Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3126-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05665-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 49(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas Czechbel Trade s.r.o. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2026 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1AE-197 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 6PR-52 dėl prekių, sulaikytų pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801487, konfiskavimo vykdymą – uždrausti Muitinės departamentui realizuoti, sunaikinti, perduoti ar kitaip negrįžtamai disponuoti prekėmis, nes, sunaikinus prekes, faktiškai būtų sunaikintas ir svarbiausias tarifinio klasifikavimo įrodymas bei būtų padaryta neatstatoma žala turto savininkui.Atsakovas Muitinės departamentas nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad Skundų pateikimo Muitinės departamentui ir jų nagrinėjimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074, (toliau – ir Nuostatai) 14 punkte nustatyta, kad jeigu kartu su skundu pareiškėjas pateikia prašymą sustabdyti apskųstojo sprendimo vykdymą, esant Nuostatų 38 punkte numatytiems pagrindams, Muitinės departamentas sprendimą dėl pateikto prašymo priima per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Muitinės departamente dienos. Nuostatų 38 punkte įtvirtinta, kad Muitinės departamento sprendimu gali būti visai arba iš dalies sustabdytas teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos priimto sprendimo vykdymas, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų (Nuostatų 38.1 p.); apskųstuoju sprendimu pareiškėjui gali būti padaryta nepataisoma žala (Nuostatų 38.2 p.). Taigi, analogiški muitinės priimto sprendimo vykdymo sustabdymo pagrindai nustatyti ir Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 6PR-52, neteikė prašymo stabdyti apskųstojo sprendimo vykdymo (ir galimos atsirasti neatitaisomos žalos pagrindžiančių dokumentų). Taigi, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, į didelius konfiskuotų prekių sandėliavimo kaštus ir, svarbiausia, nesant pareiškėjo prašymo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą dėl galinčios kilti neatitaisomos žalos, buvo pradėtos konfiskuotų prekių realizavimo procedūros ir prekės 2026 m. liepos 10 d. konkurso būdu buvo parduotos.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu ir nustatė, jog pareiškėjas siekia, kad teismas taikytų ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 6PR-52 dėl prekių, sulaikytų pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801487, konfiskavimo vykdymą – uždrausti Muitinės departamentui realizuoti, sunaikinti, perduoti ar kitaip negrįžtamai disponuoti prekėmis, nes sunaikinus prekes faktiškai būtų sunaikintas ir svarbiausias tarifinio klasifikavimo įrodymas bei būtų padaryta neatstatoma žala turto savininkui.Teismas vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalimi ir priėjo prie išvados, kad vykdymo sustabdymas nėra savaiminė skundo padavimo pasekmė ir gali būti taikomas (visiškai ar iš dalies) išimtinai tik esant Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: jeigu muitinė turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Teismas vadovavosi Nuostatų 14, 38 punktais, nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas skundą Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 6PR-52, neteikė prašymo stabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą (ir galimos atsirasti neatitaisomos žalos pagrindžiančių dokumentų), todėl buvo pradėtos konfiskuotų prekių realizavimo procedūros ir prekės 2026 m. liepos 10 d. konkurso būdu buvo parduotos. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo ir galimybės tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjas nepasinaudojo Nuostatų 14 punktu ir nepateikė Muitinės departamentui prašymo dėl skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymo, todėl prekės konkurso būdu buvo parduotos.III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki administracinėje byloje bus išspręstas ginčo prekių, jų mėginių ir galimos ekspertizės klausimas, uždrausti Muitinės departamentui ir jo pavaldžioms muitinės įstaigoms sunaikinti, realizuoti, perduoti, perdirbti, sumaišyti ar kitaip negrįžtamai pakeisti bet kokius dar išlikusius pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801487 sulaikytų ginčo prekių likučius, laboratorinius mėginius, kontrolinius mėginius ar kitas identifikuojamas materialias jų dalis. Jeigu byloje neužtenka duomenų reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant nustatyti (i) ar 2026 m. liepos 10 d. konkurso būdu parduotos prekės faktiškai perduotos pirkėjui; (ii) ar muitinės ar jos pasitelkto sandėlio dispozicijoje liko visa ar dalis ginčo prekių; (iii) ar išliko pagal protokolą Nr. 5VM5801487 paimti prekių mėginiai, kontroliniai mėginiai ar kitos identifikuojamos materialios dalys; (iv) ar iki galutinio sprendimo dėl ekspertizės ar kito tyrimo galima taikyti proporcingą šių objektų išsaugojimo priemonę.Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš Muitinės departamento informaciją ir dokumentus apie 2026 m. liepos 10 d. parduotų pagal protokolą Nr. 5VM5801487 sulaikytų prekių faktinį perdavimą pirkėjui, jų perdavimo datą bei dokumentus apie išlikusius prekių mėginius ir kontrolinius mėginius, jeigu šių duomenų nėra administracinėje byloje.Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis naikintina, nes sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą nebuvo visapusiškai įvertinta prašomos apsaugos paskirtis, nebuvo nustatyta faktinė materialių ginčo objektų ir jų mėginių būklė, o sprendimo vykdymo sustabdymo pagal muitinės procedūrą klausimas buvo nepagrįstai sutapatintas su savarankiška teismo kompetencija taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 70 straipsnį. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas iš esmės rėmėsi vien aplinkybe, kad 41 935 kg prekių buvo parduotos konkurso būdu, tačiau vien juridinis pardavimo faktas nėra tapatus faktiniam nustatymui, kad prekės jau fiziškai perduotos pirkėjui, kad visa prekių partija negrįžtamai išvežta iš muitinės ar jos pasitelkto sandėlio, kad prekės sunaudotos, perdirbtos ar sumaišytos, kad neliko jokios ginčo prekės dalies, neišliko muitinės paimtų mėginių, kontrolinių mėginių ar laboratorijoje saugomų mėginių, kad nebegalima identifikuoti ir išsaugoti bent dalies materialaus objekto būsimam tyrimui. Pareiškėjas 2026 m. liepos 29 d. prašė Muitinės departamento sustabdyti prekių perdavimą pirkėjui ir, jei dar tai įmanoma, susigrąžinti prekes natūra. Išvada, kad nėra galimybės taikyti jokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, galėjo būti padaryta tik nustačius faktinę ginčo prekių, jų likučių ir mėginių būklę, o tai nebuvo padaryta.Teismas nepakankamai įvertino ginčo prekių kaip daiktinio įrodymų šaltinio reikšmę. Esminė prašymo dalis buvo susijusi su būtinybe išsaugoti materialų įrodymų šaltinį, reikalingą tarifinio klasifikavimo teisėtumui patikrinti. Tam, kad būtų galima pateikti alternatyvų patikimą tyrimą arba teismui prireikus paskirti ekspertizę, turi egzistuoti pats tiriamas materialus objektas arba tinkamai identifikuotas ir reprezentatyvus jo mėginys. Jeigu prekės, jų likučiai ir visi mėginiai sunaikinami, perdirbami, sumaišomi arba tampa nebeidentifikuojami, galimybės atlikti nepriklausomą tyrimą vėliau nebegalima atkurti pinigine kompensacija. Tai yra būtent negrįžtamo pobūdžio procesinė žala.Aplinkybė, kad pareiškėjas iki prekių realizavimo neprašė Muitinės departamento sustabdyti sprendimo vykdymo, gali paaiškinti, kodėl sprendimas tuo metu buvo vykdomas, tačiau ši aplinkybė nepašalina teismo pareigos savarankiškai spręsti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės prašymo nagrinėjimo momentu dar egzistuoja veiksmingos priemonės neatitaisomai žalai išvengti.Teismas nėra absoliučiai susaistytas vien pažodine pareiškėjo pasiūlytos priemonės forma. Net jei 2026 m. liepos 10 d. įvykusio konkurso rezultato jau nebuvo galima panaikinti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas privalėjo įvertinti galimybę taikyti siauresnę ir proporcingesnę priemonę. Tokios priemonės būtų žymiai siauresnės už visos prekių partijos saugojimą neribotą laiką ir atitiktų proporcingumo principą.Skundžiama nutartimi nenustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Ginčas dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir muitinės laboratorinių nustatymų yra faktų ir teisės vertinimo reikalaujantis ginčas, kuriame prekių fizinės ir cheminės savybės gali turėti ir turi tiesioginę reikšmę. Todėl sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą esminis tampa antrasis kriterijus – ar neapsaugojus įrodymų gali atsirasti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Negrįžtamai sunaikinus arba praradus vienintelį materialų objektą, kurį privalu tirti ir dėl jo pasisakyti, tokia žala yra akivaizdi. Jeigu teismas vėliau konstatuotų, kad muitinės atliktas tarifinis klasifikavimas nebuvo pakankamai pagrįstas, nebebūtų galima atlikti pakartotinės prekės apžiūros, paimti reprezentatyvaus mėginio, patikrinti ankstesnio mėginio tapatumo ir reprezentatyvumo, atlikti nepriklausomo laboratorinio tyrimo, ekspertizės, patikrinti, ar Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatai iš tiesų atitiko ginčo prekės objektyvias savybes.Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės formuluoja naują (kitokį) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsami, motyvuota, priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą. Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 6PR-52 konfiskuotos ir neatlygintinai perduotos valstybės naudai sulaikytos prekės (naftinio parafino luitai), vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkčiu, kuriame nurodyta, kad muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl joms taikomų draudimų ar apribojimų (t. y., dėl prekėms taikomų sankcijų). Nors konfiskuotos prekės yra parduotos, jų mėginiai yra administruojami ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1BE-395, 16, 51 punktais, todėl nėra tikslinga spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prekių mėginiams.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įformintose tranzito deklaracijose deklaruotų prekių paimtų ir ištirtų mėginių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai keitėsi, todėl jie Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje saugomi du metus ir šis terminas nėra pasibaigęs.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025; ir kt.).Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Muitinės departamento Sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 6PR-52. Vilniaus teritorinė muitinė minėtu sprendimu, atsižvelgusi į tai, kad tranzitu gabentoms prekėms yra taikomos sankcijos, nusprendė konfiskuoti ir neatlygintinai perduoti valstybės naudai pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801487 sulaikytus naftinio parafino luitus (žaliavą, iš kurios gali būti gaminamos žvakės). Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, be kita ko, priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, todėl galima teigti, kad pareiškėjas išpildė pirmąją reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą.Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 6PR-52 dėl prekių, sulaikytų pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 5VM5801487, konfiskavimo vykdymą – uždrausti Muitinės departamentui realizuoti, sunaikinti, perduoti ar kitaip negrįžtamai disponuoti prekėmis, grindė tuo, kad, sunaikinus prekes faktiškai, būtų sunaikintas ir svarbiausias tarifinio klasifikavimo įrodymas bei būtų padaryta neatstatoma žala turto savininkui.Įvertinusi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas neneigia, kad iki prekių realizavimo neprašė Muitinės departamento sustabdyti sprendimo vykdymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir galimybės tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjas nepasinaudojo Nuostatų 14 punktu ir nepateikė Muitinės departamentui prašymo dėl skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymo, todėl prekės konkurso būdu buvo parduotos. Kaip jau buvo minėta, pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo pareiga savarankiškai spręsti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės prašymo nagrinėjimo momentu dar egzistuoja veiksmingos priemonės neatitaisomai žalai išvengti, bei įvertinti galimybę taikyti siauresnę ir proporcingesnę priemonę.Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais akcentuojamos naujos aplinkybės, jog neapsaugojus įrodymų gali atsirasti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją ir yra susiję su įrodymų pakankamumo vertinimu bylą nagrinėjant iš esmės, o ne su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nors konfiskuotos prekės yra parduotos, jų mėginiai yra administruojami ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1BE-395, 16 punktu, kuriame nustatyta, jog „imami du vienodi mėginiai. Pirmasis mėginys naudojamas jį klasifikuojant (tiriant), antrasis saugomas teritorinės muitinės atsakingame struktūriniame padalinyje ir gali būti naudojamas pristatymo į teritorinę muitinę arba Muitinės laboratoriją metu pažeidus ar praradus pirmąjį mėginį arba teismo sprendimu atliekant mėginio pakartotinį arba papildomą tyrimą“, bei 51 punktu, kuriame įtvirtina, jog „negrąžinti mėginiai saugomi dvejus metus nuo Muitinės laboratorijos tyrimo protokolo išdavimo arba Prekės klasifikavimo akto patvirtinimo, jeigu deklaranto deklaruotas prekių nomenklatūros kodas buvo pakeistas. Jei deklaruotas prekių nomenklatūros kodas nesikeitė, mėginiai saugomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius“. Taigi, nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka prekių tarifinio klasifikavimo teisėtumui patikrinti yra paimami du mėginiai, todėl nėra jokio pagrindo neatitaisomai žalai atsirasti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011; 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-498/2012; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-968/2025; 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1097-1047/2025).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties bei tikslo (laikinai, t. y. kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1051-858/2017), o ne sugrąžinti šalis į pradinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-61-602/2024)) ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tinkamai atsižvelgė į visas klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo Czechbel Trade s.r.o. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasIveta Pelienė