Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-2054-886/2026Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01972-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;2.6.10.1; 3.3.1.19.1(S)Kauno apygardos teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų darna“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kybartų darna“ dėl turtinės žalos atlyginimo.Teismasn u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.Ginčo esmėIeškovas A. J. (toliau – ieškovas) ieškiniu (2025-09-22 CBP-4384) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kybartų darna“ (toliau – atsakovė) 491,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo automobilį apgadino atsakovės darbuotojas, su vejos pjovimo traktoriuku pjaudamas žolę.Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-24232-911/2025 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (2025-11-03 DOK-77404) prašė peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas paties ieškovo iškelta prielaida, jog transporto priemonę apgadino akmuo, atskriejęs iš atsakovei priklausančio žolės pjovimo įrenginio.Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino 2025 m. spalio 23 d. sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 491,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 491,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 692 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, pjaudamas žolę vejos pjovimo traktoriuku Husqvarna P524, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir apgadino ieškovo transporto priemonę. Taigi atsakovė neužtikrino, kad jos darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Dėl darbuotojo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą, o tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryšys. Todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.246-6.249, 6.264 straipsniai).Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovė apeliaciniu skundu (2026-06-25 DOK-82644) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutiktina su teismo išvadomis, kad byloje pateiktų įrodymų visuma sudarė pagrindą daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, jog atsakovės darbuotojas, vykdydamas darbus, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, o netiesioginių įrodymų visuma leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad ieškovo transporto priemonė buvo apgadinta būtent atliekant žolės pjovimo darbus. Išvados dėl faktinių aplinkybių gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.Byloje nebuvo jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žolę pjovusio darbuotojo įsitikinimus dėl saugumo, kuriuos akcentavo teismas. Minėtas darbuotojas nebuvo apklaustas teismo posėdyje, todėl jo įsitikinimų dėl pievoje esančių akmenukų pobūdis ir pagrįstumas nebuvo nustatyti. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas atstumas tarp žolės pjovimo įrenginio ir ieškovo automobilio. Neturėdamas duomenų apie šį atstumą, teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atstumas buvo nesaugus. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, kokie reikalavimai taikomi naudojantis žoliapjove, todėl teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad atsakovo darbuotojas galimai pažeidė žoliapjovės naudojimo taisykles.Ieškovo pateikta medžiaga nepatvirtina, kad būtent UAB „Kybartų darna“ darbuotojas, pjaudamas žolę, apgadino ieškovo transporto priemonę. Iš policijos gautuose vaizdo įrašuose pats automobilio apgadinimo momentas nėra užfiksuotas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas, išlipęs iš automobilio, jo neapžiūri, o iš karto eina kalbėtis su traktoriaus vairuotoju, tarsi jau žinotų, kad jo automobilis yra apgadintas. Tokios aplinkybės leidžia kelti abejonę dėl automobilio apgadinimo aplinkybių ir jų sąsajos su vykdytais žolės pjovimo darbais. Susidaro įspūdis, kad šalia gatvės žolę pjaunantis traktorius ieškovui suteikė patogią progą susieti žolės pjovimo darbus su jo automobilio apgadinimu ir tokiu būdu nustatyti subjektą, kuriam galėtų būti reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo.Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatytas profesinės rizikos neįvertinimas ir faktinės darbuotojų saugos bei sveikatos būklės darbo vietose neįvertinimas atliekant darbus su žoliapjove Husqvarna P524 Rider būtų reikšmingas tuo atveju, jei žala būtų padaryta darbuotojo, pjovusio žolę, sveikatai. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovui priklausančios transporto priemonės apgadinimo. Profesinės rizikos darbo vietoje vertinimo atlikimas arba neatlikimas nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodytą įvykių versiją ir neįrodo priežastinio ryšio tarp žolės pjovimo darbų ir transporto priemonės apgadinimo. Be to, Husqvarnos gaminiai kuriami laikantis aukštų kokybės ir saugos reikalavimų, todėl mažai tikėtina, kad pagal paskirtį naudojama žoliapjovė Husqvarna P524 Rider galėtų svaidyti akmenis keldama pavojų žmonėms ir jų turtui.Ieškovo reikalavimas iš esmės grindžiamas paties ieškovo iškelta prielaida, todėl vertinant jo paaiškinimus būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Vertindamas neišsamius, nevisapusiškus ir nedetalius rašytinius įrodymus, kurių įrodomoji vertė kelia abejonių, bei jais grindžiamus ieškovo, kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens teiginius, teismas turėjo kritiškai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka žalos fakto ir jos dydžio aplinkybėms pagrįsti. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šios aplinkybės buvo nustatytos laikantis įrodymų pakankamumo principo ir tinkamai įvertinus įrodymus pagal CPK 185 straipsnį.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-07-21 DOK-88832) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tais pačiais argumentais ir motyvais, kuriuos buvo nurodžiusi ir išsakiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.Dėl ginčo esmėsNagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas turtinės žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl nustatytų faktinių aplinkybiųIeškovas paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d. apie 14.50 val., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), užsukęs į dešinę pusę link parduotuvės „Norfa“, pajuto stiprų smūgį į automobilio kairės pusės šoną, o sustojęs pastebėjo, kad apgadintas automobilio kairės pusės šonas.2025 m. gegužės 22 d. UAB „Autoforumo servisas“ sąmatoje nurodyta ieškovo automobilio remonto kaina – 491,43 Eur.Pateiktos automobilio fotonuotraukos, darytos iki įvykio (2025 m. gegužės 15 d.) ir po jo (2025 m. gegužės 21 d.).Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-27438-25, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o turtinę žalą patyrusiam asmeniui išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija (toliau – VDI) atliko atsakovės darbo saugos organizavimo patikrinimą ir 2025 m. birželio 13 d. parengė patikrinimo aktą.Dėl apeliacinio skundo argumentųApeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Apeliantės teigimu, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo transporto priemonę apgadino būtent atsakovės darbuotojas, pjaudamas žolę, nes policijos pateiktuose vaizdo įrašuose automobilio apgadinimo momentas nėra užfiksuotas. VDI patikrinimo metu nustatyti profesinės rizikos vertinimo trūkumai savaime neįrodo nei žalos fakto aplinkybių, nei priežastinio ryšio tarp žolės pjovimo darbų ir transporto priemonės apgadinimo. Be to, apeliantės vertinimu, ieškovo reikalavimas grindžiamas prielaidomis, o byloje nėra duomenų apie darbuotojo įsitikinimus dėl saugumo, atstumą tarp žoliapjovės ir automobilio ar konkrečius žoliapjovės naudojimo reikalavimus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad darbuotojas veikė nepakankamai rūpestingai arba pažeidė įrenginio naudojimo taisykles.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą).Kilus ginčui dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (atsakovė neigia jos darbuotojo kaltę, žalos atsiradimo faktą ir priežastinį ryšį), šalių pozicijos turi būti pagrindžiamos įrodymais. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, šioje byloje ieškovas turėjo įrodymais pagrįsti, kad žala atsirado dėl atsakovės darbuotojo veiksmų, o atsakovė, neigdama ieškovės reikalavimus, turėjo teisę teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos atsiradimo faktą grindė savo paaiškinimais, Vilkaviškio policijos komisariato 2025 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vaizdo įrašais, Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktu, UAB „Autoforumo servisas“ automobilio remonto sąmata, automobilio nuotraukomis.Ieškovas teigia, kad atsakovės darbuotojas žoliapjove (traktoriuku) pjovė žolę, iš po kurio iššoko akmenukas ir atsitrenkęs apgadino ieškovo automobilį.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; turtinę žalą patyrusiam asmeniui išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Šiame nutarime nurodyta, kad daiktų apžiūros protokolu yra apžiūrimas pateiktas vaizdo įrašas: 13:25:37 vaizdo įraše matoma, kaip traktoriukas pjauna žolę priešais plovyklą; 13:29:24 tas pats traktoriukas pervažiuoja į kitą pusę ir pjauna žolę priešais prekybos centrą „Norfa“; 13:31:42 atvažiuoja šviesios spalvos VW Multivan markės automobilis, kuris atvažiuoja nuo Kybartų miesto pusės ir suka į prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę, o šalia jo kairėje pusėje šalia pjauna tuo metu žolę traktoriukas; 13:32:04 šis VW Multivan automobilis sustoja; 13:32:45 iš šio VW Multivan automobilio išlipęs vyriškis eina link šio traktoriuko, kuris pjauna žolę; 13:32:57 šio automobilio vairuotojas bendrauja su vairuotoju, kuris pjauna su traktoriuku žolę.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2025 m. birželio 13 d. patikrinimo akte, nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) darbdavys neorganizavo pats arba nepavedė jo įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimo ir neįvertino (nenustatė) faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės darbo vietose darbui su žoliapjove Husqvarna P524 Rider; 2) direktoriaus žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais yra privalomai nepatikrintos; 3) darbdavys neorganizavo pats arba nepavedė jo įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų mokymų, kurie tvarko krovinius rankomis.Pateiktos automobilio fotonuotraukos, fiksuotos prieš švykį ir po jo, 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. gegužės 21 d. UAB „Autoforumo servisas“ 2025 m. gegužės 22 d. sąmatoje automobilio remonto kaina nurodoma 491,43 Eur.Nors pradinė įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam, įrodymų vertinimas pagal tikimybių pusiausvyros principą priklauso nuo byloje pateiktų faktinių duomenų visumos. Ieškovui pateikus jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, atsakovė turėjo galimybę pateikti priešingus įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytą įvykių versiją. Pavyzdžiu, atsakovė galėjo įrodinėti, kad žoliapjovė-traktoriukas tuo metu neveikė, nes darbuotojas ilsėjosi, arba kad buvo naudojama speciali įranga, neleidžianti akmenims išskrieti iš pjovimo agregato ir apgadinti aplinkinių objektų. Tačiau atsakovė savo atsikirtimus grindė tik paaiškinimais ir ieškovo pateiktų įrodymų kritiniu vertinimu, nepateikdama objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes.Įrodinėjimas civiliniame procese pasižymi specifika – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tais atvejais, kai dėl jų egzistavimo išlieka tam tikrų abejonių. Tam, kad teismas pripažintų faktą nustatytu, nebūina, kad dėl egzistvimo nekiltų absoliučiai jokių abejonių. Pakanka, kad byloje esančių įrodymų visuma leistų daryti išvadą, jo atitinkamas faktas yra labiau tikėtinas, nei joj nebuvimas. Taigi įrodymų pakankamumas civiliniame procese vertinamas vadovaujantis vadinamąja tikėtinumo taisykle, dar vadinama tikimybių pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).Kadangi akmenuko skrydžio trajektoriją užfiksuoti praktiškai neįmanoma, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurie, vertinami kaip visuma, leidžia spręsti apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, vadovaujantis didesnės tikimybės kriterijumi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikant tikimybių pusiausvyros principą, nebūtina tiesiogiai užfiksuoti paties akmenuko skrydžio momento. Pakanka, kad ieškovo nurodyta įvykių versija, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, būtų labiau tikėtina nei atsakovės pateikta įvykių interpretacija. Atsižvelgiant į tai, kad akmenuko skrydis trunka vos akimirką, todėl jį pastebėti plika akimi ar užfiksuoti vaizdo kamera yra sudėtinga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir padarė išvadą, kad nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė šių išvadų pagrįstumo nepaneigė.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir skundžiamo sprendimo motyvus, vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos tikimybių pusiausvyros principu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Vien tai, kad atsakovė byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį ir aptariamus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė tikėtinumo taisyklę (tikimybių pusiausvyros principą) ir vertindamas įrodymus nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigtiesLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeCPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (2026-07-21 DOK-88832). Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą dydžio, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų darna“ apeliacinį skundą atmesti.Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.Priteisti ieškovui A. J. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų darna“ 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėja Laima Kriaučiūnaitė