Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2406-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01943-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 59.2(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „NAPC“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2026 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14757 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. sausio 26 d. prašymą. Taip pat Bendrovė prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VMI vykdyti priverstinį 1 019 289,84 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino. Pareiškėjas atskiruoju skundu apskundė Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-993-602/2026 skundžiamą Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties dalį panaikino ir perdavė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. sustabdė bei uždraudė VMI vykdyti priverstinį 1 019 289,84 Eur mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovas 2026 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties.II. Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo VMI 2026 m. gegužės 29 d. atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis išsiųsta Bendrovei ir VMI elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę (toliau – ir LITEKO VEP posistemė), todėl laikė, kad nutartis įteikta sekančią dieną, t. y. 2026 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas galėjo būti pateiktas teismui per 7 kalendorines dienas, t. y. iki 2026 m. gegužės 8 d. Teismas nustatė, kad VMI yra užsiregistravusi LITEKO VEP posistemėje, jos LITEKO VEP posistemės paskyra yra aktyvi, ji šioje byloje 2026 m. balandžio 3 d. pateikė teismui atsiliepimą į skundą per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), todėl ir kiti duomenys jai buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemę. Taip pat nustatė, kad VMI nutartį LITEKO VEP posistemėje perskaitė tik 2026 m. gegužės 27 d., tačiau teismas pabrėžė, kad VMI turėjo pareigą patikrinti savo LITEKO VEP posistemės paskyrą ir įsitikinti, ar nėra gauti nauji procesiniai dokumentai, o, juos gavusi ir perskaičiusi, atitinkamai reaguoti. Teismas, vertindamas VMI vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus, taip pat atsižvelgė į tai, kad iš viešai prieinamos oficialios informacijos buvo matyti, jog VMI yra įsteigtas Teisės departamentas, todėl teismui nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių galimybės patikrinti šioje byloje esančią informaciją LITEKO VEP posistemėje neturėjo kiti VMI darbuotojai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad VMI turėjo tik vieną įgaliotą atstovą, kuris dalyvavo daugybėje bylų ir dėl šios priežasties fiziškai negalėjo kasdien patikrinti kiekvienos bylos, negalėjo būti laikoma pakankamai objektyvia priežastimi praleistam atskirojo skundo pateikimo termino atnaujinimui. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas atskirąjį skundą elektroniniu paštu pateikė nepasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos veiklos sutrikimų, o ne ABTĮ nustatyta tvarka, ši aplinkybė nebuvo reikšminga, kadangi atsakovas bet kuriuo atveju praleido atskirojo skundo pateikimo terminą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė jokių išskirtinių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam atskirojo skundo padavimo terminui atnaujinti, Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties apskundimo terminas buvo ženkliai praleistas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 3 d. 1 p.).III. Atsakovas VMI atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog VMI nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. per nustatytą terminą pateikti atskirąjį skundą. VMI 2026 m. gegužės 26 d. gavo pareiškėjo paklausimą, su kuriuo buvo išsiųsta skundžiama 2026 m. balandžio 30 d. nutartis. VMI iki pareiškėjo paklausimo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties nebuvo gavusi. Atsakovas pažymi, jog VMI darbuotojai, atstovaujantys VMI teismuose nagrinėjamose bylose, yra fiziškai nepajėgūs kasdien patikrinti kiekvienos bylos. Atsakovas paaiškina, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis užregistruota kaip „Įvykis procese“, todėl VMI šio dokumento per EPP negavo, jis nebuvo atsiųstas iš Regionų administracinio teismo, todėl šios aplinkybės vertintinos kaip klaida, atsitiktinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo VMI valios, atsirado ne dėl netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. VMI pagrįstai tikėjosi minėtą nutartį gauti iš Regionų administracinio teismo ne kaip „Įvykis procese“, o kaip siunčiamą dokumentą, kuris būtų automatiškai patekęs į VMI LITEKO VEP posistemės paskyrą. Atsakovas nurodo, kad neatnaujinus atskirojo skundo padavimo termino, VMI patirs žalą dėl prarastos galimybės išieškoti naujai deklaruojamos pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumos. Atsakovo vertinimu, yra pagrindas atnaujinti VMI atskirajam skundui dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties paduoti, nes neatnaujinus termino nebūtų proporcingas VMI suteiktos teisės skųsti jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą įgyvendinimo aspektu.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo VMI 2026 m. gegužės 29 d. atskirąjį skundą (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovui per LITEKO VEP posistemę išsiuntus 2026 m. balandžio 30 d. nutartį, ši nutartis jam buvo tinkamai įteikta, todėl dėl šios nutarties paduotas 2026 m. gegužės 29 d. atskirasis skundas buvo paduotas praleidus terminą. Atsakovas nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ir laikėsi nuomonės, kad buvo pagrindas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose tvarką. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio įstatymo IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju – atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015). Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių VMI praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su atskiruoju skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad VMI netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su atskiruoju skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar atsakovas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio, t. y. aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese, modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Nustatyta, kad atsakovas VMI 2026 m. gegužės 29 d. atskiruoju skundu skundžiamą Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis buvo išsiųsta per LITEKO VEP posistemę, tai reiškia, kad nutartis laikoma įteikta sekančią dieną (2026 m. gegužės 1 d.), o atskirąjį skundą dėl jos padavė 2026 m. gegužės 29 d. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Taigi paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2026 m. balandžio 30 d. nutarties paduoti buvo 2026 m. gegužės 8 d. Kadangi VMI atskirąjį skundą padavė 2026 m. gegužės 29 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VMI 21 dieną praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą 7 kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos terminą, ir pagrįstai 2026 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, VMI nurodomos atskirojo skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad egzistavo kitos, objektyvios ir nuo atsakovo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, dėl kurių VMI negalėjo įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą su atskiruoju skundu, kad atsakovas, naudodamasis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, laikėsi ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų. Aplinkybė, kad institucijos įgaliotas atstovas faktiškai neperskaitė į LITEKO VEP paskyrą pateikto procesinio dokumento, savaime nepaneigia jo įteikimo teisinių pasekmių. Institucijos pareiga tinkamai organizuoti gaunamų procesinių dokumentų administravimą ir užtikrinti jų savalaikį patikrinimą. Atsakovas nebuvo pakankamai operatyvus, rūpestingas ir atidus, todėl negalima pripažinti, kad VMI per protingą terminą su atskiruoju skundu kreipėsi į teismą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Gintaras Kryževičius Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius