Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas valdas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-406-999/2025 pagal pareiškėjo G. J. prašymą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-439-999/2023 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl pareigojimo atlikti veiksmus pagal sutartį, suinteresuotas asmuo – antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Antstolis A. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 3 dalimi, 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašė spręsti klausimą dėl reikalavimų nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka ir paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą tuo atveju, jeigu sprendimas nebus vykdytas per teismo nurodytą laikotarpį, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime už akių (civilinėje byloje Nr. e2-439-999/2023) nurodytus veiksmus atlikti gali išimtinai tik atsakovas, todėl šiam ignoruojant teismo sprendimą, jį vykdant beveik du metus, Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. priimto sprendimo už akių įvykdymo tvarka keistina (tikslintina), atsakovui V. B. nustatant vieno mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendime už akių nurodytus reikalavimus. O, šio reikalavimo neįvykdžius nustatytu terminu, teismas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi ir proporcingumo principu, atsakovui paskyrė baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną pareiškėjo G. J. naudai. Apeliantas tvirtina, kad jis iš esmės neturi galimybių tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, nes pats ieškovas atsakovui neteikia reikalingų dokumentų.

12. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi, tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, be kita ko, gali pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

13. Byloje nėra ginčo, kad 2017 metais ieškovas, kaip statytojas, ir atsakovas, kaip projektuotojas, susitarė dėl dviejų blokuotų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninį projekto parengimo, jo įkėlimo į informacinės statybos sistemos „Infostatyba.lt“ duomenų bazę ir statybos leidimo šiam objektui gavimo, t. y. šiuos darbus įsipareigojo atlikti atsakovas. Byloje yra ne vienas atsakovo pasirašytas įsipareigojimas užbaigti projektą, įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba.lt“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui (pvz., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. gruodžio 6 d. įsipareigojimai). Atsakovui delsiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-439-999/2023 įpareigojo atsakovą V. B. užbaigti 2017 m. pradėtą dviejų blokuotų gyvenamųjų dviejų butų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektą, įkelti į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę dėl statybos leidimo išdavimo procedūros visus reikiamus dokumentus ir gauti statybos leidimą šiam objektui; sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 27 d.

14. Atsakovas neneigia, kad jis iki šiol nėra įvykdęs minėtų, tačiau tvirtina, kad jis neturi galimybių tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, nes pats ieškovas atsakovui neteikia reikalingų dokumentų. Nurodė, kad pastarąjį kartą projektas buvo grąžintas su pastabomis „1. Pateiktas nebegaliojantis įgaliojimas ne tam objektui. 2. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 26. Reglamento 8 priedo 5.7.1-5.7.6 papunkčiuose nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesniu kaip 3 metų topografiniu planu (nuo statinio projektavimo pradžios), kuris patikslinamas (jei reikia) projekto rengimo metu. Projekto vadovas, pasirašydamas reglamento 8 priedo 5.7.1-5.7.6 papunkčiuose nurodytus planus, patvirtina jų atitiktį topografiniam planui, kuris pateikiamas su projektu. Pateikta nebegaliojanti toponuotrauka. 3. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo nuostatomis: PRIVALOMI RAŠYTINIAI PRITARIMAI STATINIO PROJEKTUI IKI PRAŠYMO IŠDUOTI STATYBĄ LEIDŽIANTĮ DOKUMENTĄ PATEIKIMO Iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui: 1. Jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų. Nepateikti suderinimai. 4. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 27 str. 32 d. – Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų vardu. 5. Nepateiktos prisijungimo sąlygos. 6. Nepateiktas suvestinis inžinerinių tinklų planas. 7. Infrastruktūros mokesčio dokumentai sukelti ne į tas skiltis. Šios skiltys yra skirtos dokumentams už teisę statyti valstybinėje žemėje. 8. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 27. Atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, asmenų su negalia dalyvumas ir paskirties reikalavimus. Nėra duomenų apie projektuojamus inžinerinius tinklus gyvenamajam namui. 9 Projektuojama betoninių trinkelių anga (takai). Kurios plotas 167 m2. Tai II gr. Nesudėtingi statiniai. Nesumokėtas infrastruktūros mokestis.“

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendime už akių nurodytus veiksmus atlikti gali išimtinai tik atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas, kaip projektuotojas yra atsakingas už tinkamą projekto parengimą ir visų dokumentų, reikalingų statybos leidimo išdavimo procedūrai, įkėlimą į informacinės statybos sistemos „Infostatyba“ duomenų bazę. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog projektą atsakovas jau buvo įkėlęs į duomenų bazę, bet buvo pateiktos pastabos, ir kyla klausimas, ar projektuotojas realiai turi galimybę savarankiškai jas pašalinti bei visapusiškai užtikrinti reikalavimų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nesiaiškino ar atsakovas turi galimybę savarankiškai įvykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio13 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.