Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. K. skundą.Teismas nustatė, kad pareiškėja teismo prašo panaikinti Sprendimus, kurie parengti atlikus vaikų situacijos vertinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje, ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte. Sprendimų 8 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 9 punkte – nustatyti vaiko teisių pažeidimai.Aprašo 31 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (Įstatymo 37 str. 5 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų situacijos vertinimo sprendimai (iki 2024 m. spalio 1 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nurodytos vaiko situacijos vertinimo anketos), kai juose yra konstatuota būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra tarpiniai dokumentai, kuriais nėra užbaigta pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, ir kurie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o galutiniu administracinės procedūros sprendimu laikoma tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-415/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-797-662/2025; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1105-525/2025; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-525/2026). Tokiu atveju, kai Tarnyba konstatuoja būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra vertinama, kad vaiko situacijos vertinimo procedūra nėra užbaigta ir toks sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1105-525/2025; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-525/2026 ir kt.).Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomų panaikinti sprendimų turinį, konstatavo, kad Sprendimai nėra galutiniai administracinės procedūros aktai, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė gauto pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Sprendimai yra tarpiniai, konstatuojamojo pobūdžio dokumentai. Tai patvirtina ir tolesni Tarnybos veiksmai. Sprendimų 10.2 punkte nurodoma, kad Tarnybos teritorinis skyrius kreipėsi į socialinių paslaugų įstaigas – Kauno miesto socialinių paslaugų centrą ir LPF ,,SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ Šeimų stiprinimo programa, prašydamas paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo. Taigi, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Atsižvelgęs į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teismo prašo panaikinti tarpinius procedūrinius aktus pagal savo pobūdį nepriskirtinus prie individualių teisės aktų, nagrinėtinų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su Sprendimais, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjai grąžintinas 2026 m. liepos 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.