Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Czechbel Trade s.r.o. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2026 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1AE-198 (toliau – ir Sprendimas) ir grąžinti pareiškėjui sulaikytas prekes bei panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2026 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 6PR-53 „Dėl prekių, sulaikytų pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801489, konfiskavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6PR-53).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Muitinės sprendimo Nr. 6PR-53 vykdymą – uždrausti Muitinės departamentui realizuoti, sunaikinti, perduoti ar kitaip negrįžtamai disponuoti 19 968 kg prekėmis, nes, sunaikinus prekes, faktiškai būtų sunaikintas ir svarbiausias tarifinio klasifikavimo įrodymas bei būtų padaryta neatitaisoma žala turto savininkui.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu ir nustatė, jog pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Muitinės sprendimo Nr. 6PR-53 vykdymą, motyvuodamas tuo, kad sunaikinus prekes faktiškai bus sunaikintas ir svarbiausias tarifinio klasifikavimo įrodymas. Teismas nurodė, kad Muitinės sprendime Nr. 6PR-53 nėra duomenų apie prekių sunaikinimą, o pareiškėjas tik deklaratyviai teigė, kad prekės bus sunaikintos ir bus prarasti įrodymai, bet konkrečiai nepasisakė, kodėl kiltų neatitaisoma žala, jeigu taip įvyktų, nepateikė argumentų, kokioms bylai svarbioms aplinkybėms pasitarnautų minėtų prekių saugojimas.

Kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, teismas nurodytų aplinkybių nelaikė išskirtinėmis, dėl kurių reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki administracinėje byloje bus išspręstas ginčo prekių, jų mėginių ir galimos ekspertizės klausimas, uždrausti Muitinės departamentui ir jo pavaldžioms muitinės įstaigoms sunaikinti, realizuoti, perduoti, perdirbti, sumaišyti ar kitaip negrįžtamai pakeisti bet kokius dar išlikusius pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801489 sulaikytų ginčo prekių likučius, laboratorinius mėginius, kontrolinius mėginius ar kitas identifikuojamas materialias jų dalis. Jeigu byloje neužtenka duomenų reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant nustatyti (i) ar muitinės ar jos pasitelkto sandėlio dispozicijoje yra visa ar dalis ginčo prekių; (ii) ar yra pagal protokolą Nr. 5VM5801489 paimti prekių mėginiai, kontroliniai mėginiai ar kitos identifikuojamos materialios dalys; (iii) ar iki galutinio sprendimo dėl ekspertizės ar kito tyrimo galima taikyti proporcingą šių objektų išsaugojimo priemonę.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis naikintina, nes sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą nebuvo visapusiškai įvertinta prašomos apsaugos paskirtis, nebuvo nustatyta faktinė materialių ginčo objektų ir jų mėginių būklė, o sprendimo vykdymo sustabdymo pagal muitinės procedūrą klausimas buvo nepagrįstai sutapatintas su savarankiška teismo kompetencija taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 70 straipsnį. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Regionų administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-16466-872/2026 nagrinėjamas analogiškas skundas dėl Muitinės departamento sprendimo panaikinimo, kurioje yra nustatyta, kad atsakovas Muitinės departamentas analogiškas sulaikytas prekes, kurios priklauso pareiškėjui, 2026 m. liepos 10 d. konkurso būdu pardavė, t. y. negrįžtamai sunaikino. Kad analogiški veiksmai nepasikartotų šioje byloje, pareiškėjas teismo prašė užtikrinti daiktinių įrodymų ir turto saugumą. Esminė prašymo dalis buvo susijusi su būtinybe išsaugoti materialų įrodymų šaltinį, reikalingą tarifinio klasifikavimo teisėtumui patikrinti. Tam, kad būtų galima atlikti alternatyvų patikimą tyrimą arba teismui prireikus paskirti ekspertizę, turi egzistuoti pats tiriamas materialus objektas arba tinkamai identifikuotas ir reprezentatyvus jo mėginys. Jeigu prekės, jų likučiai ir visi mėginiai sunaikinami, perdirbami, sumaišomi arba tampa nebeidentifikuojami, galimybės atlikti nepriklausomą tyrimą vėliau nebegalima atkurti pinigine kompensacija. Tai yra būtent negrįžtamo pobūdžio procesinė žala.

Skundžiama nutartimi nenustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Ginčas dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir muitinės laboratorinių nustatymų yra faktų ir teisės vertinimo reikalaujantis ginčas, kuriame prekių fizinės ir cheminės savybės gali turėti ir turi tiesioginę reikšmę. Todėl sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą esminis tampa antrasis kriterijus – ar neapsaugojus įrodymų gali atsirasti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Negrįžtamai sunaikinus arba praradus vienintelį materialų objektą, kurį privalu tirti ir dėl jo pasisakyti, tokia žala yra akivaizdi.

Pagrindinė reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirtis yra išvengti situacijos, kai būsimas pareiškėjui palankus teismo sprendimas taptų praktiškai neveiksmingas, o teisminis procesas būtų ribojamas dirbtinai sudarytomis kliūtimis. Jeigu teismas vėliau konstatuotų, kad muitinės atliktas tarifinis klasifikavimas nebuvo pakankamai pagrįstas, nebebūtų galima atlikti pakartotinės prekės apžiūros, paimti reprezentatyvaus mėginio, patikrinti ankstesnio mėginio tapatumo ir reprezentatyvumo, atlikti nepriklausomo laboratorinio tyrimo, ekspertizės, patikrinti, ar Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatai iš tiesų atitiko ginčo prekės objektyvias savybes. Žalos pobūdis nagrinėjamu atveju nėra vien ekonominis.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Muitinės departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad prekių mėginiai yra administruojami ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1BE-395, (toliau – ir Aprašas) 16, 51 punktais. Pagal 2025 m. gruodžio 19 d. Prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801489 sulaikytos prekės – naftinio parafino luitai, nėra nei parduoti, nei sunaikinti ir šiuo metu saugomi III tipo atvirajame muitinės sandėlyje. Su prekėmis nevykdomi jokie realizavimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju spręstina ne dėl galimybės „išsaugoti“ prekių mėginius, o dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pagrįstumo, nes pareiškėjas neįrodė galinčios atsirasti didelės žalos.

Atsakovas Muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas Muitinės sprendimą Nr. 6PR-53, kuriuo buvo nuspręsta konfiskuoti prekes, apskundė Muitinės departamentui, kuris Sprendimu atmetė skundą. Pareiškėjas, teikdamas skundą Muitinės departamentui neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir sustabdyti Muitinės sprendimo Nr. 6PR-53 vykdymą pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nei Muitinės departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos. Prekės yra saugomos III tipo atvirajame muitinės sandėlyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įformintoje tranzito deklaracijoje T1 MRN 24LTVK2000007E18K4 (2024 m. gruodžio 8 d.) deklaruotų prekių paimto ir ištirto mėginio kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas keitėsi, todėl mėginys Muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje saugomas du metus ir šis terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl pareiškėjo nuogąstavimas, kad sulaikytos prekės realizuotos, o mėginiai negrįžtamai prarasti neatitinka tikrovės. Muitinė neturi pagrindo nepasitikėti Muitinės laboratorijos tyrimais, kurie buvo atlikti laikantis (EB) Komisijos reglamentų reikalavimų ir tyrimo metodikos, turinčių įtakos tyrimų rezultatams.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025; ir kt.).

Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).

Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Muitinės departamento Sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Muitinės sprendimo Nr. 6PR-53. Muitinė sprendimu Nr. 6PR-53, atsižvelgusi į tai, kad tranzitu gabentoms prekėms yra taikomos sankcijos, nusprendė konfiskuoti ir neatlygintinai perduoti valstybės naudai pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801489 sulaikytus naftinio parafino luitus (žaliavą, iš kurios gali būti gaminamos žvakės). Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taip pat priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, todėl galima teigti, kad pareiškėjas išpildė pirmąją reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą.

Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Muitinės sprendimo Nr. 6PR-53 vykdymą – uždrausti Muitinės departamentui realizuoti, sunaikinti, perduoti ar kitaip negrįžtamai disponuoti prekėmis, grindė tuo, kad, sunaikinus prekes faktiškai, būtų sunaikintas ir svarbiausias tarifinio klasifikavimo įrodymas bei būtų padaryta neatstatoma žala turto savininkui.

Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam kiltų neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Kaip jau buvo minėta, pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė duomenų apie ketinamas sunaikinti ar sunaikintas ginčo prekes, priešingai, atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su prekėmis nevykdomi jokie realizavimo veiksmai, pagal 2025 m. gruodžio 19 d. Prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801489 sulaikytos prekės – naftinio parafino luitai, nėra nei parduoti, nei sunaikinti ir šiuo metu saugomi III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, taigi atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su siekiu reikalavimo užtikrinimo priemone užtikrinti turto saugumą.

Vertinant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais akcentuojama būtinybė išsaugoti materialų įrodymų šaltinį, reikalingą tarifinio klasifikavimo teisėtumui patikrinti (atlikti alternatyvų patikimą tyrimą arba teismui prireikus paskirti ekspertizę), pažymėtina, kad jie yra susiję su įrodymų pakankamumo vertinimu bylą nagrinėjant iš esmės, o ne su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad prekių mėginiai yra administruojami ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Aprašo 16 punktu, kuriame nustatyta, jog „imami du vienodi mėginiai. Pirmasis mėginys naudojamas jį klasifikuojant (tiriant), antrasis saugomas teritorinės muitinės atsakingame struktūriniame padalinyje ir gali būti naudojamas pristatymo į teritorinę muitinę arba Muitinės laboratoriją metu pažeidus ar praradus pirmąjį mėginį arba teismo sprendimu atliekant mėginio pakartotinį arba papildomą tyrimą“, bei 51 punktu, kuriame įtvirtina, jog „negrąžinti mėginiai saugomi dvejus metus nuo Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo išdavimo arba Prekės klasifikavimo akto patvirtinimo, jeigu deklaranto deklaruotas prekių nomenklatūros kodas buvo pakeistas. Jei deklaruotas prekių nomenklatūros kodas nesikeitė, mėginiai saugomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius“. Taigi, nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka prekių tarifinio klasifikavimo teisėtumui patikrinti yra paimami du mėginiai, kurie saugomi du metus ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, todėl nėra jokio pagrindo neatitaisomai žalai atsirasti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme.

Atkreiptinas dėmesys, jog tokios pozicijos iš esmės laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-3126-662/2026.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011; 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-498/2012; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-968/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1097-1047/2025).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tinkamai atsižvelgė į visas klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.