Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-02 · Administracinė byla Nr. eA-2663-629/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-02
Bylos Nr.
eA-2663-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03237-2026-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
S. L.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo deprtamentas
Administracinė byla Nr. eA-2663-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03237-2026-8Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 26S55379 (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2028 m. rugsėjo 15 d., motyvuojant tuo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje tariamai kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas pažymėjo, jog priimdamas Sprendimą, atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos „NTLab“ grupės įmonėse, t. y. darbas Baltarusijos aukštųjų technologijų sektoriuje sukuria kontržvalgybines rizikas ir galimybę Baltarusijos specialiosioms tarnyboms panaudoti ankstesnius pareiškėjo ryšius prieš Lietuvos Respublikos interesus. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2010 metų dirbo programuotoju inžinieriumi „NTLab“ grupėje: iš pradžių dalyvavo su skaitmenine televizija DVB-H susijusiuose projektuose, vėliau kūrė derinimo priemones bendrovės produktams, dar vėliau dirbo atskiruose navigacijos projektuose ir bendrosios paskirties procesorių testavimo srityje. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2018 m. lapkričio 26 d. jis dirbo vedančiuoju inžinieriumi. Pareiškėjas teigė, kad karinės tarnybos neatliko dėl sveikatos būklės, laikosi europinių vertybių, žmogaus teises laiko aukščiausia vertybe, todėl Baltarusijoje visada balsavo už opozicijos kandidatus, o 2020 metais dalyvavo protestuose prieš smurtą. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 metų dirbo „NTLab“ grupės Lietuvos grandyje, o pastaruosius dvejus metus jo darbas buvo susijęs su civiliniu projektu (duomenys neskelbtini), skirtu navigacinių technologijų taikymui žemės ūkyje. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime nebuvo aprašyta jokio asmeninio jo elgesio, kuris pats savaime sudarytų realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę, o pateiktas tik bendro pobūdžio rizikos aprašymas. Pareiškėjas manė, jog gavęs VSD išvadą, Migracijos departamentas privalėjo atlikti savarankišką kompleksinį aplinkybių vertinimą, o prireikus pakartotinai kreiptis į VSD dėl individualizuotos išvados. Argumentavo, kad Lietuvos įmonėse pareiškėjas nustojo dirbti dar 2025 m. lapkričio 29 d., t. y. daugiau kaip prieš tris mėnesius iki skundžiamo sprendimo ir dar prieš tai, kai nuo 2026 m. sausio 7 d. UAB „NTLab“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo uždrausta vykdyti veiklą aukštųjų technologijų srityje. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas privalėjo paaiškinti, kuo konkrečiai tariama grėsmė 2026 m. kovo 6 d. vis dar buvo aktuali, nors pareiškėjo darbas šioje grandyje buvo nutrūkęs dar 2025 m. lapkritį. Pažymėjo, kad pareiškėjas veikė sąžiningai ir darbo ryšius pradėjo nutraukinėti iškart po to, kai iš viešųjų šaltinių pirmą kartą sužinojo, kad „NTLab“ jau yra pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Pareiškėjas tvirtino, kad priešingai nei nurodė atsakovas, pats savaime kelionių į kilmės valstybę faktas, kaip ir ten gyvenantys tėvai, neįrodė nei kontaktų su specialiosiomis tarnybomis, nei jų intereso konkrečiam asmeniui, nei tokio asmens pasirengimo bendradarbiauti. Nurodė, jog pareiškėjas nebuvo nei naudos gavėju, nei valdymo organų nariu, nei asmeniu, atsakingu už eksportą, tiekimą, sankcijų atitiktį, investicinius sprendimus ar derybas su klientais, ir atliko grynai inžinerines funkcijas. Be to, pareiškėjas nuosekliai paaiškino, kad Lietuvoje dirbo civiliniuose projektuose, su užsakovais tiesiogiai nebendravo, prieigos prie slaptos informacijos neturėjo, NDA nepasirašinėjo ir iš Europos Sąjungos struktūrų negavo jokios uždaros informacijos, viršijančios tai, kas prieinama viešuose šaltiniuose. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog neatliko karinės tarnybos, neužėmė valstybinių, jėgos struktūrų ar politinių pareigų, dalyvavo 2020 metų protestuose, viešai nerėmė Baltarusijos valdžios ir nedalyvavo represinėje veikloje, o atsakovas nepateikė nė vieno konkretaus fakto, kuris patvirtintų pareiškėjo asmeninį lojalumą Baltarusijos Respublikos režimui arba jo ryšį su šios valstybės institucijomis ar specialiosiomis tarnybomis. Vertino, kad pats savaime pareiškėjo perkėlimas iš 1 kategorijos inžinieriaus pareigų į vedančiojo inžinieriaus pareigas negalėjo būti laikomas išskirtine aplinkybe ar ypatingo pasitikėjimo požymiu. Paaukštinimas įvyko po dvylikos metų darbo pagal tą pačią techninę specialybę ir atspindėjo įprastą profesinį augimą inžinerinės karjeros ribose. Todėl pareiškėjas nesutiko, jog vien iš pareigų pavadinimo buvo galima daryti išvadą apie pareiškėjo ypatingą statusą bendrovėje, ar juo labiau apie pareiškėjo politinį lojalumą. Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovas nenurodė, kokiu konkrečiu norminiu pagrindu privačios „NTLab“ grupės bendrovės Baltarusijoje jo buvo priskirtos „strateginiam sektoriui“, nes net viešuosiuose VSD šaltiniuose nėra tiesioginio teiginio, kad Baltarusijos „NTLab“ grupės bendrovės juridiškai būtų buvusios priskirtos strateginiam sektoriui arba laikytinos jame veikiančiomis įmonėmis. Pareiškėjas manė, jog Migracijos departamentas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė aplinkybei, kad pareiškėjas Lietuvoje būdavo palyginti nedaug dienų per metus. Pareiškėjas nurodė, kad nuotolinio darbo sąlygomis nedidelis faktinio buvimo dienų skaičius nereiškia ekonominių, profesinių ir teisinių ryšių su Lietuva nebuvimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tinkamai neįvertino ilgametės teisėtos jo veiklos Lietuvos grandyje, jo profesinės integracijos, pajamų, sumokėtų mokesčių, socialinio ir pensinio draudimo įmokų, taip pat jo turtinės sferos, įskaitant reikšmingas pinigines lėšas (apie 75 tūkst. eurų) banko sąskaitoje, kuriomis pareiškėjas turi turėti galimybę laisvai disponuoti, buvo visiškai ignoruotas pareiškėjo ketinimas toliau dirbti Lietuvoje. Be to, jei būtų daroma prielaida, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, tai nereiškė, jog jis neturi reikšmingų socialinių, ekonominių ir kitų ryšių.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėse (2010, 2011, 2012–2013, 2017–2018 m. įmonėje „NTLab-systems“, 2011–2012, 2013–2017, 2018–2023 m. įmonėje „NTLab-IC“, nuo 2023 m. – „NaviIS“, ir Vilniuje: 2018–2020, 2022 ir nuo 2024 m. – UAB „NTLAB“, 2022–2024 m. – „(duomenys neskelbtini)“) gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „NTLab“ vykdo veiklą informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų sektoriuje ir dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis tarpusavyje susijusios įmonės UAB „NTLab“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintos neatitinkančiomis Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Atsakovas pabrėžė, kad UAB „NTLab“ turi ryšių su Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančiomis buvusiai „NTLab“ grupei priklausiusiomis įmonėmis, kurios remia Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę, vysto ir testuoja palydovinei navigacijai skirtas mikroschemas, pritaikomas karo pramonėje. Nuo 2026 m. sausio 7 d. įmonėms UAB „NTLab“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra uždrausta vykdyti veiklą aukštųjų technologijų srityje. Atkreipė dėmesį, kad VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų, o atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Be to, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vykdavo į Baltarusiją, o tai galėjo kelti papildomas rizikas ir galimai sudarė palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis galėtų būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsakovas teigė, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne tik VSD išvada, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino Sprendimo proporcingumą. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo darbo laikotarpis ir pobūdis Baltarusijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pasak atsakovo, pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigė galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais ir manė, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas Lietuvoje būdavo nuo 2 iki 11 dienų per metus, pats pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą atvykdavo epizodiškai, Baltarusijoje darbo santykiai nebuvo nutraukti, Lietuvoje darbdavio pasikeitimai / darbo santykių pertrūkiai buvo susiję su organizaciniais ir projektiniais pokyčiais (tam tikrų projektų pradžia ir užbaigimu). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, atsakovas vertino, jog pareiškėjo ekonominių interesų centras yra Baltarusija, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas grėsmės valstybės saugumui kontekste – proporcinga priemonė.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. VSD pažymėjo, jog Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. VSD akcentavo, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš Europos Sąjungos valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Paaiškino, jog VSD surinktais duomenimis, Baltarusijos įmonė „NaviIS“, kurioje pareiškėjas dirbo, dalyvavo vystant karines programas, bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonės subjektais, todėl manė, kad nebuvo jokio pagrindo teigti, jog ši įmonė nėra strategiškai svarbi Baltarusijos režimui. Pabrėžė, kad pareiškėjas dirbo trijose įmonėse, iš kurių dvi pripažintos neatitinkančiomis Lietuvos nacionalinio saugumo interesų (UAB „NTLab“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), o „NaviIS“ yra tiesiogiai su šiomis įmonėmis susijusi ir turi ryšių su Lietuvai priešiškų šalių kariniais subjektais. VSD nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nediferencijavo vaidmenų bendrovėje ir iš esmės sutapatino inžinierių su vadovybe ar asmenimis, priimančiais organizacinius ir strateginius sprendimus, nes lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, strateginiuose sektoriuose veikiančiose įmonėse nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neturi jokių šeiminių ar socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o artimiausi jo šeimos nariai gyvena kilmės valstybėje, su kuria pareiškėjas palaiko nuolatinius ir aktyvius ryšius (pareiškėjas Lietuvoje 2023–2025 m. praleido tik 21 d.). VSD įvertino, kad pareiškėjo integracija į Lietuvos visuomenę nebuvo pasiekusi tokio lygmens, kuris galėtų būti vertinamas kaip ilgalaikis, tvarus ir stabiliai įsišaknijęs. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės.