Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-710-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02442-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 13.6.3(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Furniparts apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Furniparts skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Furniparts (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 1AE-159 „Dėl UAB „Furniparts“ skundo“ (toliau – ir Departamento sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM, Teritorinė muitinė) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. KM58E-37 „Dėl prekių sulaikymo protokolu Nr. 4KR2000006 (2024-01-03) sulaikytų prekių konfiskavimo“ (toliau – ir Kauno TM sprendimas).Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. muitinės tarpininko UAB Tranzito paslaugų centro atstovas pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 23LTLC0100IM1D0144 (toliau – ir Deklaracija), kuria išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai deklaravo iš Baltarusijos Respublikos įmonės LLC „DrevTeplo“ Bendrovei atgabentą nesurinktą lentjuosčių dirbinį – lovos čiužinio karkaso lentjuosčių pagrindą, sudarytą iš medienos lentjuosčių ir joms sujungti skirtos tekstilės juostos (toliau – ir Prekės). Deklaracijoje nurodytas TARIC kodas 9404 10 00 00. Kauno TM 2023 m. gruodžio 28 d. paėmė Prekių mėginį, o 2023 m. gruodžio 29 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 23K0260 nustatė, kad lentjuosčių ir vienos tekstilinės neaustinės medžiagos juostos rinkinys klasifikuotinas TARIC kodu 4421 99 99 99. Remdamasi 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2006) 1o straipsnyje nustatytu importo draudimu, Kauno TM 2024 m. sausio 3 d. Prekių sulaikymo protokolu Nr. 4KR2000006 Prekes sulaikė.Pareiškėjas paaiškino, kad dėl netinkamo Prekių deklaravimo muitinės tarpininko atstovui buvo surašytas 2024 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolas, tačiau 2024 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 24230916728 teisena nutraukta, nenustačius šio asmens kaltės. Nors, pareiškėjo žiniomis, nauja administracinio nusižengimo teisena dėl sulaikytų Prekių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnį nebuvo pradėta, Kauno TM ginčijamu sprendimu Prekes konfiskavo. Pareiškėjas Kauno TM sprendimą apskundė Departamentui, ginčydamas tiek konfiskavimo teisinį pagrindą, tiek Prekių tarifinį klasifikavimą. Departamentas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno TM sprendimą ir pavedė priimti naują sprendimą. Departamentas pritarė Prekių klasifikavimui Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 4421 99 99 subpozicijoje, tačiau nustatė, kad Prekės pagal 2024 m. sausio 5 d. įformintą tranzito deklaraciją išgabentos į Baltarusijos Respubliką, todėl negali būti konfiskuojamos, nes faktiškai nėra muitinės žinioje. Kauno TM pavesta iš naujo įvertinti, ar Prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros. Pareiškėjo vertinimu, toks pavedimas neturi materialinio teisinio pagrindo, nes dėl pareiškėjo nebuvo tinkamai pradėta jokia administracinė procedūra, kurią būtų galima tęsti.Pareiškėjas teigė, kad Kauno TM, prieš spręsdama dėl Prekių konfiskavimo, nepranešė apie Bendrovės veiklos tikrinimą, nepateikė pavedimo ar motyvuoto sprendimo atlikti patikrinimą, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus ir įrodymus, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 straipsnio 7 ir 12 dalyse, 37 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 120 straipsnyje nustatyti procedūriniai reikalavimai. Nesant tinkamo pagrindo pradėti kontrolės veiksmus, Departamentas turėjo pripažinti juos neteisėtais nuo pat pradžių, o ne pavesti toliau tirti Prekių statusą.Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 59 straipsnis nesuteikia muitinei savarankiškos teisės savo iniciatyva konfiskuoti privačiam asmeniui priklausančias prekes, nenustačius įstatyme numatyto pažeidimo ir nesilaikant atitinkamos procedūros. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytas konfiskavimas galėtų būti skiriamas tik kartu su bauda ir atlikus šio įstatymo 16–17 straipsniuose reglamentuotą procedūrą, suteikiant asmeniui terminą paaiškinimams pateikti, galimybę susipažinti su medžiaga ir kitas procesines garantijas. Bendrovei tokia procedūra nebuvo taikyta ir bauda nebuvo paskirta.Pareiškėjas nesutiko, kad konfiskavimas galėtų būti grindžiamas vien 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkčiu. Ši norma nenustato konkrečių pažeidimų ir konfiskavimo taikymo tvarkos, o pagal šio kodekso 42 straipsnį sankcijas už muitų teisės aktų nesilaikymą nustato valstybės narės.Pareiškėjas, ginčydamas Prekių tarifinį klasifikavimą, nurodė, kad Muitinės laboratorijos 2023 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. (1.5 Mr) 2B-287 ir Kauno TM 2023 m. gruodžio 15 d. klasifikavimo aktu Nr. 23K0254 analogiškos prekės priskirtos KN 9404 pozicijai. Teisinis reguliavimas nebuvo pasikeitęs, todėl Bendrovė turėjo teisėtą lūkestį remtis šiais išaiškinimais. Pareiškėjo teigimu, teisenos nutraukimas, nenustačius deklaravusio asmens kaltės, sudarė pagrindą vertinti, kad nebuvo sąlygų Prekes laikyti neteisingai deklaruotomis ir jas laikyti tarptautinių sankcijų objektu.Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad ginčo Prekės turėjo būti klasifikuojamos pagal konkrečią paskirtį KN 9404 pozicijoje, o ne kaip kiti medienos dirbiniai KN 4421 pozicijoje. 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1290 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – ir Reglamentas Nr. 2020/1290) aptariamos atskirai pateikiamos lentjuostės, o ginčo Prekės sudarė sukomplektuotą gaminį, skirtą naudoti su čiužiniu, pateiktą kartu su tvirtinimo juosta. Šią paskirtį patvirtino surinkimo instrukcijos, nuotraukos ir Prekių aprašymai. Kauno TM neatliko laboratorinių tyrimų, kuriais būtų nustatyti Prekių paviršiaus apdorojimas, atsparumas apkrovoms, lenkimo stipris ir kitos Reglamente Nr. 2020/1290 aptariamos charakteristikos. Klasifikavimo akte nepateikti bandymų rezultatai, išsamūs fiziniai parametrai ar juos pagrindžiantys priedai. Nesant tokių duomenų, Departamentas negalėjo pripažinti klasifikavimo tinkamu ir juo grįsti tolesnio tyrimo. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas neįvertino esminių skundo argumentų ir neįvykdė pareigos visapusiškai išnagrinėti ginčą, todėl abu ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Departamentas nurodė, kad ginčo Prekės po sulaikymo buvo perduotos saugoti UAB Tranzito paslaugų centro I tipo atvirajame muitinės sandėlyje. Ketinant apžiūrėti Prekes ir perduoti jas centralizuotam F tipo muitinės sandėliui, paaiškėjo, kad saugoti perduoto krovinio (21 806 kg, 28 paletės, vertė – 20 214 Eur) sandėlyje nėra. Nustatyta, kad laikinojo saugojimo deklaracijos Nr. 24LTKR2000002780U0 pagrindu Prekėms 2024 m. sausio 5 d., taikant supaprastintą procedūrą, įforminta tranzito deklaracija Nr. 24LTKR200000000103, o joje nurodyta transporto priemonė tą pačią dieną per Šalčininkų kelio postą išvyko į Baltarusijos Respubliką.Departamento teigimu, negalint konfiskuoti faktiškai nesančių prekių, Kauno TM sprendimas pagrįstai panaikintas ir pavesta išsiaiškinti, ar Prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros, bei priimti naują sprendimą. Taigi Kauno TM sprendimas, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, jau yra panaikintas, nors ir kitu pagrindu. Departamentas pažymėjo, kad, pareiškėjui inicijavus ginčą teisme, Departamento sprendimas negali būti vykdomas. Tokį pareiškėjo kreipimąsi, kol ginčas dar nėra galutinai išspręstas, Departamentas vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Departamentas rėmėsi administracinių teismų praktika dėl centrinio mokesčių administratoriaus teisės panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti priimti naują sprendimą, kai būtina surinkti papildomus įrodymus ar aplinkybes papildomai teisiškai įvertinti. Ši praktika taikytina ir nagrinėjamu atveju. Kauno TM priėmus naują sprendimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis gali pasikeisti, o priėmus jam palankų sprendimą – ginčo dalykas gali išnykti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo naikinti Departamento sprendimą.Dėl tarifinio klasifikavimo Departamentas paaiškino, kad priimant sprendimą buvo vadovautasi 2023 m. taikyta Kombinuotąja nomenklatūra, jos bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, atitinkamomis pastabomis ir paaiškinimais, 2010 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 465/2010 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – ir Reglamentas Nr. 465/2010) bei Reglamentu Nr. 2020/1290. Mėginio apžiūros metu nustatyta, kad pateiktas lentjuosčių ir vienos neaustinės tekstilinės juostos rinkinys; juosta netvirta, lengvai plyštanti, nepritaikyta ilgalaikiam naudojimui, galais sujungta spaudžiant, nepritvirtinta prie lentjuosčių ir nesusiūta į kilpas. Bendrovei buvo paaiškinta, kad KN 9404 pozicijai būtų priskiriami gaminiai, kurių tekstilinės juostos prie medienos pritvirtintos metalinėmis sąsagomis arba juostose suformuotos lentjuostėms tinkamos kilpos ir kurie klasifikavimo požiūriu atitinka Reglamente Nr. 465/2010 aprašytas prekes.Departamentas pabrėžė, kad pagal Reglamentą Nr. 2020/1290 KN 9404 pozicijai priskiriami sukomplektuoti produktai, o ne čiužinių karkasų dalys. Aptariamos lentjuostės negali būti priskirtos ir baldų dalims KN 9401 ar 9403 pozicijose, nes neįmanoma nustatyti, ar jos skirtos montuoti išimtinai į KN 9401 pozicijai priskiriamų gaminių rėmus, ar į KN 9403 pozicijai priskiriamų gaminių rėmus. Į baldų rėmus montuojamos lentjuostės laikomos čiužinių karkasų dalimis. Todėl Prekės klasifikuotinos pagal medžiagą kaip kiti medienos gaminiai KN 4421 99 99 subpozicijoje. Departamentas taip pat pažymėjo, kad iš Baltarusijos atgabentoms šio kodo prekėms taikomas Reglamento Nr. 765/2006 1o straipsnyje nustatytas draudimas, o Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktis numato būtinų disponavimo priemonių, įskaitant konfiskavimą, taikymą prekėms, kurių negalima išleisti dėl draudimų ar apribojimų.Atsakovas Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Kauno TM nurodė, kad ginčo Prekių sulaikymas ir konfiskavimas buvo muitinės priežiūros veiksmai, atliekami pagal Sąjungos muitinės kodeksą ir Muitinės įstatymą, o ne ūkio subjekto veiklos ar mokestinis patikrinimas ir ne poveikio priemonės skyrimo procedūra pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą. Todėl pareiškėjo nurodyti reikalavimai dėl pavedimo tikrinti, pranešimo apie tokį patikrinimą ir specialių atsakomybės taikymo procedūrų šiuo atveju netaikytini. Muitinė, vykdydama jai pavestas funkcijas ir nustačiusi prekių importo draudimą, turėjo teisę tirti aplinkybes, sulaikyti prekes ir spręsti dėl disponavimo jomis Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio pagrindu.Kauno TM atkreipė dėmesį, kad muitinės tarpininko atstovo administracinio nusižengimo teisena vyko pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, o ne pareiškėjo nurodomą ANK 515 straipsnį, ir buvo nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.Kauno TM teigimu, Prekių mėginį pagal kompetenciją suklasifikavo Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, vadovaudamasis Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 31, 32 ir 34 punktais. Pagal šių taisyklių 35 punktą į Muitinės laboratoriją mėginys siunčiamas tik tada, kai būtini laboratoriniai tyrimai arba specialios chemijos žinios, o šiuo atveju mėginį buvo galima suklasifikuoti kompetentingame teritorinės muitinės padalinyje. Be to, 2024 m. sausio 5 d. Prekes išgabenus iš Sąjungos muitų teritorijos, neliko galimybės papildomai patikrinti jų klasifikavimo aplinkybių.Kauno TM paaiškino, kad apie Prekių nebuvimą sandėlyje sužinota jau priėmus konfiskavimo sprendimą: 2024 m. kovo 27 d. pareigūnas jų nerado, o 2024 m. kovo 29 d. apie tai surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 4BE-1368. Nustatyta, kad 2024 m. sausio 5 d. muitinės tarpininko atstovas sulaikytoms Prekėms įformino laikinojo saugojimo deklaraciją, įtraukė jas į kito – laikinojo saugojimo – sandėlio Nr. KV0178 apskaitą ir, taikydamas supaprastintą procedūrą, įformino tranzito procedūrą, deklaracijoje krovinį nurodęs kaip grąžinamą. Deklaracijoje nurodyta transporto priemonė tą pačią dieną 22 val. 2 min. išvyko į Baltarusiją. Išvykimo įstaigoje Prekės nebuvo tikrintos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar išvežtos būtent tos pačios prekės.Kauno TM vertinimu, Departamento pavedimas išsiaiškinti galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros buvo pagrįstas. Kauno TM nurodė atliekanti tyrimą dėl importo skolos muitinei atsiradimo pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnį ir administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį dėl muitinės prižiūrimų prekių išgabenimo iš sandėlio be leidimo. Tik baigus tyrimus būtų sprendžiama dėl skolos, skolininko ir konkretaus fizinio asmens atsakomybės. Kadangi konfiskavimo sprendimas jau panaikintas, Kauno TM manymu, pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti dar kartą yra nepagrįstas.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB Furniparts skundą.Teismas nustatė, kad Kauno TM sprendimu konfiskavo 21 806 kg lentjuosčių ir vienos tekstilinės neaustinės medžiagos juostos rinkinių, kuriuos pareiškėjo vardu muitinės tarpininko atstovas deklaravo TARIC kodu 9404 10 00 00, o muitinė, suklasifikavusi mėginį, priskyrė TARIC kodui 4421 99 99 99. Prekės, atgabentos iš Baltarusijos Respublikos, buvo sulaikytos dėl šio kodo prekėms taikomo importo draudimo. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Kauno TM sprendimą dėl Prekių konfiskavimo panaikino ir pavedė Kauno TM priimti naują sprendimą.Teismas aptarė Muitinės įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą Departamento kompetenciją vadovauti muitinės veiklai, nagrinėti skundus dėl teritorinių muitinių sprendimų, tikrinti muitinės įgyvendinamų teisės aktų vykdymą ir šalinti nustatytus pažeidimus, taip pat generalinio direktoriaus teisę panaikinti teisės aktams prieštaraujančius muitinės pareigūnų ir valstybės tarnautojų sprendimus. Teismas vadovavosi Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatais, patvirtintais Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074 (toliau – ir Nuostatai), kurių 32.6 papunktyje nustatyta teisė panaikinti teritorinės muitinės sprendimą ir pavesti priimti naują sprendimą.Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2024 m. sausio 3 d. ginčo Prekės buvo perduotos saugoti UAB Tranzito paslaugų centrui ir laikomos muitinės sandėlyje Nr. KR0542, tačiau vėliau, pareigūnui ketinant apžiūrėti krovinį ir perduoti jį centralizuotam sandėliui, Prekių ten nebuvo. Laikinojo saugojimo deklaracijos Nr. 24LTKR2000002780U0 pagrindu 2024 m. sausio 5 d. įforminta tranzito deklaracija Nr. 24LTKR200000000103, o joje nurodyta transporto priemonė tą pačią dieną per Šalčininkų kelio postą išvyko į Baltarusijos Respubliką. Teismas pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Todėl Departamentas, nustatęs, kad konfiskuojamos faktiškai nesančios Prekės, pagrįstai pavedė Kauno TM išsiaiškinti galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros.Teismas akcentavo, kad muitinė kontroliuoja importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų ir muitinės priežiūros priemonių taikymą. Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje numatyta, kad muitinė imasi būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl draudimų ar apribojimų; šiais atvejais taikomos ir Muitinės įstatymo 59 straipsnio nuostatos. Teismas, nustatęs, kad šiuo atveju Prekės galėjo būti paimtos iš muitinės priežiūros, sprendė, kad Departamentas sprendimu turėjo pagrindą panaikinti Kauno TM sprendimą ir pavesti jam iš naujo įvertinti, ar Prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros.Vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 144 ir 147 straipsniais, teismas pažymėjo, kad ne Sąjungos prekės laikinai saugomos nuo jų pateikimo muitinei momento, laikomos tam skirtuose sandėliuose ar kitose muitinei priimtinose vietose, o už jų saugojimą atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad jos nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros. Pagal šio kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą, neįvykdžius pareigų, susijusių, be kita ko, su tokių prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, gabenimu ar saugojimu, gali atsirasti importo skola muitinei.Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu byloje C-655/18 ir 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu byloje C-224/16, teismas paaiškino, kad paėmimas iš muitinės priežiūros apima bet kokį veiksmą ar neveikimą, dėl kurio muitinė bent trumpam netenka galimybės prieiti prie prižiūrimos prekės ir atlikti patikrinimus. Leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo atsakomybė už tokį paėmimą yra objektyvaus pobūdžio. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas, panaikindamas Kauno TM sprendimą ir pavesdamas priimti naują sprendimą, veikė pagal kompetenciją, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jo teisių nepažeidė.Teismas pažymėjo, kad administracinės procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai, nesukeliantys savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Argumentai dėl jų teisėtumo gali būti pateikiami ginčijant galutinį administracinę procedūrą užbaigiantį sprendimą. Teismas Departamento pavedimą Kauno TM priimti naują sprendimą vertino kaip tokį procedūrinį sprendimą ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo padėties pabloginimo bei netinkamo skundo išnagrinėjimo.Dėl reikalavimo panaikinti Kauno TM sprendimą teismas nurodė, kad šis sprendimas jau panaikintas Departamento sprendimu ir nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Išnykus šios ginčo dalies dalykui, reikalavimo panaikinti Kauno TM sprendimą išnagrinėjimas negalėtų apginti pareiškėjo teisių ar pakeisti susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su Departamento pasirinktais Kauno TM sprendimo panaikinimo motyvais šios išvados nekeičia, nes byloje neįrodyta, kad Departamento sprendimas pažeistų pareiškėjo teises ar saugomą interesą. Kauno TM priėmus naują baigiamąjį sprendimą, pareiškėjas galės jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka.Teismas kitų pareiškėjo argumentų detaliai nevertino, nes laikė juos neturinčiais įtakos procesinei bylos baigčiai, ir pažymėjo, kad pareiga motyvuoti sprendimą nereiškia reikalavimo atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodęs, kad, atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į šių išlaidų atlyginimą.III.Pareiškėjas UAB Furniparts apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento ir Kauno TM sprendimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėjas teigia, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, nepagrįstai pripažino Departamento sprendimu duotą pavedimą Kauno TM tarpiniu procedūriniu aktu ir apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pasak pareiškėjo, teismas neįvertino, kad ginčas kilo dėl Prekių konfiskavimo teisėtumo, o ne dėl jų paėmimo iš muitinės priežiūros. Vien teisės normų ir faktinių aplinkybių išvardijimas negali pakeisti atsakymo į esminius skundo argumentus. Pareiškėjas teismo sprendimo motyvavimo trūkumus sieja su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu savarankišku teismo sprendimo panaikinimo pagrindu.Pareiškėjas neginčija Departamento teisės panaikinti konfiskavimo sprendimą, tačiau nesutinka su kartu duotu pavedimu tirti kitą klausimą – galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros. Pirminiame Kauno TM sprendime šis klausimas nebuvo nagrinėtas, dėl jo nebuvo duota jokių nurodymų ir pareiškėjas jo nekėlė savo skunde Departamentui. Todėl Departamentas, veikdamas kaip ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija, neturėjo teisės peržengti skundo ir administracinės procedūros ribų, spręsti anksčiau nenagrinėtų klausimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasisakyti, bei inicijuoti jo padėtį bloginančių procedūrų.Pareiškėjo vertinimu, taip buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas. Departamentas galėjo spręsti dėl konfiskavimo palikimo galioti arba panaikinimo, o nustatęs pirminės procedūros trūkumų – pavesti Kauno TM iš naujo spręsti būtent konfiskavimo klausimą, tačiau negalėjo pakeisti procedūros objekto ir nukreipti jos į galimos skolos muitinei atsiradimo tyrimą. Teismas šiems veiksmams nepagrįstai pritarė, neįvertinęs pareiškėjo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų.Pareiškėjas pabrėžia, kad Kauno TM sprendimas buvo galutinis nuosavybės teises tiesiogiai ribojantis aktas, o Departamento sprendimu galutinai išnagrinėtas dėl jo privaloma ikiteismine tvarka pateiktas skundas. Todėl Departamento sprendimas negali būti prilygintas savarankiškai neskundžiamam tarpiniam veiksmui. Atskiras tarpinis sprendimas dėl Prekių paėmimo iš muitinės priežiūros nebuvo priimtas. Muitinės įstatymo 31 ir 34 straipsniai, Nuostatai ir pačiame Departamento sprendime nurodyta apskundimo tvarka patvirtina pareiškėjo teisę ginčyti Departamento sprendimą teisme, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė.Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad Departamento sprendimu panaikinus Kauno TM sprendimą išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjas siekė abiejų sprendimų panaikinimo visa apimtimi, be papildomų įpareigojimų, o Departamento sprendimas tebėra galiojantis ir numato tolesnes procedūras, galinčias sukelti materialinių bei procesinių pasekmių, įskaitant skolą muitinei. Kauno TM sprendimo panaikinimas kitu pagrindu, kartu pavedant atlikti papildomą tyrimą, pareiškėjo reikalavimo visiškai nepatenkino ir nepanaikino suinteresuotumo ginčyti Departamento sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pats muitinės formalumų neatliko, o už Prekių muitinės priežiūrą buvo atsakingi jas saugoję ir deklaravę kiti asmenys – muitinės tarpininkas ir jo atstovai. Tyrimai dėl šių asmenų veiksmų jau atliekami, o nagrinėjamas ginčas, pareiškėjo teigimu, muitinei netrukdo jų vykdyti.Pareiškėjas nurodo, kad svarbiausia aplinkybė, nuo kurios priklausė Prekių sulaikymas, konfiskavimas ir tolesni veiksmai, buvo jų priskyrimas tarptautinių sankcijų objektams. Teismas šio klausimo neišnagrinėjo, nors pareiškėjas nuosekliai ginčijo muitinės nustatytą tarifinį kodą ir jo pagrindu taikomus draudimus.Pareiškėjo vertinimu, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną patvirtino, kad deklaruojant Prekes pagal KN 9404 poziciją pažeidimas nenustatytas. Ankstesnė Muitinės laboratorijos 2023 m. rugsėjo 29 d. išvada ir Kauno TM 2023 m. gruodžio 15 d. klasifikavimo aktas dėl analogiškų prekių, nepasikeitus teisiniam reguliavimui, sukūrė teisėtą lūkestį taikyti tą patį kodą. Apie kitokį muitinės aiškinimą pranešta 2023 m. gruodžio 27 d. 14 val. 7 min., jau po Deklaracijos pateikimo 10 val. 8 min. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti jo kaltės ar laikyti Prekių tarptautinių sankcijų objektu, tačiau Departamentas ir teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino. Ginčo Prekės, skirtingai nuo Reglamente Nr. 2020/1290 aprašytų atskirai pateikiamų lentjuosčių, buvo pateiktos kartu su tvirtinimo juosta kaip sukomplektuotas gaminys, skirtas naudoti su čiužiniu. Surinkimo instrukcijos, nuotraukos ir Prekių aprašymai patvirtino jų konkrečią paskirtį. Prekių savybės, reikšmingos taikant šį reglamentą, įskaitant paviršiaus apdorojimą, atsparumą apkrovoms ir lenkimo stiprį, nebuvo ištirtos laboratorijoje, o klasifikavimo akte nepateikti atliktų bandymų duomenys ir tikslūs fiziniai parametrai. Nustačius, kad Prekės nėra sankcijų objektas, išnyktų jų sulaikymo pagrindas, todėl nebūtų prasmės tirti ir jų paėmimo iš muitinės priežiūros. Neišnagrinėjęs šių argumentų, teismas neįvykdė ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintos pareigos visapusiškai įvertinti esmines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Departamentas pažymi, kad Kauno TM sprendimas konfiskuoti Prekes buvo panaikintas paaiškėjus, jog Prekės išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, ir pagrįstai pavesta ištirti naujas aplinkybes, svarbias galutiniam sprendimui priimti. Teismas pagrįstai sprendė, kad Departamentas veikė pagal savo kompetenciją, tinkamai išnagrinėjo skundą ir pareiškėjo teisių nepažeidė.Departamentas nesutinka, kad jo sprendimu ginčas ikiteismine tvarka buvo galutinai išspręstas iš esmės. Departamento teigimu, Kauno TM buvo įpareigota atlikti papildomą tyrimą, o nustačius neteisėtą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros ir atsakingą asmenį, gali pasikeisti spręstinų klausimų pobūdis. Prekių sulaikymo ar konfiskavimo pagrįstumo klausimas gali tapti nebeaktualus. Šiuo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis paaiškės priėmus naują sprendimą, kuris gali būti ir jam palankus, o pats Prekių išvežimo faktas nepaneigia papildomo aplinkybių tyrimo poreikio. Departamentas taip pat remiasi Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu dėl importo skolos muitinei atsiradimo ir šio kodekso 124 straipsnio 1 ir 6 dalimis dėl jos išnykimo, atsižvelgiant į galimą bandymą apgauti muitinę.Departamentas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti jau panaikintą Kauno TM sprendimą yra nepagrįstas. Šiuo atveju tokio ginčo inicijavimas trukdo Kauno TM įvykdyti Departamento pavedimą.Dėl Prekių klasifikavimo Departamentas palaiko savo ankstesnę poziciją, kad pagal KN aiškinimo taisykles ir Reglamentą Nr. 2020/1290 lentjuostės klasifikuotinos pagal medžiagą KN 4421 99 99 subpozicijoje, o ne KN 9404 pozicijoje, kuriai priskiriami tik sukomplektuoti produktai. Dėl to 2023 m. gruodžio 29 d. klasifikavimo akte KN kodas nustatytas teisingai.Atsakovas Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Kauno TM teigia, kad pareiškėjo nesutikimas su teismo motyvais ar jų vertinimas kaip neišsamių negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Teismas pasisakė dėl pagrindinių ginčo aspektų ir įvertino reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingą sprendimą vien dėl pareiškėjo nurodomų formalių trūkumų.Kauno TM nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pažeistas non reformatio in peius principas. Kauno TM vertinimu, toks pažeidimas būtų siejamas su ginčo išsprendimu iš esmės ir ankstesnio sprendimo turinio pakeitimu besiskundžiančio asmens nenaudai, o bylos perdavimas iš naujo nagrinėti sprendimą priėmusiam subjektui šio principo nepažeidžia. Departamentas, nustatęs, kad konfiskuotinų Prekių faktiškai nėra, panaikino Kauno TM sprendimą visa apimtimi ir pasinaudojo teise pavesti priimti naują sprendimą. Todėl reikalavimas dar kartą panaikinti konfiskavimo sprendimą negali būti tenkinamas.Kauno TM pažymi, kad Departamento sprendime pareiškėjui nesuformuluota jokių tiesioginių ir asmeninių nurodymų. Pavedimas ištirti Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros savaime nesukelia Bendrovei materialinių teisinių pasekmių, o naujas sprendimas būtų reikšmingas asmeniui, atsakingam už tokį paėmimą. Šiuo aspektu ginčijamas aktas neatitinka Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 39 punkte apibrėžto sprendimo, sukeliančio pareiškėjui teisines pasekmes, požymių.Kauno TM pritaria teismo vertinimui, kad argumentai dėl Prekių klasifikavimo neturėjo įtakos šios bylos procesinei baigčiai. Nagrinėjamu atveju Prekės suklasifikuotos pagal muitinio tikrinimo metu paimtą mėginį kompetentingame teritorinės muitinės padalinyje, laikantis tuo metu galiojusių Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 31, 32 ir 34 punktų. Prekes išgabenus, nėra galimybės papildomai patikrinti klasifikavimo aplinkybių, o klasifikavimo aktas Nr. 23K0260 ir jame nustatytas kodas galioja. Šiuo kodu klasifikuojamoms Prekėms, eksportuotoms iš Baltarusijos, taikomas Reglamento Nr. 765/2006 importo draudimas. Kauno TM taip pat nurodo, kad, atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pareiškėjas 2026 m. spalio 16 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – Kauno TM 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-302-2025, savo paaiškinimą elektroniniu paštu dėl šio nutarimo reikšmės ir atstovavimo sutartį, patvirtinančią nutarimo gavimo teisėtumą. Šiuo nutarimu muitinės sandėlio, kuriame buvo saugomos Prekės, vadovui už tai, kad 2024 m. sausio 5 d. sulaikytos Prekės buvo išgabentos iš muitinės sandėlio be muitinės leidimo, paskirta bauda pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjo teigimu, šiuos įrodymus jis gavo jau po apeliacinio skundo pateikimo. Jie patvirtina, kad Prekių paėmimo iš muitinės priežiūros tyrimas baigtas ir atsakingu pripažintas ne pareiškėjas, o kitas asmuo, o muitinės tarpininko atstovo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla teismo nutraukta. Todėl Departamento sprendimas, kuriuo pavesta tirti pareiškėjo skundo dalyku nebuvusius ir kitų asmenų atsakomybei priskirtinus klausimus, pažeidžia draudimą keisti į blogąją pusę ir objektyvumo principą (VAĮ 3 straipsnio 2 ir 9 punktai), yra teisiškai beprasmis, o toks ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančios institucijos veikimas apsunkina asmens teisių gynybą ir prieštarauja išankstinio ginčų nagrinėjimo paskirčiai.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl muitinės sprendimų, susijusių su iš Baltarusijos Respublikos įvežtų Prekių konfiskavimu ir pavedimu papildomai ištirti galimą jų paėmimą iš muitinės priežiūros, teisėtumo. Esminiai ginčo klausimai – tokio pavedimo teisminės kontrolės galimybė, muitinės įgaliojimų ribos nagrinėjant skundą dėl Prekių konfiskavimo ir Prekių tarifinio klasifikavimo bei joms taikomo importo draudimo reikšmė sprendžiant dėl tolesnių muitinės veiksmų.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendęs, kad Departamentas, paaiškėjus, jog konfiskuojamų Prekių saugojimo vietoje nėra, veikdamas pagal kompetenciją, panaikino Kauno TM sprendimą ir pagrįstai pavedė išsiaiškinti galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros bei priimti naują sprendimą. Šį pavedimą teismas vertino kaip tarpinį procedūrinį sprendimą, nesukeliantį savarankiškų materialinių teisinių pasekmių ir negalintį būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo padėties pabloginimo ir netinkamo skundo išnagrinėjimo. Dėl reikalavimo panaikinti Kauno TM sprendimą teismas konstatavo, kad, Departamentui šį sprendimą panaikinus, išnyko ginčo dalykas dėl šio sprendimo, o tokio reikalavimo tenkinimas negalėtų apginti pareiškėjo teisių ar pakeisti susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Teismas nenustatė, kad Departamento sprendimas pažeistų pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, ir pažymėjo, kad pareiškėjas galės ginčyti naują baigiamąjį Kauno TM sprendimą. Apeliantas teigia, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nepagrįstai pripažino Departamento sprendimą tarpiniu procedūriniu aktu ir konstatavo ginčo dalyko išnykimą, taip suvaržydamas jo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas, pavesdamas tirti galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, peržengė skundo dėl jų konfiskavimo ribas ir pažeidė draudimo keisti į blogąją pusę principą. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad už Prekių saugojimą ir užtikrinimą, kad jos nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, buvo atsakingi kiti asmenys. Be to, teismas neišnagrinėjo argumentų dėl Prekių priskyrimo KN 9404 pozicijai pagal jų paskirtį ir sukomplektavimą, neįvertino administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, ankstesnių muitinės išaiškinimų ir apelianto nurodytų klasifikavimui pagrįsti būtinų tyrimų neatlikimo reikšmės. Pareiškėjo teigimu, Prekės nėra tarptautinių sankcijų objektas, todėl nebuvo pagrindo jų konfiskuoti ar pavesti atlikti papildomą tyrimą dėl jų paėmimo iš muitinės priežiūros.Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.Dėl Departamento sprendimo teisminės kontrolėsApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamento pavedimas Kauno TM priimti naują sprendimą yra tarpinis procedūrinis sprendimas, negalintis būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės procedūros metu priimami tarpiniai (procedūriniai) sprendimai, kurie patys savaime nelemia asmens materialinių teisių ir pareigų, nėra savarankiškas administracinės bylos dalykas; argumentai dėl jų teisėtumo gali būti teikiami ginčijant galutinį procedūros sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-37-415/2018). Ši taisyklė taikoma kontrolės procedūrą pradedantiems ar jos metu priimamiems sprendimams ir atliekamiems veiksmams, pavyzdžiui, pavedimui atlikti mokestinį patikrinimą ar nurodymui pateikti dokumentus, jeigu jie nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių.Šioje byloje ginčijamas Departamento sprendimas yra kitokio pobūdžio. Juo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo Kauno TM sprendimo konfiskuoti Prekes, skundas patenkintas iš dalies ir pasirinktas vienas iš Nuostatų 32 punkte nurodytų skundo išnagrinėjimo būdų – panaikinti teritorinės muitinės sprendimą ir pavesti priimti naują sprendimą (32.6 papunktis). Toks skundo nagrinėjimą užbaigiantis sprendimas pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 punktą gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Tokio pobūdžio aukštesnės institucijos sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinami ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-84-575/2022 27–31 punktus; 2023 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-156-968/2023 24 ir 26 punktus). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamento sprendimas tiek, kiek juo pavesta priimti naują sprendimą, negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, yra nepagrįsta.Vis dėlto šis motyvų trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas Departamento sprendimą iš esmės patikrino: įvertino Departamento kompetenciją, Prekių nebuvimo saugojimo vietoje ir galimo jų išgabenimo aplinkybes, Sąjungos muitinės kodekso 79, 144 ir 147 straipsnių taikymą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktiką ir padarė išvadą, kad Departamentas veikė pagal kompetenciją ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat įvertinami esminiai apelianto argumentai dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl aptartas motyvų trūkumas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui neužtikrinta teisminė gynyba ar byla išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).Dėl reikalavimo panaikinti Kauno TM sprendimąApeliantas taip pat nesutinka, kad, Departamentui panaikinus Kauno TM sprendimą, išnyko ginčo dalykas, nes šis sprendimas panaikintas kitu pagrindu, kartu pavedant atlikti papildomą tyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nepagrįstas. Kauno TM sprendimas Departamento sprendimu panaikintas visa apimtimi 2024 m. balandžio 30 d., t. y. dar iki pareiškėjui 2024 m. gegužės 22 d. kreipiantis į teismą, todėl teisinių pasekmių nebesukelia ir pakartotinai panaikintas būti negali. Tai, kad sprendimas panaikintas kitu, nei siekė pareiškėjas, pagrindu, šios išvados nekeičia, o nesutikimas su Departamento motyvais ir pavedimu vertinamas nagrinėjant reikalavimą dėl Departamento sprendimo panaikinimo. Išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas atmestinas, o su juo susijusių argumentų vertinimas teisiškai nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021 19 punktą). Dėl tos pačios priežasties šioje byloje savarankiškai nesprendžiama dėl panaikinto konfiskavimo teisėtumo.Dėl Departamento įgaliojimų ir skundo nagrinėjimo ribųApeliantas teigia, kad Departamentas peržengė skundo ribas, nes pavedė tirti Kauno TM sprendime nespręstą klausimą – galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, nors galėjo pavesti iš naujo spręsti tik konfiskavimo klausimą.Vertinant šį argumentą, reikšminga tai, kad Departamentas skundą nagrinėjo žinybine tvarka, veikdamas kaip muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga (Muitinės įstatymo 15 straipsnio 1 dalis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1009-575/2024 50 punktas). Toks skundo nagrinėjimas yra muitinės administracinės veiklos dalis: Departamentas imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir teisės aktų pažeidimams pašalinti, tikrina, kaip vykdomi muitinės įgyvendinami teisės aktai, o jo generalinis direktorius turi teisę panaikinti teisės aktams prieštaraujančius muitinės pareigūnų sprendimus (Muitinės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalies 2 punktas, 6 dalies 8 punktas). Skundo nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių apskųstas sprendimas negali būti įvykdytas ir kyla pagrįstų abejonių, ar buvo laikomasi tų pačių Prekių muitinės priežiūros reikalavimų, Departamentas gali į jas atsižvelgti, panaikinti apskųstą sprendimą ir pavesti šias aplinkybes ištirti. Toks pavedimas turi būti susijęs su nagrinėjamu klausimu ir pagrįstas būtinybe išsiaiškinti jam išspręsti reikšmingas aplinkybes. Panašios paskirties centrinio mokesčių administratoriaus įgaliojimus aiškinančioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad prieš galutinai nusprendžiant dėl asmens teisių ir pareigų turi būti išaiškintos visos klausimui svarbios aplinkybės, todėl jų išaiškinimas nereiškia ginčo ribų peržengimo (žr. 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-84-575/2022 31 punktą). Pavedimo atlikti papildomą tyrimą paskirtis – pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (žr. 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-84-575/2022 28 punktą; 2023 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-156-968/2023 26 punktą). Vis dėlto ši teisė nėra absoliuti: aukštesnės institucijos sprendime turi būti nurodyta, kokias aplinkybes reikia papildomai ištirti, ir įvertinta, ar realiai yra galimybė tai padaryti; nesant pagrindo pavesti atlikti papildomą tyrimą, skundas turi būti išnagrinėtas iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-131/2005).Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės paaiškėjo. Muitinės pareigūnui ketinant apžiūrėti Prekes, 2024 m. sausio 3 d. perduotas saugoti UAB Tranzito paslaugų centro muitinės sandėlyje Nr. KR0542, jų sandėlyje nerasta. 2024 m. sausio 5 d. Prekėms įforminta tranzito deklaracija Nr. 24LTKR200000000103, o joje nurodyta transporto priemonė tą pačią dieną išvyko į Baltarusijos Respubliką. Kauno TM duomenimis, Prekių nebuvimas nustatytas 2024 m. kovo 27 d., jau priėmus konfiskavimo sprendimą; išvykimo įstaigoje Prekės nebuvo tikrintos. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Pažymėtina, kad Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnyje nustatytos disponavimo prekėmis priemonės, tarp jų konfiskavimas, taikomos tik prekėms, kurių fizinį buvimą galėjo konstatuoti kompetentingos institucijos, o prekės nebuvimas patvirtintoje saugojimo vietoje tuo metu, kai muitinė ketina ją patikrinti, yra objektyvi sąlyga, reikšminga sprendžiant, ar prekė nebuvo paimta iš muitinės priežiūros (žr. Teisingumo Teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo Schenker, C-655/18, EU:C:2020:157, 30 ir 38 punktus). Taigi konfiskavimo sprendimas negalėjo būti įvykdytas, o tolesnės muitinės priemonės priklausė nuo Prekių buvimo vietos ir jų išgabenimo aplinkybių išaiškinimo. Todėl pavedimas ištirti šias aplinkybes buvo susijęs su skundo dalyku – sprendimu konfiskuoti Prekes, kurių saugojimo vietoje nebuvo, ir būtinybe nustatyti, ar buvo laikomasi jų muitinės priežiūros reikalavimų.Departamento sprendimo rezoliucinėje dalyje panaikintas Kauno TM sprendimas ir pavesta priimti naują sprendimą, o motyvuose nurodyta ištirti, ar Prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros. Taigi papildomai tirtinas klausimas aiškiai įvardytas, o Kauno TM duomenys apie atliekamą tyrimą patvirtina galimybę šias aplinkybes papildomai aiškintis. Departamento teiginys apie Prekių išvežimą vertintinas kaip papildomo tyrimo pagrindas, o ne galutinė išvada dėl neteisėto jų paėmimo iš muitinės priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioms aplinkybėms tirti savaime nebuvo būtina pradėti atskiro pareiškėjo veiklos patikrinimo pagal VAĮ 33 straipsnį ar MAĮ 120 straipsnį: muitinė vykdė jai pateiktų ne Sąjungos prekių muitinę priežiūrą, o Sąjungos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalis leidžia atlikti bet kokį būtiną muitinį tikrinimą. Pareiškėjo nurodytas galimybės pasisakyti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nesuteikimas taip pat savaime nesudaro pagrindo panaikinti Departamento sprendimą. Teisės būti išklausytam pažeidimas lemia sprendimo panaikinimą tik tada, kai, jo nesant, procedūros rezultatas galėtų būti kitoks (žr. Teisingumo Teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C-129/13 ir C-130/13, EU:C:2014:2041, 79 ir 80 punktus). Šiuo atveju duomenys apie Prekių nebuvimą saugojimo vietoje ir tranzito deklaracijoje nurodytos transporto priemonės išvykimą neginčijami, o Departamento pavedimu šias aplinkybes tik nurodyta ištirti, neišsprendžiant pareiškėjo atsakomybės ar skolos muitinei klausimų. Pareiškėjo argumentai dėl už Prekių saugojimą atsakingų asmenų ir Prekių tarifinio klasifikavimo nepaneigia būtinybės išsiaiškinti galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo išklausymas būtų galėjęs lemti kitokį sprendimą dėl šio tyrimo būtinybės. Jeigu Kauno TM ketintų priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą, ji, atsižvelgdama į muitų teisės aktuose nustatytas išimtis, turėtų suteikti jam galimybę pareikšti nuomonę (Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalis, 29 straipsnis). Todėl Departamentas veikė pagal kompetenciją ir skundo nagrinėjimo ribų nepažeidė.Dėl draudimo pabloginti skundą padavusio asmens padėtįApeliantas teigia, kad pažeistas VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, nes inicijuota jam galimai nepalanki procedūra, kuri gali baigtis skolos muitinei nustatymu, nors už Prekių saugojimą ir muitinės formalumus buvo atsakingi kiti asmenys.Teisėjų kolegija pažymi, kad šio principo pažeidimu laikomas sprendimo turinio pakeitimas skundą padavusio asmens nenaudai, objektyviai ir realiai pabloginantis jo materialinę teisinę padėtį. Vien klausimo perdavimas nagrinėti iš naujo tokio pabloginimo savaime nereiškia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-84-575/2022 29 punktą; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1882/2013; 2026 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1848-968/2026 62 punktą). Reikšminga ir tai, ar pavedimu iš anksto nenulemiamas pareiškėjui nepalankus naujo sprendimo turinys. Departamentas panaikino konfiskavimo sprendimą, pareiškėjui nenustatė skolos muitinei ar kitų pareigų ir neskyrė sankcijų, o Kauno TM skirtu pavedimu nenurodė jo pripažinti atsakingu už Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros ar skolininku. Todėl vien galimų būsimo sprendimo pasekmių nepakanka konstatuoti, kad Departamento sprendimu pabloginta pareiškėjo padėtis.Apelianto argumentai, kad už Prekių saugojimą atsakė kiti asmenys, bus reikšmingi nustatant, kam teko pareiga užtikrinti, kad Prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, ir kas, jei skola muitinei atsirado, laikytinas skolininku. Šie klausimai Departamento sprendimu neišspręsti, o nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas, aptardami Sąjungos muitinės kodekso 79 ir 147 straipsnius, pareiškėjo atsakingu už Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros nepripažino. Šie argumentai turės būti įvertinti, jeigu nauju sprendimu bus sprendžiama dėl pareiškėjo ar kitų asmenų prievolių muitinei.Dėl pareiškėjo pateiktų naujų įrodymųApeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė Kauno TM 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-302-2025 ir teigia, kad juo patvirtinta, jog Prekių paėmimo iš muitinės priežiūros tyrimas baigtas, o atsakingu pripažintas kitas asmuo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Departamento pavedimas nebeturi praktinės reikšmės ir pažeidžia draudimo keisti į blogąją pusę bei objektyvumo principus. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kauno TM nutarimas priimtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl anksčiau negalėjo būti pateiktas, ir yra susijęs su Departamento nurodyta tirtina aplinkybe. Teisėjų kolegija pateiktus dokumentus priima. Nutarimas vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo elektroniniame laiške pateikti paaiškinimai vertinami kaip jo argumentai dėl nutarimo reikšmės, o atstovavimo sutartis – kaip dokumentas, susijęs su nutarimo gavimo aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujasis įrodymas Departamento sprendimo teisėtumo nepaneigia. Pirma, Departamento sprendimo teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias aplinkybes. 2024 m. balandžio 30 d. Departamentas turėjo šios nutarties 61 punkte aptartus duomenis, tačiau galimo Prekių paėmimo iš muitinės priežiūros aplinkybės dar nebuvo išsamiai ištirtos, o už galimą pažeidimą atsakingi asmenys dar nebuvo nustatyti. Vėlesnis nutarimas nepaneigia pavedimo šias aplinkybes ištirti pagrįstumo. Be to, jame konstatuota, kad sulaikytos Prekės 2024 m. sausio 5 d. išgabentos iš muitinės sandėlio be muitinės leidimo. Antra, nutarimu išspręstas muitinės sandėlio vadovo administracinės atsakomybės pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį klausimas, tačiau nenuspręsta, ar atsirado skola muitinei ir kas yra skolininkas. Tyrimą dėl skolos muitinei Kauno TM nurodė atliekanti atskirai, todėl spręsdama šiuos klausimus ji turės įvertinti ir pateikto nutarimo reikšmę. Kiti prašymo argumentai dėl Departamento pareigų įvertinti šios nutarties 60–65 punktuose.Dėl Prekių klasifikavimo ir kitų administracinių klausimųApelianto teigimu, Prekės priskirtinos KN 9404 pozicijai ir joms netaikomas Reglamente Nr. 765/2006 nustatytas importo draudimas, todėl nebuvo pagrindo jų sulaikyti ar tirti galimą jų paėmimą iš muitinės priežiūros. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos ne Sąjungos prekės yra muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ar sunaikinamos, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo (Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalis). Prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, todėl, nepriklausomai nuo joms priskirtino KN kodo, 2024 m. sausio 5 d. iki galimo jų išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos jos buvo muitinės prižiūrimos. Taigi galimą jų paėmimą iš muitinės priežiūros buvo pagrindas tirti ir tuo atveju, jeigu joms nebūtų taikomas importo draudimas.Nors Departamento sprendimo motyvuose pripažinta, kad 2023 m. gruodžio 29 d. Prekės klasifikavimo akte Nr. 23K0260 KN kodas nustatytas teisingai, nuo šio vertinimo nepriklauso nei Kauno TM sprendimo panaikinimas, nei pavedimas ištirti galimą Prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, o pats vertinimas pareiškėjui savaime nenustatė pareigų. Todėl Prekių klasifikavimo teisingumas ir su juo susiję argumentai dėl ankstesnių muitinės išaiškinimų, teisėtų lūkesčių, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo reikšmės bei laboratorinių tyrimų būtinumo šioje byloje iš esmės nevertinami, nes nėra būtini ginčijamo pavedimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti. Akcentuotina ir tai, kad šia nutartimi Prekių tarifinio klasifikavimo teisingumas nepatvirtinamas. Šiuos argumentus pareiškėjas galės teikti Kauno TM, o jeigu naujas jam nepalankus sprendimas būtų grindžiamas Prekių klasifikavimu, – ginčyti klasifikavimo teisingumą, skųsdamas tą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių argumentų detaliai nenagrinėjo.Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvųApeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir priimtas neįvykdžius ABTĮ 86 straipsnyje nustatytos pareigos visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes.Motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme vertinamas pagal sprendime išdėstytus argumentus. Nesutikimas su jais ar vien jų neišsamumas savaime nereiškia motyvų nebuvimo. Motyvavimo trūkumai gali sudaryti pagrindą panaikinti sprendimą, kai neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius klausimus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-26-438/2020 44 punktą; 2026 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-345-520/2026 20 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius ginčo klausimus – ar Departamentas turėjo pagrindą panaikinti Kauno TM sprendimą ir pavesti priimti naują sprendimą, taip pat ar išnyko ginčo dalykas dėl Kauno TM sprendimo. Nustatytas motyvų trūkumas pašalintas šia nutartimi, todėl pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o reikalavimas panaikinti jau panaikintą Kauno TM sprendimą negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl, pataisius jo motyvus, jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl jo prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo netenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Furniparts apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė