Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-1608-1041/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02127-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.2.6.1 (S) Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 14 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienėteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7754-669/2026 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4229-965/2021 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ir A. T. dėl įpareigojimo pateikti akcininkui dokumentus bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ priešieškinį ieškovui V. L. dėl įpareigojimo grąžinti automobilį bei su tuo susijusios žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.Ginčo esmėPareiškėjas prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Prašyme nurodoma, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, jog atsakovas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-48-618/2026 (Nr. e2-416-618/2025) atsiliepimu patvirtino aplinkybes, kad lengvasis automobilis JAGUAR F-PACE pareiškėjui buvo perduotas panaudos pagrindais, o jo naudojimas nebuvo siejamas su darbo funkcijų atlikimu atsakovėje. Be to, šios aplinkybės paneigia atsakovės priešieškinio, dubliko ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindą, kuriuo atsakovė teismams nurodė, kad automobilis pareiškėjui buvo perduotas darbo funkcijoms atlikti, o pasibaigus darbo teisiniams santykiams tolesnis automobilio naudojimas laikytinas pareiškėjo be pagrindo gauta nauda, kuri savo ruožtu laikytina atsakovės patirta žala.Suinteresuotas asmuo (atsakovė) atsiliepimu prašė prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad prašymas savo esme yra identiškas jau Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17902-639/2025 atmestam pareiškėjo 2025 m. liepos 2 d. prašymui. Abiem prašymais pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti 2021 m. spalio 29 d. teismo sprendimą dalyje dėl automobilio grąžinimo ir žalos atlyginimo bei atmesti atsakovės priešieškinį. Suinteresuoto asmens vertinimu, pakartotiniame prašyme pareiškėjas grindžia proceso atnaujinimo būtinybę esą „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“, t. y. atsakovo 2025 m. lapkričio 25 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-48-618/2026 (Nr. e2-416-618/2025). Suinteresuoto asmens nuomone, prašymas savo esme yra identiškas jau teismo atmestam pirmajam prašymui.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4229-965/2021.Teismas pareiškėjo pateiktame prašyme įžvelgė sąsajas tarp išnagrinėto prašymo ir pateiktojo prašymo: pirma, abu prašymai pateikti dėl tų pačių šalių tame pačiame procese – pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (atsakovės); antra, prašymais atnaujinti procesą siekiama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4229-965/2021 ir panaikinti 2021 m. spalio 29 d. teismo sprendimo dalį dėl automobilio grąžinimo bei žalos atlyginimo; trečia, prašymų pagrindai tapatūs – abu prašymai grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad automobilis pareiškėjui buvo perduotas panaudos, o ne darbo funkcijų vykdymo pagrindu ir, kad tarp bendrovės akcininkų egzistavo investicijų grąžos pusiausvyros susitarimas.Teismas sprendė, kad teismo sprendimas ar šalies pozicija kitoje civilinėje byloje ne visada laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Vertintina, kad šalies pozicija kitoje byloje yra tik tos bylos gynybinė taktika, ji nepaneigia įsiteisėjusio sprendimo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl teisinių santykių pobūdžio įvertinus visetą teismo žinioje buvusių įrodymų, o atsakovo pozicija kitoje byloje sprendimo esmės nekeičia. Pareiškėjo nurodomas atsakovo pozicijos pasikeitimas kitoje byloje vertintinas kaip skirtinga teisinė interpretacija, kuri, teismo vertinimu, neturi įtakos išnagrinėtoje byloje surinktiems įrodymams.Teismas pažymėjo, kad jau civilinėje byloje Nr. eA2-17902 639/2025, teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakydamas atnaujinti procesą, konstatavo, kad atsakovo žodiniai pasisakymai kitoje byloje nėra pagrindas atnaujinti procesą, todėl rašytinis atsiliepimas teisiškai nekeičia esmės – tai vis tiek yra tos pačios šalies gynybinė pozicija kitoje byloje, o ne neginčijamas faktas.Teismo vertinimu, pareiškėjo pakeistas teisinis pagrindas iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą į 3 punktą, laikytinas kaip bandymas apeiti jau priimtą nepalankią nutartį. Ir nors nurodomas kitas faktinis pagrindas (atsiliepimas, o ne veiklos tyrimas), pagrįstai vertintina, kad nagrinėjamu pareiškimu siekiama to paties rezultato tuo pačiu teisiniu pagrindu (akcininkų susitarimo dėl turto naudojimo).Teismas pabrėžė, kad ir nors atsakovo atsiliepimas surašytas 2025 m. lapkritį, tačiau pats pareiškėjas byloje įrodinėjo, jog apie patį faktą, t. y., akcininkų susitarimą, jis žinojo visą laiką, todėl terminas pareiškimui paduoti skaičiuotinas nuo 2021 m. Apibendrindamas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ne tik praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, bet ir pakartotinį prašymą tais pačiai pagrindais. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4229-965/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantui (pareiškėjui) nuo bendrovės veiklos pradžios buvo žinoma aplinkybė, kad tarp akcininkų egzistavo susitarimas dėl vienodo dydžio pajamų gavimo iš bendrovės veiklos per akcininkams priklausančio turto nuomą bendrovei arba neatlygintiną tokio turto suteikimą naudotis. Šia aplinkybe apeliantas (pareiškėjas) rėmėsi ir ją siekė įrodyti viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tačiau tuo metu apeliantas (pareiškėjas) neturėjo pakankamos įrodymų visumos šiai aplinkybei patvirtinti, nes susitarimas nebuvo sudarytas raštu, o atsakovė jo egzistavimą neigė. Tik atsakovei ir (ar) jos vadovui Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-48-618/2026 pripažinus susitarimo egzistavimą, atsirado pakankama faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma, leidžianti konstatuoti, kad toks susitarimas iš tiesų egzistavo.Apelianto (pareiškėjo) teigimu, teismas neteisingai nustatė terminą proceso atnaujinimui. Teismas nurodė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m., tačiau būtent tais metais dar buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4229-965/2021. Todėl, apelianto (pareiškėjo) nuomone, negalima termino pradėti skaičiuoti nuo momento, kai byla dar nebuvo baigta ir sprendimas dar nebuvo priimtas bei įsiteisėjęs. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad terminas proceso atnaujinimui pasibaigtų dar iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tai, apelianto (pareiškėjo) nuomone, yra logiškai neįmanoma.Apelianto (pareiškėjo) nurodoma aplinkybė atitinka visus kasacinio teismo suformuotus kriterijus proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Akcininkų susitarimas dėl vienodo dydžio akcininkų pajamų iš atsakovės vykdomos veiklos per akcininkams priklausančio turto nuomą atsakovei arba atsakovės turto neatlygintiną naudojimą egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Tačiau neegzistavo juridinių faktų visuma, leidžianti šios aplinkybės buvimą pripažinti.Teismo vertinimas, kad atsiliepime į ieškinį atsakovės vadovo nurodytos aplinkybės, pripažinimas apie ginčo susitarimo buvimą tėra tik tos bylos gynybinė taktika, skirtinga teisinė interpretacija, yra nepagrįsti ir neteisėti.Suinteresuotas asmuo (atsakovė) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas (pareiškėjas) pateikė pakartotinį prašymą tais pačiais pagrindais kaip ir anksčiau teiktą prašymą.Tai, kad naujajame prašyme cituojamas atsakovo 2025 m. lapkričio 25 d. atsiliepimas kitoje byloje (vietoj veiklos tyrimo ataskaitos, kuri buvo ankstesnio prašymo pagrindu), nekeičia prašymo faktinio bei teisinio pagrindo esmės. Klaipėdos apylinkės teismas jau 2025 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovės vadovo žodiniai pasisakymai kitoje byloje nenagrinėjami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės; rašytinis to paties asmens atsiliepimas kitoje byloje neturi didesnės procesinės reikšmės. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino šią poziciją, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto (pareiškėjo) kasacinį skundą.Atskirajame skunde apeliantas (pareiškėjas) teigia, kad terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį (2025 m. lapkričio 25 d.) padavimo dienos. Šis argumentas nepagrįstas, nes: 1) pats pareiškėjas visą laiką byloje įrodinėjo, kad apie akcininkų susitarimą jis žinojo nuo atsakovės veiklos pradžios ir šiais argumentais gynėsi nagrinėjant bylą pagal atsakovės priešieškinį iš esmės. Todėl apelianto (pareiškėjo) teiginys, kad aplinkybė tapo „naujai žinoma“ tik gavus atsakovo procesinį dokumentą kitoje byloje yra prieštaraujanti logikai; 2) skundžiamos nutarties 23 punkte teismas teisingai nurodė, kad šis pareiškėjo nurodytas pagrindas buvo žinomas nagrinėjant bylą ir termino skaičiavimas turėtų būti nuo 2021 m.; 3) Klaipėdos apylinkės teismas jau 2025 m. spalio 17 d. nutartyje konstatavo termino praleidimą – šią išvadą patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Antrojo prašymo termino klausimas skundžiama nutartimi buvo išspręstas identiškai.Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai įvertino, kad bet kuri prašymo teisinio pagrindo interpretacija lemia tą patį – pakartotinio prašymo kvalifikavimą. Formalūs teisinio argumentavimo pakeitimai nekeičia prašymo esmės.Teismask o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau analizuoja skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teismeKlaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4229-965/2021, kurioje ieškovas (apeliantas (pareiškėjas) ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per 10 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui ieškinyje nurodytų dokumentų patvirtintas kopijas pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą (apeliantą (pareiškėją) grąžinti įmonės automobilį ir priteisti su neteisėtu automobilio naudojimu susijusios žalos atlyginimą 3 534 Eur, susidariusį nuo 2021 m. vasario 9 d. iki priešieškinio pareiškimo dienos (2021 m. gegužės 12 d.), ir po 38 Eur už kiekvieną parą, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki automobilio grąžinimo atsakovei. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2022 m. kovo 31 d. priimta nutartimi pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 29 d. priimto sprendimo dalį dėl ieškovo (apelianto (pareiškėjo) įpareigojimo grąžinti lengvąjį automobilį atsakovei bei žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo (apelianto (pareiškėjo) paliko galioti nepakeistą.Apeliantas (pareiškėjas) prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-17902-639/2025 atmestas apelianto (pareiškėjo) prašymas dėl proceso atnaujinimo, atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4229-965/2021. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1106-883/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 23 d. Apeliantas (pareiškėjas) dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties buvo padavęs kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Lietuvos informacinės teismų sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-361-618/2026 (Nr. e2-416-618/2025) pagal apelianto (pareiškėjo) patikslintą ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2025 m. lapkričio 25 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad „Tiek atsakovas, tiek ieškovas nagrinėjamu laikotarpiu buvo ne tik Bendrovės akcininkai, bet ir jos darbuotojai, kuriems buvo mokamas akivaizdžiai mažesnis nei rinkoje įprastas darbo užmokestis, nors jų atliekamos funkcijos buvo itin reikšmingos Bendrovės veiklai, kadangi be jie buvo vieninteliai Bendrovės darbuotojai. Dėl mažo atlyginimo Bendrovėje natūraliai susiformavo tarpusavio sutarimu paremta praktika kompensuoti dalį akcininkų – darbuotojų patiriamų išlaidų, susijusių su transportu, darbo priemonėmis ir kitomis veiklos reikmėmis. Ši praktika buvo abipusė, žinoma abiem akcininkams, nekėlė jokių ginčų visą laikotarpį iki veiklos tyrimo inicijavimo ir negali būti vertinama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 4 dalies pažeidimas, kuris sietinas tik su savavališku turto naudojimu be akcininkų sutikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju akcininkai buvo sutarę dėl tokios praktikos taikymo, o ieškovas ja naudojosi net didesniu mastu nei atsakovas“.Dėl ginčo esmėsApeliantas (pareiškėjas) proceso atnaujinimo siekia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.Dėl termino kreiptis į teismąCPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovo atsiliepimas surašytas 2025 m. lapkritį, tačiau pats apeliantas (pareiškėjas) byloje įrodinėjo, kad apie patį faktą, t. y., akcininkų susitarimą jis žinojo visą laiką, todėl terminas pareiškimui paduoti skaičiuotinas nuo 2021 m. Apeliantas (pareiškėjas) su tuo nesutinka, ir nurodo, kad negalima termino pradėti skaičiuoti nuo momento, kai byla dar nebuvo baigta ir sprendimas dar nebuvo priimtas bei įsiteisėjęs.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktą).Nagrinėjamu atveju pats apeliantas (pareiškėjas), kai byla buvo nagrinėjama iš esmės, laikėsi pozicijos, kad apie akcininkų susitarimo egzistavimą jam buvo žinoma dar 2021 m. Taigi proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos faktinės aplinkybės pareiškėjui nebuvo naujos. Apelianto (pareiškėjo) argumentas, kad terminas negalėjo būti pradėtas skaičiuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, grindžiamas netinkamu CPK 368 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Įstatymų leidėjas termino pradžią aiškiai susiejo su proceso atnaujinimo pagrindo paaiškėjimu, o ne su bylos procesine baigtimi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantui (pareiškėjui) proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo metu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo termino pradžią sieti su 2025 m. atsakovo atsiliepimo pateikimo momentu kitoje byloje.Dėl proceso atnaujinimo pagrindoLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi apeliantas (pareiškėjas), prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).Apeliantas (pareiškėjas) nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-361-618/2026 atsakovas padarė oficialų fakto apie egzistuojančias aplinkybes pripažinimą, kurio neigimo pripažinimas sudarė 2021 m. spalio 29 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4229-965/2021 pagrindą, savo ruožtu sudarantį pagrindą kitaip kvalifikuoti ginčo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4229-965/2021 teisinius santykius ir priimti kitokį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) įvardinta aplinkybė (atsakovo atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-361-618/2026) neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų vertinant jos paaiškėjimo naujumo aspektu.Viena vertus, nagrinėjamu atveju pats apeliantas (pareiškėjas) pripažįsta, kad apie atsakovo ir kitų akcininkų susitarimo egzistavimą jam buvo žinoma dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4229-965/2021. Taigi aplinkybė, kurią, apelianto (pareiškėjo) teigimu, patvirtino atsakovo atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-361-618/2026, apeliantui (pareiškėjui) nebuvo nauja. Vien tai, kad kitoje byloje atsakovas pateikė procesinius paaiškinimus, kuriuose pripažino apeliantui (pareiškėjui) jau žinomas aplinkybes, nepakeičia šių aplinkybių žinojimo momento ir nesudaro pagrindo jas laikyti naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kita vertus, apeliantas (pareiškėjas) iš esmės teigia ne tai, kad jam tapo žinoma nauja faktinė aplinkybė, o tai, kad vėliau atsirado didesnę įrodomąją reikšmę turintis įrodymas, patvirtinantis jo anksčiau nurodytas aplinkybes. Tačiau CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas siejamas su naujai paaiškėjusia aplinkybe, o ne su vėliau gautu ar didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu.Nepagrįstas ir apelianto (pareiškėjo) teiginys, kad bylos nagrinėjimo metu neegzistavo juridinių faktų visuma, leidžianti pripažinti šios aplinkybės buvimą. Apelianto (pareiškėjo) nurodoma aplinkybė reiškia tik tai, kad jo turėtų įrodymų nepakako atitinkamai aplinkybei įrodyti ar teismui ja įsitikinti. Tačiau įrodymų nepakankamumas bylos nagrinėjimo metu savaime nereiškia, kad vėliau gautas papildomas įrodymas tampa naujai paaiškėjusia aplinkybe proceso atnaujinimo prasme. Priešingas aiškinimas reikštų, kad proceso atnaujinimo institutas būtų naudojamas kiekvienu atveju, kai po bylos išnagrinėjimo atsiranda stipresni ar įtikinamesni jau žinomų aplinkybių įrodymai. Toks aiškinimas neatitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto paskirties ir iš esmės sutapatintų naujai paaiškėjusias aplinkybes su naujai gautais įrodymais.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.Dėl bylos procesinės baigtiesApeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2026 m. balandžio 29 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suinteresuotas asmuo (atsakovė) patyrė 529,38 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Todėl iš apelianto (pareiškėjo) suinteresuotam asmeniui (atsakovei) priteisiamos 529,38 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , suinteresuotam asmeniui (atsakovei) uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė - Klaipėda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 529,38 Eur (penkių šimtų dvidešimt devynių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Simona Dementavičienė