Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-677-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų srautas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 1SD-25447-(15.2.48 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano suderinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą patvirtinti žemės sklypo planą, reikalingą statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-93-545/2025 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Investicijų srautas“ dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Ginčas perduotas teisminei mediacijai, kurios metu šalys susitarė, kad pareiškėjas parengs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas), reikalingo statiniams eksploatuoti, planą ir pateiks jį derinti NŽT. Vykdydamas susitarimą, 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas pateikė atsakovui Prašymą, žemės sklypo planą bei aiškinamąjį raštą dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies ploto (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Aiškinamajame rašte pareiškėjas pateikė atskiriems pastatams eksploatuoti priskirtų žemės sklypo dalių plano projektą bei detalų jo pagrindimą. Bendrovė 2024 m. gegužės 10 d. gavo skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė derinti pateiktą planą, nes žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis.Bendrovė iki Sprendimo priėmimo nėra gavusi jokio dokumento, patvirtinančio, jog žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis. Atsakovas Sprendime tik konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra suformuotas per didelis, tačiau nepagrindė šios išvados. Iš skundžiamo Sprendimo visiškai neaišku, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimų neatitinka pateiktas derinti žemės sklypo planas, kokie teisės aktai nustato minimalų plotą, kuris reikalingas pastatams eksploatuoti, kaip nustatoma žemės sklypo dalis, kuri, atsakovo nuomone, nėra reikalinga statiniams eksploatuoti bei kas ir kaip šia sklypo dalimi naudosis. Pagal tokį skundžiamą Sprendimą, Bendrovė negali parengti ir pateikti derinti atnaujinto žemės sklypo plano. Pareiškėjas, siekdamas gauti daugiau informacijos, kreipėsi į Sprendime nurodytą specialistę, tačiau pastaroji atsisakė teikti paaiškinimus.Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų dėl jo teisinio pagrįstumo ir motyvuotumo. Atsakovas Sprendime nurodė kelis teisės aktus bei pacitavo jų turinį, abstrakčiai konstatavo, jog įvertinęs planinę medžiagą ir Aiškinamąjį raštą, nustatė, kad statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas. Sprendime neįvardinta, kurio teisės akto konkrečios teisės normos pagrindu atsisakoma suderinti pateiktą žemės sklypo planą bei kurio konkretaus teisės akto reikalavimų pateiktas planas neatitinka ar jam prieštarauja. Tokiais veiksmais atsakovas vilkina sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-545/2025 priėmimą.Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis tinkamai argumentuotas tiek faktine medžiaga, tiek ir teisiniais argumentais. Sprendimas grindžiamas tiek Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.Pareiškėjo pateiktas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planas yra ydingas. Sprendime aiškiai nurodyta, kad yra patikrintas minėtame žemės sklype statinių naudojimas ir 2023 m. rugsėjo 18 d. surašytas duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-3675-(14.49.140.) (toliau – ir Aktas), pagal kurį statiniai, esantys žemės sklype, yra naudojami pagal paskirtį. Patikrinimo metu padarytos nuotraukos ir nustatyta žemės sklypo būklė. Įvertinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, kuris reikalingas žemės sklype esančius statinius naudoti tinkamai, atstumą tarp statinių bei kai kurių statinių būklę, nustatyta, kad žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis. Taigi, Sprendimu, įvertinus planinę medžiagą ir Aiškinamąjį raštą, nustačius, kad statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas, atsisakyta jį derinti. Sprendime paaiškinta, kad jeigu NŽT nustatė, kad naudojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis už būtiną jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti arba nesant duomenų, kad naudojamame žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai skirti pagrindiniams savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams tarnauti, – žemės sklypo plotas nebūtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, per 5 darbo dienas nuo šios aplinkybės nustatymo praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti. Tokiu atveju teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti valstybinės žemės sklypą, iniciatyva ir lėšomis.Nagrinėjamu atveju planą parengė atestuotas matininkas, kurio kvalifikacijos pažymėjimas nėra panaikintas, todėl pareiškėjas, gavęs skundžiamą administracinį aktą, turėjo kreiptis ne į teismą, o į planą parengusį juridinį asmenį.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino NŽT Sprendimą, įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą patvirtinti žemės sklypo planą, reikalingą statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, išnagrinėti iš naujo.Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-93-545/2025 ginčas pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Investicijų srautas“ dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, perduotas teisminei mediacijai. 2023 m. gruodžio 13 d. teisminės mediacijos terminas pratęstas.Bendrovė 2023 m. gruodžio 20 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą patvirtinti žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, planą, prašydama pateiktą planą patvirtinti. Prie Prašymo pridėjo žemės sklypo planą ir Aiškinamąjį raštą, kuriame pagrįsti ir motyvuoti parengto žemės sklypo plano sprendiniai.NŽT Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo Prašymą, nurodė informuojanti, kad vadovaudamasi Taisyklių 16.2.3 papunkčiu bei 2023 m. rugsėjo 18 d. duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-3675-(14.49.140.), nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra suformuotas per didelis, negu būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, todėl pateiktas planas nebus derinamas. Sprendime pacituota Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 2.2, 16.2.3 papunkčiai, nurodyti reikalavimai, kurių laikomasi pagal Taisyklių 12 punktą nagrinėjant asmenų prašymus įsigyti ar nuomoti naudojamus žemės sklypus, pažymėta, kad yra patikrintas statinių naudojimas žemės sklype ir surašytas Aktas, įvertinus atstumą tarp statinių bei kai kurių statinių būklę, nustatyta, kad žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis.Pareiškėjas 2024 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Sprendimo rengėją, prašydamas susitikti ir paaiškinti skundžiamą Sprendimą. Sprendimo rengėja 2024 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku atsakė, kad argumentų neteiks.2023 m. rugsėjo 18 d. duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-3675-(14.49.140.) ir pridėtoje fotolentelėje konstatuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys statiniai naudojami pagal paskirtį; statiniai neapleisti, tinkamai naudojami, teritorija apleista, apaugusi žole; dalis teritorijos aptverta segmentine tvora; išvadų dėl per didelio ploto nėra.Teismas nurodė, jog ginčas kilo pareiškėjui siekiant suderinti žemės sklypo planą ten esantiems statiniams eksploatuoti. Teismas analizavo žemės sklypo planą ir Aiškinamąjį raštą bei nustatė, kad 25 824 kv. m ploto žemės sklype yra penki pastatai (sandėliai ir vienas garažas) bei penki inžineriniai statiniai (penkios aikštelės). NŽT Vilniaus miesto skyrius Aktu nustatė, kad statiniai naudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį; statiniai neapleisti, tinkamai naudojami; teritorija apleista, apaugusi žole; dalis teritorijos aptverta segmentine tvora, taigi, pažeidimai, susiję su žemės sklypo ar statinių naudojimu, nekonstatuoti. Nors skundžiamame Sprendime atsakovas, primindamas apie šį Aktą, pažymėjo ir tai, kad statiniams eksploatuoti žemės sklypas per didelis (Sprendimo pirmojo puslapio paskutinė pastraipa), tačiau teismas nustatė, kad Akte nepateikta tokia išvada.Teismas nurodė, kad išvada, jog žemės sklypas jame esantiems statiniams eksploatuoti yra per didelis, nurodyta Sprendime: <...> ,,Skyrius įvertino ir išnagrinėjo Jūsų prašymu pateiktą kitą planinę medžiagą ir aiškinamąjį raštą dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies ploto. Įvertinus planinę medžiagą ir aiškinamąjį raštą, nustatyta, kad statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas“ <...> (Sprendimo antrojo puslapio pirmoji pastraipa). Teismas pažymėjo, kad pastaroji pastraipa Sprendime yra vienintelė pastraipa, skirta argumentuoti atsisakymą netenkinti pareiškėjo Prašymą. Iš pastarosios pastraipos galima spręsti, kad pareiškėjo Prašymas netenkintas, nes statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas.Teismas, aptaręs VAĮ reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šio įstatymo taikymo aspektu, nusprendė, kad atsakovas, Sprendimu atsisakęs tenkinti pareiškėjo Prašymą, jam teisės aktuose nustatytas pareigas atliko formaliai ir biurokratiškai, tinkamai neįvykdė VAĮ nustatytos pareigos, susijusios su skundžiamo sprendimo priėmimu.Aptaręs Aiškinamojo rašto turinį, atsižvelgęs į tai, kad projektuojant statiniams naudoti būtiną žemės sklypo plotą, jo dydis apskaičiuotas įvertinus daugybę parametrų (statinių plotas, krovininių automobilių gabaritai, apsisukimo parametrai, stovėjimo aikštelės ir kt.), teismas priėjo prie išvados, jog Sprendime abstrakčiai nurodyta Prašymo netenkinimo priežastis – statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas, – yra nepakankama, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų aišku, kodėl suprojektuotas žemės sklypas per didelis, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius veiksmus jis turėtų atlikti, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Teismas vertino, jog tokie motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o toks sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pažymėjo, jog iš nurodyto abstraktaus teiginio negalima spręsti: ar visiems statiniams suprojektuotas plotas yra per didelis, ar tik tam tikriems; ar apsisukimams ir keliams skirtas plotas netinkamai apskaičiuotas, ar toks plotas, atsakovo vertinimu, iš viso neturi būti projektuojamas; kaip atsakovas vertina suprojektuotus įsiterpusius žemės plotus, ar jie įskaičiuojami (ne)pagrįstai, ar tai lemia jo išvadą dėl per didelio žemės ploto; kuo konkrečiai grindžiama išvada dėl per didelio ploto, kaip šiuo atveju jis turi būti apskaičiuojamas ir kodėl (kokių plotų sąskaita) turėtų būti mažesnis. Skundžiamame Sprendime aiškiai šiuo klausimu atsakovui savo pozicijos neišdėsčius, neparėmus jos teisės aktų reikalavimais, pareiškėjas neturi galimybės parengti kito tinkamo plano arba turėtų rengti dešimtis skirtingų planų su skirtingais sprendiniais, tikėdamasis, kad kuris nors atsakovui tiks, tačiau tokia žemės sklypo plano derinimo procedūra neatitiktų gero administravimo principo. Teismas pažymėjo ir tai, kad tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog pareiškėjas siekė gauti Sprendimą rengusio asmens konkretesnius paaiškinimus dėl žemės sklypo plano, tačiau atsisakyta juos pateikti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog pareiškėjas po Sprendimo gavimo, turėjo kreiptis ne į teismą, o į matininką dėl kito žemės sklypo plano parengimo, nes šiuo atveju neaišku, kokie konkretūs žemės sklypo plano trūkumai turi būti taisomi.Teismas sutiko su atsakovo teiginiais dėl Sprendime nurodyto teisinio reguliavimo, tačiau sprendė, kad toks teisės aktų pacitavimas, kai jie nėra susiejami su tam tikromis individualiu atveju nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kai neaišku, kokios faktinės aplinkybės ir kaip konkrečiai aptariamų teisės normų kontekste nulėmė neigiamo sprendimo priėmimą, vertintinas kaip formaliai ir biurokratiškai vykdomas viešasis administravimas, kuris nesiderina su gero administravimo principu, todėl toks sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Teismas, pripažinęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 4–5 punktuose nustatytus įstatymo viršenybės ir išsamumo principus, panaikino Sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.III.Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog NŽT Sprendime nurodė teisės aktus bei motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, todėl nesutinka su teismo išvada, kad atliko formalų pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą ar nemotyvavo Sprendimo. Sprendime nurodyta, jog jis grindžiamas tiek Žemės reformos įstatymo, tiek Taisyklių nuostatomis. Atlikusi patikrinimą, NŽT įvertino žemės sklypo plotą, kuris reikalingas žemės sklype esamus statinius naudoti tinkamai. Sprendime buvo pažymėta <...> nuotraukose, vietoje, plane įvertinus atstumą tarp statinių bei kai kurių statinių būklę, nustatyta, kad žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis <...>.Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:Akte nepateikta išvada, kad žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis. Kartu su Prašymu pateiktas išsamus Aiškinamasis raštas, kuriame pareiškėjas, įvertinęs daugybę parametrų: statinių plotą, krovininių automobilių gabaritus, apsisukimo parametrus, stovėjimo aikštelių poreikį bei dydį ir kt., įtraukęs įsiterpusius žemės sklypo plotus, kurie atitinka įsiterpusių žemės sklypų kriterijus, konkrečiais skaičiavimais pagrindė parengtą žemės sklypo planą, o atsakovas Sprendime, tik abstrakčiai nurodė Prašymo netenkinimo priežastį – statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas. Atsakovas turi diskrecijos teisę nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, tačiau ši atsakovo teisė nėra absoliuti – atsakovas negali nustatyti tokių žemės sklypo dalių, pasikliaudamas vien tik savo nuožiūra, nepaisydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikytinų disponuojant valstybine žeme. Atsakovo pareiga neapsiriboja vien tik formaliu pateikto plano patvirtinimu ar netvirtinimu, priimant individualų administracinį aktą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, numatančios valdžios institucijų pareigą tarnauti žmonėms, kyla gero administravimo principas, įpareigojantis institucijas pagrįsti savo sprendimus.Atsakovas Sprendime nurodė abstraktų teisinį reguliavimą, tačiau toks teisės aktų pacitavimas, kai konkrečios teisės aktų nuostatos nėra susiejamos su konkrečiu atveju nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kai neaišku, kokios faktinės aplinkybės ir kaip konkrečiai aptariamų teisės normų kontekste nulėmė neigiamo sprendimo priėmimą, skundžiamame teismo sprendime pagrįstai įvertintas kaip formaliai ir biurokratiškai vykdomas viešasis administravimas.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 1SD-25447-(15.2.48 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0162:55) plano suderinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą tenkino, panaikino skundžiamą NŽT Sprendimą, pripažinęs jį neteisėtu ir nepagrįstu, t. y. neatitinkančiu VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės kvestionuodamas teismo išvadą dėl formaliai atlikto pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo ir nemotyvuoto Sprendimo priėmimo.Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje taip pat turi vadovautis ir VAĮ nuostatomis. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 .p.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą patvirtinti žemės sklypo planą, reikalingą statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, prašydamas patvirtinti valstybinės žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomojamo pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos 1997 m. sausio 8 d. sutartį Nr. N41/97-2001, 2010 m. balandžio 20 d. susitarimą Nr. K01/2010-81, 2015 m. balandžio 3 d. susitarimą Nr. 49SŽN-121-(14.49.57.), 2015 m. gegužės 7 d. susitarimą Nr. 49SŽN-189-(14.49.57.), kuris reikalingas Prašyme nurodytiems pastatams (5) ir kitiems inžineriniams statiniams (5) eksploatuoti, planą. Prie Prašymo pridėjo žemės sklypo planą ir Aiškinamąjį raštą. NŽT Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo Prašymą, nurodė, kad yra patikrintas žemės sklype statinių naudojimas, surašytas Aktas, pagal kurį statiniai, esantys žemės sklype, yra naudojami pagal paskirtį. Atlikus patikrinimą, įvertintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, kuris reikalingas žemės sklype esamus statinius naudoti tinkamai. Nuotraukose, vietoje, plane įvertinus atstumą tarp statinių bei kai kurių statinių būklę, nustatyta, kad žemės sklypas statiniams eksploatuoti yra per didelis. Įvertinta ir išnagrinėta Prašymu pateikta kita planinė medžiaga ir Aiškinamasis raštas dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies ploto, nustatyta, kad statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas, todėl pateiktas planas nebus derinamas.Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, Sprendimo turinį ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nors atsakovas Sprendime nurodė teisinį reguliavimą (vadovavosi Žemės reformos įstatymu, Taisyklėmis), tačiau Sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas tam tikromis individualiu atveju nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes atsakovas, atsisakydamas derinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą, Prašymo netenkinimo priežasties – statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams planinėje medžiagoje nustatytas per didelis plotas – nesusiejo su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nenurodė žemės teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nulėmusios Sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai bei aiškiai įvardino Sprendimo motyvacijos trūkumus (žr. šios nutarties 9–10 p.).Nors atsakovas argumentavo, kodėl atsisakoma pareiškėjo pateiktą žemės sklypo planą derinti, tačiau skundžiamame sprendime pateikti motyvai yra abstraktaus pobūdžio (statiniams eksploatuoti, apsisukimams ir keliams nustatytas per didelis plotas), kliudantys pareiškėjui iš esmės suprasti, kokie konkretūs trūkumai nustatyti ir kaip juos ištaisyti. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022; 2023 m. vasario 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-56-629/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; ir kt.); pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; ir kt.); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-183-552/2023; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1424-1047/2025). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vertinant gero administravimo / atsakingo valdymo principo kontekste, pripažintina, kad atsakovo sprendimas turi esminių trūkumų.Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgusi į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė