- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- eAS-638-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07059-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos apskrities skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 5VSV-4308 (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą, nepagrįstą ir priimtą pažeidžiant objektyvumo, nešališkumo ir išsamumo principus; 2) pripažinti, kad Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai konstatuoti vaiko teisių pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 ir 10 straipsnius, nes pareiškėjas objektyviai negali pažeisti vaiko teisės bendrauti su tėvu, kai būtent jis nuosekliai siekia šios teisės įgyvendinimo, o vaiko motina sistemingai ją pažeidžia; 3) pripažinti neteisėtu Tarnybos veikimą, kai buvo dirbtinai konstatuota abipusė tėvų atsakomybė, neidentifikuojant tikrojo vaiko teisių pažeidėjo, nors tam egzistavo pakankami objektyvūs duomenys (įsiteisėjusios teismo nutartys, antstolės dokumentai, administracinių nusižengimų tyrimų medžiaga); 4) pripažinti, kad Tarnyba, vertindama pareiškėjo elgesį kaip rizikos veiksnį (25.3.8 ir 25.3.9 punktai), pažeidė proporcingumo principą, neteisėtai kvalifikavo teisėtą ir gynybinio pobūdžio elgesį (įskaitant filmavimą viešoje vietoje) kaip vaiko teisių pažeidimą, nepateikdama jokių objektyvių įrodymų dėl neigiamo poveikio vaikui; 5) pripažinti, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nenurodyti ir ignoruoti apsaugos veiksniai, susiję su pareiškėjo nuosekliomis pastangomis palaikyti ryšį su vaiku, laikytis teismo sprendimų ir ginti vaiko interesus, taip iškreipiant vaiko situacijos vertinimą; 6) įpareigoti Tarnybą, jei vaiko situacijos vertinimas būtų atliekamas pakartotinai, jį atlikti: kitu, su byla anksčiau nedalyvavusiu specialistu; atsižvelgiant į visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, įskaitant teismo nutartis, antstolės veiksmus ir administracinių nusižengimų tyrimų medžiagą; aiškiai identifikuojant vaiko teisių pažeidimų priežastis ir atsakingą asmenį; 7) pripažinti, kad Tarnybos sprendimuose suformuotas naratyvas, kuriuo pareiškėjas nepagrįstai vaizduojamas kaip konfliktiškas ar riziką keliantis tėvas, pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, ir konstatuoti, kad tokia praktika neatitinka vaiko geriausių interesų principo.