- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- eAS-993-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01943-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir pareiškėjas) „NAPC“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2026 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-14757 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. sausio 26 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VMI vykdyti priverstinį 1 019 289,84 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad mokestinė nepriemoka sudaro 1 019 289,84 Eur, o tai yra daugiau nei Bendrovės 2025 metų vieno mėnesio vidutinės pajamos, t. y. 990 494 Eur. Tokio dydžio nepriemokos išieškojimas neišvengiamai vestų Bendrovę į nemokumo situaciją, ji nesugebėtų mokėti darbo užmokesčio, vykdyti jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų. Bendrovės bankroto atveju darbo netektų 32 darbuotojai, būtų nutrauktas daugiau nei 17 metų vykdytas verslas. Nesustabdžius priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, susiklostytų situacija, kai šios administracinės bylos baigtis taptų teisiškai nebereikšminga, t. y. VMI pradėjus priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus būtų neišvengiamai inicijuotas Bendrovės nemokumo procesas ir nebeliktų pagrindo spręsti dėl jos sumokėjimo išdėstymo, o Bendrovei būtų galutinai užkirsta galimybė pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio nuostatomis ir su VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį bei išsaugoti verslą. Pareiškėjas pažymėjo, kad VMI 2026 m. kovo 19 d. sprendimu atsisakė nagrinėti naują Bendrovės prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties, o tai patvirtina, jog lėšų nurašymo nurodymas Bendrovės sąskaitas bankuose gali pasiekti bet kuriuo metu, kas automatiškai reikštų, jog be darbo užmokesčio liktų 32 darbuotojai, o Bendrovės veikla būtų blokuota.
Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti dėstomus motyvus dėl Bendrovės finansinės situacijos, kartu su skundu pateikė finansinius dokumentus, kurie buvo teikiami VMI su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.