Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2026 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 26S63743, kuriuo į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2031 m. kovo 8 d., nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas dėl įtraukimo į SIS, Sprendimas).Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2026 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 26S45831 (toliau – ir Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo) panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas), nes jo (pareiškėjo) gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas minėtą sprendimą grindė argumentais, kad pareiškėjas 2003–2007 metais dirbo Baltarusijos įmonių grupėje „NTLab“, 2007–2019 metais – „NTLab-Sistemos“, nuo 2019 metų – „NTLab-Dizainas“, kai pagal viešų šaltinių duomenis Lietuvoje veikianti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NTLab“, priklausanti „NTLab“ įmonių grupei, vykdo veiklą informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų sektoriuje ir dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis yra pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų; UAB „NTLab“ turi ryšių su Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančiomis buvusiai „NTLab“ grupei priklausiusiomis įmonėmis, kurios remia Rusijos ir Baltarusijos karo pramonę, vysto ir testuoja palydovinei navigacijai skirtas mikroschemas, pritaikomas karo pramonėje, todėl pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų; Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos, o tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo ir dėl to tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento argumentais dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, teigė, kad Sprendimas dėl įtraukimo į SIS yra nemotyvuotas, prieštaraujantis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normoms ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas nebuvo priimtas kartu su Departamento 2026 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 26S57043, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi (asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui), buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2026 m. kovo 9 d. iki 2031 m. kovo 8 d. (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) ir kurio pareiškėjas nėra gavęs, todėl atsakovo Sprendimas turėtų būti panaikintinas vien šiuo pagrindu. Sprendime remtasi Sprendime dėl Leidimo panaikinimo pateikta Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kurioje nurodytos geopolitinės grėsmės ir nuomonė, jog UAB „NTLab“ turi ryšių su Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų technologijų sektoriuje veikiančiomis, buvusiai „NTLab“ grupei priklausiusiomis įmonėmis, tačiau išvadoje nepateikiama jokios informacijos apie paties pareiškėjo, Lietuvos įmonėje dirbusio inžinieriaus pareigose, keliamą realią grėsmę ir jo atliktus veiksmus.Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nurodyta jo keliama grėsmė nacionaliniam saugumui yra itin formali, pagrįsta tik VSD išvadoje nurodytais spėjimais. Nors Departamentas teigė, kad atliko pareiškėjo individualų vertinimą, tačiau iš Sprendimo turinio matyti, jog toks vertinimas neatliktas, Departamentas vertino tik pareiškėjo buvusio darbdavio (įmonės „NTLab“) veiksmus, o perspėjimą į SIS įvedė tik nustatęs, jog pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pasak pareiškėjo, bendros grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos įvardijimas Sprendime ir VSD išvadoje negali būti laikomas tinkamu individualios pareiškėjo situacijos įvertinimu.Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas nėra teisėtas, nes jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą priimti vadovaujantis objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Sprendime nėra motyvų dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo vertinimo, kuris apimtų pareiškėjo asmeninių aplinkybių įvertinimą ir draudimo atvykti bei apsigyventi padarinius. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad VSD pateikė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis, dirbdamas Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje (2003–2007 metais dirbo „NTLab“, 2007–2019 metais – NTLab-Sistemos“, nuo 2019 metų – „NTLab-Dizainas“), gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti su juo kontaktus. Atsakovas paaiškino, kad priimdamas Sprendimą vadovavosi ne tik VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl jo (pareiškėjo) grėsmės valstybės saugumui, vertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir priimto sprendimo proporcingumą. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui grindžiama jo realiai atliktais veiksmais (darbu Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje) VSD surinktos informacijos kontekste, atlikus individualų pareiškėjo vertinimą. Atsakovas pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nuskalstamomis veikomis. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovo vertinimu, VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Departamentas įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, ginčijamo Sprendimo proporcingumą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo valstybės saugumui keliama grėsmė yra reali. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vertino, ar pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, jog perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS. Ginčijamame Sprendime yra pateikti tokio vertinimo motyvai.