Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intatehas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 1AE-82 (toliau – ir Sprendimas), teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2024 m. lapkričio 7 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM320040M (toliau – ir Ataskaita) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vilniaus TM Ataskaita pareiškėjui papildomai apskaičiavo importo mokesčius ir konstatavo tarptautinių sankcijų pažeidimus. Vilniaus TM Ataskaita perskaičiavo pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę pagal Ataskaitos 3 psl. nurodytą lentelę, pagal kurią papildomai pridėtinos prekių muitinę vertę tikslinančios sumos ir dėl to keičiasi (didėja) suma, nuo kurios pagal importo mokesčių deklaracijų numerius skaičiuojami importo mokesčiai (2023 m.).

2.2. Vilniaus TM taikyta importo mokesčių apskaičiavimo metodologija nėra teisėta ir pažeidžia 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nėra jokio teisinio pagrindo sąskaitų, susijusių su pareiškėjo importuotų prekių pervežimu ir ekspedijavimu maršrutu Ganceviči (Baltarusija)–Marijampolė, ir visų jose nurodomų sumų (išlaidų) vertinti tiesiog kaip sąskaitų, kuriose nurodytos išlaidos, patirtos prekes gabenant iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, visų juose išskirtų sumų savaime pridėti prie importuotų prekių muitinės vertės.

2.3. Dėl Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 1 dalies e pastraipos i) papunkčio taikymo pažymėtina, kad Vilniaus TM vertintos sąskaitos pareiškėjui buvo išrašomos ne tik už importuojamų prekių atvežimą vagone iki Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritorijos, bet ir tų prekių gabenimą iki iškrovimo vietos, vagonų (pakrautų ar tuščių) stovėjimą iškrovimo vietoje. Pareiškėjas sąskaitas gauna 1–3 mėnesių laikotarpiu po prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją momento, todėl iš anksto žinoti vagonų nuomos kainą iki ES muitų teritorijos bei pridėti ją prie importuojamų prekių muitinės vertės šių prekių deklaravimo metu nėra galimybes. Vagono nuomos kaina priklauso nuo to, kiek tą mėnesį bus vagonų, ir visa tai yra apskaičiuojama, nustatoma bei išskiriama jau po prekių įvežimo į ES muitų teritoriją momento. Dėl šios priežasties viso vagono nuomos kainos į muitinę vertę įskaičiuoti pagal Ataskaitoje nurodomas sąskaitas nebuvo galima ir įmanoma, kadangi prekių importo metu objektyvūs ir kiekybiškai įvertinami duomenys apie pagal jas mokėtinas sumas neegzistavo, o pareiškėjas sąskaitose nurodytų sumų nepridėdamas prie importuotų prekių muitinės vertės jokių reikalavimų nepažeidė.

2.4. Departamento Sprendime pareiškėjas apkaltinamas muitinės klaidinimu, neteisingu prekių pristatymo sąlygų nurodymu, įpareigojamas aiškintis šias aplinkybes ir iš naujo perskaičiuoti pareiškėjo importo mokesčius pagal visai kitas pareiškėją kaltinančias aplinkybes, nei buvo nagrinėjama Ataskaitoje. Pagal Ataskaitos turinį mokestinio ginčo objektu yra tai, ar šios sąskaitos pagal Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 2 dalį laikytinos objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis, kurie pridėtini prie prekių muitinės vertės, ar nelaikytinos. Joks kaltinimas klaidinančios informacijos teikimu pareiškėjui nebuvo suformuluotas. Departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui apskaičiuotų importo mokesčių (Ataskaitos 3 dalies 3.1.1 p., rezoliucinės dalies 4.1.1 p. 3–7 papunkčiai) vietoje to, kad išspręstų teisinį klausimą dėl Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė teritorinei muitinei vertinti ir tirti aplinkybes, kurių nebuvo nei pareiškėjo skunde atsakovui, nei Ataskaitoje. Toks vertinimas blogina pareiškėjo, kaip skundą padavusio subjekto, teisinę padėtį, todėl Departamento Sprendimas, kiek tai susiję su Ataskaitos 3 dalies 3.1.1 punkte apskaičiuota mokestine nepriemoka (taip pat žr. Ataskaitos rezoliucinės dalies 4.1.1 p. 3–7 papunkčiuose), yra neteisėtas.

2.5. Sprendimo argumentai, susiję su Ataskaitos 3 dalies 3.1.2 punkte aprašytu ir pareiškėjui inkriminuotu tarptautinių sankcijų pažeidimu, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Vilniaus TM, atlikusi Ataskaitos 3 priede nurodytų 30 importo deklaracijų, kuriomis pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai deklaravo iš Baltarusijos Respublikos įmonės OOO Semaldrev įsigytas prekes TARIC kodu 9406 10 00 00, patikrinimą po prekių išleidimo į laisvą apyvartą, nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti eksportuotoms iš Baltarusijos Respublikos Baltarusijos kilmės prekėms, klasifikuojamoms Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 6810 pozicijoje, KN 44, 72, 73 skirsniuose, Reglamentu (EB) Nr. 765/2006 taikomų tarptautinių sankcijų, pasirinko jas deklaruoti Ataskaitos 3 priede nurodytose 30 importo deklaracijose kaip statinį KN 9406 pozicijoje, kuriam tarptautines sankcijos netaikomos.

2.6. Prekių tarifinis klasifikavimas, kai yra būtina pakeisti prekių tarifinio klasifikavimo kodus, nurodytus muitinės deklaracijose, yra atliekamas Departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gegužes 8 d. įsakymu Nr. 1BE-395 patvirtintu Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas Nr. 1BE-395). Teritorinei muitinei kilus abejonių, ar pareiškėjo Baltarusijos Respublikos kilmės ginčo prekių įsigijimo dokumentai ir juose nurodytas prekių kodas 9406 10 00 [00] yra teisingi, nusprendus nesivadovauti pareiškėjo turimuose dokumentuose išdėstyta informacija, turėjo būti inicijuota speciali jų patikros procedūra, nustatyta Apraše Nr. 1BE-395. Ši tvarka taikoma ne tik, kaip teigia atsakovas, kai reikia apskaičiuoti importo mokesčius. Taigi, Vilniaus TM privalėjo pirmiausiai ištirti ginčo prekes Apraše Nr. 1BE-395 nustatyta tvarka, priimti procedūrinius sprendimus ir tik tuomet daryti išvadą, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos kilmes ginčo prekėms naudotas tarifinio klasifikavimo kodas 9406 10 00 [00] buvo neteisingas. Ataskaitoje nėra duomenų apie detalų prekių apžiūrėjimą jų saugojimo vietose, išskyrus pavienes užuominas ir vienos blogos kokybės nuotraukos iš prekių saugojimo vietos fiksavimą bei įrašą, kad 2024 m. gegužės 2 d. patikrinimas buvo atliekamas pareiškėjo veiklos vietoje (duomenys neskelbtini).

2.7. Pareiškėjas ginčijo, kad Ataskaitoje neargumentuota, kokiu teisiniu pagrindu nuspręsta keisti importuotų prekių tarifinio klasifikavimo kodą. Atsakovas teigia, kad pats paaiškina tarifinio klasifikavimo kodo priskyrimą, tačiau, kaip minėta, jos privalomas tyrimas nebuvo atliktas, o Departamentas tik perrašė Ataskaitos teiginius, nors pareiškėjas skunde Departamentui buvo išsamiai paaiškinęs ginčo prekių naudojimo tvarką, sąlygas, ypatumus ir pateikęs įrodymus. Įvežtos ginčo prekės (Baltarusijos Respublikos kilmės) buvo realiai naudojamos statybų darbuose pagal jų paskirtį (kaip surenkamieji statiniai) iš jų renkant statinius, šie procesai realiai vyko ir jiems buvo gauta statybų techninė dokumentacija. Dalis ginčo prekes sudariusių elementų buvo nepanaudota statybų procese ir realizuota rinkoje, tačiau prekes teisėtai įvežus į ES, sumokėjus importo mokesčius, prekėms įgijus ES muitinį statusą, pareiškėjas galėjo jomis laisvai disponuoti.

2.8. Duomenų apie tai, kad ginčo prekes buvo siekiama naudoti (iš anksto) ne pagal paskirtį, teritorinė muitinė ir atsakovas nesurinko, nes pareiškėjas su šiomis prekėmis vykdė statybų darbus ir neužsiėmė vien tik šių prekių perpardavinėjimu, kaip tai bandoma parodyti Sprendime. Tai, kad tokie statybų darbai ir procesai realiai vyko, pripažino ir pati Ataskaitą surašiusi teritorinė muitinė/Atsakovas. Atsakovo Sprendime šie objektyviai įvykę statybų procesai su ginčo prekėmis yra visiškai nepaneigti, jie iš viso ignoruojami dėl jų apskritai nepasisakant, tik cituojant kas parašyta Ataskaitoje. Dėl šios priežasties kyla abejonė, ar Departamentas nagrinėjo pareiškėjo skundą susipažinęs su jo turiniu.

2.9. Priešingai nei konstatuota Sprendime (žr. 10 psl.), jokio muitinės klaidinimo, kiek tai susiję su ginčo prekių importu iš Baltarusijos Respublikos, jis niekada neatliko, jokių pretenzijų jam dėl to niekas nereiškė. Net ir atlikto Vilniaus TM patikrinimo metu buvo nustatyti tie patys faktai, kad įvežtas ginčo prekes jis naudojo statybų darbuose, ir tai iki šiol niekaip nėra paneigta. Teisės norminiai aktai nekliudo pareiškėjui laisvai disponuoti į ES muitų teritoriją įvežta ir muitinės išleista preke, už kurią realiai sumokėti importo mokesčiai; teisės aktuose nėra numatyta, kad jei tolesnis prekės naudojimas pagal muitinės deklaracijoje nurodomą paskirtį tampa neįmanomu, ją reikia sunaikinti, likviduoti, perduoti kaip nors muitinei ir pan. Akivaizdu, kad Vilniaus TM ginčo prekių, importuotų iš Baltarusijos Respublikos, panaudojimo bei realizavimo sandorius laikė neteisėtais, nors nei viena iš jų teisėtumą turinčių kontroliuoti kitų valstybės institucijų dėl jų jokių pretenzijų pareiškėjui neturi. Kitos valstybės institucijos kaip tik ir išdavė pareiškėjui statybų leidimus, baigtumo dokumentus, surinko ir gavo už sandorių apyvartą apskaičiuotus mokesčius. Visa tai reiškia, kad pareiškėjas vykdė teisėtą veiklą, dėl kurios vertinimo Vilniaus TM ir atsakovo išvados visiškai prieštarauja kitų valstybės institucijų pozicijai.

2.10. Tokie ginčo prekių gavėjai kaip Kirgizijos Respublikos bendrovės: LLC „KSK torg“, LLC „All trade“, LLC „Imperial group“, Armėnijos Respublikos bendrovė LLC „Ginevan wine factory“ irgi savaime nėra jokie sankcionuojami teisės subjektai, nėra asmenys, su kuriais draudžiama sudarinėti sandorius ar vykdyti ekonominę veiklą dėl tarptautinių sankcijų reikalavimų, jie nėra įrašyti į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2006), kaip subjektai, kuriems pritaikytos (dėl jų statuso) tarptautinės sankcijos. Šie subjektai veikia ir yra registruoti tose trečiosiose valstybėse / jurisdikcijose, kurioms tarptautinės sankcijos taip pat netaikomos. Jokių su tarptautinėmis sankcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas, sudarinėdamas sandorius su minėtomis Kirgizijos Respublikos bendrovėmis ir Armėnijos Respublikos bendrove LLC „Ginevan wine factory“, nepažeidė.

2.11. Jei Vilniaus TM vertino, jog ginčo prekių vežimo metu buvo padaryti pažeidimai, t. y. ginčo prekės neteisėtai paliktos ar iškrautos Baltarusijos Respublikoje, teisinė atsakomybė už tokius veiksmus ir turi būti taikoma tiems asmenims, kurie atliko prekių gabenimo / pervežimo paslaugą, bet jokiu būdu ne pareiškėjui. Pareiškėjas nėra jokia transportavimo ar pervežimo paslaugas teikianti įmonė ir net neturi galimybių išgabenti tokias prekes į trečiąsias valstybes. Vien ta aplinkybė, jog iš ginčo prekių gavėjų ar vežėjų nebuvo gauta patvirtinimų ar dokumentų apie tai, jog ginčo prekės buvo išleistos į apyvartą Kirgizijos Respublikoje ir Armėnijos Respublikoje, kad ten joms buvo formintos atitinkamos muitinės procedūros (pristačius ginčo prekes į minėtas jurisdikcijas), nėra joks pareiškėjo teisinės atsakomybės ar teisės pažeidimo padarymo konstatavimo pagrindas. Teisės aktuose reikalavimas pagrįsti (dokumentais) iš ES muitų teritorijos tiekiamų prekių, patenkančių į sankcionuojamų prekių sąrašus, nugabenimą į trečiąsias paskirties valstybes, atsirado tik nuo 2023 m. birželio 9 d., t. y. vėliau nei vyko ginčo prekių tiekimo sandoriai ir buvo deklaruotas ginčo prekių eksportas. Vien faktas, kad pareiškėjas turėjo ekonominius ryšius su Baltarusijos Respublikos įmone OOO „Noka tech“ ar kad jos atžvilgiu atliko prievolių įskaitymus, nėra joks teisės pažeidimas ir niekaip nepatvirtina Ataskaitos teiginių pagrįstumo. Sprendimu laikydamas ginčo prekių tiekimo į Armėniją ir Kirgiziją sandorius apsimestiniais, atsakovas viršijo savo kompetencijos ribas, taip pat padarė išvadas, kurios prieštarauja realiai egzistuojančioms sandorių aplinkybėms ir įrodytiems jų elementams. Į Kirgiziją ir Armėniją tiekiamos ginčo prekės buvo viešai ir oficialiai deklaruotos bei pateiktos muitinei kartu su jas lydinčiais dokumentais. Jokių kliūčių jas ar su jais susijusius dokumentus vertinti, tirti, apžiūrėti, analizuoti, imti jų mėginius, daryti laboratorinius ar panašius tyrimus, ekspertizes ir pan. muitinės įstaigoms niekada nebuvo sudaryta.

2.12. Ginčo prekės nebuvo slepiamos nuo muitinės priežiūros ar kontrolės, jos nebuvo gabenamos užmaskuotos, kontrabanda, tai patvirtina pati šių prekių eksporto muitinės procedūrų eiga. Ginčo prekių deklaravimo muitinėje ir jų gabenimo metu nebuvo fiksuota nei jokių ginčo prekių papildomo sulaikymo atvejų, nei buvo taikoma kokiems nors asmenims teisinė atsakomybė už jų netinkamą deklaravimą, nei buvo nustatyta, kad kokie nors asmenys, įskaitant pareiškėją, nebūtų įvykdę kokių nors muitines pareigūnų nurodymų dėl prekių kontrolės – tokių duomenų byloje nėra, jie neegzistuoja.

2.13. Sprendimu sukuriama teisinė situacija, kurioje atsakovas ir teigia, ir kartu pats paneigia tuos pačius juridinius faktus, dėl vieno ir to paties fakto daro skirtingus vertinimus. Akivaizdu, kad vienose Sprendimo vietose atsakovas teigia, kad pareiškėjas privalėjo muitinei pateikti ginčo prekių nugabenimą į eksporto deklaracijose nurodytas šalis patvirtinančius įrodymus ir kad būtent tai yra pažeidimas, o kitose vietose teigia, kad pareiškėjas neprivalėjo muitinei pateikti ginčo prekių nugabenimą į eksporto deklaracijose nurodytas šalis patvirtinančių įrodymų.

2.14. Sprendime nepagrįstai buvo išspręstas pareiškėjo apmokestinimo klausimas pavedant priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės nepriemokos ir nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė Ataskaitos rezoliucinės dalies 4.1.1 punkte inkriminuotus tarptautinių sankcijų pažeidimus, aprašytus šios Ataskaitos 3 dalies 3.1.2–3.1.4 punktuose. Tariamų bei neegzistuojančių teisės aktų, susijusių su tarptautinėmis sankcijomis, pažeidimų inkriminavimas Sprendimu ir teritorinės muitinės Ataskaita (kuri buvo patvirtinta Sprendimu), nors šie pažeidimai niekaip nėra susiję su jokiais veiksmais, kuriuos draudžia muitų (muitinės) teisės aktai, taip pat nepagrįsto pavedimo priimti naują sprendimą dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pateikimas Sprendimu sudaro Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytą pagrindą panaikinti Sprendimą.