Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-3119-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02646-2026-1Procesinio sprendimo kategorija 8.6.5(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PAR1 (PAR1) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PAR1 (PAR1) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas PAR1 (PAR1) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 26S63819 (toliau – ir Sprendimas).Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pareiškėjas apie Migracijos departamento 2026 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 26S63819, jo turinį ir motyvus sužinojo tik 2026 m. balandžio mėnesį. Iki tol per MIGRIS sistemą jis buvo gavęs tik pranešimą, kuriame nebuvo pateiktas sprendimo tekstas, konkretūs faktiniai ir teisiniai pagrindai ar individualios jo situacijos vertinimas. Pareiškėjo vertinimu, toks informavimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.Migracijos departamentas draudimą atvykti ir perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – ir SIS) taikė neatlikęs privalomo individualaus vertinimo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė, o ne pareiga taikyti draudimą atvykti panaikinus leidimą laikinai gyventi. Todėl Migracijos departamentas turėjo įvertinti konkrečias pareiškėjo aplinkybes, vadovautis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) ir pagrįsti tokio apribojimo būtinumą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien leidimo laikinai gyventi panaikinimo faktas nėra pakankamas pagrindas įtraukti perspėjimą į SIS.Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas proporcingumo principas ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 21 straipsnio 2 dalies bei 24 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes neįvertinta, ar perspėjimas SIS yra tinkama, būtina ir proporcinga priemonė. Atsakovas nepateikė duomenų apie pareiškėjo keliamą realią ir pakankamai didelę grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui ir nepaaiškino, kodėl nepakaktų švelnesnių priemonių, įskaitant įspėjimą, įpareigojimą išvykti ar trumpesnį draudimo atvykti laikotarpį.Ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų, nes jame nėra individualizuotų motyvų, nenurodytos konkrečios vertintos aplinkybės ir nepateikta proporcingumo analizė. Migracijos departamentas netinkamai įgyvendino jam suteiktą diskreciją, nes nesivadovavo proporcingumo, individualumo, objektyvumo, motyvavimo ir konstituciniu atsakingo valdymo principais.Sprendimas priimtas pažeidžiant esmines procedūrines ir materialines teisės normas, neatlikus individualaus vertinimo ir nepagrindus taikytų apribojimų proporcingumo. Taip pat buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisėje ir Šengeno acquis įtvirtintos pareiškėjo pagrindinės teisės.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte numatyta, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti atvykti atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą perspėjimas įvedamas, kai, individualiai įvertinus asmens aplinkybes ir draudimo padarinius, nustatoma, kad jo buvimas valstybės teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui, ir priimamas atitinkamas sprendimas drausti atvykti ir apsigyventi.VSD išvadose nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis vertinimas grindžiamas jo ilgalaikiu darbu Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiose įmonėse ir su jomis susijusiose Lietuvoje veikiančiose įmonėse, vykdančiose veiklą informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuose (2010–2011 m., 2012–2013 m., 2017–2018 m. įmonėje „NTLab-systems“, 2011–2012 m., 2013–2017 m., 2018–2023 m. įmonėje „NTLab-IC“, nuo 2023 m. – „NaviIS“, ir Vilniuje: 2018–2020, 2022 m. ir nuo 2024 m. – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „NTLab“, 2022–2024 m. – UAB „Kosminis Vytis“). Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėse, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. UAB „NTLab“ vykdo veiklą informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų sektoriuje. Dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis tarpusavyje susijusios įmonės UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“ pripažintos neatitinkančiomis Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. UAB „NTLab“ turi ryšių su Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančiomis įmonių grupei „NTLab“ priklausiusiomis įmonėmis, kurios remia Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę, vysto ir testuoja palydovinei navigacijai skirtas mikroschemas, pritaikomas karo pramonėje. Nuo 2026 m. sausio 7 d. įmonėms UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“ yra uždrausta Lietuvoje vykdyti veiklą aukštųjų technologijų srityje.Remiantis VSD surinkta kontržvalgybine informacija, darytina išvada, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos kontroliuoja strateginiuose ekonomikos sektoriuose veikiančias įmones, verbuoja jų darbuotojus ir išnaudoja jų ryšius užsienyje žvalgybos informacijai rinkti. Ryšiai su užverbuotais asmenimis gali būti tęsiami ar atnaujinami ir jiems nutraukus darbą tokiose įmonėse arba išvykus gyventi į užsienį, pasitelkiant spaudimą, šantažą ar poveikį Baltarusijoje gyvenantiems artimiesiems. VSD yra nustatęs konkrečių atvejų, kai veiklai prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus buvo pasitelkti Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai, anksčiau dirbę šios valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse.Pareiškėjo pažeidžiamumą didina nenutraukti darbo santykiai su Baltarusijos įmonėmis, periodinės kelionės į Baltarusiją ir ten gyvenantys jo tėvai. Šios aplinkybės sudaro galimybes Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus su pareiškėju ar daryti jam poveikį, taip pat per šeimos narius. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nelojalumą Baltarusijos režimui ar persekiojimą šioje valstybėje. Pareiškėjo eitos pareigos, darbo pobūdis ir trukmė nepaneigia galimybės jį pasitelkti žvalgybos užduotims, kurioms nebūtinos specialios pareigos ar pasirengimas. Kelionės į Baltarusiją laikytinos reikšmingu pažeidžiamumo veiksniu nepriklausomai nuo jų priežasčių ar dažnumo.VSD duomenimis, Baltarusijos „NTLab“ įmonių grupė planuoja savo įmonių veiklą ir darbuotojus, tarp jų ir Lietuvoje veikusių įmonių UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“, perkelti į Lenkijos Respubliką. Tikėtina, kad tokiu būdu Baltarusijos „NTLab“ įmonių grupė, veikdama Europos Sąjungos teritorijoje, toliau rems Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę, vystys palydovinei navigacijai skirtas mikroschemas, pritaikomas karo pramonėje.Migracijos departamentas atliko savarankišką ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Siekdamas patikslinti su jo darbu susijusias aplinkybes, 2026 m. vasario 12 d. per MIGRIS paprašė papildomos informacijos. Pareiškėjas 2026 m. vasario 16 d. paaiškino, kad Baltarusijos įmonėse dirbo pagal darbo sutartis dėl profesinės specializacijos, jo profilį atitinkančių projektų ir tinkamo atlygio, kūrė programinę įrangą, atliko aparatinės įrangos prototipų paleidimo ir testavimo darbus, rengė dokumentaciją, pavaldinių neturėjo. Jis patvirtino nenutraukęs darbo santykių Baltarusijoje, nurodė ten turintis būstą ir gyvenančius tėvus, o į Lietuvą atvykdavęs epizodiškai darbo bei organizaciniais klausimais. Migracijos departamentas įvertino šiuos paaiškinimus, pareiškėjo buvimo Lietuvoje trukmę, šeiminius ir ekonominius ryšius bei sprendimo proporcingumą, todėl VSD išvados į Sprendimą neperkėlė automatiškai.Pareiškėjo teiginiai, kad jo grėsmė valstybės saugumui grindžiama vien prielaidomis, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju grėsmės vertinimas yra perspektyvinis ir gali apimti potencialų pavojų, jeigu prognozė paremta nustatytais faktais bei ankstesniais asmens veiksmais. Nereikalaujama nustatyti, kad užsienietis jau būtų padaręs konkrečias nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę. Šiuo atveju pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiose įmonėse, išlikę ryšiai su Baltarusija ir kitos individualios aplinkybės, vertinamos VSD surinktos informacijos kontekste, pagrindžia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.Pagal Taisyklių 20 punktą Migracijos departamentas neprivalėjo įteikti pačio ginčijamo Sprendimo. Pareiškėjas apie ginčijamą Sprendimą informuotas 2026 m. kovo 23 d. pranešimu Nr. 26SD5839, o jo 2026 m. balandžio 10 d. prašymu pats Sprendimas išsiųstas 2026 m. balandžio 24 d.Ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pagrįstas išsamiai išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis, individualiu pareiškėjo keliamos grėsmės ir taikomos priemonės proporcingumo vertinimu, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 2026 m. liepos 27 d. pateikė paaiškinimus, papildomai nurodydamas, kad:Ginčas susijęs su visoje Šengeno erdvėje galiojančiu perspėjimu SIS. Todėl draudimą gyventi Lietuvoje pagrindžiančios aplinkybės savaime nepateisina tokios platesnės priemonės. Pagal SIS reglamentą turi būti savarankiškai įvertintas jos faktinis pagrindas, individualios pareiškėjo aplinkybės, draudimo padariniai ir proporcingumas bei užtikrinta veiksminga teisminė kontrolė.Migracijos departamentas nepagrindė konkretaus pareiškėjo ryšio su įmonių grupės „NTLab“ planais perkelti veiklą ir darbuotojus į Lenkiją. Nepateikta duomenų, kad pareiškėjui siūlyta persikelti, jis dalyvavo perkėlimo planuose ar projektuose arba rengėsi ten dirbti. Todėl grėsmė kitoms Europos Sąjungos valstybėms grindžiama susietomis prielaidomis apie būsimus trečiųjų asmenų veiksmus ir jo paties elgesį. Be to, Lenkijos institucijos turi savarankišką kompetenciją vertinti bendrovių ir darbuotojų keliamą riziką, o SIS reglamente numatytos konsultacijos nesuteikia Lietuvai išimtinės teisės spręsti už kitą valstybę narę.Pareiškėjui nepateiktas Sprendime tiesioginiu perspėjimo SIS pagrindu nurodytas VSD 2026 m. kovo 12 d. raštas Nr. 18-2471. Pateiktas tik 2026 m. vasario 9 d. raštas Nr. 18-1273, parengtas leidimo gyventi klausimu, todėl negalima patikrinti, ar perspėjimas grindžiamas naujais konkrečiais duomenimis apie grėsmę kitoms Europos Sąjungos valstybėms.Atsakovo ir VSD išvados apie įmonių grupės „NTLab“ ryšius su karo pramone, specialiųjų tarnybų kontrolę, darbuotojų lojalumo patikrinimus ir jo lojalumą Baltarusijos režimui nepatvirtintos konkrečiais faktais. Pareiškėjas nedalyvavo kariniuose projektuose ir nebuvo tikrintas dėl lojalumo. Nors grėsmės vertinimas yra perspektyvinis jis turi remtis nustatytais faktais, o ne bendromis prielaidomis, teisėtą inžinerinę veiklą prilyginančiomis žvalgybinei veiklai.Migracijos departamentas individualų vertinimą atliko formaliai. Nors išvardijo pareiškėjo biografines aplinkybes, tačiau savarankiškai nepatikrino VSD teiginių ir nepaaiškino, kodėl nereikšmingi jo atsakymai apie karinės tarnybos, ryšių su specialiosiomis tarnybomis bei dalyvavimo karinėje veikloje nebuvimą ir nepritarimą Rusijos karui prieš Ukrainą.Migracijos departamentas nepagrįstai teismų praktiką dėl darbo valstybinėse įmonėse ar tarnybos jėgos struktūrose taikė privačios informacinių technologijų bendrovės darbuotojui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-2062-556/2026 strateginis sektoriaus pobūdis savaime neįrodo visų darbuotojų lojalumo režimui. Pareiškėjas vykdė tik inžinerines funkcijas, neturėjo valdymo įgaliojimų ar prieigos prie įslaptintos informacijos, o profesinis paaukštinimas rodė kvalifikacijos augimą, ne politinį lojalumą.Atsakovas neįvertino darbo ryšių pokyčių ir jų reikšmės grėsmės aktualumui. Pareiškėjo darbas Lietuvos bendrovėje UAB „NTLab“ baigėsi 2025 m. lapkričio 30 d., o Baltarusijos įmonėje „NaviIS“ nuo 2024 m. gegužės 2 d. jis dirbo tik 0,25 etato. Dar iki perspėjimo SIS įvedimo, 2026 m. vasario 27 d., pareiškėjas pateikė prašymą atleisti, o 2026 m. balandžio 15 d. darbo santykiai nutrūko. Todėl atsakovo atsiliepimo teiginys, kad jis tebedirba šioje įmonėje, neatitiko tikrovės.Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo profesinių ir turtinių interesų Europos Sąjungoje. Nuo 2018 m. jis teisėtai dirbo Lietuvoje, dalyvavo Europos palydovinės navigacijos sistemos Galileo projekte, turėjo Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, čia sutelkė pagrindines pajamas, santaupas ir pensijų kaupimą. Perspėjimas SIS apsunkina galimybę disponuoti apie 75 tūkst. Eur santaupomis ir pasinaudoti sukauptu pensijų turtu. Taip pat neįvertinta oficialiai patvirtinta bulgariška kilmė, suteikianti pagrindą kreiptis dėl ilgalaikės vizos ir nuolatinio gyvenimo Bulgarijoje, bei perspėjimo sukeliamos kliūtys šiai procedūrai.Migracijos departamento nuoroda į siekį užtikrinti saugumą Europos Sąjungoje nepagrindžia perspėjimo SIS būtinybės ir proporcingumo konkrečiu atveju. Atsakovas neapsvarstė galimybės apsiriboti nacionaliniu draudimu, nustatyti trumpesnį perspėjimo terminą ar peržiūrėti priemonę pasikeitus darbo ryšiams.Ginčijamas Sprendimas naikintinas ir perspėjimas iš SIS šalintinas bei išreikalautinas VSD raštas Nr. 18-2471 bei konkrečius Sprendimo teiginius pagrindžiantys įrodymai. Teismas turi savarankiškai patikrinti šių įrodymų patikimumą, sąsają su pareiškėju ir pakankamumą, o įslaptintos medžiagos atveju pateikti jam bent neįslaptintą esminių faktinių pagrindų santrauką. Jeigu teismas manytų, kad perspėjimas gali būti paliktas galioti neištyrus konkretaus faktinio pagrindo, pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl SIS reglamento 21 ir 24 straipsnių, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.Pareiškėjas 2026 m. liepos 29 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad banko „Luminor“ pažyma patvirtina realias finansines migracinių sprendimų pasekmes: 2026 m. kovo 20 d. sąskaita buvo apribota dėl leidimo gyventi galiojimo pasibaigimo. Apribojimai panaikinti vykstančius teisminius procesus pripažinus ryšių su Lietuva patvirtinimu, tačiau jiems pasibaigus gali būti atnaujinti ar sąskaita uždaryta, o mokėjimai į Baltarusiją nevykdomi. Perspėjimas SIS šias kliūtis sustiprina ir pratęsia, nes neleidžia atvykti bankiniams klausimams išspręsti ar alternatyviam mokėjimo kanalui sukurti.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka nacionalinio saugumo interesus. Šią poziciją VSD grindė tuo, kad:VSD, vykdydamas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nustatytą uždavinį prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus bei grėsmes, atliko perspektyvinį pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą. Atsižvelgęs į turimus duomenis, Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, VSD nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nacionalinio saugumo užtikrinimas turi pirmenybę prieš pareiškėjo asmeninį interesą atvykti ar gyventi Lietuvoje, o grėsmių vertinimas priklauso valstybių narių diskrecijai.Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginiame sektoriuje (informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų) kelia kontržvalgybinių rizikų. Šiame sektoriuje veikiančias valstybines ir privačias įmones kontroliuojančios Baltarusijos žvalgybos tarnybos verbuoja darbuotojus ir išnaudoja jų ryšius užsienyje informacijai rinkti. Todėl tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonių grupei „NTLab“ priklausančiose bendrovėse, turėjo ryšių su šiomis tarnybomis, kurios gali jais pasinaudoti veiklai prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.VSD turimais duomenimis, Baltarusijos įmonių grupė „NTLab“ planuoja veiklą ir darbuotojus, įskaitant Lietuvoje veikusių dviejų bendrovių darbuotojus, perkelti į Lenkiją. Taip ši įmonių grupė, veikdama Europos Sąjungos teritorijoje, galėtų toliau remti Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę bei vystyti jai pritaikomas palydovinės navigacijos mikroschemas.Migracijos departamentas tinkamai įvertino sprendimo proporcingumui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, jo artimiausi giminaičiai gyvena Baltarusijoje, ten jis turi nekilnojamojo turto, o per trejus metus Lietuvoje praleido tik 21 dieną. Todėl pareiškėjas nelaikytinas integravęsis Lietuvoje, o jo interesų centras sietinas su kilmės valstybe. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės atvykti ir gyventi pasirinktoje valstybėje, o ribojimai vertinami derinant valstybės ir asmens fundamentalius interesus.Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose, susipažinęs su VSD 2026 m. kovo 12 d. rašto Nr. 18-2471 išrašu, papildomai nurodė:Pateiktas VSD 2026 m. kovo 12 d. raštas Nr. 18-2471 patvirtina formalų vertinimo pobūdį. Pareiškėjas jame įrašytas aštuntu numeriu bendrame sąraše, o individuali informacija apsiriboja vardu, gimimo data ir nuoroda į ankstesnį VSD raštą Nr. 18-1273. Visiems sąraše nurodytiems asmenims taikomas vienodas pagrindimas ir siūlomas toks pats penkerių metų perspėjimo SIS terminas, neatskleidžiant jų veiklos, rizikos laipsnio ir draudimo padarinių skirtumų.Pačiame VSD 2026 m. kovo 12 d. rašte Nr. 18-2471 pripažįstama, kad išvardyti asmenys Lietuvos bendrovėse UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“ nebedirba, tačiau nepaaiškinama, kaip jie siejami su darbuotojų perkėlimu į Lenkiją. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad UAB „NTLab“ nebedirbo dar iki 2026 m. sausio 7 d. jai pritaikyto veiklos draudimo. Nors 2026 m. liepos 28 d. nutartimi teismas įpareigojo Migracijos departamentą pateikti rašto Nr. 18-2471 nuorašą ir pasiūlė pateikti ginčijamam Sprendimui įtakos turėjusią medžiagą, pateiktas tik VSD parengtas išrašas. Iš jo negalima nustatyti pašalintų dokumento dalių, viso konteksto ir galimų priedų. Kitų asmenų duomenys galėjo būti nuasmeninti, išsaugant visą dokumento struktūrą, o išvadas pagrindžiantys duomenys turėjo būti pateikti teismui patikrinti.VSD 2026 m. kovo 12 d. rašte Nr. 18-2471 nurodė, kad neturi informacijos apie Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nustatytas priežastis, dėl kurių informacija galėtų būti neteikiama užsieniečiui. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįsta, kodėl jam neatskleidžiama bent esminė faktinė Sprendimo motyvų informacija.VSD raštams neturėtų būti suteikta iš anksto nustatyta įrodomoji galia, o norint remtis raštu Nr. 18-2471, turėtų būti išreikalauta visa nuasmeninta medžiaga.Atsakovas Migracijos departamentas 2026 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose palaikė prašymą atmesti skundą ir, atsikirsdamas į pareiškėjo papildomus argumentus, nurodė:Vertinant Sprendimo proporcingumą reikšmingi esami ekonominiai ryšiai, kurie dėl Sprendimo galėtų nutrūkti. Kadangi pareiškėjo darbo santykiai Lietuvoje pasibaigė iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, ankstesni ekonominiai ryšiai nėra aktualūs. Banko sąskaitos apribojimai kilo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, o ne perspėjimo įvedimo į SIS, todėl pareiškėjas galėjo išsiimti lėšas iki leidimo paskelbimo negaliojančiu 2026 m. kovo 9 d. Jis taip pat nepatvirtino turintis įteisintą gyvenimą ar esamų ekonominių ryšių kitoje Europos Sąjungos valstybėje.Remiantis SIS reglamento 29 straipsnio d punktu perspėjimas SIS neužkerta kelio kreiptis į Bulgarijos institucijas dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo.Teismų praktika dėl grėsmę keliančių ryšių gali būti taikoma privačios informacinių technologijų bendrovės darbuotojui. Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2438-968/2026, kurioje pabrėžiama darbo Baltarusijos valstybinėse įmonėse reikšmė vertinant lojalumą valdžiai ir šios valstybės piliečiams taikytiną sugriežtintos kruopščios patikros standartą.Sprendimui priimti pakako surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjui nebuvo perkelta neįmanoma įrodinėjimo našta. Darbo santykių su Baltarusijos įmone nutraukimas 2026 m. balandžio 15 d., jau po ginčijamo 2026 m. kovo 20 d. Sprendimo priėmimo, neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdamas į Migracijos departamento poziciją, papildomai nurodė:Pateikus visą VSD rašto Nr. 18-2471 nuorašą, pirminiai duomenys apie tariamą darbuotojų perkėlimą į Lenkiją ir individualų pareiškėjo ryšį su juo vis tiek nebuvo pateikti. Nuorašas patvirtina, kad keturiolikai asmenų taikytas vienodas pagrindimas ir penkerių metų terminas, tačiau pateikimas savaime neįrodė jame išdėstytų išvadų.Darbo sutarties pasibaigimas nereiškė pareiškėjo profesinių ir ekonominių ryšių su Lietuva nutrūkimo. Europos Sąjungos mėlynosios kortelės režimas numatė galimybę pakeisti darbdavį, o 2026 m. vasario 16 d. pareiškėjas per MIGRIS informavo Migracijos departamentą apie ketinimą tęsti darbą Lietuvoje ir laukiamą potencialaus darbdavio atsakymą. Todėl atsakovas dar iki sprendimų priėmimo žinojo apie pareiškėjo planus tęsti profesinę veiklą.Pareiškėjas neturėjo išsiimti santaupų iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo. Lėšos buvo kaupiamos nekilnojamajam turtui Lietuvoje įsigyti, o Migracijos departamentas neišsiaiškino jo turtinių planų ir nesuteikė galimybės pasisakyti dėl galimų finansinių padarinių. Iš pareiškėjo negalima reikalauti, kad jis iš anksto numatytų dar nepranešto Sprendimo turinį. Nors bankinius apribojimus sukėlė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas, tačiau SIS perspėjimas sudaro papildomą kliūtį šiems padariniams pašalinti.Atsakovas nepagrįstai rėmėsi SIS reglamento 29 straipsniu, taikomu asmeniui, jau turinčiam kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą. Pareiškėjo situacijai, kai Bulgarija tik svarstytų tokio dokumento išdavimą, taikytinas šio reglamento 27 straipsnis. Bulgarijos teisė priimti galutinį sprendimą neatleidžia Lietuvos nuo pareigos pagrįsti savo įvesto perspėjimo teisėtumą ir proporcingumą bei pašalinti jį, jeigu individualus faktinis pagrindas nepakankamas.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo PAR1 (PAR1) skundą atmetė.Teismas nustatė, kad:Pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, kuriam nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Paskutinis leidimas, išduotas aukštos profesinės kvalifikacijos darbo pagrindu ir galiojęs iki 2028 m. rugsėjo 15 d., panaikintas 2026 m. kovo 6 d. sprendimu dėl grėsmės valstybės saugumui. Atskiru 2026 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjui penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą, o ginčijamu Sprendimu šiam draudimui suteiktas visą Šengeno erdvę apimantis poveikis.Iš pareiškėjo klausimynų, darbo knygelių, darbo sutarties dokumentų ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) duomenų teismas nustatė jo ilgalaikį darbą tarpusavyje susijusiose Baltarusijos ir Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus įmonėse. Pareiškėjas dirbo inžinieriumi programuotoju, vėliau – vedančiuoju inžinieriumi. Nuo 2024 m. gegužės 2 d. Baltarusijos įmonėje „NaviIS“ jis dirbo 0,25 etato, o sprendimo priėmimo metu šie darbo santykiai dar nebuvo nutrūkę.Teismas aptarė VSD 2026 m. vasario 9 d. išvadą Nr. 18-1273, kurioje pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginiame sektoriuje, ryšiai su šio sektoriaus įmonėmis ir periodinės kelionės į Baltarusiją įvertinti kaip kontržvalgybinės rizikos veiksniai. Išvadoje nurodyta, kad susijusios Lietuvos bendrovės UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“ pripažintos neatitinkančiomis nacionalinio saugumo interesų dėl ryšių su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę remiančiomis įmonėmis, o nuo 2026 m. sausio 7 d. joms Lietuvoje uždrausta veikla aukštųjų technologijų srityje. VSD 2026 m. kovo 12 d. rašte Nr. 18-2471 papildomai pateiktas vertinimas apie planuojamą įmonių grupės veiklos ir darbuotojų perkėlimą į Lenkiją bei pareiškėjo keliamą grėsmę kitose Europos Sąjungos valstybėse.Remiantis pareiškėjo 2026 m. vasario 16 d. paaiškinimais ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) duomenimis, pareiškėjas daugiausia gyveno Baltarusijoje, kur yra jo tėvai ir būstas, o į Lietuvą atvykdavo epizodiškai darbo bei organizaciniais klausimais. 2023–2025 m. Lietuvoje jis iš viso praleido 21 dieną. Pareiškėjas nurodė ketinantis tęsti darbą Lietuvoje, tačiau šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis nenustatyta.Byloje pateiktas pareiškėjo 2026 m. vasario 27 d. prašymas atleisti iš Baltarusijos įmonės „NaviIS“ nuo 2026 m. balandžio 15 d. ir 2026 m. balandžio 14 d. įsakymas dėl atleidimo iš šios įmonės. Teismas aptarė pareiškėjo pateiktus duomenis apie banko „Luminor“ sąskaitoje esančias 75 tūkst. Eur lėšas, banko pažymą dėl sąskaitos apribojimų ir mokėjimų galimybių bei SODROS informaciją apie II pakopos pensijų kaupimą.Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo teisėtumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026 paliko galioti pareiškėjo skundą atmetusį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas taip pat buvo priėmęs sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ginčijamais Sprendimas.Nagrinėdamas bylą teismas vadovavosi Įstatymu, Kriterijų vertinimo tvarka, Taisyklėmis, SIS reglamentu ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktika.Esminę reikšmę teismas suteikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026 ir nusprendė joje nustatytų faktų bei aplinkybių iš naujo nevertinti. Teismas konstatavo, kad šioje nutartyje pareiškėjo keliama grėsmė pripažinta įrodyta, remiantis jo ilgalaikiu darbu „NTLab“ grupės įmonėse ir sprendimo priėmimo metu nenutrūkusiais darbo santykiais įmonėje „NaviIS“, jų veiklos svarba kilmės valstybės strateginiame sektoriuje. Taip pat konstatuota, kad privatus įmonių pobūdis nekeičia grėsmės vertinimo, nes susijusi Lietuvos bendrovė UAB „NTLab“ pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o neseniai nutrūkę darbo santykiai nepaneigia išlikusios ryšių rizikos.Atsižvelgęs į šiuos prejudiciniais laikytus duomenis, ginčijamo Sprendimo turinį ir bylos medžiagą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl savarankiško faktinio pagrindo nebuvimo, neįrodytų VSD teiginių, formalaus individualaus vertinimo, netinkamai perkeltos įrodinėjimo naštos ir neįvertintos grėsmės dinamikos. Teismas pripažino, kad Migracijos departamentas atliko individualų vertinimą ir pagrindė būtinybę riboti pareiškėjo atvykimą į Šengeno valstybes, atsižvelgdamas į jo darbo ryšius ir VSD vertinimą dėl Baltarusijos „NTLab“ įmonių grupės veiklos Europos Sąjungoje, kuria toliau bus remiama Rusijos ir Baltarusijos karo pramonė, vystoma palydovinei navigacijai skirtos mikroschemos, pritaikomos karo pramonėje, o pareiškėjas, atvykęs į kitą Europos Sąjungos valstybę, gali vykdyti priešišką valstybių interesus atitinkančią veiklą, todėl būtina apriboti pareiškėjo galimybę atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į Šengeno valstybes. Įvertinęs tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, bei tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS ir taip suteikiant draudimui atvykti visapusišką poveikį Europos mastu, pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS 5 metų laikotarpiui.Argumentus dėl darbo santykių nutraukimo teismas papildomai atmetė todėl, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu jie dar tęsėsi, o Migracijos departamentui nebuvo pateikta informacija apie pareiškėjo prašymą atleisti. Vėlesnis darbo santykių pasibaigimas ir šių duomenų pateikimas nagrinėjant bylą, teismo vertinimu, neturėjo įtakos 2026 m. kovo 20 d. Sprendimo teisėtumui.Teismas nepripažino, kad ginčijamas Sprendimas apribojo pareiškėjo teisę disponuoti bankuose esančiomis lėšomis. Anot teismo, sąskaitos apribojimai atsirado panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o šio sprendimo teisėtumas nagrinėtas kitoje byloje. Dėl pensijų kaupimo teismas nurodė, kad perspėjimu SIS nepanaikinta teisė spręsti sukauptų lėšų klausimus ir nepanaikinti jokie tapatybės dokumentai ar tapatybės patvirtinimo priemonės. Argumentus dėl bulgariškos kilmės teismas atmetė, pažymėjęs, kad sprendimas neužkerta kelio kreiptis į Bulgarijos institucijas, kurios priima galutinį sprendimą dėl vizos ar leidimo gyventi. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu nespendžiami pareiškėjo bulgariškos kilmės klausimai.Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino individualias aplinkybes ir proporcingumą, aiškiai išdėstė faktinius bei teisinius motyvus ir susiejo nustatytų aplinkybių visumą su taikomomis normomis. Pareiškėjo nesutikimas su šiuo vertinimu savaime nepatvirtina Sprendimo neteisėtumo. Kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė neesminiais ir išvados nekeičiančiais, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.III.Pareiškėjas PAR1 (PAR1) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, panaikinti ginčijamą Sprendimą bei įpareigoti ištrinti jo pagrindu įvestą perspėjimą iš SIS, o alternatyviai – perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo išreikalauti Baltarusijos „NTLab“ įmonių grupės perkėlimo į Lenkiją ir jo asmeninio dalyvavimo duomenis, užtikrinti jų teisminę patikrą bei galimybę pateikti atsikirtimus, motyvuotai įvertinti rizikos aktualumą, perspėjimo būtinybę, trukmę ir proporcingumą, atskiriant pradinį teisėtumą nuo tolesnio saugojimo ir atsižvelgiant į darbo santykių nutraukimą, turtinius bei migracinius padarinius ir mažiau ribojančias priemones. Pareiškėjas prašo išspręsti argumentus dėl pagrindinių teisių pažeidimų ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl teisminės patikros apimties išaiškinimo.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ir nepatikrino konkrečių duomenų apie Baltarusijos „NTLab“ įmonių grupės veiklos bei darbuotojų perkėlimą į Lenkiją ir jo asmeninį dalyvavimą, nors šiuo scenarijumi grindžiama būtinybė nacionalinį draudimą išplėsti visai Šengeno erdvei. VSD rašto pateikimas nepakeičia jo išvadas pagrindžiančios medžiagos patikros. Neatskleidus priimančios organizacijos, perkėlimo turinio, terminų ir pareiškėjo vaidmens, jam nesudaryta galimybė pateikti konkrečius atsikirtimus, todėl pažeisti rungimosi ir šalių procesinių galimybių lygybės principai. Pareiškėjas papildomai nurodo viešus duomenis apie galimai susijusios Lenkijos bendrovės NTLAB Sp. z o.o., KRS (duomenys neskelbtini), veiklos sustabdymą dar iki VSD rašto ir ginčijamo Sprendimo. Pareiškėjas dėl neatskleistų aplinkybių negali patikrinti jų sąsajos su atsakovo versija.Teismas nepagrįstai savarankišką perspėjimo SIS pagrindų patikrą pakeitė nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartį byloje dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo. Toje byloje nenustatyta priimanti Lenkijos organizacija, perkėlimo plano turinys ar pareiškėjo dalyvavimas jame. Išvada apie po atleidimo išlikusią ankstesnių ryšių riziką savaime nepatvirtina perkėlimo scenarijaus ir nenulemia penkerių metų perspėjimo SIS būtinybės. Pareiškėjas neginčija ankstesnės bylos išsprendimo, tačiau nesutinka su jos prejudicinės reikšmės išplėtimu joje nenagrinėtoms aplinkybėms.Teismas nepatikrino perkėlimo scenarijaus aktualumo nutrūkus pareiškėjo darbo santykiams. Lietuvos bendrovėje UAB „NTLab“ jis nebedirbo nuo 2025 m. lapkričio, o darbo santykiai Baltarusijos įmonėje „NaviIS“ pasibaigė 2026 m. balandžio 15 d. Net įrodytas bendras darbuotojų perkėlimo planas nepatvirtintų buvusio darbuotojo dalyvavimo. Naujas įdarbinimas, bendradarbiavimas ar dalyvavimas projektuose turėtų būti pagrįsti atskirais duomenimis. Abstrakti ankstesnių kontaktų išsaugojimo galimybė tokio pagrindimo nepakeičia.Nors teismas pripažino proporcingumo patikros būtinybę, jis neatskleidė, kaip pareiškėjo nurodytos aplinkybės paveikė galutinį interesų balansą. Teismas turėjo atskirti vėliau pateiktus iki sprendimo buvusių aplinkybių įrodymus nuo vėlesnių pokyčių ir savarankiškai išspręsti tolesnio perspėjimo saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje. Pareiškėjas neteigia, kad vėlesnis atleidimas automatiškai daro Sprendimą neteisėtą, tačiau mano, kad būtina įvertinti išliekančios rizikos laipsnį, ribojimo padarinius, penkerių metų termino pagrįstumą ir mažiau ribojančių priemonių nepakankamumą. Vien dokumentų pateikimo data ar bendra nacionalinio saugumo svarba šio vertinimo nepakeičia.Teismas neįvertino praktinių perspėjimo SIS padarinių pareiškėjo privačiam ir profesiniam gyvenimui bei galimybei disponuoti maždaug 75 tūkst. Eur santaupomis ir pensijų turtu. Pareiškėjas pripažįsta, kad pradinius bankinius apribojimus sukėlė leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas, tačiau perspėjimas SIS sudaro papildomas kliūtis atvykti į Šengeno valstybes bankiniams ir profesiniams klausimams spręsti. Todėl teismo išvada apie formalų turtinių teisių išsaugojimą nepakeičia realiai prieinamų jų įgyvendinimo būdų vertinimo. Taip pat galimybė kreiptis į Bulgarijos institucijas nepaneigia perspėjimo sukeliamos papildomos kliūties pasinaudoti bulgariška kilme grindžiamu migracijos pagrindu, nes ši procedūra apima konsultacijas su Lietuva.Nepatikrinus SIS perspėjimo faktinio pagrindo ir būtinybės bei neužtikrinus galimybės paneigti konkrečius teiginius, pažeistos Chartijos ir Konvencijos garantijos, susijusios su veiksminga teismine gynyba, privataus gyvenimo ir nuosavybės apsauga. Sistemingas asmens duomenų saugojimas patenka į privataus gyvenimo apsaugos sritį, o nacionalinio saugumo argumentai turi būti realiai patikrinti. Vien teisminės procedūros buvimas neužtikrina veiksmingos gynybos, todėl pakankamai pagrįsti argumentai dėl šių teisių pažeidimų turėjo būti išnagrinėti iš esmės.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Pareiškėjo keliama grėsmė grindžiama jo ilgalaikiu darbu Baltarusijos strateginiame sektoriuje veikiančiose „NTLab“ grupės įmonėse, jų ryšiais su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone bei VSD surinkta kontržvalgybine informacija. Pareiškėjo kelionės į Baltarusiją ir ten gyvenantys tėvai didina jo pažeidžiamumą bei galimybę specialiosioms tarnyboms daryti jam poveikį. Pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių šią riziką ar patvirtinančių jo nelojalumą Baltarusijos režimui.Migracijos departamentas neapsiribojo VSD išvada, bet atliko savarankišką individualų vertinimą. Atsakovas paprašė pareiškėjo patikslinti darbo aplinkybes ir įvertino jo 2026 m. vasario 16 d. paaiškinimus apie darbo pasirinkimą, funkcijas, nenutrauktus darbo santykius Baltarusijoje, keliones, šeiminius ryšius ir ketinimą tęsti darbą Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes ir draudimo padarinius.Perspėjimo SIS būtinybė grindžiama ne vien perkėlimo į Lenkiją scenarijumi, bet pareiškėjo darbo ryšiais ir galimybe kitose Europos Sąjungos valstybėse vykdyti priešiškų valstybių interesus atitinkančią veiklą. VSD informacija apie įmonių grupės planus perkelti veiklą ir darbuotojus į Lenkiją papildomai pagrindžia riziką, kad karo pramonę remianti veikla bus tęsiama Europos Sąjungoje. Todėl nacionalinį draudimą būtina papildyti perspėjimu SIS, suteikiančiu jam poveikį visoje Šengeno erdvėje.Darbo santykių su „NaviIS“ nutraukimas 2026 m. balandžio 15 d. neturi įtakos anksčiau priimto Sprendimo teisėtumui ir savaime nepaneigia grėsmės, nes ankstesni ryšiai gali išlikti ar būti atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026 konstatuota, kad neseniai nutrūkę pareiškėjo darbo santykiai su „NaviIS“ nepanaikino jo turimų ryšių keliamos rizikos.Pareiškėjo argumentai dėl neproporcingų profesinių ir turtinių padarinių yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi esami ekonominiai ryšiai, o pareiškėjo darbo santykiai Lietuvoje pasibaigė iki Sprendimo priėmimo. Banko sąskaitos apribojimai kilo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, ne dėl perspėjimo įvedimo į SIS; pareiškėjas galėjo išsiimti lėšas iki leidimo paskelbimo negaliojančiu. Pareiškėjas taip pat nepatvirtino turintis įteisintą gyvenimą ar esamų šeiminių bei ekonominių ryšių kitoje Europos Sąjungos valstybėje.Sprendimas neužkerta kelio kreiptis į Bulgarijos institucijas dėl vizos ar leidimo gyventi. Remdamasis SIS reglamente numatytu valstybių konsultavimosi mechanizmu, dokumentą išduodanti valstybė atsižvelgia į perspėjimo priežastis ir asmens keliamas grėsmes. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundą VSD nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui jau pripažinta įrodyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026, todėl šis faktas iš naujo neįrodinėtinas.Nacionalinis saugumas yra prioritetinis viešasis interesas, o kompetentingoms institucijoms suteikiama vertinimo laisvė nustatyti jam kylančias grėsmes. Šių grėsmių nereikia nuodugniai ir neginčytinai įrodyti kaip jau atliktų veiksmų – pakanka pagrįsto manymo, kad asmens eitos pareigos ir turimi ryšiai gali kelti pavojų. Perspėjimas SIS pagrįstas tuo, kad pareiškėjas dirbo nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiomis pripažintose bendrovėse ir įmonėje, turinčioje ryšių su Lietuvai priešiškų valstybių kariniais subjektais. Šie ryšiai kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumui. Be to, neįvedus perspėjimo SIS pareiškėjas turėtų realią galimybę atvykti į Lietuvą iš kitos Europos Sąjungos valstybės, todėl priemonė būtina grėsmei užkardyti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Migracijos departamentas surinko informaciją, individualiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo aplinkybes bei sprendimo proporcingumą, aiškiai susiejo faktinius duomenis su taikytinomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, priemonės proporcingumą ar teismo išvadas, o nesutikimas su atliktu vertinimu savaime nepatvirtina sprendimų neteisėtumo.Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis palaiko apeliacinį skundą ir jame pateiktus prašymus. Atsikirsdamas į Migracijos departamento ir VSD atsiliepimus, pareiškėjas pakartoja argumentus dėl savarankiško perspėjimo SIS pagrindimo, prognozės faktinių prielaidų patikros ir esamų turtinių interesų vertinimo, papildomai juos paaiškindamas. Anot pareiškėjo, prašymas patikrinti duomenis apie perkėlimą į Lenkiją nėra teismo klaidinimas, nes pats Migracijos departamentas šiomis aplinkybėmis grindžia draudimo išplėtimą visai Šengeno erdvei. Pakartodamas ankstesnius argumentus, pareiškėjas nurodo, kad grėsmės prognozė turi remtis konkrečiais faktais, o nedalyvavimas opozicinėje veikloje savaime neįrodo lojalumo Baltarusijos režimui. Darbo santykių pasibaigimas nepanaikina jo santaupų ir pensijų turto, todėl būtina įvertinti perspėjimo SIS sudaromas praktines kliūtis šiomis lėšomis naudotis. Pareiškėjo vertinimu, vien galimybė atvykti į Lietuvą per kitą valstybę taip pat nepagrindžia konkretaus perspėjimo būtinybės, trukmės ir proporcingumo.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo įtraukti į SIS perspėjimą, draudžiantį pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje iki 2031 m. kovo 11 d. (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) dėl grėsmės valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčijamas Sprendimas grindžiamas pareiškėjo ilgalaikiu darbu Baltarusijos „NTLab“ grupės įmonėse, Sprendimo priėmimo metu tebesitęsusiais darbo santykiais su „NaviIS“ ir VSD raštuose Nr. 18-1273 bei Nr. 18-2471 pateiktu pareiškėjo grėsmės vertinimu. Atsižvelgęs į VSD informaciją apie šios įmonių grupės ryšius su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę remiančiomis įmonėmis bei planus perkelti veiklą ir darbuotojus į Lenkiją, taip pat į anksčiau priimtus sprendimus panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždrausti jam atvykti į Lietuvą, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas gali vykdyti priešiškų valstybių interesus atitinkančią veiklą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl, vadovaudamasis Įstatymu, Taisyklėmis ir SIS reglamentu, perspėjimo SIS įvedimą pripažino būtina ir proporcinga priemone grėsmei užkardyti visoje Šengeno erdvėje.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir proporcingas. Teismas rėmėsi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, ir pripažino, kad Migracijos departamentas individualiai įvertino jo situaciją bei pagrindė perspėjimo SIS būtinybę. Vėlesnį darbo santykių nutraukimą teismas laikė neturinčiu įtakos Sprendimo teisėtumui, bankinius apribojimus siejo su leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimu, o argumentus dėl pensijų turto ir bulgariškos kilmės atmetė pažymėjęs, kad Sprendimas nepanaikina atitinkamų turtinių teisių ir neužkerta galimybės kreiptis į Bulgarijos institucijas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino „NTLab“ įmonių grupės veiklos ir darbuotojų perkėlimo į Lenkiją faktinio pagrindo bei jo asmeninio ryšio su šiuo planu, neišreikalavo konkrečių įrodymų ir neužtikrino galimybės veiksmingai atsikirsti. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai išplėtė ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026 prejudicinę reikšmę, neįvertino grėsmės aktualumo po darbo santykių nutraukimo ir savarankiškai nepatikrino perspėjimo SIS būtinybės, penkerių metų trukmės bei tolesnio perspėjimo SIS saugojimo proporcingumo. Taip pat neįvertinti praktiniai turtiniai, profesiniai ir migraciniai padariniai bei mažiau ribojančių priemonių taikymo galimybė, todėl neužtikrinta veiksminga teisminė gynyba ir pagrindinių teisių apsauga.Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis numato, kad Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti terminas, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą (SIS). Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl nepakankamo pareiškėjo keliamos grėsmės pagrindimo, pažymi, kad ši grėsmė tinkamai nustatyta atsižvelgus į konkrečias jo profesinės veiklos aplinkybes, darboviečių veiklos pobūdį ir ryšius su Rusijos bei Baltarusijos karo pramonės subjektais. VSD išvadose nurodyta, kad pareiškėjas ilgą laiką dirbo Baltarusijos „NTLab“ grupės įmonėse, veikiančiose šiai valstybei strateginę reikšmę turinčiame aukštųjų technologijų sektoriuje. Darbo fakto ir veiklos pobūdžio šiose įmonėse pareiškėjas neginčija. Šios įmonių grupės veikla susijusi su palydovinei navigacijai skirtų mikroschemų vystymu ir testavimu, o tokios technologijos gali būti ir yra pritaikomos karo pramonėje. VSD pateiktame vertinime taip pat nurodyti Lietuvoje veikusių UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“, kuriose dirbo pareiškėjas, ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų technologijų sektoriaus įmonėmis, remiančiomis šių valstybių karo pramonę. Minėtos Lietuvos įmonės pripažintos neatitinkančiomis nacionalinio saugumo interesų, o nuo 2026 m. sausio 7 d. joms uždrausta Lietuvoje vykdyti veiklą aukštųjų technologijų srityje.Pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimo pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2663-629/2026, kurioje buvo nagrinėtas jo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo teisėtumas. Toje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad grėsmė valstybės saugumui įrodyta remiantis ne vien perspektyviniu vertinimu, bet ir konkrečiais pareiškėjo biografijos faktais, jo ilgalaikiu darbu atitinkamos grupės įmonėse, jų veiklos svarba Baltarusijos strateginiame sektoriuje ir sprendimo priėmimo metu nenutrūkusiais darbo santykiais. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino minėtos nutarties prejudicinę reikšmę. Teisėjų kolegija laiko, kad šie pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs ir gynybinio pobūdžio. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra įrodyta. Šio vertinimo nekeičia ir grėsmės nepanaikina pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie darbo santykių pokyčius. Analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas kito „NTLab“ grupės darbuotojo situaciją, konstatavo, kad darbo santykių nutraukimas savaime nepatvirtina kitų ryšių su įmonių grupe nutrūkimo ir jų neatsinaujinimo (žr., pvz., LVAT 2026 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2529-662/2026).Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išvadų reikšmės nepanaikina ir pareiškėjo argumentai, kad jis dirbo privačiose įmonėse, vykdė technines funkcijas ir neturėjo pavaldinių. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbi ne vien darboviečių nuosavybės forma ar pareiškėjo užimtos pareigos, bet ir jų veiklos strateginis pobūdis, technologijų pritaikymo galimybės bei nustatyti ryšiai su karo pramonės subjektais. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės veika, kuria remiama Rusijos ir Baltarusijos karo pramonė, ir prisidėjimas prie šios veiklos savo darbu ar žiniomis, negali būti vertinami izoliuotai nuo dabartinės geopolitinės situacijos, kuriai būdingas ilgalaikis ir sisteminis Rusijos ir Baltarusijos priešiškumas Europos Sąjungai, hibridinių grėsmių naudojimas, sankcijų apėjimo schemų plėtojimas ir trečiųjų šalių bei atskirų asmenų pasitelkimas šiems tikslams įgyvendinti, nes tai yra susiję su dabartinėmis grėsmėmis Europos Sąjungos saugumui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2529-662/2026 ir kt.).Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, be kita ko, reikšmingi ir jo išlikę ryšiai su Baltarusija. Pareiškėjas neginčija, kad Baltarusijoje gyvena jo tėvai, ten turi savo būstą, o į Lietuvą atvykdavo tik epizodiškai darbo reikalais. Atsižvelgiant į VSD pateiktą informaciją apie žvalgybos tarnybų veikimo metodus, šios aplinkybės patvirtina, kad yra išlikusios galimybės daryti pareiškėjui poveikį, taip pat per jo artimuosius ir turtinius interesus kilmės valstybėje. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl asmens pažeidžiamumo reikšmės nustatant grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023).Taigi, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublika, individualiai įvertinusi pareiškėjo ilgalaikį darbą Baltarusijos „NTLab“ grupės įmonėse, jų veiklos strateginę reikšmę ir sąsajas su Rusijos bei Baltarusijos karo pramone, Sprendimo priėmimo metu tebesitęsusius pareiškėjo darbo santykius su „NaviIS“ bei išlikusius ryšius su Baltarusija, yra nusprendusi, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir dėl šios priežasties priėmusi sprendimą uždrausti jam atvykti bei pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl realiai egzistuoja šioje nuostatoje įtvirtintas pagrindas įvesti perspėjimą į SIS.Pasisakydama dėl informacijos apie įmonių grupės „NTLab“ veiklos ir darbuotojų perkėlimą į Lenkiją, teisėjų kolegija pažymi, kad tai viena iš faktinių aplinkybių, kuria priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi Migracijos departamentas. Jis šią išvadą dėl įmonių grupės „NTLab“ veiklos ir darbuotojų perkėlimo į Lenkiją planų grindė VSD 2026 m. kovo 12 d. rašte Nr. 18-2471 pateikta informacija. Minėtame rašte VSD vertino, kad įmonių grupė, veikdama Europos Sąjungos teritorijoje, galėtų toliau remti Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę. Nors byloje esanti medžiaga neleidžia išsamiau patikrinti šio vertinimo faktinio pagrindo, tai savaime nesudaro pagrindo atmesti VSD pateiktos informacijos, tačiau lemia jos vertinimą kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Duomenys apie galimą veiklos perkėlimą tik papildo grėsmės vertinimą perspėjimo įvedimo į SIS aspektu, tačiau nėra lemiamas jo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo biografijos aplinkybės, kad jis dirbo įmonių grupėje, kuri rėmė Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę, ir prisidėjimo prie šios veiklos savo darbu ar žiniomis, negali būti vertinami izoliuotai nuo dabartinės geopolitinės situacijos, kuriai būdingas ilgalaikis ir sisteminis Rusijos ir Baltarusijos priešiškumas Europos Sąjungai, hibridinių grėsmių naudojimas, sankcijų apėjimo schemų plėtojimas ir trečiųjų šalių bei atskirų asmenų pasitelkimas šiems tikslams įgyvendinti, nes tai yra susiję su dabartinėmis grėsmėmis Europos Sąjungos saugumui. Nustatyta rizika susijusi su galimybe pasinaudoti pareiškėjo profesiniais ryšiais ir jo buvimu užsienyje, todėl nėra apribota vien Lietuvos teritorija ar konkrečiu veiklos perkėlimo į Lenkiją scenarijumi.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti duomenis apie Baltarusijos „NTLab“ įmonių grupės veiklos ir darbuotojų perkėlimą į Lenkiją bei jo asmeninį dalyvavimą šiame procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remiantis byloje surinkta medžiaga, o ne pakartoti visą bylos nagrinėjimą. Šią proceso paskirtį atitinka ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatytos įrodymų tyrimo ribos. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai pakartotinai ar papildomai tiriami teismui pripažinus tai būtina, o nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, – pripažinus pagrįstomis jų nepateikimo anksčiau priežastis arba kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip aptarta šios nutarties 42 punkte, informacija apie galimą veiklos perkėlimą į Lenkiją papildo pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimą, tačiau nėra lemiamas jo pagrindas. Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės taip pat negrindžiama nustatytu jo asmeniniu dalyvavimu perkeliant veiklą į Lenkiją – ji daroma vertinant ilgalaikius jo profesinius ryšius ir kitas byloje nustatytas individualias aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustato būtinybės papildomai rinkti pareiškėjo prašomus duomenis ir prašymo juos išreikalauti netenkina.Vertindama pareiškėjo argumentus dėl lėšų sukauptų Lietuvos banke bei Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu šios lėšos nėra konfiskuojamos, jų nuosavybės teisė nepanaikinama ir nenustatomas tiesioginis draudimas jomis disponuoti. Nors dėl SIS perspėjimo įvedimo disponavimo šiomis lėšomis sunkumai pareiškėjui neabejotinai iškils, tačiau tai nenusveria nustatytos grėsmės ir ją užkardyti siekiamo saugumo intereso. Be kita ko, ginčijamu Sprendimu neuždraudžiama pareiškėjui prašyti leidimo (vizos) gyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje. O po konsultacijų su Lietuva, kitai valstybei narei suteikus tokį leidimą, pareiškėjui tokios atsirastų faktinės galimybės pasinaudoti Lietuvoje kaupiamomis lėšomis.Dėl pareiškėjo nurodomos bulgariškos kilmės, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pastebėjimams, kad SIS perspėjimas neužkerta kelio kreiptis į kompetentingas Bulgarijos institucijas. SIS reglamento 27 straipsnis reglamentuoja konsultacijas tuo atveju, kai valstybė narė svarsto galimybę išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą asmeniui, dėl kurio kita valstybė narė yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Galutinį sprendimą priima prašymą nagrinėjanti valstybė (nagrinėjamu atveju Bulgarijos Respublika). Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2044-822/2026).Nustatytos grėsmės pobūdis reikšmingas tuo, kad grėsmė siejama su pareiškėjo ilgalaikiais profesiniais ryšiais strateginiame aukštųjų technologijų sektoriuje, šio sektoriaus įmonių sąsajomis su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone bei galimybe šiuos ryšius išnaudoti priešiškų valstybių interesais, todėl tokia rizika nėra apribota Lietuvos teritorija ir gali išlikti pareiškėjui atvykus į kitas Šengeno valstybes; atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją, kuriai būdingas ilgalaikis ir sisteminis Rusijos ir Baltarusijos priešiškumas Europos Sąjungai, individualias pareiškėjo aplinkybes ir jam kylančius ribojimo padarinius, perspėjimo įvedimas į SIS vertintinas kaip proporcinga priemonė šiai grėsmei užkardyti ir Šengeno erdvės saugumui užtikrinti.Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir individualiai įvertino pareiškėjo situaciją, teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino interesų pusiausvyrą. Nustatytas SIS perspėjimo laikotarpis (draudimas pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje iki 2031 m. kovo 11 d.), įvertinus keliamą grėsmę, geopolitinę situaciją, yra adekvatus, būtinas ir proporcingas.Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą išaiškinti teisminės patikros apimtį pagal SIS reglamento 21, 24, 39, 44 ir 54 straipsnius, siejamus su Chartijos 47 straipsniu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog nėra priimta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų dėl tapačių faktinių aplinkybių, savaime nelemia būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015).Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.Pažymėtina, jog kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017). Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020). Nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (žr., pvz., 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.).Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų išnagrinėta nagrinėjama byla ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, ypač pareiškėjo nurodytų SIS reglamento 21, 24, 39, 44 ir 54 straipsnių, ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pagrįstai pripažino Migracijos departamento Sprendimą teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjo PAR1 (PAR1) apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė