Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 21R-370 (AG-301/02-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas) ir tarp šalių ginčą išspręsti iš esmės; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. kovo 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-39796 (toliau – ir VMI sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti VMI nutraukti mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji 2020 m. balandžio 10 d. surašytu skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti VMI ginčijamą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir įpareigoti VMI nutraukti mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. LAGK sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. LAGK sprendime konstatavo, kad VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir yra įsitikinusi, kad VMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjai priklausantis turtas yra „kitos paskirties“, o ne „ūkio paskirties“, todėl jis apmokestinamas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 4 straipsnį, neatsižvelgiant į jo mokestinę vertę. Pareiškėjai nesumokėjus apskaičiuotų mokesčių už 2014–2018 m. pagal pateiktas nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (Forma KIT711) (toliau – ir Deklaracijos), mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 106 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai pradėjo mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras. Pareiškėja nesutinka su minėtu LAGK sprendimu.

2.2. Ji 2008 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008 m. balandžio 10 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamo turto registre įregistravo nuosavybės teises į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1988 m., esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas, sandėlis). Pareiškėja 2011 m. liepos 19 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. liepos 19 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotomis VĮ Registrų centre, minėtą pastatą – sandėlį, perdavė neatlygintinai naudotis ūkininkams R. B. ir V. B. VMI 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 31.9-SE1-8833 priminė pareiškėjai apie tai, kad ji nepateikė 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio dokumento – nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (KIT711 forma), kurį privalėjo pateikti iki 2019 m. vasario 15 d., nes pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 6 d., atsižvelgdama į mokesčių administratoriaus priminimą bei padedant įgaliotam asmeniui R. B., su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) sudarė duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. 50.4-SE-14372 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėja 2020 m. vasario 22 d. paštu gavo VMI 2020 m. vasario 17 d. pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą. Šiame rašte nurodyta, kad jau praėjo terminas, iki kurio pareiškėja turėjo sumokėti 3 974,21 Eur mokesčių skolą. Be to, pranešama, kad nesumokėjus minėtame rašte nurodytos skolos per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos (iki 2020 m. kovo 7 d.), VMI inicijuos mokestinės skolos priverstinį išieškojimą iš jos sąskaitų. Tuo atveju, jei mokestinės skolos nepavyks išieškoti, išieškojimas bus perduotas antstoliui ir jai reikės sumokėti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Minėtame rašte išvardinti mokestiniai laikotarpiai, mokėjimo terminai, prievolės sumos eurais bei delspinigių sumos. 3 974,21 Eur mokesčių skola apskaičiuota už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja iš esmės nesutiko su mokesčių administratoriaus nurodyta mokestine prievole bei skola.

2.3. Jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas neturėjo būti apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu, nes statiniai yra ūkio paskirties, o ne kitos paskirties, kaip teigia atsakovas, jų bendra vertė neviršija įstatyme nustatytos tokios paskirties pastatų neapmokestinamosios vertės – 220 000 Eur. Pareiškėja 2020 m. kovo 4 d. skundu dėl mokestinės nepriemokos administravimo veiksmų, adresuotu centriniam mokesčių administratoriui, prašė pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojos nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Skunde pareiškėja atkreipė dėmesį į NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijas, galiojusias VMI rašte nurodytais mokestiniais laikotarpiais, kuriose įtvirtinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad jos nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – ginčo pastatas, turi būti neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, nes jis yra ūkio paskirties, o jo vertė neviršija įstatymu nustatytos vertės, nuo kurios nekilnojamojo turto mokestis neskaičiuojamas. Mokesčių administratorius su skundu nesutiko.

2.4. LAGK priėmė iš esmės prieštaringą sprendimą, t. y. konstatuodama, kad šalys nesutaria dėl pastato paskirties (tai ūkio paskirties ar kitos paskirties pastatas) bei dėl pareiškėjos pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurią nulemia būtent pastato paskirtis, neištyrusi ir neįvertinusi pareiškėjos atstovės pateiktų argumentų ginčo klausimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad, atsakovui pripažinus ginčijamą sprendimą netekusiu galios, pareiškėjos skundo reikalavimai faktiškai yra įvykdyti, ginčo dalykas išnyko. LAGK sprendimu liko neišspręstas šalių ginčas dėl to, ar pagal NTMĮ nuostatas pareiškėjai, nuosavybės teise valdančiai ginčo pastatą, kyla pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Jei tokia pareiga nekyla, ar teisėtai ir pagrįstai VMI pradėjo mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras. LAGK sprendimu akcentuojama, kad VMI 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-45748 (toliau – ir VMI 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas) pripažino netekusiu galios pareiškėjos skundžiamą VMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimą, paaiškindama, kad dėl karantino metu taikomos pagalbos mokėtojams yra sulaikytas automatinis sprendimų išieškoti iš turto perdavimas į Antstolių informacinę sistemą (toliau – ir AIS). VMI LAGK pateiktame rašte pažymėjo: kadangi pagalbos priemonės bus taikomos iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius, VMI negali priimtus sprendimus pateikti vykdymui, o be sprendimų panaikinimo jų perdavimo į AIS sustabdymas yra negalimas. VMI skundžiamą sprendimą pripažino netekusiu galios tik dėl procedūrinių priežasčių, o ne todėl, kad sutiko su pareiškėjos reikalavimu. LAGK, klaidingai vertindama paminėto VMI rašto turinį, padarė aiškiai neteisingą išvadą, kad VMI 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu pati pripažino pareiškėjos ginčijamą sprendimą netekusiu galios ir nutraukė mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, taip faktiškai įvykdydama pareiškėjos reikalavimus, todėl ginčo dalykas išnyko. Dar daugiau, konstatavusi, kad tarp šalių nebėra ginčo, LAGK pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o ne nutraukė administracinę bylą. LAGK netinkamai išsiaiškinus ir taikius materialiosios bei proceso teisės normas, liko neišspręstas šalių ginčas.

2.5. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis ginčo pastatas neturi būti apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos kaina iki euro įvedimo buvo 276 000 Lt, o įvedus eurą, nuo 2015 m. – 79 935 Eur, vidutinės rinkos vertės perskaičiavimas neatliktas. VMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimu nesivadovavo NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma, numatančia, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo, kai jam nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė neviršija 150 000 Eur (iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 220 000 Eur).

2.6. Iš Komisijai pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo turinio matyti, jog ginčo pastatas stovi ant žemės ūkio paskirties žemės. Ginčo pastatas panaudos sutarčių, įregistruotų viešame registre, nuo 2011 m. liepos 19 d. pagrindu yra naudojamas ūkininkų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio veiklai (sandėliavimui). Sprendžiant dėl nurodyto pastato paskirties, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statiniu klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017, Reglamentas). Pagal minėto Reglamento 7.9 punktą – sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti. Nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto paskirtis yra sandėliavimo, nes ši paskirtis įrašyta Nekilnojamojo turto registre. Tačiau VMI šį pastatą nepagrįstai priskiria kitos paskirties nekilnojamam turtui, kuris apmokestinamas neatsižvelgiant į mokestinę vertę ir kurio sąvoka apibrėžta Reglamento 7.22 punkte, t. y. kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių (pogrupių). Reglamento 7.17 punktas apibrėžia pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoką, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Reglamento 7.19 punkte pateikta ūkio paskirties pastatų sąvoka, kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita). Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis ginčo pastatas yra ūkio pastatas (Reglamento 7.19 p ), kurio paskirtis – sandėliavimas. Šio ūkio pastato vertė neviršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos vertės, todėl šis nekilnojamas turtas nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas.

2.7. VMI, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, yra saistoma, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Šie principai reiškia, kad VMI sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visada privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės motyvuotos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Ginčijamas VMI sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl neteisėti VMI atlikti mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai.