- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-627-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-0-00029-2018-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas
Byla Nr. 1S-627-530/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00029-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.21
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
NUT1 Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 19 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 19 metų laisvės atėmimo. 2019 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 45 paromis arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta naujai paskirtos bausmės dalis, galutinė bausmė – 8 metai 1 mėnesis 15 dienų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 10 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2026 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė taikyti lygtinį paleidimą NUT1 atžvilgiu. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra iniciatyvus, dalyvauja įvairiose resocializacijos programose, dirba su (duomenys neskelbtini) organizacijomis, turi teigiamas nuostatas į darbą įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Vis tik, nuteistasis teistas 4 kartus, atlieka 3 laisvės atėmimo bausmę, jau buvo įvykdęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, o vieną nusikalstamą veiką yra įvykdęs įkalinimo įstaigoje. Įkalinimo įstaigoje ne tik baustas drausmine tvarka, tačiau už psichotropinių medžiagų vartojimą jam buvo skirta administracinė bauda. Nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o jo padengta suma yra itin maža. Be to, nuteistasis dažnai keitė darbovietes, paskutiniojoje dirba nuo 2026 m. balandžio 1 d., nėra pateikęs duomenų apie įsidarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir jo skundą tenkinti, taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvertinant visas skunde nurodytas aplinkybes.
Skunde nuteistasis nesutikdamas su skundžiama nutartimi mano, jog apylinkės teismas nepakankamai individualiai ir visapusiškai įvertino jo elgesio bei gyvenimo pokyčius bausmės atlikimo metu. Taip pat per didelę reikšmę suteikė ankstesnėms aplinkybėms ir nepakankamai įvertino realias galimybes gyventi teisėtai, dirbti ir tęsti resocializaciją būnant neizoliuotam nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad nors jo nusikalstamo elgesio rizika ir yra vidutinė, tačiau tai nereiškia, jog jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas, kadangi užtenka konstatuoti padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino pernelyg siaurai, faktiškai susiedamas pažangą su būtinybe pasiekti žemos rizikos kategoriją. Tačiau tokio reikalavimo įstatymas nenustato. Todėl turėjo būti vertinama ne tik nustatyta rizika, bet ir tai, kokie konkretūs jo elgesio, gyvenimo būdo, socialinių ryšių, požiūrio į darbą ir resocializaciją pokyčiai įvyko per bausmės atlikimo laikotarpį.
Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažįsta, kad jis yra iniciatyvus, dalyvauja įvairiose resocializacijos programose, bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) organizacijomis, turi teigiamas nuostatas į darbą, vykdo Komisijos rekomendacijas, deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir yra pasirengęs laikytis nustatytų reikalavimų bei turi planą gyventi teisėtai. Taip pat jį palaiko šeima. Taigi, šios aplinkybės nėra vien formalūs teigiami charakterizavimo duomenys. Jos tiesiogiai susijusios su pasirengimu gyventi laisvėje, socialine aplinka ir galimybe toliau tęsti resocializaciją. Ir nors apylinkės teismas šias aplinkybes pripažino, bet jų, kaip visumos, iš esmės neįvertino ir nepaaiškino, kodėl jų visuma nėra pakankama konstatuoti realią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Skunde nuteistasis akcentuoja, jog vien tai, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020 m. lapkričio 8 d. nepasikeitė, savaime nereiškia, kad per tą laiką nebuvo jokių teigiamų elgesio pokyčių. Per tą laikotarpį nuo 2020 m. iki šiol jis dalyvavo resocializacijos procese, įvairiose programose ir terapijose, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini), vykdė rekomendacijas ir ruošėsi gyvenimui laisvėje. Tuo tarpu jei tam tikri rizikos veiksniai ir išlieka, tai dar nereiškia, kad nėra padarytos pažangos juos kontroliuojant ar mažinant. Todėl jo manymu apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas apie jo elgesį šešerius metus iš esmės grįsdamas tik vidutine rizika.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nuteistasis nepagrįstai laiko apylinkės teismo motyvus, kad jo pataisos procesas vyksta labiau pasyviai ir, kad nėra nustatyta pakankama nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio dinamika. Tuo tarpu pats teismas nustatė, kad jis dalyvauja resocializacijos programose, terapijose, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdo rekomendacijas ir siekia pakeisti savo gyvenimo būdą. Todėl jeigu šių veiksmų nepakanka, apylinkės teismas turėjo konkrečiai nurodyti, kokių veiksmų iš jo dar buvo pagrįstai tikimasi ir kokiais objektyviais duomenimis remiantis konstatuojama, kad jo pastangos pasyvios. Vien bendros išvados, kad nusikalstamo elgesio rizika nesikeitė, negali pakeisti individualaus jo elgesio pokyčio vertinimo.
Skunde nuteistasis neneigia savo ankstesnės kriminalinės istorijos, ankstesnių teistumų, laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei praeityje padarytų pažeidimų. Tačiau šios aplinkybės yra susijusios su jo praeitimi. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vertinti ne tik tai, ką žmogus padarė praeityje, bet ir tai, kokias pastangas deda, kad toks elgesys ateityje nebūtų kartojamas. Jeigu ankstesni teistumai būtų laikomi nuolatiniu pagrindu atsisakyti lygtinio paleidimo, pats resocializacijos ir elgesio keitimo procesas netektų praktinės prasmės. Todėl ankstesnė kriminalinė istorija turi būti vertinama kartu su dabartiniu jo elgesiu, o ne kaip aplinkybė, kuri savaime paneigia visus vėlesnius teigiamus jo pokyčius.
Anot nuteistojo, vertinant jo padarytus drausminius pažeidimus būtina atsižvelgti į jų padarymo laiką, pobūdi, vėlesnį jo elgesį ir tai, ar tokie pažeidimai kartojosi. Vien tai, kad praeityje buvo drausminių pažeidimų, savaime neleidžia daryti išvados, kad visas jo elgesio pokytis yra neigiamas. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas visas jo elgesys per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, o ne tik neigiamos aplinkybės.
Skundo autoriaus įsitikinimu, finansinių įsipareigojimų turėjimas, akcentuojamas skundžiamoje nutartyje, savaime nėra nusikalstamas elgesys. Priešingai, būtent laisvėje teisėtas darbas sudaro galimybę gauti didesnes oficialias pajamas, negu atliekant laisvės atėmimo bausmę.
Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo sutuoktinės sukurtas (duomenys neskelbtini) verslas. Šis verslas buvo kuriamas tam, kad jam grįžus į laisvę, būtų sukurta reali galimybė dirbti ir turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Todėl jo nurodyta darbo galimybė nėra vien abstraktus pažadas ar teorinė prielaida. Ir yra reikšminga ne tik kaip pragyvenimo šaltinis. Kadangi darbas jam suteiktų struktūruotą dienos rėžimą, teisėtas pajamas, atsakomybę, socialinius ryšius ir galimybę savarankiškai spręsti savo finansinius įsipareigojimus. Todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai suabejojo realiai galimybe įsidarbinti ir šią aplinkybę turėjo vertinti kaip teigiamą, o ne neigiamą jo pasirengimo gyvenimui laisvėje veiksnį.
Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jis po paleidimo turi šeimos palaikymą ir konkrečią socialinę aplinką. Jo sutuoktinė ne tik palaiko jį emociškai, bet ir konkrečiai prisideda prie pasirengimo grįžti į visuomenę – sukūrė verslą ir numatė jam galimybę jame dirbti. O tai rodo, kad paleistas lygtinai jis nebus paliktas vienas ir neturės pradėti gyvenimo be jokio socialinio pagrindo. Priešingai, turi šeimą, gyvenimo planą ir darbo galimybes.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nuteistasis nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas šiuo metu jam nebūtų efektyvus, nurodo, kad tai nėra besąlyginis atleidimas nuo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis būtų vykdomas probacijos sąlygomis, todėl jo elgesys būtų kontroliuojamas. Jis supranta, kad išėjęs į laisvę turės griežtai laikytis nustatytų sąlygų, bendradarbiauti su probacijos tarnyba, laikytis nustatytų įsipareigojimų, nevartoti draudžiamų medžiagų, nedaryti teisės pažeidimų ir vykdyti kitus jam nustatytus reikalavimus. Tačiau jis mano, kad jo resocializacija gali būti tęsiama ne tik izoliacijos sąlygomis, bet ir kontroliuojamoje laisvėje.
Skunde nuteistasis akcentuoja, jog bausmę atlieka nuo 2019 m. liepos 10 d., t. y. daugiau nei 7 metus, todėl jo elgesys per šį ilgą laiką turi būti vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant ne tik į tai, koks jis buvo praeityje, bet ir į tai, kokias realias pastangas dėjo keisdamas savo gyvenimą. Pats apylinkės teismas pripažįsta jo dalyvavimą resocializacijos procese, teigiamas nuostatas į darbą, šeimos palaikymą, bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) ir pasirengimą gyventi teisėtai. Dėl to jis mano, kad šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie realų pasirengimą tolesnę bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.
Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas sureikšmino jo ankstesnius teistumus, senesnius drausminius pažeidimus, ankstesnį nusikalstamą elgesį, vidutinę riziką ir finansinius įsipareigojimus, tačiau nepakankamai įvertino dalyvavimą resocializacijos programose ir kitose pataisos priemonėse, bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini), šeimos palaikymą, teigiamas nuostatas į darbą ir jo siekį pakeisti gyvenimo būdą, taip pat galimybę gauti didesnes teisėtas pajamas ir galimybes vykdyti uždelstus finansinius įsipareigojimus, be to konkretų gyvenimo planą laisvėje, todėl mano, jog apylinkės teismas nepakankamai individualizavo jo situaciją ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių iš esmės.
Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Priimti sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo NUT1 skundas yra tinkami, teismas iš esmės įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, jog pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo NUT1 lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, kaip to norėtų nuteistasis. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
Teisėjų kolegija sutinka su skundo autoriumi, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam NUT1 jau kalint ne vienerius metus ir dalyvaujant ne vienoje elgesį keičiančioje programoje nustatomi dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai susiję būtent su jo negebėjimu tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (būdinga ir bausmės atlikimo metu), savo nusikalstamo elgesio motyvų nesupratimas bei priežiūros/apribojimų pažeidimai atliekant laisvės atėmimo bausmę neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nuteistasis NUT1 savo elgesį, mąstymą bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Būtent šios aplinkybės net ir vertinant apsauginius veiksnius (patvirtina gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, bausmės atlikimo metu demonstruojama motyvacija darbiniai veiklai), kurių didžioji dalis egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo NUT1 pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra dar tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog pataisos procesas jam galėtų būti tęsiamas probacijos metu.
Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad NUT1 bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, palaiko socialinius ryšius su šeima (dukromis, žmona), vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi ir įgijo ne vieną specialybę, taip pat dirbo. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei turi patvirtintą darbo vietą laisvėje. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi – lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi pas tėvus. NUT1 pagal išgales dengia turimus finansinius įsipareigojimus, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose ir resocializacijos procese, bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) organizacijomis, kreipėsi į psichologus ir išklausė ne vieną programą. Be to stebimos ir kitos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, tačiau vien šių teigiamai NUT1 charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog jis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam taikoma probacija bus sėkminga.
Sutiktina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo tolimesnės bausmės, tačiau jis turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai jau yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Vis tik, nuteistasis NUT1 akivaizdžiai teigiamu elgesiu per visą bausmės atlikimo laiką nepasižymėjo – atlikdamas bausmę buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat 11 kartų pažeidė nustatytą tvarką. Ir nors nuteistasis NUT1 yra skatintas 36 kartus, tačiau paskutinįjį kartą 2024 m., po ko dar du kartus padarė drausmės pažeidimus, t .y. 2024 m. trumpalaikės išvykos metu nebuvo rastas namuose, o 2025 m. darbo vietoje. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu vis tik patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, su kuria nuteistasis nesutinka, kad jo pataisos procesas vyksta labiau pasyviai nei aktyviai. Bei leidžia pagrįstai konstatuoti, jog NUT1 deklaruojami pokyčiai bei 2026 m. birželio 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokie akivaizdūs ir įtikinantys, jog šiuo metu sudarytų realias sąlygas nuteistojo resocializacijai laisvėje, kadangi akivaizdu, jog nuteistajam NUT1 būnant mažiau struktūrizuotoje aplinkoje laikytis nustatytų taisyklių yra sunku.
Be to byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo mąstymu, elgesiu ir nuostatomis teisėjų kolegijai taip pat kelia pagrįstų abejonių, kad NUT1 paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Kadangi nuteistasis negeba atskirti tų sričių, kurios buvo probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis iki šios pripažįsta tik dalinę kaltę dėl nusikalstamų veikų už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltės išviso nepripažįsta. Taip pat nuteistasis anksčiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Ir nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu NUT1 elgesys impulsyvumu nepasižymėjo, nėra fiksuota agresijos savitvardos praradimo atvejų, tačiau iš asmens byloje esančios informacijos matyti, jog NUT1 yra naudojęs fizinį smurtą prieš kitą nuteistąjį. Taigi, visos šios aplinkybės net ir vertinant nuteistojo pastangas bei pažangą gerinant problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžius bei pasekmių suvokimą, teisėjų kolegijos nuomone rodo, kad nuteistojo NUT1 mąstymo ir elgesio bei nuostatų korekcija vis dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų lygtinio paleidimo taikymui neatitinka, o reikalauja papildomos intervencijos pasitelkiant atitinkamos srities specialistus.
Ir nors nuteistasis skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurios, anot jo, patvirtina jo sėkmingą integraciją į visuomenę, t. y. gyvenimo planas, šeimos palaikymas, geriau apmokamas darbas laisvėje ir efektyvesnis turimų finansinių įsipareigojimų dengimas, tačiau pažymėtina, kad nei šeima, nei darbinė veikla nuteistajam būnant laisvėje jo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Tuo tarpu lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, darbą, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. O būtent tik šias aplinkybes nuteistasis ir prašo vertinti savo skunde, visiškai ignoruodamas neigiamai jį apibūdinančius faktinius duomenis. Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis padarė išvadą, kad nuteistasis NUT1 dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nustatomi nekintantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, turimi itin dideli finansiniai įsipareigojimai ir menkos jų dengimo galimybės dėl oficialiai nepatvirtintos darbo vietos laisvėje, baustumai ir teistumas įkalinimo įstaigoje, taip pat neatlikta bausmės dalis. Su tuo iš esmės visiškai sutinka ir teisėjų kolegija akcentuodama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį NUT1 charakterizuojančius duomenis, kurie buvo gauti su asmens byla, interviu/pokalbių metu, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu bei kitais duomenimis, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas pateiktus duomenis vertino formaliai, nepagrįstai, prieštaringai ar ignoravo nuteistojo pastangas resocializuotis.
Taigi, teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus NUT1 asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų. Byloje esančių aplinkybių bei nuteistojo teigiamų pastangų dar nepakanka išvadai, kad NUT1 jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o NUT1 skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.