiniai pritarimai projektui. Visuomenei viešai skelbiami failai. Šioje skiltyje turi būti įkelti nuasmeninti failai be fizinių asmenų duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta), išskyrus asmenis, rengiančius statinio projektą, kai tikrinamas statinio projektas ar atliekama statinio projekto ekspertizė, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas. Pateikti nenuasmeninti dokumentai; 10) Nepateiktos ESO prisijungimo sąlygos.

Antstolis A. S. 2025 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. SIJ25-26232, kuriuo: 1) pakartotinai įpareigojo pareiškėją V. B. vykdyti Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-439-999/2023, t. y. užbaigti 2017 m. pradėtą dviejų blokuotų gyvenamųjų dviejų butų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui; 2) pakartotinai įpareigojo pareiškėją V. B. raštu informuoti antstolį apie Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-439-999/2023 reikalavimų įvykdymo rezultatus; 3) įpareigojo išieškotoją G. J. raštu informuoti antstolį apie Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-439-999/2023 reikalavimų įvykdymo rezultatus. 2026 m. sausio 14 d. išieškotojas G. J. raštu informavo antstolį, kad Plungės apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-439-999/2023 nėra įvykdytas. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog skolininkas skundė antstolio 2025 m. gruodžio 17 d. patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. SIJ25-26232, kurį prašė panaikinti, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5782-1025/2026, kuri palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-451-940/2026, skolininko skundas buvo atmestas. Taigi antstolio pakartotinis reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą teisėtas ir nenuginčytas.

Antstolis 2026 m. vasario 6 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. vykdomojo rašto Nr. e2-49-999/2023 reikalavimai iki šiol nėra įvykdyti, todėl prašė teismo spręsti klausimą dėl skolininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų reikalavimų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė skolininkui V. B. 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-439-999/2023, kurio pagrindu išduotas Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. vykdomasis raštas Nr. e2-439-999/2023, numatytų įpareigojimų neįvykdymo dieną, ir leido išieškotojui G. J. už skolininką atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus, t. y. užbaigti 2017 m. pradėtą dviejų blokuotų gyvenamųjų dviejų butų namų, esančių (duomenys neskelbtini), projektą, įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui, šių veiksmų atlikimo lėšas išieškant iš skolininko. Su šia nutartimi nesutikdamas, skolininkas (apeliantas) V. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gruodžio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, <...> surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantas V. B. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo už akių įpareigojimai nėra įvykdyti, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti jam teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių. Apelianto teigimu, išieškotojo G. J. pateikta geologinių tyrimų ataskaita parengta kitam žemės sklypui, todėl ši ataskaita galimai yra suklastota. Dėl to apeliantas teigia neturintis teisinio pagrindo įkelti šios ataskaitos į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir negalintis įvykdyti teismo sprendimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šios apelianto nurodytos sprendimo neįvykdymo priežasties netyrė, dėl jos nepasisakė ir nenurodė motyvų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumentams.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo teismo sprendimo neįvykdymo fakto konstatavimu, bet išsamiai įvertino jo neįvykdymo priežastis bei aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. Teismas atsižvelgė į informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatytus dokumentų parengimo ir pateikimo trūkumus, jų pobūdį, taip pat į apelianto veiksmus siekiant gauti teismo sprendimui įvykdyti reikalingus dokumentus. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto atlikti veiksmai buvo nepakankami teismo sprendimui įvykdyti, o jo neįvykdymą pateisinančių aplinkybių nenustatyta. Atskirajame skunde apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo iš esmės neginčija, tačiau savo nesutikimą su skundžiama nutartimi, kaip minėta, iš esmės grindžia geologinių tyrimų ataskaitos netinkamumu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto akcentuojama aplinkybė dėl geologinių tyrimų ataskaitos netinkamumo nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl teismo sprendimo neįvykdymo priežasčių. Byloje objektyvių įrodymų, kurie paneigtų geologinių tyrimų ataskaitoje užfiksuotus duomenis ar sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti jos netinkamumą, pateikta nėra. Kita vertus, nurodydamas galimus geologinių tyrimų ataskaitos neatitikimus, apeliantas nepagrindė, kokių konkrečių veiksmų jis pats ėmėsi jiems pašalinti ar teismo sprendimui įvykdyti reikalingiems dokumentams gauti. Kartu pažymėtina, kad apelianto keliamos abejonės dėl nurodytos ataskaitos tinkamumo savaime nekeičia kitų informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatytų dokumentų parengimo ir pateikimo trūkumų reikšmės, vertinant skolininko veiksmų pakankamumą vykdant teismo sprendimą. Kaip minėta, apeliantas neginčija aplinkybės, jog nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo, t. y. nėra pašalinti kiti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyti trūkumai. Vadinasi, jo nurodoma aplinkybė dėl geologinių tyrimų ataskaitos netinkamumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog sprendimas yra nevykdomas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sprendimo neįvykdymo priežastis, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas V. B. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo pranešta. Apelianto teigimu, dalyvaudamas posėdyje jis būtų galėjęs aiškintis aplinkybes dėl galimo geologinių tyrimų ataskaitos suklastojimo ir užduoti klausimus išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo sutikti ir su šiais atskirojo skundo argumentais.

Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, jog sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi bylą nagrinėti paskyrė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2026 m. gegužės 27 d. 9.30 val.. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir bylą paskyrė nagrinėti 2026 m. rugpjūčio 3 d. 13.30 val. teismo posėdyje, kadangi iškilo poreikis išreikalauti vykdomąją bylą. Pastaroji teismo nutartis ir prisijungimo duomenys apeliantui V. B. buvo išsiųsti per EPP ir el. paštu (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu el. paštu pateiktas ir atskirasis skundas). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantas yra EPP naudotojas (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), be to, tą pačią dieną, atsakydamas į el. laišką, patvirtino, jog teismo siųstus procesinius dokumentus yra gavęs. Taigi, priešingai nei yra teigiama atskirajame skunde, apeliantui buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį. Aplinkybė, kad apeliantas teismo posėdyje dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo ir tokia savo procesine teise nepasinaudojo, savaime nepatvirtina, jog tokiu būdu buvo apribotos jo galimybės ginti savo teises.

Įvertinęs pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ar pažeidė apelianto teisę būti išklausytam. Atskirajame skunde taip pat nepateikta argumentų, kuriais būtų ginčijamas paskirtos baudos dydis ar išieškotojui suteiktas leidimas už skolininką atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus skolininko lėšomis. Nenustačius pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, dėl šių skundžiamos nutarties dalių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. B. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apelianto V. B. atskirojo skundo netenkinus, jam jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo valstybei taip pat nesprendžia ir plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.